38122b00-e112-4dc8-bf81-34808a4a4b9d · Vilniaus apygardos teismas

             NuorašasPranešėja Virginija Švedienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-256/2013 Teisėja Jolanta Bagdonienė             Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00072-2008-4             Procesinio sprendimo kategorija:             1.2.24.1.; 2.1.15.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.;              2.4.6.4.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.

Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Å vedienės,teisėjų JÅ«ratės Damanskienės, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Jolantai Černobrovkinai, Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko,gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,iÅ¡teisintajam E. B.,civilinio ieÅ¡kovo atstovams E. S., S. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ir civilinio ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. iÅ¡teisintas pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,            n u s t a t ė: E. B. iÅ¡teisintas dėl to, kad 2008-06-02, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du>>“;

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 5str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8str. 2d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų saugojimo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus>>“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p. reikalavimus, numatančius, kad „<<Å¡iomis taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal Å¡iose taisyklėse nustatytÄ tvarkÄ bÅ«tina gauti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ >>“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 7.2p. reikalavimus, numatančius, kad „<<leidimus Å¡alinti ar naudoti atliekas privalo gauti Å¡ios veiklos vykdytojai>>“;

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 2 priedo 8p. reikalavimus, numatančius, kad „<<veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius Å«kinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Å¡ių taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimÄ , kai Å¡alinamos ar naudojamos (iÅ¡skyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos>>“;

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus, numatančius, kad „<<draudžiama atliekas naudoti ir Å¡alinti Å¡iose taisyklėse nenurodytais bÅ«dais>>“ bei pasitelkęs F. D. (F. D.), kuris dėl Å¡ios veikos nėra kaltas ir kuris vykdydamas E. B. žodinį nurodymÄ vikÅ¡riniu traktoriumi DT-75, v/n (duomenys neskelbtini), nustÅ«mė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A.

B. bei M. S. (M. S.) žemės sklypuose išpiltas atliekas (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., buvo išpilta 54,5 m³ augalinės kilmės – medžių kelmų atliekų ir 452,47 m³ statybinių atliekų; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. S., buvo išpilta 20 m³ statybinių atliekų ir 5 m³ buitinių atliekų) į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir į M.

S. žemės sklype neteisėtai iÅ¡kastÄ 50 m ilgio, 40 metrų pločio ir 4 metrų gylio iÅ¡kasÄ , dėl kurios neteisėto iÅ¡kasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. nubaustas pagal ATPK 53str. 1d. 750 Lt bauda, ko pasėkoje dėl užterÅ¡to žemės pavirÅ¡iaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose; sunaikinto aplinkos natÅ«ralaus grunto (jo struktÅ«ros), sumaiÅ¡ant jį su Å¡iomis atliekomis; kilusios grėsmės gruntinių vandenų užterÅ¡imui ir 877074,34 Lt padarytos žalos aplinkai - atsirado sunkių padarinių aplinkai.

E. B. pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu prokuratÅ«ra praÅ¡o nuosprendį panaikinti, E. B. pripažinti kaltu pagal BK 270str.2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant sunkaus padarinio aplinkai požymį - 877 074,34 litų žalÄ ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75str., bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams, skirti įpareigojimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir baudžiamojo poveikio priemonę - 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , civiliniam ieÅ¡kovui pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nurodo, kad teismas konstatavo, jog atliekos buldozeriu buvo perstumtos iÅ¡ vieno sklypo į kitÄ , o ne užkastos, nors tai turėjo konstatuoti ekspertas – trasologas. E. B. inkriminuota neteisėta atliekų Å¡alinimo procedÅ«ra neiÅ¡vengiamai bÅ«tų sukėlusi kaltinime nurodytus padarinius, nes buvo iÅ¡kastos didelės duobės, aplink kurias buvo supiltos atliekos, kurios net perstumiant buldozeriu į kitÄ vietÄ bÅ«tų suverstos į duobes ir užkastos žemės gruntu į gilesnius sluoksnius. E. B. kaltė įrodyta patikrinimo aktais, vaizdo įraÅ¡u, kompaktinių diskų informacijos iÅ¡klotinėmis, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, žalos dydžio nustatymo medžiaga.

