381d37c4-ae5c-46f4-bf28-06c1952efb8a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2-805-959/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15892-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Sergej Lebedev, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui B. A. J. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 164,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus, 8,86 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas (e. b. l. 41-44).

Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Savo atsikirtimus grindė aplinkybe, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017-09-28 sprendimas Nr. T2-216 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo 2017 metams“ pažeidžia bendrÄ jį teisės principÄ , jog įstatymas neturi grįžtamosios galios, todėl yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad jam neteisingai yra paskaičiuotas žemės mokesčio tarifas (e. b. l. 61-63). Teismas k o n s t a t u o j a : nustatyta, kad atsakovui B. A.

J. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 138-1 iki 138-9 su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 122,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-17), 12241/352300 dalys kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-19, 27), negyvenamoji patalpa- pagalbinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 27,78 kv. m. ploto (e. b. l. 52-53), 1903/128604 dalys patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 63, 67).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-429 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresas iš (duomenys neskelbtini)pakeistas į (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 115). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo“ Nr. 16VĮ-249-(14.16.2), buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo (1,2067 ha) dalys atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato - poilsio korpuso dalis.

Å iuo įsakymu buvo nustatyta, jog atsakovo patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka 0,0391 ha sklypo dalis, o patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,0095 ha sklypo dalis (e. b. l. 49-51). 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-216, Palangos miesto savivaldybės taryba nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du arba suteiktÄ naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus 2017 metams (e. b. l. 54-55). Už komercinei paskirčiai naudojamÄ valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, nustatytas 0,9 proc. tarifas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius. 2018-05-14 su atsakovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)kuria jam iÅ¡nuomota 1,2067 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0486 ha (e. b. l. 108-110); 1,2607 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 402000 EUR (e. b. l. 129).

Dėl reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

AnalogiÅ¡ka nuostata taip pat yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punkte. Minėto nutarimo 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.

Å iam teisiniam reglamentavimui yra bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme kyla ne tik iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iÅ¡ įstatymo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.?3K-3-103-378/2017 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). NežiÅ«rint to, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. naudojo valstybinę žemę, nesudaręs nuomos sutarties. Atsakovas iÅ¡ esmės ginčija jam paskaičiuoto nuomos mokesčio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog atsakovas, bÅ«damas statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, bendrasavininkiu, 2017 metais naudojosi Å¡io sklypo 0,0486 ha dydžio dalimi, nesudaręs nuomos sutarties.

Naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies dydis nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Å ie duomenys, teismo vertinimu, turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Be to, ta pati 0,0486 ha dydžio sklypo dalis nurodyta ir su atsakovu sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Todėl teismas laiko nereikÅ¡mingu atsakovo argumentÄ , jog jam į nuomotinos žemės plotÄ Ä¯traukta ir rÅ«sio patalpa, o kitiems bendraturčiams – ne. 2017-08-30 įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria asmenys, manantys, jog įsakymu pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, gali naudotis. Pastato (poilsio korpuso), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio (e. b. l. 66); valstybinės žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos (e. b. l. 129).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 2012, Nr. 146-7536) 15.4 punkte nustatyta, kad prie komercinės žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo bÅ«das yra komercinės paskirties objektų ir rekreacinės teritorijos. Remdamasis Å¡iais duomenimis, teismas laiko, jog valstybinės žemės nuomos mokestis atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojamas taikant 0,9 procento tarifÄ , nustatytÄ už komercinės paskirties valstybinė žemės naudojimÄ .

Ieškovė nurodė, jog skaičiuojant atsakovo mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, buvo remiamasi Registrų centro nustatyta sklypo verte; nurodė, jog žemės sklypo 0,0095 ha dalies vertė – 3564,29 EUR, o 0,0391 ha dalies – 14669,87 EUR. Teismui buvo pateikti tokie įrodymai, kuriuose nurodyti duomenys apie atsakovo valdomų sklypo dalių vertes: savivaldybės darbuotojos Ž. B. parengta 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaracija (e. b. l. 45), kurioje nurodytos sklypo dalių vertės sutampa su ieškinyje nurodytomis vertėmis; savivaldybės darbuotojos Ž.

B. parengta 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracija (e. b. l. 49), kurioje nurodyta, jog žemės sklypo 0,0095 ha dalies vertė – 3888,32 EUR, 0,0391 ha dalies – 16003,49 EUR, 0,0486 ha dalies – 16769,26 EUR; 2018-05-14 valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,0486 ha, vertė – 16769,26 EUR. Å alių teismui pateikti duomenys apie atsakovo naudojamos žemės sklypo 0,0486 ha dydžio dalies vertę yra prieÅ¡taringi, todėl, nustatant atsakovo mokėtinÄ mokesčio dydį už 2017 metus, jais remtis negalima.

VieÅ¡ame registre registruota 1,2607 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 402000 EUR; vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017-01-18 (e. b. l. 129). 0,0486 ha dydžio dalies vertė bÅ«tų 15497,10 EUR (402000 / (1,2607 / 0,0486)). Todėl atsakovo mokėtinas mokestis už naudojimÄ si valstybine žeme 2017 m. yra 139,47 EUR (15497,10 x 0,9 %). IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti didesnę skolos sumÄ , todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl delspinigių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, netesybas turi nustatyti įstatymas, Å¡alių susitarimas arba teismas. Teismo įsitikinimu, Å¡ios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tuomet, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iÅ¡ įstatymo, byloje spręstinas klausimas, ar Å¡ioje situacijoje įstatymas nustato pareigÄ mokėti delspinigius ir atitinkamai nustato jų dydį.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį.

Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo (žr. teisėjos D.

B. atskirÄ jÄ nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018). IeÅ¡kovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, 45 punktu, LR mokesčių administravimo įstatymo 96, 99 straipsniais, ir Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. 1K-188. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, bei Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188, yra poįstatyminiai teisės aktai, kuriais negali bÅ«ti nustatoma prievolė mokėti netesybas asmenims. Å ios taisyklės nustato delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti.

LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos taisyklės nustato delspinigių už ne laiku sumokėtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme iÅ¡vardytus mokesčius ir su jais susijusias sumas skaičiavimo tvarkÄ . Žemės nuomos mokestis nenurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymÄ (MAÄ®) administruojami tik mokesčiai, nurodyti Å¡io įstatymo 13 straipsnyje.

Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Žemės reformos įstatymo nustatytas žemės nuomos mokestis nepatenka į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä (žemės mokestis – ne žemės nuomos mokestis), todėl MAÄ® nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimu, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos (MAÄ® 96 str., 2 str. 9, 25 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nenustatyta įstatyme.

Todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovas praleido terminÄ sumokėti žemės nuomos mokestį (iki 2017-11-15), reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas tenkintinas. Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkos Atsakovas teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, 6.157 straipsnio 2 dalį, bendrÄ jį teisės principÄ lex retro non agit, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Pareiga žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme nustatyta Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ (Žin., 2003, Nr. 106-4755) 2 punktas nustato, jog žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka.

To paties nutarimo 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Nutarimo 7 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetÄ iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, valstybinės žemės naudotojai teisės aktais buvo iÅ¡ anksto informuoti apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį bei Å¡ios prievolės mastÄ (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės). Å ie teisės aktai buvo tinkamai paskelbti ir galiojo bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01). Palangos miesto savivaldybės taryba 2017-09-28 sprendimu laikėsi minėtų teisės aktų reikalavimų ir nustatė konkrečius mokesčio tarifus Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 nurodytose ribose, kurios atsakovui buvo ar turėjo bÅ«ti žinomos.

Todėl teismas nesutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais apie teisės aktų pažeidimus bei nukrypimÄ nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Bronislovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 125196077, naudai: 139,47 EUR (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis eurus 47 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus; 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018-09-24 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Sergej Lebedev