381df9e3-15dc-4ba2-8fbb-5093940a024e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1310-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02182-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.3.3.5;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieÅ¡kinį atsakovui B. (B.) T. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Automobilių dažymo sistemos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1000,94 Eur skolÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad:

1.1. 2022 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovÄ B. T.. IeÅ¡kovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

1.2. Pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontÄ ir iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 1063,71 Eur sumai. 100 Eur iÅ¡skaitÄ turėjo padengti atsakovas, o likusiÄ remonto iÅ¡laidų dalį (963,71 Eur) turėjo padengti draudimo bendrovė. Atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 100 Eur. Draudimo bendrovė per klaidÄ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovo įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ .

1.3. Atsakovas skolingas ieÅ¡kovei 963,71 Eur pagrindinės skolos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų 5 procentų palÅ«kanų už atsakovo pradelstÄ apmokėti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . SÄ skaitoje nurodyta apmokėjimo data 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ draudimo bendrovės atsakovas vėliausiai turėjo pinigines lėšas gauti 2021 m. gruodžio 13 d., todėl atsakovas nedelsiant turėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, pervesdamas pradiniam kreditoriui iÅ¡ draudimo bendrovės gautus 963,71 Eur. Ä®vertinant aplinkybę, kad atsakovas ne iÅ¡ karto galėjo pastebėti pervestas pinigines lėšas, be to, piniginių lėšų pervedimas gali užtrukti kelias dienas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ieÅ¡kovas laiko, jog 7 dienų terminas, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 13 d., turėtų bÅ«ti pakankamas laikas pervesti pradiniam kreditoriui iÅ¡ draudimo bendrovės gautas lėšas (963,71 Eur) ir taip atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi. Nurodė, kad palÅ«kanų apskaičiavimas yra toks: 963,71 Eur skola x 5,00 procentų palÅ«kanos x 282 pradelstos dienos /365 dienų = 37,23 Eur.

1.4. Nurodė, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ , atsakovo skola, kartu su palÅ«kanomis, ieÅ¡kovui sudaro 1 000,94 Eur.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovo B. (B.) T. 963,71 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 71 ct) piniginės prievolės (skolos), 37,23 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 23 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 1 000,94 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 94 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 4 d. iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas B. T. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 5 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 ir ieÅ¡kovės UAB „Juris LT“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Juris LT“ atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡taravimus grindė tuo, kad:

3.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz E, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas buvo sudaręs automobilio savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminės apsaugos nuo laukinių gyvÅ«nų padarytų nuostolių eismo įvykio metu. Atsakovas pateko į eismo įvykį su laukiniu gyvÅ«nu, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Atsakovas kreipėsi į draudikę AB „Lietuvos draudimas“, kuri pradėjo (užvedė) žalos bylÄ Nr. 2800883. Draudikė rekomendavo atsakovui po eismo įvykio Automobilį remontuoti UAB „Automobilių dažymo sistemos“. Tarp atsakovo ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta Automobilio remonto paraiÅ¡ka – sutartis, kurios pagrindu UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įsipareigojo sutaisyti automobilį. Atsakovas, atsiėmęs automobilį po remonto, pastebėjo, kad automobilis sutaisytas nekokybiÅ¡kai: originalios dalys pakeistos neoriginaliomis, kėbulo remonto darbai atlikti su defektais. Aptartas aplinkybes atsakovas nurodė UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikei AB „Lietuvos draudimas“ ir dėl Å¡ios priežasties atsisakė sumokėti už remonto paslaugas.

3.2. Nurodė, kad draudikė AB „Lietuvos draudimas“ pervedė atsakovui 963,71 Eur žalos atlyginimÄ . Atsakovas ne kartÄ kreipėsi į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ bei draudikę AB „Lietuvos draudimas“, praÅ¡ydamas sutaisyti automobilį tinkamai (taip, kad bÅ«tų atkurta iki eismo įvykio buvusi bÅ«klė), tačiau UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsisakė tai padaryti.

3.3. Įvertinus tai, kad atsakovas yra vartotojas ir automobilio remonto darbai buvo atliekami jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos bendrosios rangos sutarties taisyklės ir pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo sutartis reglamentuojančios normos.

3.4. Atsakovas neginčija aplinkybės dėl praneÅ¡imo dėl reikalavimo teisių perleidimo gavimo. Tačiau pažymi, kad UAB „Automobilių dažymo sistemos“ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido bÅ«tent praėjus vienai dienai po to, kai buvo iÅ¡siųstas atsakovo praneÅ¡imas dėl netinkamos kokybės remonto paslaugų. BÅ«tent Å¡ie UAB „Automobilių dažymo sistemos“ veiksmai parodo, kad pradinis kreditorius neketino kokybiÅ¡kai atlikti automobilio remonto darbų, o tik gauti pajamas už netinkamai ir nekokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , kurį atsakovas atsisakė priimti. Negana to, darytina iÅ¡vada, jog pradinis kreditorius nuslėpė informacijÄ ieÅ¡kovei apie atsakovo reiÅ¡kiamas pretenzijas pradiniam kreditoriui dėl netinkamo automobilio remonto darbų atlikimo ir perleido reikalavimo teisę neinformavęs, kad pats savo prievolių pagal susitarimÄ tinkamai nevykdė. Dar daugiau, lieka neaiÅ¡ku kaip ieÅ¡kovė, kuri specializuojasi reikalavimo teisių pirkimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo srityje ketina įvykdyti prievoles atsakovui, susijusias su jo automobilio tinkamu remontu.

2. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimu į atsakovo B. T. prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovas sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovas.

4.2. Atsakovas neginčija fakto, jog pradinis kreditorius UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko atsakovui B. T. priklausančio automobilio remontÄ už kurį jis nėra sumokėjęs.

4.3. Atsakovo teiginiai, kad pradinis kreditorius atliko remonto darbus nekokybiškai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

4.4. Teigia net, jeigu ir būtų konstatuota, kad atsakovas yra vartotojas, vartotojo statusas pats savaime neatleidžia sutarties šalies nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo - pareigos sumokėti už pradinio kreditoriaus atliktus remonto darbus.

4.5. Draudimo bendrovė per klaidÄ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ne pradiniam kreditoriui, o atsakovui. Gavęs iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas privalėjo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 963,71 Eur, tačiau jis su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.

4.6. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kada buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, neturi juridinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsiliepimo nepateikė.

9. Atsakovas B. T. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais prašė, priėmus sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai, iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ dalimis, mokant po 100 Eur per mėnesį.

9.1. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas Automobilio remonto sutartį, kartu su trečiojo asmens darbuotoju suderino, kad Automobilio bÅ«klė bus atstatyta į pradinę buvusiÄ iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiÅ¡komis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Atsakovui iÅ¡reiÅ¡kus nepasitenkinimÄ automobilio remontu bei pakeistomis neoriginaliomis dalimis, trečiasis asmuo atsisakė bendradarbiauti ir nukreipė atsakovÄ dėl nekokybiÅ¡ko remonto kreiptis į draudimo bendrovę, o draudimo bendrovė – į trečiÄ jį asmenį. Vėliau, trečiajam asmeniui susisiekus su pačiu atsakovu dėl atsiskaitymo už atliktÄ Automobilio remontÄ , pastarasis tik nurodė, jog remontas atliktas tinkamai ir atsakovas privalo atsiskaityti, tačiau į atsakovo pastabas dėl nekokybiÅ¡ko remonto nereagavo.

9.2. Ieškovės ieškinyje reikalaujama suma atsakovui yra labai didelė, o atsakovo finansinė būklė yra prasta. Dėl sumažėjusių pajamų atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų ir negalėtų sumokėti visos galimai ieškovės naudai priteistinos sumos. Atsakovui yra nustatytas 35 procentų darbingumas, o neįgalumo pašalpa sudaro apie 440 Eur per mėnesį. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pagrinde kurių išlaikymui ir būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriami šie pinigai. Tuo atveju, jei galimas teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai, atsakovas neabejotinai susidurtų su sunkumais, nebetūrėtų galimybių atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, išlaikyti nepilnamečių vaikų ir negalėtų tenkinti net savo būtinųjų poreikių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-11247-1151/2022 panaikino ir ieÅ¡kovės UAB „Juris LT“ ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui B. (B.) T. netenkino, nutraukė Automobilio remonto sutartį Nr. 2800883, sudarytÄ 2021 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovo B. (B.) T. ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“, taikė restitucijÄ natÅ«ra ir iÅ¡ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos priteisė atsakovui B. (B.) T. 6,25 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 25 ct), įpareigoti atsakovÄ B. (B.) T. per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilio dažymo sistemos“, vykdant Automobilio remonto sutartį Nr. 2800883, sudarytÄ 2021 m. lapkričio 22 d., sumontuotÄ bamperio (buferio) apvalkalÄ , C smÅ«gio slopintuvÄ ir radiatoriaus apdailÄ , kurie nurodyti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsakovui B. (B.) T.pateiktoje apmokėti 2021 m. lapkričio 25 d. sÄ skaitoje Nr. ADS 00014282, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, atsakovo B. (B.) T. naudai 763 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) iÅ¡laidų, patirtų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

11. Pirmosios instancijos teismas dėl įpareigojimo atsakovÄ (į)vykdyti piniginę prievolę, kylančiÄ iÅ¡ sutarties (skolos priteisimo) nurodė, kad teisminiame procese kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės (pradinės kreditorės) iÅ¡ viso 1 000,94 Eur piniginio reikalavimo (963,71 Eur pagrindinė skola, 37,23 Eur palÅ«kanos) atsakovui (ne)pagrįstumo. IeÅ¡kovė (pradinė kreditorė) piniginį reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ kildina iÅ¡ tarp (pradinės kreditorės) trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ir atsakovo Sutarties dėl automobilio remonto darbų, sudarytos 2021 m. lapkričio 22 d.

12. Teismas sprendė, jog tarp pradinės kreditorės (trečiojo asmens) UAB „Automobilių dažymo sistemos) ir atsakovo sudaryta Automobilio remonto sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

13. Nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo nekvestionavo aplinkybės, jog atsakovas pateikė užsakymÄ automobilio remonto darbams, kurie buvo skirti ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Nesant ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pastabų, teismas plačiau dėl rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo ranga nepasisako.

14. Nurodė, kadangi aptariamu atveju kilęs ginčas dėl atliktų automobilio remonto darbų (ne)kokybės, teismas, visų pirma, sprendžia dėl to, ar trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atlikti automobilio remonto darbai buvo (ne)kokybiški.

15. Nurodė, kad atsakovas, reaguodamas į ieÅ¡kovės pastabas dėl darbų trÅ«kumų teiginių neįrodymo, teisminio proceso metu (pa)teikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymÄ Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų apraÅ¡ymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“. Nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nekvestionavo atsakovo teismui pateiktame UAB „Trakų autocentras“ Automobilio remonto užsakyme Nr. TAU02013 nurodytų Automobilio trÅ«kumų (teismas papildomai pažymi, jog aptartÄ dokumento tyrė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 20 d., metu ir nustatė, jog aptartame dokumente nurodyta klaidinga automobilio pagaminimo data – vietoje 2021 m., turėjo bÅ«ti nurodyta 2001 m. pagaminimo data; visgi, aptartas raÅ¡ymo apsirikimas, teismo vertinimu, esminės įtakos Å¡ioje byloje neturi). Aptartus Automobilio trÅ«kumus atsakovas nurodė ir žodinių paaiÅ¡kinimų metu. Teismas, nesant prieÅ¡ingÄ interesÄ turinčių proceso dalyvių prieÅ¡taravimų, sprendžia, jog atsakovas įrodė aplinkybę, jog automobilio buferio elementai ne visi pritvirtinti, taip pat nesureguliuoti tarpai tarp sparnų ir buferio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

16. Nurodė, kadangi byloje kilęs ginčas ir dėl automobilio remontui panaudotų detalių rūšies, t. y. atsakovas nurodė, jog pageidavo naudotų, tačiau originalių detalių, o trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sugadintas detales pakeitė naujomis, tačiau neoriginaliomis detalėmis.

17. Teismas, įvertinęs žodinius atsakovo paaiÅ¡kinimus, aplinkybę, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ procese pasyvus, taip pat perklausęs į bylÄ teiktų garso įrašų tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Automobilių dažymo sistemos“ darbuotojų ir įvertinęs teiktas garso įrašų stenogramas bei susiraÅ¡inėjimÄ tarp atsakovo ir trečiojo asmens (el. b. f. l. 50, 89–93), sprendė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl nenaujų, bet originalių detalių automobilio remontui buvo, nei tokio nebuvo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nesilaikė žodinio susitarimo. Tokia faktinė aplinkybė teismui leidžia konstatuoti, jog automobilio remonto darbai buvo su trÅ«kumais. Teismas sprendė, jog nustatyti automobilio remonto darbų trÅ«kumai esminiai. Teismui sprendus, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ Automobilio remonto atliko su trÅ«kumais, kurie yra esminiai, atsakovas įgyja teisę pasinaudoti pažeistų teisių gynybos bÅ«dais. Teismui nusprendus dėl esminio Sutarties pažeidimo, o trečiajam asmeniui neiÅ¡reiÅ¡kus iniciatyvos pasinaudoti kitais alternatyviais bÅ«dais situacijai iÅ¡spręsti, teismas sutinka taikyti atsakovui palankų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ sutarties nutraukimÄ (atsisakymÄ ) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.680 straipsnis).

19. Nurodė, kad nei atsakovas, nei atsakovo atstovė restitucijai natÅ«ra neprieÅ¡taravo, o ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, pozicija teismui nežinoma. Teismas sprendė, jog pripažinus sutartį nutraukta, taikoma restitucija natÅ«ra – atsakovas turi grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, gautas neoriginalias detales (bamperį (buferį), groteles), o atsakovas atleidžiamas nuo piniginių prievolių pagal Sutartį, taip pat trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ įpareigojamas grÄ Å¾inti atsakovui sumokėtus 100 Eur. Valstybinis numeris ir valstybinio ženklo kronÅ¡teinai yra individualÅ«s daiktai, kurie gali bÅ«ti panaudoti ateityje atsakovui keičiant ginčo detales kitomis (teismas laikosi pozicijos, jog valstybiniai Automobilio numeriai aktualÅ«s tik atsakovui ir jokiam kitam asmeniui, tikėtina, individualÅ«s valstybiniai numeriai nereikalingi), todėl paliekamos atsakovo dispozicijoje. Palikus valstybinio numerio ženklÄ bei valstybinio numerio ženklo kronÅ¡teinus atsakovui, turi bÅ«ti atimama aptartų detalių vertė, t. y. 93,78 Eur (22,50 Eur + 50 Eur; 77,50 Eur + 21 PVM). Smulkios medžiagos neindividualizuotos, todėl teismas laikosi pozicijos aptartų smulkių medžiagų kaÅ¡tų (7,85 Eur be PVM) naÅ¡tÄ palikti trečiajam asmeniui. Aptarta 93,75 Eur suma mažinama iÅ¡ trečiojo asmens atsakovui grÄ Å¾intina suma ir trečiasis asmuo įpareigojamas atsakovui grÄ Å¾inti 6,25 Eur (100 Eur - 93,75 Eur = 6,25 Eur).

20. Teismas sprendė, jog atsakovo B. T. prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo nepagrįstumo pasitvirtino. Apylinkės teismas sprendžia, jog atsakovas B. T., kaip vartotojas, pagal Sutartį, sudarytÄ su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ gavo nekokybiÅ¡kas paslaugas ir daiktus (detales), todėl vartotojo teisės gali bÅ«ti ginamos taikant vartojimo rangos sutarties nutraukimÄ (atsisakymÄ ) ir restitucijÄ natÅ«ra.

21. Teismas, pripažinęs Sutartį nutraukta (nesudaryta) nepasisakė dėl ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių Reikalavimo sutarties pagrindu. Teisinis reguliavimas nei expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais), nei ex officio (liet. savo inciatyva) teismui nenumato pareigos pasisakyti dėl iš Reikalavimo perleidimo sutarties kylančių teisinių padarinių pradinei ir naujajai kreditorei tuo atveju, kai pagrindinė sutartis, iš kurios kildinama piniginė prievolė, pripažįstama nutraukta (nesudaryta).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. IeÅ¡kovė UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-619-1151/2023, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo UAB „Juris LT“ ieÅ¡kinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

22.1. Teismo sprendimas priimtas iÅ¡ esmės pažeidžiant procesinės teisės normas - teismas išėjo iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, kartu teismas neįvertino esminių raÅ¡ytinių įrodymų, dėl ko priėmė visiÅ¡kai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

22.2. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu į bylÄ buvo pateikta UAB „Automobilių dažymo sistemos“ automobilio remonto paraiÅ¡ka - sutartis. Å io dokumento pirmosios instancijos teismas netyrė. Å ios paraiÅ¡kos apačioje yra atsakovo B. T. paraÅ¡as ties žyma „darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, pretenzijų neturiu“. Å is dokumentas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės. Atsakovo nurodyti remonto darbų trÅ«kumai objektyviai galėjo bÅ«ti pastebėti automobilio atsiėmimo metu, tačiau atsakovas patvirtino automobilio remonto darbus kaip atliktus kokybiÅ¡kai.

22.3. Nurodė, kad vertinant paties atsakovo pateiktÄ Trakų autocentras dokumentÄ , kuris datuotas 2023 m. vasario 8 d., jo apskritai negalima vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio neva nekokybiÅ¡kÄ automobilio remontÄ , kadangi nuo faktinio automobilio remonto iki jo tikrinimo kitame autoservise buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Kaip ir nurodė ieÅ¡kovas, jokių kitų įrodymų, kad atsakovo automobilis buvo suremontuotas netinkamai, byloje nėra. Draudimo bendrovė iÅ¡mokÄ iÅ¡moka tik tokiu atveju, kuomet gauna duomenis iÅ¡ remonto įmonės apie atliktÄ remontÄ . Draudimo bendrovė faktiÅ¡kai patikrinusi remonto darbus nustatė, kad remontas atliktas tinkamai, kÄ patvirtina ir paties atsakovo pridėtas susiraÅ¡inėjimas su draudimo bendrove.

22.4. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie remonto įmonės (UAB „Automobilių dažymo sistemos“) ir atsakovo susitarimÄ dėl to, kokios detalės bus naudojamos remontui. Toks susitarimas nėra numatytas ir vieÅ¡ai skelbiamose Lietuvos draudimas KASKO draudimo taisyklėse (kasko_draudimo_taisykles_nuo_2020_09_25.pdf (ld.lt). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ar buvo susitarimas dėl automobilio remonto tam tikromis detalėmis, negalėjo remtis vien atsakovo paaiÅ¡kinimais.

22.5. Nurodė, kad atsakovas pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymÄ Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų apraÅ¡ymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tarp sparnų ir buferio“. Atsakovas neįrodė, kad remonto užsakyme nurodyti trÅ«kumai atsirado iÅ¡kart po automobilio remonto. Å is užsakymas sudarytas po daugiau nei vienerių metų nuo automobilio remonto. Tokiu dokumentu objektyviai ir logiÅ¡kai negalima remtis ir vertinti, kad jis patvirtina nekokybiÅ¡kus remonto darbus. IeÅ¡kovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad neva nesant kitų įrodymų teismas turi vadovautis atsakovo pateiktais įrodymais.

22.6. Nurodė, kad susidarė situacija, kuomet remonto bendrovė faktiÅ¡kai atliko remonto darbus ir perdavė automobilį atsakovui, kuris raÅ¡tu patvirtino remonto kokybę bei dar papildomai gavo draudimo iÅ¡mokÄ , kurios nesumokėjo remonto įmonei. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas toleravo situacijÄ , kuomet atsakovas gavo nauda ir remontu ir pinigais, kurie jam nepriklauso. Atsakovas faktiÅ¡kai praturtėjo draudimo bendrovės sÄ skaita - gavo ir remontÄ ir pinigus.

22.7. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas tik ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo. Atsakovas į bylÄ pateikė tik motyvuotus prieÅ¡taravimus ir praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų pateikimo. Nagrinėjama byla nepriskiriama kategorijoms bylų, kur teismo vaidmuo yra aktyvus. Tai reiÅ¡kia, kad teismas nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis CPK 265 straipsnio nuostatomis ir spręsti ir teismo sprendime pasisakyti tik dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų t. y. reikalavimo dėl skolos priteisimo.

22.8. Teismas pripažino, kad atsakovas pasinaudojo alternatyviais savo teisių gynybos bÅ«dais bei nesant byloje pareikÅ¡tų apskritai jokių savarankiÅ¡kų atsakovo reikalavimų, teismas savo iniciatyva peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, dėl ko padarė esminį CPK 265 straipsnio pažeidimÄ , dėl ko ginčijamas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

23. Atsakovas B. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė automobilio remonto paraiÅ¡kos — sutarties, kuri patvirtina, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto kokybės, kad byloje nėra jokių duomenų apie remonto įmonės (UAB „Automobilių dažymo sistemos“) ir atsakovo susitarimÄ dėl to, kokios detalės bus naudojamos remontui, kad UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymu Nr. TAU02013, neįrodyta, kad remonto užsakyme nurodyti trÅ«kumai atsirado iÅ¡kart po automobilio remonto, kad atsakovas praturtėjo draudimo bendrovės sÄ skaita - gavo ir remontÄ ir pinigus.

23.2. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartÄ kreipėsi į trečiÄ jį asmenį bei draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“, praÅ¡ydamas sutaisyti automobilį tinkamai pagal automobilio gamintojo numatytus technologinius ir saugos reikalavimus taip, kad bÅ«tų atkurta iki eismo įvykio buvusi jo bÅ«klė ir pateikė automobilio nuotraukas, kuriose atsispindi kėbulo remonto defektai bei dalių neoriginalumas.

23.3. Nurodė, kad atsakovas sudarydamas Å¡iÄ automobilio remonto paraiÅ¡kÄ - sutartį, kartu su trečiojo asmens darbuotoju suderino, kad minimas automobilis bus suremontuotas tinkamai, automobilio bÅ«klė bus atstatyta į pradinę buvusiÄ iki eismo įvykio, o keičiamos dalys bus pakeistos analogiÅ¡komis originaliomis, bet dėvėtomis dalimis. Å iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo pokalbio su trečiuoju asmeniu garso įraÅ¡as, kuriame pats atsakovas teiraujasi trečiojo asmens ar su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto sÄ lygų, ar automobilis yra jau sutvarkytas, ar dalys pakeistos ir ar jos originalios, bet dėvėtos. Minimame pokalbio garso įraÅ¡e yra girdima, kaip pats trečiojo asmens darbuotojas patvirtina, jog su juo buvo tartasi dėl automobilio remonto, tačiau originalių dalių nerado, todėl pakeitė „į kokias rado“.

23.4. Atsakovo pateikti garso įrašai patvirtina, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo susitarę dėl kokybiško automobilio remonto, automobilio dalis pakeičiant į originalias, dėvėtas, tačiau trečiasis asmuo to nepadarė. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai. Tiek trečiasis asmuo, tiek draudimo bendrovė nereagavo į atsakovo pateiktas pretenzijas dėl nekokybiško automobilio remonto.

23.5. Atsakovas teisminio proceso metu taip pat pateikė UAB „Trakų autocentras“ 2023 m. vasario 8 d. Automobilio remonto užsakymÄ Nr. TAU02013, kurio grafoje „Problemų apraÅ¡ymas / kliento pageidavimai“ nurodyta: „Buferio tvirtinimo elementai ne visi pritvirtinti“, „Ant pakeistų detalių nėra nurodyta gamintojo“, „tarpai nesureguliuoti tap sparnų ir buferio“. Nei apeliantas, nei trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekvestionavo atsakovo teismui pateiktame UAB „Trakų autocentras“ automobilio remonto užsakyme Nr. TAU02013 nurodytų automobilio trÅ«kumų. Å ių trÅ«kumų apeliantė nekvestionuoja ir apeliaciniame skunde, tik deklaratyviai nurodant, kad Automobilio remonto užsakymu Nr. TAU02013 neįrodyta, kad remonto užsakyme nurodyti trÅ«kumai atsirado iÅ¡kart po automobilio remonto.

23.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas įrodė aplinkybę, jog Automobilio buferio elementai ne visi pritvirtinti, taip pat nesureguliuoti tarpai tarp sparnų ir buferio.

23.7. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl nenaujų, bet originalių detalių automobilio remontui buvo, nei tokio nebuvo.

23.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas, kaip vartotojas, pagal sutartį, sudarytÄ su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ gavo nekokybiÅ¡kas paslaugas ir daiktus (detales), todėl vartotojo teisės gali bÅ«ti ginamos taikant vartojimo rangos sutarties nutraukimÄ (atsisakymÄ ) ir restitucijÄ natÅ«ra.

23.9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pagrįstai nusprendė, jog tarp pradinės kreditorės (trečiojo asmens) UAB „Automobilių dažymo sistemos) ir atsakovo sudaryta automobilio remonto sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo nekvestionavo aplinkybės, jog atsakovas pateikė užsakymÄ automobilio remonto darbams, kurie buvo skirti ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Nesant ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pastabų, pirmosios instancijos teismai pagrįstai plačiau dėl rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo ranga nepasisakė.

23.10. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir ex officio taikyti tinkamÄ paslaugų gavėjo (vartotojo) civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas savo iniciatyva peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, dėl ko padarė esminį CPK 265 straipsnio pažeidimÄ , dėl ko ginčijamas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

24. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. galutinis sprendimas.

28. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas B. T. yra automobilio „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Kadangi automobilis buvo draustas savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu (KASKO) draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl įvykį pripažinus draudžiamuoju atsakovui buvo apskaičiuota 1 063,71 Eur žalos kompensacija, iÅ¡ kurios atimta 100,00 Eur iÅ¡skaita, o likusi 963,71 Eur suma pervesta į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė Automobilio remonto paraiÅ¡kÄ -sutartį Nr. 2800883, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti paraiÅ¡koje nurodytus remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už automobilio remonto darbus ir medžiagas. Trečiasis asmuo, atlikęs paraiÅ¡koje nurodytus darbus, 2021 m. lapkričio 25 d. iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ADS 00014282 1 063,71 Eur sumai. Atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ , tačiau likusios 963,71 Eur sumos nesumokėjo. IeÅ¡kovė UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sudarė 2022 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Automobilių dažymo sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo B. T. 963,71 Eur skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas ir kitas su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 1 d. praneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ informavo atsakovÄ apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ ir pareikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ . Duomenų, jog atsakovas ieÅ¡kovei ar trečiajam asmeniui sumokėjo skolÄ byloje nėra.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

29. IeÅ¡kovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, tačiau atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, skundžiamu galutiniu sprendimu preliminarų sprendimÄ panaikino, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo atmetė, teismo iniciatyva nutraukė trečiojo asmens ir atsakovo sudarytÄ sutartį dėl automobilio remonto ir taikė restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovė, nesutikdama su galutiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuris grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, neįvertino esminių raÅ¡ytinių įrodymų, teigia, kad byla nepriskiriama kategorijoms bylų, kur teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis CPK 265 straipsnio nuostatomis ir spręsti bei teismo sprendime pasisakyti tik dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų t. y. reikalavimo dėl skolos priteisimo.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nustatė, kad pirmosios instancijos teismas analizavo vartojimo rangos teisinius santykius ir taikė atitinkamai teisės normas, reguliuojančias vartojimo rangÄ , t. y. taikė vartotojų teisių apsaugÄ , pasisakydamas, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis.

31. Akcentuotina, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieÅ¡kinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, iÅ¡skyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė byla iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovės yra UAB „Juris LT“ ieÅ¡kinį atsakovui B. T. dėl 1 000,94 Eur skolos, 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Civilinėje byloje atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kęs. Nagrinėjamu atveju bylos dalykÄ pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas sudarė skolos priteisimo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nesprendė ir nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų, atsakovui byloje nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio, neteisėtai ir nepagrįstai nagrinėjo atsakovo reikalavimus dėl sutarties pažeidimo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ .

Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ pakeitė teismo iniciatyva, pakeitė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, nusprendė, koks atsakovo, kuris nėra pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinio pažeistų teisių gynimo bÅ«das tinkamiausias, ignoruodamas faktÄ , jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių ginimo, t. y. skolos priteisimo.

34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo ne pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas, o pagal atsakovo atsikirtimų turinį, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimų, neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl skolos priteisimo.

35. Pagal ieÅ¡kiniu suformuotas ieÅ¡kinio ribas ieÅ¡kovei kilo pareiga pagrįsti, kad atsakovas nėra apmokėjęs už suteiktas paslaugas, o atsakovas, gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad yra apmokėjęs už suteiktas paslaugas arba reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu. Å iuo atveju byloje esant tik ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, atsakovui nepareiÅ¡kus jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismas civilinę bylÄ turėjo pareigÄ nagrinėti tik pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas, t. y. spręsti klausimÄ dėl skolos priteisimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Akcentuotina, kad atsakovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nėra apmokėjęs sÄ skaitos, to neginčijo ir nurodė, kad atsisako apmokėti sÄ skaitÄ , kurios pagrindu yra praÅ¡oma priteisti skolÄ , todėl ginčo, jog atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei nėra.

36. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali bÅ«ti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo Å¡aliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022 38 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieÅ¡kiniu suformuotas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl vartotojo – atsakovo teisių gynimo ir nutarė nutraukti sudarytÄ automobilio remonto sutartį teismo iniciatyva, atsakovui byloje nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Akcentuotina, nors į bylÄ pateikta galiojanti ir nenuginčyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė yra perėmusi visas teises ir pareigas iÅ¡ trečiojo asmens atsakovo atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, jog trečiasis asmuo yra pakeistas ieÅ¡kove ir pareiga skolÄ sumokėti tenka ieÅ¡kovei, pirmosios instancijos teismas, restitucijÄ taikė tokiu bÅ«du, kad atsakovui pareiga detales grÄ Å¾inti teko trečiajam asmeniui, o iÅ¡ trečiojo asmens asmuo priteista atsakovui iÅ¡skaitos dalis. Esant tokiam teismo sprendimo turiniui ir restitucijos bÅ«dui, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, kadangi priėmė sprendimÄ prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės interesams, kuris savo esme yra siurprizinis.

Pabrėžtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė nutraukti sudarytos sutarties, tačiau teigė, kad trečiasis asmuo atliko nekokybiÅ¡kai remonto darbus, o sumontuotos detalės neatitiko atsakovo lÅ«kesčių ir pageidavimų. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog atsakovui nepareiÅ¡kus savarankiÅ¡ko reikalavimo byloje, nereiÅ¡kus reikalavimo nutraukti sutartį, nereiÅ¡kė reikalavimo grÄ Å¾inti neatitinkančias atsakovo lÅ«kesčių detales trečiajam asmeniui ar grÄ Å¾inti sumokėtÄ iÅ¡skaitÄ atsakovui, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas siurpriziniu ir atsakovo atžvilgiu.

Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šalių apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis šalys nesirėmė, ir sprendė dėl pasekmių, kurių šalys procesiniuose dokumentuose neprašė.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvus sprendžia, jog teismas nepagrįstai sumenkino reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisinę reikÅ¡mę. CK 6.101 straipsnyje reglamentuota kreditoriaus teisė perleisti reikalavimÄ . Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Galima perleisti ir bÅ«simÄ reikalavimÄ (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). CK 6.102 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai draudžiama perleisti reikalavimÄ â€“ draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimÄ teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl Å¡io reikalavimo iÅ¡keltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 straipsnio 2 dalis); reikalavimÄ , kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimÄ iÅ¡laikyti, reikalavimÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

38. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad yra įvykęs reikalavimų perleidimas, taip pat praneÅ¡imÄ , kad apie įvykusį reikalavimo teisių į atsakovÄ perleidimÄ yra informuotas atsakovas. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu teismui patvirtino, kad yra gavęs praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perleidimo, Å¡io fakto neginčija. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė UAB „Juris LT” yra perėmusi Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas trečiojo asmens teises ir pareigas, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl skolos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė visa apimtimi.

39. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), Å¡ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ Ä¯gyvendinimo aspektas ir yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės Å¡io teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi bÅ«ti tinkamai iÅ¡dėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

40. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimÄ reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡analizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neiÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samaus byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo analizės, įvertino atsakovo paaiÅ¡kinimus, tačiau nevertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų visų byloje esančių įrodymų kontekste. Sprendime net glausta forma nėra iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atmetimo, nėra įvardinti, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tinkamai nemotyvuotos, padarytos tik įvertinus atsakovo paaiÅ¡kinimus, o neatlikus byloje surinktų įrodymų visumos vertinimÄ .

42. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatomis.

10. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡imtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , gali bÅ«ti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iÅ¡ žemesnės į aukÅ¡tesnę teisminę instancijÄ ir nebus nepagrįstai grÄ Å¾inama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

11. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavęs bylai dėl skolos priteisimo reikÅ¡mingų aplinkybių, nenagrinėjo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ieÅ¡kinys, išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir priėmė Å¡alims siurprizinį teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, nenurodžius jokių teisinių argumentų ir teismo iÅ¡vadų, todėl vertintinas kaip nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, byla iÅ¡nagrinėta, neatskleidus bylos esmės.

12. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų Å¡alių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimÄ , kuriuo ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Tai reiÅ¡kia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nagrinės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Loreta Braždienė

Visvaldas Kazakiūnas

Dainius Rinkevičius