Legislator Case Law & Legislation
3812b431-0675-4c4b-8a45-899bcfec286d AI generated

3812b431-0675-4c4b-8a45-899bcfec286d · Regionų administracinis teismas

Case Number 3812b431-0675-4c4b-8a45-899bcfec286d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI1-3347-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02723-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

3812b431-0675-4c4b-8a45-899bcfec286d · Regionų administracinis teismas: Gydytojas konsultacijos metu rekomendavo vaistus nuo skausmo, esant skausmui ir pakartotinę konsultacijÄ pagal poreikį. 2018 m. sausio 16 d. vizito metu pas Å¡eimos gydytojÄ metu pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl kojos skausmo ar kitų sveikatos sutrikimų neiÅ¡sakė, todėl gydytojas leido dirbti administracijos siÅ«lomÄ darbÄ . Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ lankėsi pas sektoriuje dirbančius gydytojus, tačiau nusiskundimų susijusių su čiurnos skausmu neiÅ¡sakė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI1-3347-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02723-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK). 2017 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kėjas patyrė deÅ¡inės čiurnos sÄ nario traumÄ .

Tos dienos vakare pareiÅ¡kėjas skubos tvarka buvo nugabentas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo budintis gydytojas ortopedas-traumatologas. Buvo atliktas radiologinis tyrimas-rentgenograma, kurio metu lūžių nenustatyta. PareiÅ¡kėjo deÅ¡inės čiurnos sÄ narys įmobilizuotas gipso langete, pareiÅ¡kėjui paskirti prieÅ¡uždegiminiai vaistai. PareiÅ¡kėjui budintis gydytojas ortopedas-traumatologas rekomendavo atvykti į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę pakartotinei kontrolei.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. sausio 16 d. pareiÅ¡kėjas apsilankė pas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojÄ , kuriam skundėsi dėl paÅ«mėjusių kojos skausmų, nurodė, jog jam bÅ«tina traumatologo konsultacija VšĮ Kauno klinikose. Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nusiskundimus atsižvelgta nebuvo. PrieÅ¡ingai, PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojas nutraukė pareiÅ¡kėjo nedarbingumÄ , tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas privalėjo grįžti į darbÄ ir kasdien dirbti po 8 valandas per parÄ kenčiant kojos skausmus.

Taip pat gydytojas nepateikė atitinkamų dokumentų pataisos namų administracijai ir pareiÅ¡kėjo bÅ«rio auklėtojui (Resocializacijos skyriaus specialistui), kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti perkeltas miegoti ir ilsėtis į lovos pirmÄ jį aukÅ¡tÄ . To pasėkoje, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas su sugipsuota koja nuolat laipioti į antrÄ jį lovos aukÅ¡tÄ . Tai matė ir pareiÅ¡kėjo bÅ«rio auklėtojas, ir kiti pataisos namų pareigÅ«nai, tačiau jie taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui nereikėtų kęsti nuolatinio skausmo.

Nuo 2018 m. sausio 16 d. dienos, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus, kad skauda kojÄ , kad jis nori vykti konsultuotis į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, PravieniÅ¡kių PN-AK administracija ir pareigÅ«nai pradėjo nepagarbiai elgtis su pareiÅ¡kėju. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. dėl danties skausmo kreipėsi į gydytojÄ odontologÄ , tačiau gydytojo odontologo pagalba jam buvo suteikta tik 2018 m. rugsėjo 18 d. PareiÅ¡kėjas, įsitikinęs, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesivadovauja ir nevykdo įstatymų, reglamentuojančių nuteistųjų teisę į gydymÄ , kreipėsi tiek į pačius pataisos namus su skundais, tiek ir į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas).

PareiÅ¡kėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , skunde pažymėjo, kad pataisos namuose jam nėra suteikiamos gydytojo odontologo paslaugos. 2018 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Kalėjimų departamentas persiuntė pareiÅ¡kėjo skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui, praÅ¡ydamas iÅ¡nagrinėti jame minimus klausimus, užtikrinti nuteistajam reikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ ir atsakyti pareiÅ¡kėjui, o atsakymo kopijÄ atsiųsti Kalėjimų departamento Sveikatos priežiÅ«ros skyriui.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. 7-2649 informavo, kad iÅ¡nagrinėjus įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 06/A/2012/2411 matyti, jog pareiÅ¡kėjas į gydytojÄ odontologÄ per pastaruosius 3 mėnesius kreipėsi keturis kartus. Visų kreipimųsi metu pareiÅ¡kėjui buvo taisomi dantys. Paskutinio vizito metu (2019 m. rugsėjo 18 d.) pareiÅ¡kėjui buvo paÅ¡alintas skunde minimas skaudantis dantis. Pažymėjo, kad Å¡is PravieniÅ¡kių PN-AK atsakymas tik patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad skaudamas dantis 2018 m. rugsėjo 19 d. jam galiausiai buvo paÅ¡alintas tik dėl to, kad jis su raÅ¡tiÅ¡ku skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ . Kalėjimų departamentas raÅ¡tu Nr. 2S-3575 nurodė, kad skundo tyrimo metu buvo iÅ¡nagrinėtas PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos atsakymas į pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. skundÄ . Taip pat nurodė, kad tyrimo metu buvo įvertinti įraÅ¡ai Bendrosios praktikos slaugytojų budėjimų perdavimų žurnale, 21 bÅ«rio Nuteistųjų praÅ¡ymų, skundų žurnale.

Minėtuose žurnaluose laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. įrašų apie pareiÅ¡kėjo skundus ar praÅ¡ymus, susijusius su danties skausmu nustatyta nebuvo. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje taip pat nustatyta, kad pirmÄ kartÄ dėl danties skausmo pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2018 m. rugsėjo 18 d. 00.40 val. budinti bendrosios praktikos slaugytoja davė pareiÅ¡kėjui skausmÄ slopinančio medikamento „ (duomenys neskelbtini) “ tabletę ir rekomendavo ryte kreiptis į gydytojÄ odontologÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo apžiÅ«rėtas gydytojo odontologo, kuris paÅ¡alino skaudantį dantį. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad tokį Kalėjimo departamento atsakymÄ reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , iÅ¡sakė nusiskundimus dėl jaučiamo didelio danties skausmo, tačiau jo nusiskundimai nebuvo užfiksuoti. Å iuo atveju tai ne pareiÅ¡kėjo kaltė, nes jis neturi nei teisės, nei galimybės pildyti minėtojo nuteistųjų praÅ¡ymų, nusiskundimų žurnalo, o pataisos namai tikėtina aplaidžiai vesdami minėtÄ jį žurnalÄ vėliau apsaugo save nuo atsakomybės. PareiÅ¡kėjas dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK po jo patirtos kojos traumos jam nesuteikė reikiamos pagalbos su skundu yra kreipęsis ir į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijÄ , kuri pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė Kalėjimų departamentui.

Kalėjimų departamentas persiuntė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui su praÅ¡ymu pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti jame minimus klausimus ir atsakyti pareiÅ¡kėjui. 2019 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu Nr. 7-4092 PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus įraÅ¡us pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 23 d. vakare patyrė kojos traumÄ , skubos tvarka buvo nuvežtas į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės skubios pagalbos skyrių, konsultuotas gydytojo ortopedo-traumatologo.

Gydytojas konsultacijos metu rekomendavo vaistus nuo skausmo, esant skausmui ir pakartotinę konsultacijÄ pagal poreikį. 2018 m. sausio 16 d. vizito metu pas Å¡eimos gydytojÄ metu pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl kojos skausmo ar kitų sveikatos sutrikimų neiÅ¡sakė, todėl gydytojas leido dirbti administracijos siÅ«lomÄ darbÄ . Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ lankėsi pas sektoriuje dirbančius gydytojus, tačiau nusiskundimų susijusių su čiurnos skausmu neiÅ¡sakė.

Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡te pateikdami tokio pobÅ«džio informacijÄ Ä¯vykdė tik formaliÄ pareigÄ atsakyti, tačiau raÅ¡te pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri palanki pataisos namams. Nesutikdamas su tokiu PravieniÅ¡kių PN-AK atsakymu, pareiÅ¡kėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundÄ ir 2019 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 2S-3946 pateikė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui beveik prieÅ¡ 3 metus teikta medicininė pagalba buvo savalaikė ir pakankama.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Kalėjimų departamentas padarė iÅ¡ esmės vadovaudamasis vien tik PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais paaiÅ¡kinimais ir medžiaga. PareiÅ¡kėjui ne tik nebuvo savalaikiai teikiama medicininė pagalba, bet iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo tyčiojamasi. Kai 2019 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kėjas susižalojo kojos pirÅ¡tÄ (pareiÅ¡kėjui traumos pasekmėje nuplyÅ¡o kojos pirÅ¡to nagas), iÅ¡ jo PravieniÅ¡kių PN-AK medicinos sesuo R. S. – L. pasijuokė ir pareiÅ¡kė, kad dabar Joninės ir ji turi pailsėti.

Po Å¡ių žodžių ji užrakino duris ir daugiau pareiÅ¡kėjo neįsileido. Toks elgesys su nuteistuoju laikytinas ne tik žeminančiu jo orumÄ , bet ir žiauriu. PareiÅ¡kėjas neabejoja, kad taip PravieniÅ¡kių PN-AK administracija, darbuotojai, gydytojai jam kerÅ¡ija dėl jo raÅ¡ytų skundų. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinę kančiÄ , bet ir didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, pradėjo kankinti nemiga, pareiÅ¡kėjui dažnai skauda galvÄ , jis tapo dirglus, sutriko tiek fizinė, tiek emocinė sveikata.

Teigė, jog atsakovas yra kaltas dėl to, kad jam kalint PravieniÅ¡kių PN-AK nėra užtikrinamos tinkamos, teisės aktuose įtvirtintos, kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas jau atlieka bausmę, jam jau buvo apribota laisvė, tačiau PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai, gydytojai daro pareiÅ¡kėjui psichologinį spaudimÄ , tyčiojasi iÅ¡ jo. Tokiu bÅ«du buvo ir yra niekinamos prigimtines žmogaus teisės ir laisves, įtvirtintas tiek LR Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tik pareiÅ¡kėjo abstrakčiais teiginiais apie neva netinkamÄ medicininių paslaugų kokybę. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad sveikatos priežiÅ«ros skyriaus darbuotojai suteikė netinkamas gydymo paslaugas ir vien tai, kad pareiÅ¡kėjas liko jomis nepatenkintas, nėra pakankamas pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pabrėžė, kad net ir laisvėje esantiems asmenims nėra garantuojama, kad neskubios medicininės paslaugos bus suteiktos tÄ pačiÄ dienÄ ar sekančiÄ dienÄ nuo kreipimosi, todėl odontologo paslaugos pataisos namuose kaip ir laisvėje esantiems asmenims, teikiamos pagal galimybes nuteistiesiems iÅ¡ anksto užsiregistravus. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, per kokį laikÄ nuo kreipimosi nuteistiesiems turi bÅ«ti suteikiamos odontologų paslaugos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos matosi, kad visais atvejais pareiÅ¡kėjui gydymas buvo suteiktas.

Teigė, jog Pravieniškių PN-AK visi nuteistųjų prašymai ar skundai yra registruojami nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo nusiskundimai nebuvo fiksuojami, tačiau nedetalizuoja kada ir kokiems asmenims šie prašymai/skundai buvo įteikti, nepateikia šių prašymų/skundų kopijų. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų fizinių kančių, nepatogumų, psichologinio išsekimo, atsiradusių fobijų, pažeminimo jausmo, nemigos, galvos skausmo, dirglumo, kuriuos galėjo sukelti netinkamai suteiktos medikų paslaugos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas visiÅ¡kai nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) nustato, jog asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymÄ asmens sveikatos priežiÅ«ra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems keliÄ , padėti atgauti ir sustiprinti sveikatÄ (2 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos prižiÅ«ra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiÅ«ros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 straipsniai). Taigi pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl to, jog po 2017 m. gruodžio 23 d. patirtos kojos traumos buvo nugabentas į VÅ Ä® Kauno klinikinę ligoninę, po apžiÅ«ros budintis gydytojas ortopedas traumatologas rekomendavo atvykti į VÅ Ä® Kauno klinikinę ligoninę pakartotinei apžiÅ«rai. Galimai patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog 2018 m. sausio 16 d. apsilankius pas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojÄ , nebuvo atsižvelgta į nusiskundimus dėl paÅ«mėjusių kojos skausmų, neužtikrintas traumatologo konsultacijos VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteikimas, nutrauktas nedarbingumas.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 3V-1081(1.20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atvežtas iÅ¡ įkalinimo įstaigos 2017 m. gruodžio 23 d. 22.24 val. dėl deÅ¡inės čiurnos sÄ nario traumos. ApžiÅ«rėtas budinčio gydytojo ortopedo-traumatologo. Atliktas radiologinis tyrimas-rentgenograma, kurio metu lūžių nenustatyta. DeÅ¡inės čiurnos sÄ narys imobilizuotas gipso langete, paskirti prieÅ¡uždegiminiai vaistai. Rekomenduota pakartotina kontrolė po 10 dienų.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos bei PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2020 m. kovo 25 d. Medicininio pažymėjimo Nr. (PPV-PPNII)2.35 matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 23 d. kreipėsi dėl patirtos traumos, galimai trÅ«kę raiščiai, etapuotas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, traumatologinį punktÄ . 2017 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kėjas konsultuotas chirurgo-traumatologo, sekanti konsultacija po 10 dienų. 2018 m. sausio 16 d. pareiÅ¡kėjas lankėsi pas gydytojÄ , yra gydytojo įraÅ¡as, kad nuteistasis darbingas.

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis turėjo bÅ«ti siunčiamas bÅ«tinai traumatologo konsultacijai į VÅ Ä® Kauno klinikinę ligoninę nepagrįstas, kadangi VÅ Ä® Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 3V-1081(1.20) nurodyta, jog dėl tolimesnio gydymo taktikos sprendžia pacientÄ prižiÅ«rintis personalas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikiamos chirurgo-traumatologo konsultacijos, taip pat minėtas specialistas 2018 m. sausio 16 d. konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra darbingas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamos gydytojo traumatologo-ortopedo konsultacijos, pareiÅ¡kėjo darbingumas buvo konstatuotas jį gydančio gydytojo, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog nebuvo užtikrinta traumatologo konsultacija, nebuvo atsižvelgta į paÅ«mėjusius kojos skausmus, pareiÅ¡kėjas su sužalota koja buvo priverstas dirbti ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius jokių neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojas nepateikė dokumentų, kad pareiÅ¡kėjas galėtų miegoti ir ilsėtis pirmame lovos aukÅ¡te, taip pat PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui nereiktų kęsti nuolatinio skausmo su įsigipsuota koja lipant į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus dėl to, jog jie rekomenduotų pareiÅ¡kėjÄ perkelti į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ , taip pat nėra duomenų, jog dėl patiriamų nepatogumų užlipant į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nams ir teikęs praÅ¡ymus leisti jam miegoti ir ilsėtis pirmame lovos aukÅ¡te, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 16 d. dienos, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus, kad skauda kojÄ , kad jis nori vykti konsultuotis į VšĮ Kauno klinikas, PravieniÅ¡kių PN-AK administracija ir pareigÅ«nai pradėjo nepagarbiai elgtis su pareiÅ¡kėju, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog kai 2019 m. birželio 24 d. pareiÅ¡kėjas susižalojo kojos pirÅ¡tÄ , iÅ¡ jo PravieniÅ¡kių PN-AK medicinos sesuo R. S.-L. pasijuokė ir pareiÅ¡kė, kad dabar Joninės ir ji turi pailsėti, užrakino duris ir pareiÅ¡kėjo neįsileido, pažymėtina, jog iÅ¡ Kalėjimų departamento sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundÄ , matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 24 d. skunde PravieniÅ¡kių PN-AK teigė, jog slaugytoja jam davė pleistrÄ , o jei prireiks perriÅ¡imo, nurodė kreiptis vėliau, vakarinio priėmimo laiku.

Taigi, nurodė kitas aplinkybes nei skunde teismui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, prieÅ¡taringais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ odontologo paslaugų prieinamumo neužtikrinimo. Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. dėl danties skausmo kreipėsi į gydytojÄ odontologÄ , tačiau gydytojo odontologo pagalba jam buvo suteikta tik 2018 m. rugsėjo 18 d. PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2020 m. kovo 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. (PPV-PPNII)-237 bei pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui odontologo paslaugos buvo teiktos 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 14 d.

Ä®rašų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl gydytojo odontologo paslaugų pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje nėra. Taip pat pažymėtina, jog Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 9 d. skundÄ , 2018 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. 2S-3575 nurodė, kad skundo tyrimo metu buvo įvertinti įraÅ¡ai bendrosios praktikos slaugytojų budėjimų perdavimo žurnale, 21 bÅ«rio Nuteistųjų praÅ¡ymų, skundų ir pareiÅ¡kimų registracijos žurnale bei Medikamentų iÅ¡duodamų be gydytojo paskyrimo registracijos žurnale bei konstatavo, kad minėtuose žurnaluose laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

įrašų apie pareiÅ¡kėjo skundus ar praÅ¡ymus, susijusius su danties skausmu nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui suteiktų odontologo paslaugų kokybės vertinimas nėra Å¡ios administracinės bylos dalykas, teismas Å¡ioje byloje vertina tik tai, ar pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas prieinamumas patekti pas odontologÄ . Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui kreipiantis į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros skyrių, Å¡is bÅ«tų atsisakęs teikti jam odontologines paslaugas.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ne kartÄ lankėsi pas odontologÄ , pareiÅ¡kėjui buvo skiriamas gydymas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kitus kriterijus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jis patyrė fizinę kančiÄ , didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, pradėjo kankinti nemiga, pareiÅ¡kėjui dažnai skauda galvÄ , jis tapo dirglus, sutriko tiek fizinė, tiek emocinė sveikata. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 86-77 matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. dėl patiriamų kančių, nepatogumų, psichologinio iÅ¡sekimo, atsiradusių fobijų, pažeminimo jausmo, nemigos, galvos skausmo, dirglumo į psichologus nesikreipė.

IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į gydytojus yra kreipęsis dėl skausmo kirkÅ¡nyje, skrandžio sutrikimų, galvos skausmo (galvos plaukuotoje dalyje kairėje pusėje kraujosruva-gumbas), blauzdų mėšlungio, perÅ¡alimo ligų, stuburo skausmų. Atsižvelgus į nurodytų susirgimų pobÅ«dį, nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtiems susirgimams turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes – jog jam skirti ramentai po 2-3 dienų buvo paimti ir atiduoti kitam nuteistajam, pareiÅ¡kėjas nebuvo atleistas nuo patikrinimų, negavo leidimo neÅ¡tis maistÄ iÅ¡ valgyklos įgyvenamÄ jÄ patalpÄ , jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, nebuvo skiriami vaistai, pareiÅ¡kėjas nebuvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skrandžio problemų, odontologai dantų negydo, o juos tik iÅ¡rauna. Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiÅ¡kėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindÄ per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso Å¡alių atsiliepimų gavimo dienos.

Å iuo atveju atsakovo atsiliepimas į skundÄ pareiÅ¡kėjui kartu su teismo Å¡aukimu pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas 2020 m. balandžio 14 d., pakartotinai atsiliepimas į skundÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡siųstas 2020 m. balandžio 16 d. Teismo posėdis vyko 2020 m. rugsėjo 9 d. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ tikslinti skundo aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018), todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiÅ¡kėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu.

Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiÅ¡kėjo motyvų, jog jis patyrė neturtinę žalÄ dėl to, jog jam skirti ramentai po 2-3 dienų buvo paimti ir atiduoti kitam nuteistajam, pareiÅ¡kėjas nebuvo atleistas nuo patikrinimų, negavo leidimo neÅ¡tis maistÄ iÅ¡ valgyklos įgyvenamÄ jÄ patalpÄ , jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, nebuvo skiriami vaistai, pareiÅ¡kėjas nebuvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skrandžio problemų, odontologai dantų negydo, o juos tik iÅ¡rauna, kaip iÅ¡einančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasisako.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius