381b5fab-dd25-4c4f-94ed-afff2cdbe7cd · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-328-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07086-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 3.3.1.18.2. (S)         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienėapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R.

Č., atstovaujamos R. R., apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Å iaulių miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VÄ® Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J. A., N. R., J. K., I. K., R. Č., J. V., G. L., UAB „Knova“, V. V. ir G. V. dėl daiktinių teisių nustatymo ir jų įregistravimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2015-10-07 pareiÅ¡kėja S. V. (toliau – pareiÅ¡kėja), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.47 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 468-471 straipsniais, kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į 1/6 dalį Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini), esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2016-05-06 Å iaulių apylinkės teismas nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai per 20 dienų nuo nutarties gavimo pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad 1/6 dalis Å«kinio pastato yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, taip pat pateikti atitinkamus kadastrinius ginčo patalpų matavimus, techninius statinio duomenis, atliktus pagal užsakymÄ atitinkamų VÄ® Registrų centro darbuotojų ar kitų įgaliotų matininkų, arba tikslinti pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių pripažinimo. 2016-09-02 pareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į Å iaulių apylinkės teismo 2016-05-20 ir Å iaulių apygardos teismo 2016-07-25 nutartis, pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių į Å«kinį pastatÄ (sandėliukÄ ) įregistravimo.

Patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja S. V., vadovaudamasi LR CK 4.14 str., 4.19 ir 4.48 str., LR CPK 524-527 str., prašė nustatyti jai daiktines teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį - 1/6 dalį Å«kinio pastato, kurio naudojimo paskirtis pagalbinio Å«kio, įregistruojant daiktines teises VÄ® Registrų centre. Suinteresuoti asmenys N. R., R. Č. atsiliepimais prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepime nurodė esant galimam tenkinimui pareiÅ¡kimo, jeigu bÅ«tų patvirtinta, kad 1/6 sandėliuko tarnauja pagrindiniam daiktui.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad 1/6 sandėliuko nėra nupirkta kaip kitos 5/6 sandėliuko dalys, todėl nuosavybės teisės priklauso valstybei, kuriÄ valdo atitinkamas subjektas patikėjimo teise. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nes ginčo turto teisinis statusas nėra VÄ® Turto bankas veiklos objektas, taip pat, kad jiems nėra žinoma, kas galėjo perimti teises ir pareigas į 1/6 sandėliuko dalį.

Suinteresuoti asmenys G. V. ir V. V. atsiliepime nurodė pretenzijų neturintys. Suinteresuotas asmuo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas pareiÅ¡kimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2016-12-23 Å iaulių apylinkės teismas sprendimu patvirtino pareiÅ¡kėjos S. V. valdymo teisę į 1/6 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) priklausinį - 1/6 dalį Å«kinio pastato(duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad M. S. įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ su tuometine valstybės įmone – Å iaulių valstybinės geležinkelio apygardos valdyba, remiantis 1991 m. gegužės 28 d.

Butų privatizavimo įstatymu. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje yra nurodyta šiam butui priskirta ūkinio pastato dalis (nuspalvinta grafiškai raudona spalva tiek pats gyvenamasis namas, tiek ūkinio pastato 1/6 dalis su skaičiumi „6“ ir žyma „ ūkinis neprivatizuotas“  (techninės apskaitos bylos originalas - III t. 126 b. l.). Šiuo metu butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai S. V. ir A. V., kurie jį (duomenys neskelbtini) mainų sutarties pagrindu įgijo iš J.

V.. Å ios sutarties pagrindu Å¡alys pasirašė priėmimo perdavimo aktÄ ( I t. 14 b. l.). Pagal registro duomenis po 1/6 dalį Å«kinio pastato, priklauso trims butams (duomenys neskelbtini), 2/6 dalys nurodyto Å«kinio pastato priklauso butui (duomenys neskelbtini), į likusiÄ 1/6 dalį Å«kinio pastato jokios daiktinės teisės neįregistruotos. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir dalies suinteresuotų asmenų dėl 1/6 dalies Å«kinio pastato teisinio statuso ir valdymo teisėtumo, tačiau vertino tas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos ūkinio pastato dalies valdymo fakto patvirtinimui ypatingÄ ja teisena.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja bute gyveno metus laiko, vėliau nuomojo, o sandėliuke laikė langus, statybines medžiagas ir kt., tačiau jau paskutinius kelis metus, kadangi sandėliukas pripažintas avarinės bÅ«klės, nenaudoja, jis užrakintas. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais (visos Å¡eÅ¡ios Å«kinio pastato dalys buvo statyti ir įrengti kaip namo butų priklausiniai, nes butų gyvenamosios patalpos palyginti yra mažos kvadratÅ«ros, prie daugiabučio namo pristatyto Å«kinio pastato įrengtuose sandėliukuose, kiekvienam savininkui turint atskiras rakinamas patalpas, yra laikomi asmeniniai kiekvieno savininko namų apyvokos daiktai, apribojant kitų butų savininkų galimybes laisvai patekti į jų nevaldomas Å«kinio pastato dalis, į jos valdomÄ sandėliukÄ daugiau niekas iÅ¡ gyventojų nepretenduoja), kadangi 5/6 dalys Å¡io Å«kinio pastato buvo tuometinių namo gyventojų privatizuotos kaip kiekvieno buto priklausiniai, todėl sprendė, kad ir likusi 1/6 Å«kinio pastato dalis negali bÅ«ti laikoma kaip turinti kitokiÄ Å«kinę paskirtį ir neatitinkanti daugiabučio namo priklausinio požymių.

Teismas sprendė, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste S. V. veiksmais Å«kinio pastato dalies 1/6 faktinis valdymas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ir turi bÅ«ti taikomas daiktinių teisių patvirtinimo institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti pareiÅ¡kėjai realiai egzistuojančiÄ valdymo teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragas, taip pat iÅ¡taisyti valstybės interesus atstovaujančių institucijų padarytas klaidas nekilnojamojo turto privatizavimo procese, todėl CK 4.25- 4.27 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje numatytų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl pareiÅ¡kėjos S. V. pareiÅ¡kimÄ laikė pagrįstu ir  tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo (apeliantė) R. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti visas R. Č. atstovui R. R. skirtas baudas, atmesti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui bei nuÅ¡alinti teisėjÄ A. Jurgelienę. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Å iaulių apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs 2015-10-07 pareiÅ¡kėjos S. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, nepriėmė sprendimo, nors privalėjo tai padaryti.

Teismas priėmė 2016-05-06 nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir įgalino pareiÅ¡kėjÄ keisti pareiÅ¡kimo faktinį pagrindÄ ir reikalavimÄ . CPK 256 straipsnis nenumato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo, todėl 2016-05-06 nutartis toje dalyje, kurioje nurodyta tikslinti pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių pripažinimo, yra neteisėta pažeidžianti CPK 256 straipsnio reikalavimus. Teismas, pažeisdamas dispozityvumo principÄ , pareiÅ¡kėjai pakartotinai pasiÅ«lė pakeisti pareiÅ¡kimo reikalavimÄ .

Teismas nesilaikė pareiÅ¡kimo priėmimo tvarkos, reglamentuotos CPK 527 straipsnyje, nes pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad negalėjo ikiteismine tvarka gauti valdymo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Teismas pažeidė suinteresuoto asmens atstovo R. R. (apeliantės atstovas) teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , skyrė jam baudas. 2016-09-02 pateiktas pareiÅ¡kėjos reikalavimas suformuluotas teisiÅ¡kai ydingai, kadangi nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ (CPK 442 str. 1 p., XXV skyriaus normos) ar prašė patvirtinti valdymo faktÄ (CPK 524 -527 str.), todėl proceso dalyviams nėra aiÅ¡ku, kaip gintis nuo pateikto reikalavimo.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti daiktines teises į ginčo sandėliukÄ , tačiau neapibrėžia, ko konkrečiai praÅ¡o: ar dėl valdymo fakto patvirtinimo, ar dėl nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ar dėl daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu. Teismas nepagrįstai taikė CPK XXXIV skyriaus normas ir tai turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui. PareiÅ¡kėja privalėjo ikiteismine tvarka kreiptis į registrų tvarkytojÄ , kad įregistruotų valdymo faktÄ , todėl jos pareikÅ¡imas neturėjo bÅ«ti priimtas.

Jeigu teismas ruošėsi vertinti tiktai tÄ bylos dalį, kuri liečia valdymo fakto įrodymus, tuomet turėjo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareikalauti patikslinti 2016-09-02 pareiÅ¡kimÄ , kad pareiÅ¡kėja įvykdytų CPK 526 str. 3 d. reikalavimus ir CPK 527 str. 1 d. turinio reikalavimus ir tik tada priimti pareiÅ¡kimÄ . Å ioje byloje nebuvo nagrinėjamas privatizavimo klausimas, todėl teismas negalėjo fakto, kad privatizavus butÄ nebuvo privatizuotas sandėliukas, vertinti kaip klaidÄ , nes byloje nėra duomenų, kad pirmoji buto savininkė prašė iÅ¡taisyti privatizavimo klaidÄ .

PareiÅ¡kėja S. V. negali valdyti sandėliuko kaip savo, kadangi jis jai nepriklauso, o priklauso valstybei, pareiÅ¡kėja name (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, butas iÅ¡nuomotas, sandėliuku nesinaudojo. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nes pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praėjus 11 metų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, todėl pareiÅ¡kėja yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimo praÅ¡o panaikinti visÄ skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos 2016-09-02 praÅ¡ymÄ atmesti suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir neteisingai taikė CPK 256 str., 141 str., 526 str. 3 d. ir 527 str. 1 d. nuostatas. Netinkamai taikė CK 1.5 str. nuostatas, prieÅ¡taraudamas Å¡io straipsnio turiniui. Teigia, jog buvo pažeisti daikto valdymo teisėtumo principai, netaikytas senaties termino institutas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti suinteresuoto asmens (apeliantės) R. Č. apeliacinį skundÄ ir panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 256 str. nuostatų taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ neiÅ¡nagrinėdamas civilinės bylos iÅ¡ esmės pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

Netinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR CK ketvirtos knygos bei LR CPK XXXIV skyriaus nuostatas ir nesant jokio teisinio pagrindo patvirtino daikto valdymo faktÄ pareiÅ¡kėjos vardu. PareiÅ¡kėja S. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o suinteresuoto asmens (apeliantės) R. Č. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimÄ . Nurodo, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi dėl civilinės bylos Nr. 2YT-177-650/2016 atnaujinimo, suinteresuoto asmens atstovas buvo pateikęs atskirÄ jį skundÄ Å iaulių apygardos teismui. 2016-07-25 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2S-637-856/2016 Å iaulių apygardos teismas suinteresuoto asmens atstovo atskirÄ jį skundÄ atmetė.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas atnaujintas pagrįstai. PareiÅ¡kėja nurodo, jog dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įgyjamÄ ja senatimi nepasisako, kadangi jie yra pertekliniai ir nesusiję su skundžiamu teismo sprendimu. Teigia, jog tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėja žinojo, kad 1/6 dalis sandėliuko priklauso valstybei, melavo, kad daiktas nėra valstybės nuosavybė, nesiėmė jokių priemonių suieÅ¡koti privatizavimo dokumento, siekė nuslėpti įrodymus, kad 1/6 dalis pastato neprivatizuota ir panaÅ¡Å«s argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir turėtų bÅ«ti vertinami, kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 526 str., 527 str. nuostatas.

Teigia, jog apeliacinio skundo argumentai, neva pareiÅ¡kėja yra nesÄ Å¾ininga 1/6 Å«kinio pastato valdytoja, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.              Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados     Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliantas skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo praÅ¡ymo nemotyvuoja. Apeliantui savo procesiniame dokumente nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, kad bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjantis bylÄ Å¡io Kodekso V dalyje nustatyta tvarka (ypatingÄ ja teisena) teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, Å¡iose bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, išėjęs priimti sprendimo, nustatė, kad surinktų įrodymų pagrindu negali priimti galutinio sprendimo, todėl įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad 1/6 dalis Å«kinio pastato yra buto, (duomenys neskelbtini), priklausinys, taip pat pateikti atitinkamus kadastrinius ginčo patalpų matavimus, techninius statinio duomenis, pasiÅ«lė tikslinti pareiÅ¡kimÄ dėl daiktinių teisių pripažinimo. Taip pat teismas, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ dėl teisės ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti nurodytas aplinkybes ypatingosios teisenos byloje, įtraukė į procesÄ suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, įpareigojo pateikti žemės sklypo su statiniais kadastrinius matavimus, duomenis apie jų įregistravimÄ VÄ® Registrų centre, iÅ¡ suinteresuoto asmens Å iaulių miesto savivaldybės administracijos pareikalavo įrodymų apie daugiabučio namo ir Å«kinio pastato privatizavimÄ .

Teismas nagrinėjantis bylÄ ypatingÄ jÄ teisena turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 str.8 d.), todėl įrodymų, reikalingų bylos iÅ¡nagrinėjimui nebuvimas byloje, sudarė pagrindÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , pasiÅ«lant pareiÅ¡kėjai patikslinti pareiÅ¡kimo dalykÄ (CPK 256 str., 161 str.). PareiÅ¡kėja, vykdydama 2016-05-06 nutartį, pateikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 524-527 straipsniais, prašė nustatyti pareiÅ¡kėjai S. V. daiktines teises į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausinį – 1/6 dalį Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), įregistruojant Å¡ias daiktines teises VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti daiktines teises į ginčo sandėliukÄ , tačiau neapibrėžia, ko konkrečiai praÅ¡o: ar dėl valdymo fakto patvirtinimo, ar dėl nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ar dėl daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu atmestinas, nes pareiÅ¡kėja nurodė konkrečias teisės normas (CPK 524-527 str.), jos reikalavimas yra apibrėžtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Å io skyriaus nustatyta tvarka teismas gali patvirtinti valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktÄ , esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, t.y. kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 526 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka gali bÅ«ti nustatomas ne bet koks faktinis daikto valdymas, o tik daikto valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė.

Nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo, teismas turi pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes spręsti, ar faktinės bylos aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjo valdymÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę, t.y. ar tiek pareiÅ¡kime nurodytas valdymo teisės objektas, tiek pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su daikto užvaldymu, atitinka sÄ lygas, reikalingas valdymo teisei atsirasti. Tokiu bÅ«du teismas turi patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo nurodytas valdymo objektas gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu (CK 4.24 straipsnis), taip pat tai, kokiu pagrindu atsirado pareiÅ¡kėjo valdymas ir ar jis yra teisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.22 straipsnis).

Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktÄ , perduodant ar paveldint valdymo teisę. Teisėtas valdymas įgyjamas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. PareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ grindžia Civilinio kodekso 4.14 ir 4.19 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad daiktinės teisės į antraeilį daiktÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , buvo perleistos pardavus pagrindinį daiktÄ â€“ butus gyvenamajame name. 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje patalpų privatizavimo metu) buvo nustatyta, kad priklausinį, tai yra daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad patalpos pripažinimui buto priklausiniu pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį:

1) kad patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012). VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 7 punkte nustatyta, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai Å«kiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai.

Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, iÅ¡imtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamÄ jį namÄ , prie jo esantis negyvenamasis pastatas, kuris Å«kine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė. Bylos duomenimis nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, ir šiame sklype esantis pastatas - lA2p gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - ūkiniu pastatu, (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėtame name (duomenys neskelbtini) esantys butai yra privatizuoti; taip pat privatizuotos 5/6 dalys ūkinio pastato: po 1/6 dalį nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims J. A., J. K. ir I. K., bei R. Č., 2/6 dalys nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso N. R.. Minėtame name esantis butas (duomenys neskelbtini) šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjai S. V. ir A. V.. Minėtas butas buvo privatizuotas remiantis 1991 m. gegužės 28 d.

Butų privatizavimo įstatymu. Pirmoji Å¡io buto savininkė M. S. įgijo nuosavybės teisę į butÄ , (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ su tuometine valstybės įmone – Å iaulių valstybinės geležinkelio apygardos valdyba. (duomenys neskelbtini) Buto privatizavimo sutartyje nurodyta, kad M. S. iÅ¡ Å iaulių valstybinės geležinkelio apygardos pagal Å iaulių valstybinės geležinkelio apygardos įkainojimo aktÄ nupirko butÄ , kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini), buto kaina - (duomenys neskelbtini), jokie buto priklausiniai sutartyje nenurodyti (2 tomas,116 b. l.).

Tos pačios dienos analogiškoje buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartyje nurodoma, kad parduotas butas (duomenys neskelbtini) su sandėliuku kieme, kurio plotas (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) (3 t. 38 b. l.). Buto, (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje yra nurodyta šiam butui priskirta ūkinio pastato dalis ir žyma „ūkinis neprivatizuotas“  (techninės apskaitos bylos originalas - 3 t. 126 b. l.). Techninės apskaitos byloje esančiuose 1998 m. liepos 7 d. kadastriniuose duomenyse nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) neturi priklausinių, o 1998-07-07 įkainavimo pažymėjime eilutė „2Im ūkinis 1/6“ yra išbraukta.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu reglamentavimu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 1/6 dalis Å«kinio pastato buvo privatizuota kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinys.Vadovaujantis CPK 526-529 straipsniais, CK 4.22-4.27 straipsniais tam, kad teisme bÅ«tų patvirtintas valdymo faktas, bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo; asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai; asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko.

CK 4.22 straipsnyje valdymas apibÅ«dinamas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Tokiam valdymui bÅ«dingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ ; antrasis – daikto valdytojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymas nelaikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitÄ asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2015 m. kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybę dėl Å«kinio pastato dalies privatizavimo (1 t. 21 b. l.), 2015-10-17 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo į 1/6 dalį Å«kinio pastato, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Å ie duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja supranta, jog ginčo sandėliukas priklauso valstybei. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad name (duomenys neskelbtini) esantis 6 butas buvo privatizuotas, o neprivatizuotÄ ginčo sandėliukÄ , nuosavybės teise priklausantį valstybei, pareiÅ¡kėja naudoja kaip savo.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti įgijusi savarankiÅ¡kų daiktinių – valdymo - teisių į ginčo sandėliukÄ , kuris nuosavybės teise priklauso valstybei; tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos sÄ lygos valdymo faktui patvirtinti – neįrodyta, kad valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko.

Esant nurodytoms aplinkybėms Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinio skundo argumentai, susiję su daikto faktinio valdymo aplinkybėmis ir su ieškinio senaties termino taikymu šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šių argumentų neanalizuoja. Apeliantės atstovo keliami klausimai dėl teismo skirtų baudų panaikinimo ir dėl teismo šališkumo taip pat yra išspręsti (civ. byla Nr. 2S-147-368/2017, civ. byla Nr. 2S-207-372/2017, civ. byla Nr. 3K-3-342-915/2017),todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliantės atstovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, todėl, apeliacinį skundÄ patenkinus ir pareiÅ¡kimÄ atmetus, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apeliantei R. Č. priteistina 41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str., 443 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R.

Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėja Irena StasiÅ«nienė