SunkÅ«s padariniai aplinkai nustatyti Vilniaus rajono agentÅ«ros pažyma dėl žalos, padarytos neteisėtai Å¡alinant atliekas paskaičiavimo ir raÅ¡tu, S. T. parodymais, Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡tu. Be to, teismas galėjo savo iniciatyva skirti reikiamÄ ekspertizę. Nuosprendyje nurodytos tik kaltinamajam naudingos aplinkybės ir nutylėta, kad E. B. agentÅ«roje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atliekų tvarkymo tvarka, kÄ patvirtino E. B. ir liudytojai M. B. bei S. T.. Liudytojas S. T. teisme paaiÅ¡kino kokiu bÅ«du buvo atlikti atliekų kiekio (tÅ«rio), rÅ«Å¡ies matavimai, kuo pasireiÅ¡kė sunkÅ«s padariniai aplinkai.

Teisme E. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atliekas, sumaiÅ¡ytas su gruntu, suvertė į M. S. sklype iÅ¡kastÄ iÅ¡kasÄ (karjerÄ ), nors galėjo tik perstumti į kitÄ sklypo dalį, kur nėra iÅ¡kasos, ir palikti žemės pavirÅ¡iuje. Kilus abejonių dėl BK 270str. 2d. numatytų padarinių teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl veikos perkvalifikavimo į BK 270str. 1d. ar 3d., nes įvertinus atliekų kiekį, rÅ«Å¡is, veikos padarymo bÅ«dÄ , padarinius akivaizdu, kad padaryta žala aplinkai.

IÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas didelės 877 074, 34 litų žalos požymis, nes nėra galimybės atriboti kokio dydžio žala aplinkai padaryta savavaliÅ¡kai įrengiant sÄ vartynÄ nuo atliekų užkasimo. Teismas padarė ir BPK pažeidimus, nes atnaujinęs įrodymų tyrimÄ nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo atstovui ir prokurorui neleido susipažinti su posėdžio protokolu. Apeliaciniu skundu civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o nuosprendį panaikinti, E. B. nuteisti pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir iÅ¡nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį.

E. B. padarė 877074,34 litų žalÄ aplinkai, nes jo neteisėtais veiksmais aplinka užterÅ¡ta augalinės kilmės, statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. PaÅ¡alinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius yra užterÅ¡ta natÅ«rali gamtinė aplinka, dėl to nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad nekilo sunkių padarinių aplinkai. Neteisėtai užkasus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius buvo užterÅ¡tas gruntas ir sunaikinta natÅ«rali žemės grunto struktÅ«ra. Buldozeriu paÅ¡alinus atliekas į duobes ir uždengus jas žemės gruntu jos neiÅ¡vengiamai yra sumaiÅ¡ytos su tos vietovės natÅ«raliu smėlingu (biriu) žemės gruntu.

Užkastos atliekos nėra izoliuotos nuo aplinkos, jos paÅ¡alintos užterÅ¡iant gamtinę aplinkÄ (žemės gruntÄ ir gilesnius jo sluoksnius). Po E. B. neteisėtų veiksmų atliekos atsidÅ«rė po žeme ir atsirado naujas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, t.y. buvo sunaikinta natÅ«rali žemės grunto struktÅ«ra, atsirado reali grėsmė gruntinio vandens užterÅ¡imui. Atliekų iÅ¡kasimas ir grunto iÅ¡valymas nuo atliekų reikalauja žymiai didesnių sÄ naudų, nei atliekų surinkimas nuo žemės pavirÅ¡iaus.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimai taikomi tik atliekas tvarkančioms įmonėms. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 17p. atliekų turėtoju laikomas atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, Å¡ių taisyklių 4p. nurodyta, kad jos taikomos atliekų turėtojams. E. B. veikė bÅ«tent kaip atliekų turėtojas ir neteisėtas jų tvarkytojas. Teismas padarė BPK pažeidimus, nes atnaujinęs įrodymų tyrimÄ nutarė tęsti bylos nagrinėjimÄ nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo atstovui S. T., nors jis padarė vaizdo įraÅ¡us ir galėjo paaiÅ¡kinti juose užfiksuotas aplinkybes.

Teismas ėmėsi iniciatyvos aiÅ¡kinti, kas užfiksuota vaizdo medžiagoje ir jÄ netinkami komentavo, nors teismo posėdžiuose Å¡i medžiaga nebuvo nagrinėta, todėl Å¡aliÅ¡kai tyrė bylos įrodymus, nevertino liudytojų parodymų ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Tyrimo metu nustatyta, kad atliekos paÅ¡alintos (užkastos) dviejose vietose, tai parodė liudytojai M. S., H. S., V. S.. E. B. žinodamas, kad Å¡ios atliekos turi bÅ«ti perduotos atliekų tvarkytojui, tyčia organizavo jų nustÅ«mimÄ ir užkasimÄ , taip iÅ¡vengdamas papildomų rÅ«pesčių jas tinkamai sutvarkyti ir sukeldamas sunkius padarinius gamtinei aplinkai.

Tai įrodo patikrinimo aktai, vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai, todėl nebuvo bÅ«tinybės imti atliekų mėginių, daryti jų tyrimų ir jų rÅ«Å¡iuoti. Atliekų kiekis nustatytas objektyviai pagal esamas galimybes ir turimomis techninėmis priemonėmis. Teismas pažeidė rungimosi principÄ , padarė esminius BPK pažeidimus, buvo Å¡aliÅ¡kas ir nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ civilinį ieÅ¡kinį.Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Nuosprendžio iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis turi atitikti BPK 305str. reikalavimus, bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl iÅ¡vadų pagrįstumo.

Teisėjai vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, renkami ir tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad:

1) duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20str. nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių, t.y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, įrodymus vertino atsietai arba nepagrįstai kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems iÅ¡ jų visai neteikė reikÅ¡mės, tuo pažeidė BPK 20str. 5d. reikalavimus ir nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių E. B. kaltę pagal BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).

Tai, kad E. B. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, matyti iÅ¡ patikrinimų aktų, liudytojų parodymų, vaizdo medžiagos ir kitų bylos duomenų. IÅ¡ E. B., M. S. parodymų (t. 3, b. l. 190-191, t. 4, b. l. 8-10), patikrinimo akto (t.2, b.l. 144) matyti, kad M. S. žemės sklype įrengė nelegalų karjerÄ . IÅ¡ nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad 2008-03-31 M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, greta sodybos, neturint leidimo ir savininkui leidus, neteisėtai iÅ¡kastas 50 m ilgio, 40 m pločio, 4 m gylio žvyro karjeras (iÅ¡kasa) ir neteisėtai iÅ¡vežta 8000 m3 žvyro - smėlio.

Už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 53str. 1d., M. S. nubaustas 750 Lt bauda (t. 2, b. l. 152). Be to, nustatyta, kad M. S. neteisėtame žvyro karjere ir jo bei A. B. žemės sklypuose buvo neteisėtai supiltos statybinės, buitinės ir augalinės kilmės atliekos. Å iÄ aplinkybę patvirtina E. B., S. T., M. B. ir liudytojų A. B., A. B., F. D., D. G., V. S., M. S., H. S. parodymai, E. B. praneÅ¡imas Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«rai (t. 1, b. l. 4), prokuratÅ«ros raÅ¡tai dėl pareiÅ¡kime nurodytų faktų patikrinimo (t. 1, b. l. 5-7), J.

S. paaiškinimas (t.1 b.l.8), patikrinimo aktas Nr. 89 (t.1, b. l. 11-12), kompaktinio disko informacijos išklotinė (nuotraukos), kurioje užfiksuota vaizdinė medžiaga apie žemės sklypuose supiltas atliekas, iškastas duobes (t.2, b. l. 188-200, t.3, b. l. 1-16) ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga. Iš patikrinimo akto Nr. 124 matyti, kad A. B. žemės sklype yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 506,97 m3 (54,5m3 - augalinės kilmės atliekų, 452,47 m3 - statybinių atliekų).

M. S. žemės sklype yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 25 m3 (20 m3 - statybinių atliekų ir 5 m3 - komunalinių (buitinių) atliekų) (t.1, b. l. 10). Civilinio ieÅ¡kovo atstovas S. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atliekų kiekių matavimus atliko naudodamasis GPS prietaisu ir ilgio matavimo rulete, atliekų plotÄ nustatė GPS prietaiso pagalba. Atliekos buvo sukrautos nelygiai, todėl ruletės pagalba nustatė vidutinį dydį, apskaičiavo kelmų kiekį, vizualiai nustatė jų tÅ«rį.

Didžioji atliekų dalis buvo A. B. sklype, kita – prie keliuko. Prie A. B. sklype buvusių atliekų buvo pailga 2-3 metrų gylio duobė, kurioje jau buvo dalis atliekų, tačiau jų kiekio nematavo. Patikrinimo metu atliekas iÅ¡rÅ«Å¡iavo vizualiai, jų svorį nustatė mažesnį negu vidutinį. Dėl buitinių atliekų užklausė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo agentÅ«rÄ , dėl statybinių - Statybos projektavimo institutÄ , augalinės kilmės atliekas vertino pagal lentelę, imdamas mažiausiÄ medienos tankį, vadovavosi metodikos formule ir tarifais (t.3, b. l. 165-168).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Vilniaus rajono agentÅ«ros atstovas S. T. parodė, kad apskaičiuodamas atliekų kiekį iÅ¡ pradžių nustatė A.

B. sklype buvusios atliekų krÅ«vos plotÄ ir aukÅ¡tį. PlotÄ matavo GPS prietaisu, nustatė apie 5-6 arus atliekų, ėmė 1 metro aukÅ¡tį, nors jis buvo žymiai didesnis. Matuojant dalyvavo seniÅ«nijos darbuotoja. Apskaičiuodamas atliekų kiekį rėmėsi mažiausiais matmenimis, kurie tik galėjo bÅ«ti. Atskirų rÅ«Å¡ių atliekų kiekius paskaičiavo kubiniais metrais, o svorį nustatė remdamasis statybinių atliekų lyginamuoju svoriu, Vilniaus atliekų tvarkymo centro pateikta informacija ir medienos svorio apskaičiavimo lentelėje nurodytu mažiausiu medienos tankiu.

Taikydamas formulę apskaičiavo statybinių, buitinių ir augalinės kilmės atliekų kiekius. Buitinės atliekos gulėjo ant nelegalaus karjero šlaito, todėl nebuvo galimybės išmatuoti tikslų jų plotį, tačiau Aplinkos ministerija išaiškino ir metodikoje numatyta, kad tam tikrais atvejais galima nustatyti vizualiai. Ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovas S. T. išsamiai parodė, kokiu būdu ir kaip nustatė atliekų kiekius (t.1, b. l. 60-62, 63-66, 67-69, 71-73), dėl jų dydžių apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. inkriminuotas atliekų užkasimas (užvertimas žemės gruntu) nepasitvirtino. E. B. parodė, kad A. B. įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , dalis atliekų atsidÅ«rė sÅ«naus sklype. Jis buvo iÅ¡kviestas į Vilniaus rajono agentÅ«rÄ , tačiau jam niekas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du galima paÅ¡alinti atliekas, dėl to jis pasamdė F. D., kuris atliekas per keliukÄ buldozeriu nustÅ«mė į M. S. sklypÄ , žemės ir akmenų kalniukÄ nustÅ«mė į duobę (t.4 b.l.8-10).

Apeliacinės instancijos teisme E. B. parodė, kad pasamdė buldozerį ir pastÅ«mė Å¡iukÅ¡les per keliukÄ Ä¯ M. S. sklypÄ , kad jos negulėtų sÅ«naus sklype, kur buvo nedidelė duobė, maždaug 3x5 m pločio ir 2,5 m gylio. Å iÄ duobę buldozeris užstumdė žemėmis, tačiau atliekos sumaiÅ¡ytos su gruntu nebuvo. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su M. S. sklypu. Jo sklype buvo atliekos. Vilniaus rajono agentÅ«roje dalyvaujant tėvui jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikia sutvarkyti atliekas.

Vėliau su tėvu nusprendė, kad atliekas galima užstumdyti ir E. B. susitarė su pažįstamu, kad Å¡is jas sustumdytų (t1. b.l.102-104). Liudytojas F. D. parodė, kad E. B. papraÅ¡ius atliekas nustÅ«mė į didelę duobę kartu su gruntu ir užlygino duobę (t.3, b. l. 150-151).Liudytojas M. S. parodė, kad A. B. sklype buvo duobė, į kuriÄ atliekos iÅ¡ karto buvo užkasamos, o kurios netilpo į duobę, per keliukÄ buvo nustumtos į M. S. karjerÄ ir užstumdytos žemėmis. Vilniaus rajono agentÅ«roje jiems buvo paaiÅ¡kinta, jog atliekas reikia iÅ¡vežti, bet neužkasti (t.3, b. l. 190-191).Liudytoja H.

S. parodė, kad atliekas buldozeris nustÅ«mė į M. S. karjerÄ ir ant jų užstÅ«mė žemę. A. B. sklype Å¡alia Å¡iukÅ¡lių buvo iÅ¡kasta duobė, į kuriÄ E. B. užkasė Å¡iukÅ¡les (t.3, b. l. 191-192). Liudytoja V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynystėje su M. S. sklype buvo iÅ¡kasta duobė ir primėtyta Å¡iukÅ¡lių. E. B. kažko paprašė sutvarkyti Å¡iukÅ¡les. Matė, kad Å¡iukÅ¡lės buvo nustumtos į karjerÄ . Å iukÅ¡lės buvo ant E. B. sÅ«naus žemės. Å alia Å¡iukÅ¡lių buvo duobė ir po to duobės nebeliko, ji buvo sulyginta, matė stÅ«mimo žymes (t.3 b.l.164-165).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniaus rajono agentÅ«roje E. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jo sÅ«naus žemės sklype esančių atliekų negalima užkasti, o bÅ«tina jas atiduoti atliekų tvarkymÄ atliekančioms įmonėms (t.1, b. l. 80-81). IÅ¡ patikrinimo akto Nr. 137 matyti, kad žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) anksčiau buvusios statybinės, augalinės kilmės ir buitinės atliekos yra užkastos (sustumtos į duobes) tuose pačiuose žemės sklypuose, dalis atliekų užkasta žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis - žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 20).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad M.

S. žemės sklype 80 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo yra didelė duobė (iškasa), kurios šlaite (nuo privažiavimo keliuko) ir dugne matomi įvairūs naudoti daiktai ir statybinės atliekos, kituose duobės šlaituose matomas natūralus gruntas, dalis atliekų yra susimaišę su natūraliu gruntu, šlaito viršutinėje dalyje yra supiltos medžių ir žievių atliekos (t.1, b. l. 142-151). Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad M. S. žemės sklype atkasant duobės pakraščius yra statybinės šiukšlės: celofanas, šiferio, akmens vatos, silikato blokelių ir silikatinių plytų gabaliukai, putų polistirolas, dalis šiukšlių yra žemės paviršiuje, ant duobės šlaito ir jos apačioje, t.y. plastikas, medžių drožlių plokščių gabaliukai, automobilių padangos ir plastikinės automobilių dalys, einant duobės kraštu jaučiamas plastmasės girgždėjimas.

A. B. žemės sklypas yra apžėlęs aukšta žole, žemės paviršiuje yra statybinės šiukšlės, asbestinio šiferio, silikato blokelių, putų polistirolo, akyto betono gabaliukai, gumos juostos. Šiame sklype buvo vykdomi sistemingi, paviršiniai (apie 20 cm gylio), kasinėjimai, kurių metu aptiktos statybinės šiukšlės: silikatinės plytos, šiferio, plastiko gabaliukai, plytų, celofano gabalėliai, guma, armatūra, armatūrinė viela ir kitos atliekos (t.1, b. l. 152-191).

Kompaktinio disko informacijos iÅ¡klotinėje užfiksuota vaizdinė medžiaga (nuotraukos) apie žemės sklypuose užkastas atliekas (t.2, b. l. 188-200, t.3, b. l. 1-16).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiÅ«rint vaizdo medžiagÄ civilinio ieÅ¡kovo atstovas S. T. parodė, kad atliekos kartu su žemės gruntu buvo nustumtos į nelegalų karjerÄ , po stÅ«mimo nebeliko žolės ir A. B. sklype buvusios duobės, dauguma atliekų buvo užkastos, A. B. sklype buvusios duobės vietoje atlikus kasinėjimus buvo aptiktos atliekos sumaiÅ¡ytos su gruntu.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir peržiÅ«rėtÄ vaizdo medžiagÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad E. B. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Visos žemės sklypuose buvusios statybinės, buitinės ir augalinės kilmės atliekos buldozeriu buvo nustumtos į M. S. ir A. B. žemės sklypuose buvusias duobes ir užverstos žemės gruntu, o tai neginčytinai laikytina atliekų užkasimu.Nusikaltimo, numatyto BK 270str. 2d., sudėtis yra materialioji ir jo bÅ«tinas požymis yra padariniai, kurie pasireiÅ¡kia fizinės ir materialinės žalos padarymu.

Å ie padariniai yra vertinamieji ir iÅ¡reiÅ¡kiami tokiais požymiais, kaip didelė žala ar kiti sunkÅ«s padariniai, kurių požymių vertinimas yra teismų diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6str., 3str. 10p., aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijai pavaldÅ«s teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurių pareigÅ«nai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytÄ aplinkai žalÄ .

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32str. 3p. numatyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis arba netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes). Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2str. numato, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Gilesni žemės sluoksniai ir gruntiniai vandenys, kaip sudėtiniai saugotinų gamtos objektų komponentai, saugomi įstatymų ir poįstatyminių aktų.

IÅ¡ Vilniaus rajono agentÅ«ros raÅ¡to matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užkasus atliekas į duobes, aplinka užterÅ¡ta augalinės kilmės, statybinėmis ir komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis. PaÅ¡alinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius (į duobes) yra užterÅ¡ta natÅ«rali gamtinė aplinka. Atliekų užkasimas į gilesnius žemės sluoksnius sukėlė sunkius padarinius - sunaikino natÅ«raliÄ Å¾emės grunto struktÅ«rÄ .

PaÅ¡alinus atliekas, stumdant buldozeriu į duobes ir uždengiant žemės gruntu, jos neiÅ¡vengiamai yra sumaiÅ¡ytos su tos vietovės natÅ«raliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkasus, atliekos nebuvo izoliuotos nuo natÅ«ralaus žemės grunto, todėl galima teigti, kad užkastos atliekos yra sumaiÅ¡ytos su natÅ«raliu žemės gruntu ir sunaikinta gilesnių žemės sluoksnių natÅ«ralaus grunto struktÅ«ra. Atliekų iÅ¡kasimas ir grunto iÅ¡valymas nuo atliekų, kai atliekos paÅ¡alintos jas užkasant, reikalauja daugiau papildomų sÄ naudų nei atliekų surinkimas nuo žemės pavirÅ¡iaus (t.1, b. l. 135-136).Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡te nurodyta, kad sustumdant atliekas į duobes ir jas užkasant, t.y. sumaiÅ¡ant žemės gruntÄ su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, atsirado neigiamas grunto funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ir žmonėms pablogėjimas (t.2, b. l. 177).Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieÅ¡kovo atstovas S. T. parodė, kad sunkÅ«s padariniai aplinkai pasireiÅ¡kia ir tuo, kad gruntas ir visi gamtos iÅ¡tekliai priklauso valstybei.

Privataus sklypo savininkas turi teisę naudotis gruntu, bet jis neturi teisės jame užkasti atliekas. Å iuo atveju gruntas yra sugadintas, nes tarp atliekų esančio grunto negalima iÅ¡rinkti, naudojant cheminius procesus irgi negalima iÅ¡imti, o fizinis procesas kainuoja daugiau nei grunto ir atliekų iÅ¡vežimas į sÄ vartynÄ . Gruntas sumaiÅ¡ytas su atliekomis ir tai yra negrįžtamas procesas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus rajono agentÅ«ros atstovas S. T. parodė, kad atliekos buvo užkastos į gilesnius žemės sluoksnius, ko pasėkoje negrÄ Å¾inamai sunaikintas aplinkos natÅ«ralus gruntas (jo struktÅ«ra), sumaiÅ¡ant jį su statybinėmis ir buitinėmis biriomis atliekomis.

Aplinkos natūralus gruntas neišsivalys savaime nuo atliekų, todėl reikalingas grunto mechaninis apdorojimas. Duobėse esančios atliekos nėra izoliuotos nuo natūralaus grunto, kritulių, patenkančių per paviršių į gilesnius žemės sluoksnius, ko pasėkoje gali būti teršiami ir gruntiniai vandenys (t.1, b. l. 67-69).Iš aptartų įrodymų matyti, kad dėl neteisėto atliekų pašalinimo būdo ir labai didelio atliekų kiekio bei rūšies galėjo atsirasti sunkūs padariniai aplinkai, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, jog jie atsirado.

Byloje neatliktas žemės sklypų pavirÅ¡iaus ir gilesnių jo sluoksnių grunto tyrimas, todėl nėra aiÅ¡ku, ar jis iÅ¡ tikrųjų buvo užterÅ¡tas. Nustatyta, kad kilo grėsmė gruntinių vandenų užterÅ¡imui, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie buvo užterÅ¡ti. Be to, negalima daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad aplinkai buvo padaryta didelė žala. Vilniaus rajono agentÅ«ros raÅ¡te nurodyta, kad padaryta žala aplinkai įvertinta 877 074,34 litais (t.1, b. l. 135-136), tačiau iÅ¡ kitų agentÅ«ros raÅ¡tų matyti, kad aplinkai padarytÄ Å¾alÄ agentÅ«ros atstovas apskaičiavo tris kartus ir kiekvienÄ kartÄ nurodė skirtingus jos dydžius, nuolat juos didindamas (t.1, b. l. 24, 131-132, 137-138), todėl teismui kyla abejonių dėl teisingo žalos dydžio apskaičiavimo.

Be to, E. B. inkriminuotas tik neteisėtas atliekų paÅ¡alinimo bÅ«das, ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , tačiau ieÅ¡kinys dėl visos 877 074,34 litų aplinkai padarytos žalos pareikÅ¡tas vienam E. B.. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad dėl užterÅ¡to žemės pavirÅ¡iaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose, sunaikinto aplinkos natÅ«ralaus grunto (jo struktÅ«ros), sumaiÅ¡ant jį su atliekomis, kilusios grėsmės gruntinių vandenų užterÅ¡imui ir padarytos žalos aplinkai galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai dėl E. B. neteisėtų tyčinių veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, E. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuojama į BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).BK 270str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisyklių pažeidimÄ . Norma yra blanketinė, jos turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Å io nusikaltimo objektyvųjį požymį apibÅ«dina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io nusikaltimo sudėties buvimo bÅ«tina nustatyti, kokie gamtos apsaugos įstatymų reikalavimai yra pažeisti.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 11d. numato, kad atliekų turėtojas yra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vadovaujantis šia nuostata, E. B. yra atliekų turėtojas, kadangi iš VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atliekos, nuosavybės teise priklauso A. B. (t.1, b. l. 26-27). E. B. viso proceso metu kategoriškai teigė, kad jis veikė A.

B. vardu, visus klausimus derino su sÅ«numi ir veikė pagal A. B. žodinį įgaliojimÄ , todėl atitinka atliekų turėtojo sÄ vokÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. B. negali bÅ«ti inkriminuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimų pažeidimai, yra nepagrįsta.

TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4p. numatyta, kad Å¡is normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal Å¡iose Taisyklėse nustatytÄ tvarkÄ bÅ«tina gauti Integruotos tarÅ¡os prevencijos ir kontrolės leidimÄ . E. B., nustumdamas atliekas į duobes ir užkasdamas (užversdamas žemės gruntu), veikė kaip neteisėtas atliekų tvarkytojas, kadangi neturėdamas tokiems veiksmams atlikti bÅ«tino leidimo, neteisėtai jas paÅ¡alino, nepaisant to, kad E. B.

Vilniaus rajono agentÅ«roje buvo iÅ¡aiÅ¡kintas teisėtas atliekų sutvarkymo bÅ«das.IÅ¡ Vilniaus rajono agentÅ«ros raÅ¡to matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 10d., 12d. ir 14d., atliekų Å¡alinimas yra atliekų tvarkymo bÅ«das, nurodytas minėto įstatymo 3 priede, o atliekų tvarkytoju gali bÅ«ti tik įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas. Atliekų Å¡alinimui ar naudojimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimais, veiklos vykdytojas privalėjo gauti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ atliekų Å¡alinimui. (duomenys neskelbtini), jokiam juridiniam ar fiziniam asmeniui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neiÅ¡davė leidimo atliekų naudojimui ar Å¡alinimui.

Atliekų iÅ¡vertimas ant žemės ar po žeme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 priedu, yra priskiriamas prie atliekų Å¡alinimo bÅ«do, kuris leidžiamas tik tuo atveju, kai veiklos vykdytojas turi nustatyta tvarka leidimÄ atliekų Å¡alinimui. Å alinant (laikant, nustumiant, užkasant) atliekas (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d. ir 2d. bei Lietuvos Respublikos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimai (t.1, b. l. 126).Vilniaus rajono agentÅ«ros raÅ¡te nurodyta, kad užkasant atliekas (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose yra pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 2p. reikalavimai, kadangi Å¡iuo atveju atliekos yra paÅ¡alintos ne atliekų Å¡alinimo įrenginyje.

Toks šalinimo būdas yra draudžiamas. Taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9str. ir 23str. reikalavimai. Atliekų naudojimui ar šalinimui išduodami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, be kurių nei fiziniai, nei juridiniai asmenys negali naudoti arba šalinti atliekų. Taigi, yra pažeisti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimai (t.1, b. l. 135-136).Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d., 8str. 2d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus, o būtent: 2008-06-02, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d., 8str. 2d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus bei pasitelkęs F.

D., kuris vykdydamas E. B. žodinį nurodymÄ vikÅ¡riniu traktoriumi DT-75, v/n (duomenys neskelbtini), nustÅ«mė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A. B. bei M. S. žemės sklypuose iÅ¡piltas atliekas (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡pilta 54,5 m³ augalinės kilmės – medžių kelmų atliekų ir 452,47 m³ statybinių atliekų;

žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡pilta 20 m³ statybinių atliekų ir 5 m³ buitinių atliekų) į A. B. žemės sklype iÅ¡kastas duobes ir į M. S. žemės sklype neteisėtai iÅ¡kastÄ 50 m ilgio, 40 metrų pločio ir 4 metrų gylio iÅ¡kasÄ , dėl kurios neteisėto iÅ¡kasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. nubaustas pagal ATPK 53str. 1d. 750 Lt bauda, ko pasėkoje dėl užterÅ¡to žemės pavirÅ¡iaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose, sunaikinto aplinkos natÅ«ralaus grunto (jo struktÅ«ros), sumaiÅ¡ant jį su Å¡iomis atliekomis, kilusios grėsmės gruntinių vandenų užterÅ¡imui ir padarytos žalos aplinkai galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai.Atsižvelgiant į tai, E. B. kaltė pagal BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) yra visiÅ¡kai įrodyta.Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ ir kaltÄ jį asmenį.Skiriant bausmę E. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į kaltininko asmenybę – E. B. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitÄ neįtrauktas, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas, naÅ¡lys, pensininkas ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje.

Nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik penkeri metai, duomenų, kad E. B. bÅ«tų padaręs ar įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Atsižvelgiant į tai, skirtina viena Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių, parenkant vidutinės trukmės terminÄ .BPK 109str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta, tačiau iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos teismas gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.).

Europos Bendrijos steigimo sutarties 174str. 2d. įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį subjektas, kurio veikla sukėlė žalÄ arba neiÅ¡vengiamÄ tokios žalos grėsmę, turi bÅ«ti finansiÅ¡kai atsakingas.Siekdamas įrodyti žalÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti padarytos žalos dydį, tačiau kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalÄ praktiÅ¡kai gali bÅ«ti sudėtinga. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams (pvz. žala aplinkai, sveikatai ir pan.).

Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK ir kitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį (nutartis Nr. 3K-7-465/2008).

IÅ¡ Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡to matyti, kad Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje nenumatyti skirtingi tarifai žalai skaičiuoti, kai aplinka užterÅ¡iama atliekas neteisėtai Å¡alinant žemės pavirÅ¡iuje ar po žeme, todėl žalos dydis esant tam pačiam atliekų kiekiui nesiskiria. Apskaičiavimai dėl pardarytos žalos atlikti visam neteisėtai į aplinkÄ iÅ¡mestų (užkastų) atliekų kiekiui, todėl atriboti kokio dydžio žala padaryta aplinkai savavaliÅ¡kai įrengiant sÄ vartynÄ (disponuojant atliekas ant žemės pavirÅ¡iaus) negalima (t.2, b. l. 177).

Civilinis ieÅ¡kovas padarytÄ Å¾alÄ skaičiavo tris kartus, ir kiekvienÄ kartÄ nurodė skirtingus dydžius, nuolat juos didindamas (t.1, b.,l.,24, 131-132, 137-138). E. B. inkriminuotas tik neteisėtas atliekų paÅ¡alinimo bÅ«das, o ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas, tačiau ieÅ¡kinys dėl visos padarytos žalos pareikÅ¡tas tik E. B.. Tam, kad tinkamai nustatyti civilinio ieÅ¡kinio dydį bÅ«tina aiÅ¡kintis papildomas aplinkybes, o tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms civiliniam ieÅ¡kovui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326str. 4d., 329str. 2 p., n u s p r e n d ė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«rai pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

          Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                              V.Å vedienė          Teisėjai                      (paraÅ¡as)                                              J.Damanskienė                                                (paraÅ¡as)                                                   J.Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras: kolegijos pirmininkė                                   V.Å vedienė                Â