381b465b-a0b4-484e-8c4e-d72b41b2dbf3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1477-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16329-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, R.

S., J. B. – S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė L. Å .. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2014-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2013-06-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1472, 2013-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-2075, 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1314 panaikinimo bei restitucijos taikymo.Nurodė, kad bÅ«tina paÅ¡alinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis ne aukciono tvarka.

PaaiÅ¡kino, kad 2016-04-11 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas 2016-04-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pareiÅ¡kimas (reg. Nr. 2.AP- 2939), kuriame nurodoma, jog NŽT, atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimÄ , buvo nustatyta, jog nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo perleisti valstybinės žemės plotai privatiems asmenims, todėl prokuratÅ«ros praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisme.

Tyrimo dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo metu buvo nustatyta, kad J. B. – S. asmenine nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas sudaro 0,12 ha, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-06-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1472 buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,1653 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0453 ha sklypÄ prie 0,12 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 buvo įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisė į sklypÄ , kadastro Nr. 0101/0157:122. 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1314 buvo nuspręsta šį 0,0453 ha ploto žemės sklypÄ parduoti už 12 135,00 EUR (41 900 Lt). 2014-12-22 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir J.

B. – S. buvo pasiraÅ¡yta 0,0453 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas J. B. – S. ir R. S. vardu, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Už įgyjamÄ Å¾emės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kinio teismui padavimo, remiantis NŽT pateiktais duomenimis, buvo sumokėta 6 587,66 EUR (22 745,86 Lt) suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu 2014-12-22) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktį, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Remiantis Å¡ia nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos.

Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas. Taigi matyti, kad 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali bÅ«ti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus:

1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sÄ vokÄ ;

2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Kadangi iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo atlikta administracinio pobÅ«džio procedÅ«rų ir priimta administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, todėl ir administraciniai aktai laikytini kaip prieÅ¡taraujantys aukščiau nurodytiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl privalo bÅ«ti panaikinti. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, todėl pripažinus 2014-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama praÅ¡ymus padidinti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamÄ urbanistinę situacijÄ , reljefÄ , gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimÄ Ä¯ valstybinės žemės plotÄ .

Mano, jog sprendimo dėl papildomo valstybinės žemės ploto atitikimo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokai priėmimas yra savivaldybės direktoriaus kompetencija. Atkreipia dėmesį, jog pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatÄ , papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono bÅ«du galėjo bÅ«ti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities virÅ¡ininko sprendimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat taip privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.

Pažymi, kad praÅ¡omas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas, buvo bÅ«tent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Kadangi valstybinės žemės plotai atitiko Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-1472 patvirtino minėto žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo sutiko.Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 51- 6937(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2010-04-14 raÅ¡tu neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų rengiamas žemės sklypo planas padidinant (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-26 įsakymu patvirtino žemės sklypo planÄ , kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1 653 kv. m. plotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 patvirtino žemės kadastro duomenis ir nutarė kreiptis į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ, praÅ¡ydamas įregistruoti aukščiau minėtÄ 1 653 kv. m žemės sklypÄ .

Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1314 nutarė parduoti 453 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamÄ Å¾emės sklypÄ , kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio - Å¡ių sklypų savininkams“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos.

Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas. Atsakovo nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo bÅ«ti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo notarė L. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį dalyje dėl 2014-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-15938 pripažinimo negaliojančia atmesti.Nurodė, kad tvirtinant sutartį, atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui bÅ«tini veiksmai. Buvo nustatyti visi tokio sandorio patvirtinimui reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi bÅ«tini, originalÅ«s, abejonių nekeliantys oficialÅ«s dokumentai (galiojantis bei nepanaikintas: 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas, Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-l314), patikrinti į vieÅ¡Ä registrÄ (nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę) įraÅ¡yti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, kurie laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Sudarydamos aukščiau minėtÄ pirkimo – pardavimo sutartį Å¡alys pareiÅ¡kė, kad sutartis sudaroma vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims buvo atskleistos, sutartis atitiko Å¡alių valiÄ ir tikruosius jų ketinimus. PasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ sutartį Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio tikrumo ar Å¡alių valios sukurti sandorio pagrindu atsirandančias teisines pasekmes nebuvimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56)-78, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Jolantos B. S. negaliojančia; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymÄ Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pardavimo J.

B. S.“; taikė restitucijÄ â€“ įpareigoti atsakovus J. B. S. ir R. S. grÄ Å¾inti valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 0,0453 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), o atsakovams J. B. S. ir R. S. solidariai priteisti iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 6 601,66 EUR sumÄ sumokėtÄ už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ .Teismas nurodė, kad prokuroras siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų ir Å¡iÄ aplinkybę laikė pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiÅ¡kimas paduotas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ teisingÄ teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimÄ bei žemės reformos vykdymÄ teisine tvarka.

Tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, laikė atitinkančiu vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus.Teismas nustatė aiÅ¡kiÄ taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o ne aukciono bÅ«du – tik iÅ¡imtiniais atvejais. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie yra aiÅ¡kiai apibrėžti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Teismas konstatavo, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali bÅ«ti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra iÅ¡sidėstęs, ir ar jis atitinka sÄ lygas, numatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iÅ¡ įsiterpusio sklypo sÄ vokai keliamų sÄ lygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali bÅ«ti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sÄ lygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis.

Pažymėjo, jog siekiant pripažinti sklypÄ Ä¯siterpusiu, nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, sÄ lyga netaikoma tokiam sklypui, kurį sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo sklypas yra nuo 14,94 m. iki 15,30 m pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo žemės sklypas nėra lygus, jis yra kalvotas, tačiau toks žemės sklypo reljefas, teismo vertinimu, nelaikytinas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytomis iÅ¡imtimis, leidžiančioms spręsti, kad sklypas gali bÅ«ti parduodamas lengvatine tvarka, netaikant maksimalaus ploto reikalavimo ir nesiribojimo su laisva valstybine žeme kriterijaus.

Konstatavus, kad ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar Å¡laitu, ginčo sklypas, remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo bÅ«ti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m. (0,04 ha) ir nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotÄ didinti iki 453 kv. m. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ , skundžiami administraciniai aktai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymas Nr. 30-1472, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimas Nr. 49SK – (14.49.109)-2075 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymas Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1314 prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktui ir yra naikintini.Pripažinus aukščiau iÅ¡vardintus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta ir ginčo 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prieÅ¡taraujančiais teisės aktams ir juos panaikinus, turi bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl teismas pripažino negaliojančia ir ginčo valstybinės žemės sklypo 2014-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį, civilinėje teisėje galiojant principui, kad iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, atsakovai R.

S. ir J. B.-S. civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir Å¡ių faktinių aplinkybių nepaneigė, visus teismo procesinius dokumentus jiems įteikus asmeniÅ¡kai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl ko nebÅ«tų galima taikyti restitucijos, pripažinus ieÅ¡kovo ginčijamus administracinius aktus ir sandorį negaliojančiais, byloje nenustatyta, t. y. nenustatyta, jog restitucijÄ taikyti natÅ«ra neįmanoma arba kad tai sukeltų atsakovams didelių, neadekvačių nepatogumų ir suvaržymų.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikant ieÅ¡kovo nurodytÄ restitucijÄ , t. y. įpareigojant atsakovus grÄ Å¾inti žemės sklypÄ valstybei, o jiems grÄ Å¾inant sumokėtÄ kainos dalį už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , nebus pažeistas proporcingumo principas bei dėl valstybės klaidų taisymo patirta pernelyg didelė naÅ¡ta. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad buvo pažeistas vieÅ¡as interesas, kad aukciono tvarka sklypas bÅ«tų parduotas už didesnę kainÄ ir kad ginčo teritorijoje yra įmanoma suformuoti savarankiÅ¡kus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Å¡ioje byloje skundžiami administraciniai aktai bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra visiÅ¡kai teisėti, nes nagrinėjamas atvejis patenka į Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytÄ iÅ¡imtį.Nesutinka su sprendimo iÅ¡vada, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iÅ¡ įsiterpusio sklypo sÄ vokai keliamų sÄ lygų.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nėra ginčo dėl to, jog įsiterpęs sklypas nuo 14,94 m. iki 15,30 m. pločio nelaikytinas siaura juosta.

Teismas neteisingai interpretavo apeliantės pozicijÄ , nes apeliantė pripažino tik tai, kad ginčo teritorija neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos siauros juostos sÄ vokos, tačiau pažymi, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti prieÅ¡ įsigaliojant Nutarimo Nr. 692 2016-05-25 redakcijai, kurio buvo įtvirtintos siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti Å¡ioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos, kiekvienas atvejis bÅ«davo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo Å¡ioje byloje.

Buvo įvertina, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nei teritorija į Å¡iaurę nuo (duomenys neskelbtini) iki kito žemės sklypo ir saugomos teritorijos yra labai nelygaus reljefo.Teismas iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypo reljefas nelaikytinas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytomis iÅ¡imtinėmis, rėmėsi neobjektyviais kriterijais bei visiÅ¡kai netinkamai lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kino Å¡laito ir griovos sÄ vokÄ , nepagrįstai tapatino Å¡laito sÄ vokÄ su skardžio sÄ voka. Be to teismas atmestinai įvertino SÄ® „Vilniaus planas“ pateiktus reljefo pjÅ«vius.Nesutinka su teismo argumentais, kad įsiterpęs žemės sklypas negali bÅ«ti didesnis nei 0,04 ha.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. bei Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta iÅ¡imtimi, darytina iÅ¡vada, kad įsiterpęs žemės sklypas galėjo Å¡iuo atveju bÅ«ti didesnis nei 0,04 ha.Teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. IeÅ¡kovas nepateikė jokių specialistų iÅ¡vadų apie tai, kad yra galimybė suformuoti savarankiÅ¡kÄ sklypÄ bei įrengti įvažiavimÄ Ä¯ jį.Teismo sprendimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo tikslui, kuris yra apibrėžtas 1 straipsnyje „<...> užtikrinti darniÄ teritorijų plėtrÄ ir racionaliÄ urbanizacijÄ , sudaryti sÄ lygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, iÅ¡saugant vertingÄ kraÅ¡tovaizdį <...>“.

Nors formaliai ginčo teritorija nepatenka į Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinį draustinį, atsižvelgiant į reljefo svyravimus visoje „L“ formos valstybinės žemės siauroje juostoje, prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemės sklypo. Be to, ginčo teritorijoje ir greta jos nėra numatytų inžinerinių komunikacijų.

IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nesutinka su argumentais, jog byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro bÅ«tinybė paÅ¡alinti valstybės institucijų padarytus pažeidimus, taip pat siekiama užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡ojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymÄ , inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje.

Apeliantės nepagrįstai susiaurina Å¡ioje byloje ginamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ .IeÅ¡kovas, teikdamas argumentus dėl neteisėtai suformuotų kaip įsiterpusių žemės sklypų, nurodė, kad ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirÄ Å¾emės sklypÄ ar sklypus. Tokie ieÅ¡kovo teiginiai atitinka įrodymų sÄ vokÄ ,nustatytÄ CPK 177 str. 2 d. Apeliantės argumentus dėl negalimumo suformuoti žemės sklypus paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nei siauros juostos, nei Å¡laito ar griovos ginčo teritorijoje ir ginčo žemės sklype nėra ir nebuvo.

Vertinant ginčo teritorijos reljefo ypatybes nekyla abejonių, kad šioje vietoje, esant poreikiui, gali būti atliekami ir sklypo reljefo formavimo darbai, kas nedraudžiama teisės aktais, nes ginčo žemės sklypas į saugomos teritorijos nepatenka. Reljefo pjūvių suvestinio žemėlapio ištrauka įrodo tik tai, kad ginčo teritorija yra netolygaus reljefo, bet ne šlaito.Teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės ir ieškovo argumentai dėl atskirų racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų formavimo ginčo žemės plote nevertintini, nes nelaikytini esminiais šios bylos išnagrinėjimui.

Sutinka su teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju pakanka tik preliminariai įvertinti, ar apskritai ginčo žemės sklypas ar visas žemės plotas gali bÅ«ti panaudotas bet kokios paskirties ir naudojimo bÅ«do sklypui suformuoti. Atsakovai Jolanta B. S. ir R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundo iÅ¡vada, kad, kai įsiterpusį žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, jis gali bÅ«ti didinamas bei gali ribotis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nėra pagrįsta, nes yra iÅ¡kraipoma Nutarime Nr. 692 pateikta įsiterpusio žemės sklypo sÄ voka.Priimant sprendimus dėl galbÅ«t įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi bÅ«ti vadovaujamasi apraÅ¡e nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu, nes apraÅ¡o nuostatos Å¡iuo atveju yra taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir/ar nuomininkus bei nustatant parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dydį.Nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami bendra tvarka – aukciono bÅ«du, o tam, kad bÅ«tų galima valstybinės žemės sklypÄ Ä¯sigyti lengvatine tvarka (be aukciono) turi egzistuoti atitinkamos teisinės ir faktinės aplinkybės. Todėl kritiÅ¡kai vertinama apeliantės pozicija, kad valstybė nepatyrė žalos ir negali bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas dėl to, kad valstybės turtas buvo parduotas rinkos kaina, o duomenų, kad aukciono bÅ«du bÅ«tų surinkta daugiau lėšų, nėra.Apeliantės argumentai dėl sunkumų ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu niekaip nepateisina žemės sklypo pardavimo, nes jis neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų.Atsakovas negali teigti, kad žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokÄ , remiantis bendru ginčo teritorijos vertimu.

KritiÅ¡kai vertinamas apeliantės argumentas, kad „tas paaukÅ¡tėjimas yra akivaizdžiai gana status ir sudaro apie 67-70 laipsnių kampÄ â€œ, nes preliminarus matavimas slankmačiu ar reljefo aukÅ¡tingumo linijų vertinimas nėra tinkamas įrodymas. Pastebi, kad visoje „L“ formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje reljefo nelygumas yra sÄ lyginai vienodas, o tokie reljefo nelygumai nekliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų prie kurių buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ginčo valstybinis žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokai keliamų sÄ lygų ir todėl negalėjo bÅ«ti parduodamas lengvatine tvarka.

Dėl naujų įrodymų Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus.

Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovės įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos. Dėl vieÅ¡ojo intereso egzistavimo civilinėje byloje Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai nustatyta, kad prokuroro ieÅ¡kinys paduotas, siekiant ginti vieÅ¡Ä interesÄ .

Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, kad aukciono tvarka sklypas buvo parduotas už rinkos kainÄ ir kad ginčo teritorijoje yra įmanoma suformuoti savarankiÅ¡kus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliante, kad byloje nėra vieÅ¡ojo intereso.Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , turi prerogatyvÄ Ä¯vertinti prokuroro argumentus ir galutinai nuspręsti, ar byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas bei bÅ«tinybė jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir reikalavimo pobÅ«džio, prokuroras reikalauja panaikinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu buvo parduotas valstybinės žemės sklypas bei panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, motyvuojant tuo, kad buvo pažeista imperatyvi valstybei priklausančios žemės pardavimo tvarka. IeÅ¡kinio turinio motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prokuroras siekė paÅ¡alinti valstybės pareigÅ«nų padarytas procedÅ«rines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privačiam fiziniam asmeniui, pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotÄ Å¾emės pardavimo tvarkÄ .

Vadinasi, prokuroras, paduodamas ieÅ¡kinį, siekė užtikrinti vienos iÅ¡ konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtÄ tvarkÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 47 straipsnis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimas ir faktinis pagrindas atitinka vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus bei bÅ«tinybei jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusios su žemės sklypo pardavimo kaina, kadangi ieÅ¡kovė teismo posėdžiuose akcentavo, jog vieÅ¡Ä jį interesÄ grindžia ne ekonominės naudos negavimu.

Dėl žemės sklypo atitikimo įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokai Byloje nustatyta, kad atsakovė J. B.-S., bÅ«dama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, 2010-02-09 kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių leisti priskirti papildomÄ iki 6 arų laisvos valstybinės žemės sklypo plotÄ , nesant galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-04-01 raÅ¡tu Nr. A51-6937 (2.14.2.12-MP8) “Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje” kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ant pateikti iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Likviduojama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2010-06-14 raÅ¡tu Nr. (31-P.2-1683-(3.31) neprieÅ¡taravo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad Å¡ioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-05-21 įsakymu Nr. leista pradėta rengti apie 1 653 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-26 įsakymu Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1 653 kv. m. plotÄ , įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 453 kv. m. sklypÄ prie 1 200 kv. m. privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį ir kt.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-12-30 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo įsiterpusį 453 kv. m. ploto žemės sklypÄ ir patvirtino Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ matininko F.

S. 2013-09-03 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. B. S. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2013-12-05 praÅ¡ymÄ parduoti įsiterpusį laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ prie (duomenys neskelbtini), namų valdos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo J.

B. S.“ nusprendė 453 kv. m. ploto žemės sklypÄ parduoti J. B. S. už 12 135,08 EUR, pardavimo kainÄ mažinant 58,46 EUR suma už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į sklypÄ Ä¯registravimÄ Nekilnojamojo turto registre sumokėjimÄ . 2014-12-22 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. B. S. (pirkėjos) kartu su sutuoktiniu R. S. buvo pasiraÅ¡yta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 453 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-25 NŽT Vilniaus miesto skyriaus laikinas vedėjo pareigas einantis A.

J. informavo atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo procedÅ«ros stabdymo. Iki Å¡iol atsakovai, už įsigytÄ valstybės žemės sklypÄ , yra sumokėję 6 601,66 EUR sumÄ , suteikus sÄ lygas įsigyti žemės sklypÄ , sumokant žemės įsigijimo kainÄ dalimis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-04-08 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (14.49.106) „Dėl vieÅ¡o intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjos priimtų sprendimų panaikinimo procedÅ«ras.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2016-05-09 kreipėsi į teismÄ dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ginčo objektas neatitinka įsiterpusio sklypo statuso sÄ lygų visumos, nes ginčo žemės sklypas iÅ¡ trijų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu, be to, nelaikytinas siaura juosta, griova ar Å¡laitu.

Teismas sprendė, kad nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo didinti nuo 400 m2 iki 453 m2 ir panaikino ginčijamus aktus kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms teisės normos.Apeliantė nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis iÅ¡vadomis, jog ginčo objektas nėra laikytinas Å¡laitu ar griova.LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v.

UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v.

Å iaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas ir siekdamas užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , kuris reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys, ypač sÄ Å¾iningi įgijėjai, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000), taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodinėja atsakovų J.

B.-S. ir R. S. nesÄ Å¾iningumo įgyjant ginčo objektÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino CPK 179 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus įrodinėjimo procese. Pagal CPK 179 str. 1 d. teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas aplinkybes, jog ginčo objektas nėra Å¡laitas ir objekte galima suformuoti atskirus žemės sklypus grindė patikrinimo akto nuotraukomis ir paaiÅ¡kinimais, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė argumentus, kad ginčo objektas laikytinas Å¡laitu ar griova ir jame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų grindė paaiÅ¡kinimais, liudytojos parodymais, skaitmeninio žemėlapio kopija, pavirÅ¡ių pjÅ«vių nuotrauka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai yra nepakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo objektas yra ar nėra laikomas Å¡laitu ar, kad objekte galima ar negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, teismas nepanaikino tarp Å¡ių įrodymų egzistuojančių prieÅ¡taravimų. Teismas turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡kviesti liudytojus, teikti praÅ¡ymus dėl ekspertizės skyrimo, savo argumentams pagrįsti. PrieÅ¡ingu atveju, procese dalyvaujant valstybės institucijoms ir Å¡alims esant pasyvioms, kai byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, bÅ«tų pažeistas asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, sugriautas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , tinkamai neiÅ¡tyrė bei neiÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingų ir Å¡alies įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, naujų įrodymų gavimo bÅ«tinybę, sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, privalo patikslinti Å¡alių pareigÄ pateikti papildomus įrodymus dėl ieÅ¡kinio ir atsikirtimų faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypo reljefu, galimybe savarankiÅ¡kai funkcionuoti, vertinant jo formÄ ir reljefo ypatumus, suplanuotus privažiavimus ir infrastruktÅ«rÄ , galimybes įrengti keliÄ , iÅ¡aiÅ¡kinti, kad atitinkamos aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais, ypač asmenų, turinčių specialių žinių, kurie dalyvavo ginčo objekto vertinime, priimant administracinius aktus, pasiÅ«lyti Å¡alims skirti ekspertizę, nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pakartotinai spręsti atsakovų J.

B.-S. ir R. S. dalyvavimo byloje pripažinimÄ bÅ«tinu, o Å¡alims nevykdant atitinkamų įpareigojimų - pasinaudoti suteikta teise rinkti atitinkamus įrodymus savo iniciatyva.Byla grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė