380d428e-9010-4e44-92e1-62b3ddbc6579 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-686-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00422-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ nemokumo administratorės ir suinteresuoto asmens I.

J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 18 d., uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A.

M..

2. Teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas atsakovės nemokumo administratorės (toliau – pareiÅ¡kėja) praÅ¡ymas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu. PraÅ¡yme nurodyta, kad atsakovės buvę valdymo organai sÄ moningai ir tyčiniais veiksmais prieÅ¡ingai įstatymų reikalavimams aplaidžiai/apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , realių ir tikrųjų ketinimų restruktÅ«rizuoti ir atkurti įmonės nemokumÄ neturėjo. Be to, pareiÅ¡kėja nustatė, kad UAB „Kongera“, be kitų dominuojančių atsiskaitomųjų sÄ skaitų, buvo atidariusi keturias sÄ skaitas AB Å iaulių banke, per kurias pervesdavo iÅ¡ kitų savo atsiskaitomųjų sÄ skaitų pinigines lėšas ir jas iÅ¡grynindavo, taip siekiant suklaidinti ir neatskleisti visos informacijos apie piniginių lėšų panaudojimo tikslingumÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė aplinkybę, kad UAB „Kongera“ vengė mokėti mokesčius valstybei. Analizuojant BUAB „Kongera“ sandorius, pareiÅ¡kėja nustatė, kad pirkėja UAB „Kongera“ ir pardavėjas J. J., kuris yra UAB „Kongera“ faktinio vadovo I. J. tėvas, 2017 m. birželio 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Kongera“ įsigijo 11 žemės sklypų už bendrÄ 80 200,00 Eur sumÄ . Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenys įrodo, kad Å¡ių žemės sklypų rinkos vertė 2017 m. liepos mėn. buvo 75 300,00 Eur.

Atliekant BUAB „Kongera“ sandorių analizę buvo nustatyta, kad įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje prieÅ¡ UAB „Kongera“ restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimÄ 2019 m. sausio 4 d. įmonės buvę valdymo organai atitinkamiems darbuotojams padidino darbo užmokestį. Taip pat BUAB „Kongera“ bankroto bylos duomenys rodo, kad UAB „Kongera“ buvęs vadovas M. R. iki Å¡iol nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų ir nemokumo administratorei nėra perdavęs bendrovei priklausančio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkino bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes pripažinti BUAB ,,Kongera“ bankrotÄ tyčiniu, padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorė vadovaujasi tokiais tyčinio bankroto pagrindais:

1) suinteresuoti asmenys pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas), 2) suinteresuoti asmenys aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas), 3) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl Å¡ie pagrindai sudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ .

5. Pasisakydamas apie aplaidžiai tvarkomÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. R., kuris vadovavo įmonei iki 2016 m. lapkričio 17 d., ir M. Z. vadovavimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. iÅ¡ sÄ skaitų AB Å iaulių banke buvo iÅ¡gryninta 285 442,90 Eur. Suinteresuoti asmenys E. R. ir M. Z. nepateikė teismui dokumentų, įrodančių grynųjų pinigų panaudojimo įmonės reikmėms bÅ«tinybę. Teismas, vadovaudamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. vasario 26 d. specialisto iÅ¡vada (toliau – specialisto iÅ¡vada) nustatė, kad pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „Kongera“ apskaitos dokumentus, septyniems darbuotojams nurodytų pinigų iÅ¡gryninimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d.

įmonė nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iÅ¡ viso 39 034,12 Eur, ir iÅ¡mokėjimo – 29 164,10 Eur. Teismas pažymėjo, kad 285 442,90 Eur suma iÅ¡gryninta nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai įmonė jau susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, nes suinteresuotas asmuo U. R.-D. 2017 m. gruodžio 22 d. padavė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡grynintų pinigų panaudojimo faktas, teismo nuomone, sudarė galimybę pažeisti kreditorių reikalavimų mokėjimo eiliÅ¡kumÄ .

6. Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Å iuo atveju dokumentų ir turto neperdavimo priežastys nežinomos, įpareigojimas perduoti turtÄ ir dokumentus iki Å¡iol neįvykdytas, todėl toks elgesys laikytinas sÄ moningu siekiu nuslėpti nuo bankroto administratorės duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

7. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ , pateiktÄ VÄ® Registrų centrui, ir civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas restruktÅ«rizavimo bylos bendrovei iÅ¡kėlimo klausimas, esantį balansÄ , nustatė, kad Å¡ie balansai, sudaryti vieno mėnesio intervalu, akivaizdžiai skiriasi tiek turto, tiek įsipareigojimų apimtimi.

8. Minėtas UAB ,,Kongera“ 285 442,90 Eur sumos iÅ¡gryninimo faktas, 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ esmės skirtingų balansų sudarymas, UAB „RNDV group“ 434 542,28 Eur finansinio reikalavimo neįtraukimas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei finansinę atskaitomybę, dalies turto neperdavimo faktas, teismo įsitikinimu, vertintini kaip siekis nuslėpti nuo bankroto administratorės duomenis apie bendrovės realiÄ turtinę padėtį ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, todėl Å¡ie veiksmai laikytini tyčinio bankroto požymiu.

9. Analizuodamas kitÄ tyčinio bankroto pagrindÄ â€“ nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų įmonei sandorių sudarymÄ â€“ teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 13 d., t. y. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu, UAB ,,Kongera“ vadovavo suinteresuotas asmuo U. R.-D.. IÅ¡ suinteresuoto asmens T. V. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jis nepriėmė sprendimo pirkti Å¡iuos sklypus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandorių sudarymo metu UAB „Kongera“ akcininko Limited Partnership ERA Group LP atstovu pagal įgaliojimÄ nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. buvo suinteresuotas asmuo I.

J., kuris pagal 2016 m. gegužės 31 d. darbo sutartį ėjo plėtros direktoriaus pareigas. Todėl byloje įrodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo I. J., eidamas plėtros direktoriaus pareigas, pritarė sandoriui su savo tėvu, tačiau byloje neįrodė, jog dėl Å¡ių sklypų turėjo bent preliminarų ekonomiÅ¡kai įmonei naudingÄ sprendimÄ , t. y. investuodami į Å¡iuos sklypus 80 200 Eur įmonės vadovai ir dalyviai privalėjo turėti ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ dėl minėtos investicijos.

Ši aplinkybė ypatingai svarbi tuo metu, kai įmonė turi skolinių įsipareigojimų, nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui. Žemės sklypų pardavėjui sumokėjus 44 200 Eur (36 000 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Kongera“ bankroto byloje) vietoj to, kad būtų dengiami finansiniai reikalavimai, buvo padidinta finansinių reikalavimų apimtis 36 000 Eur, kas pažeidė kreditorių teises ir interesus.

10. Teismas pripažino esant įrodytai aplinkybę, kad darbo užmokesčio darbuotojams padidinimas nuo 2019 m. sausio 1 d. vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sprendimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-1932 ir 2018 m. gruodžio 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-5569 (toliau – Operatyvaus patikrinimo pažymos) nurodyta, kad atlikus UAB „Kongera“ patikrinimÄ nustatyta, jog UAB „Kongera“ nevykdė 2017 m. rugpjūčio 11 d.

Mokestinės paskolos sutarties dėl 42 232,00 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo, yra skolinga valstybės biudžetui. Atlikusi UAB „Kongera“ veiklos laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. patikrinimÄ VMI prie LR FM nustatė analogiÅ¡kus pažeidimus, t. y. kad bendrovės skola biudžetui ir toliau didėja, todėl teismas sprendė, kad įmonėje darbo užmokesčio padidinimas iki daug didesnių nei vidutinių nelaikytinas ekonomiÅ¡kai pagrįstu sprendimu.

11. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Kongera“ valdymo organai ir dalyviai žinojo, kad įmonės nuostolingumas tęsėsi nuo 2017 m. pabaigos (Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Kongera“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.), bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriems įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų, bet iÅ¡ esmės sudarinėjo sandorius, kuriais blogino turtinę padėtį.

12. Vertindamas suinteresuotų asmenų veiksmus, susijusius su atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, teismas nustatė, kad pagal Operatyvaus patikrinimo pažymas, UAB „Kongera“, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. įmonei vadovavo suinteresuotas asmuo U. R.-D.. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų minėtoms pažymoms nuginčyti, todėl jomis nesivadovauti byloje nėra teisinio pagrindo.

13. Ä®vertinęs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad suinteresuoti asmenys, siekdami iÅ¡vengti teisingo darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, mokesčių VSDFV, VMI mokėjimo, sÄ moningai apgaulingai (tyčia) tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , taip pat žinodami apie esamus (ir didėjančius) įsiskolinimus valstybės biudžetui (įmonės tikrÄ jÄ finansinę padėtį) vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams bei sudarinėjo ekonomiÅ¡kai įmonei nenaudingus sandorius. Å iais veiksmais jie pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus ir tyčia privedė įmonę prie bankroto.

14. Teismas taip pat pripažino, kad Å¡ioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo I. J. buvo UAB „Kongera“ akcininko Limited Partnership ERA Group LP atstovu pagal įgaliojimÄ nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 26 d., o pagal 2016 m. gegužės 31 d. darbo sutartį jis ėjo plėtros direktoriaus pareigas. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 15. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties 111 punkte nurodytÄ motyvÄ , nurodant, kad „BUAB „Kongera“ su J.

J. pilnai atsiskaitė sumokėdama 80 200,00 Eur už nupirktus žemės sklypus“; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties motyvus, nurodytus 48 ir 50 punktuose, įpareigojant pirmosios instancijos teismÄ Å¡ioje byloje nustatyti atsakingus asmenis dėl BUAB „Kongera“ privedimo prie bankroto tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. UAB „Kongera“ su J. J. už įsigytinus žemės sklypus yra atsiskaičiusi visiÅ¡kai, tuo pagrindu J. J. BUAB „Kongera“ bankroto byloje nereiÅ¡kė jokio finansinio reikalavimo. 15.2.

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 70 straipsnio 3 dalį įtvirtintÄ teisės normÄ vertindamas kaip materialinę teisės normÄ , kurios atgalinis veikimas nėra galimas ir Å¡ioje byloje paminėta teisės norma netaikytina, galimai nukrypo nuo formuojamos naujausios teisminės praktikos dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, pagal kuriÄ JANÄ® 70 straipsnio 3 dalį įtvirtinta teisės norma savo pobÅ«džiu yra ne materialinė, bet procesinės teisės norma, todėl ji turi bÅ«ti taikytina neatsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto požymiai yra nustatinėjami pagal Ä®BÄ®.

16. Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

17. Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria BUAB „Kongera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepime teigiama, kad: 17.1. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ nustatyti atsakingus asmenis dėl privedimo prie bankroto tyčia reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 17.2.

Sutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti JANÄ® 70 straipsnio 3 dalį. 17.3. Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentÄ , kad bÅ«tų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtakÄ Ä¯monės bankrotui, bet pirmosios instancijos teismas BUAB „Kongera“ nemokumo momento nenustatinėjo. 17.4. Nekalbant apie palyginti su visa iÅ¡grynintų pinigų suma maÅ¾Ä suinteresuoto asmens E. R. buvimo direktoriumi laikotarpiu iÅ¡grynintų pinigų sumÄ (11 920 Eur ir 2 800 Eur), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo, kur buvo panaudoti iÅ¡gryninti pinigai. 17.5.

Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus vertinimo, ar dėl galimai suinteresuoto asmens E. R. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (su kuo jis nesutinka) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 17.6. Teismas pilnai neištyrė ir nepasisakė dėl to, kas buvo faktinis įmonės vadovas suinteresuoto asmens E. R. buvimo direktoriumi laikotarpiu, o tai svarbu atsakingo (kalto) asmens dėl tyčinio įmonės bankroto nustatymui.

18. Suinteresuotas asmuo I. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi tokie argumentai: 18.1. Kaip yra nurodžiusi BUAB „Kongera“ vadovė U. R.-D., 2017 m. birželio 13 d. įsigyti žemės sklypai buvo bendrovės įsigyti tam, kad ji savo balanse turėtų nekilnojamojo turto.

Tokiu atveju yra teigiamai vertinamas bendrovės mokumas dalyvaujant vieÅ¡uosiuose konkursuose, didėjo bendrovės konkurencingumas. Taip pat, esant reikalui bendrovė gali šį nekilnojamÄ jį turtÄ panaudoti kaip sandorio užtikrinimo priemonę, pvz. šį turtÄ Ä¯keisti. Å ių įsigytų žemė sklypų dėka UAB „Kongera“ dalyvavo ir laimėjo vieÅ¡uosius konkursus bei iÅ¡ jų gavo pelno. Dėl to nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nurodytas sandoris buvo bendrovei nenaudingas arba nuostolingas. 18.2.

Vien ta aplinkybė, kad sklypai buvo įsigyti 4 900 Eur, t. y. 6,5 proc., brangiau negu nustatyta jų rinkos vertė vertinimo ataskaitoje, negali būti vertinama kaip įmonei nenaudingas sandoris. 18.3. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad suinteresuotas asmuo I. J. buvo UAB „Kongera“ plėtros vadovu ir pritarė sandoriui su savo tėvu, tačiau tai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Suinteresuotas asmuo I. J. buvo UAB „Kongera“ plėtros direktoriumi, todėl neturėjo teisės ir/ar įgaliojimų sudaryti tokio sandorio, ar paprieštarauti, kad toks sandoris nebūtų sudarytas. 18.4.

Teismas apskųstoje nutartyje nurodęs apie suinteresuotų asmenų veiksmus, susijusius su kreditorių eiliškumo pažeidimu, nepaaiškino, kokiu būdu prie kreditorių eiliškumo pažeidimo prisidėjo suinteresuotas asmuo I. J., kokius jis turėjo įgaliojimus ar kokius sprendimus priėmė. Visiškai neįrodytas suinteresuoto asmens I. J. dalyvavimas bendrovės valdyme.

19. PareiÅ¡kėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens I. J. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 19.1. Apskųsta nutartimi teismas nenustatė ir neįvardijo asmenų, atsakingų už tyčinio bankroto sukėlimÄ , todėl suinteresuoto asmens I. J. sÄ sajos su įmone nustatinėjamos taip pat nebuvo. 19.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo sudaryti atsakovei nuostolingi/ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai ir Å¡ias aplinkybes vertino kaip tyčinio bankroto požymį. 19.3.

Darbo užmokesčio darbuotojams padidinimÄ nuo 2019 m. sausio 1 d. teismas pagrįstai vertintino kaip nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus įmonei sprendimus, nes 2019 m. rugsėjo mėnesį VSDFV kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, prieÅ¡ tai įmonei buvo nutraukta restruktÅ«rizavimo byla. 19.4. Suinteresuotas asmuo I. J. atskiruoju skundu teismo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ nemokumo administratorės. PraÅ¡ymas neteisėtas ir negali bÅ«ti tenkinamas, nes nemokumo administratorė procese dalyvauja kaip atstovė, o ne kaip bylos Å¡alis ar suinteresuotas asmuo. k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių (atskirųjų) skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu tokiais pagrindais:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

2) suinteresuoti asmenys pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

2) suinteresuoti asmenys aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino. Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų nustatymo 22. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

23. Byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju privalu vadovautis Ä®BÄ® įtvirtintomis teisės normomis, tačiau pareiÅ¡kėja nesutinka, jog taikant šį nuo 2020 m. sausio 1 d. negaliojantį įstatymÄ , teismas, pripažinęs juridinio asmens bankrotÄ tyčiniu, nutartyje neturi nustatyti asmenų, kurių veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotÄ , kaip to reikalauja JANÄ® 70 straipsnio 3 dalis. PareiÅ¡kėja savo pozicijÄ grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-136-381/2021.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiÅ¡kėjai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-136-381/2021, buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors sprendžiant dėl pagrindo bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismas turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi Ä®BÄ® reglamentavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į nutarties priėmimo metu galiojančias JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, nutartyje nurodyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , kadangi JANÄ® 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas nutartyje įvardinti už tyčinį bankrotÄ atsakingus asmenis yra proceso teisės norma, todėl ji taikytina neatsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto požymiai Å¡iuo atveju nustatinėjami pagal Ä®BÄ®.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas priimtuose procesiniuose sprendimuose buvo iÅ¡dėstęs ir kitÄ pozicijÄ ginčo klausimu, pagal kuriÄ atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų nustatymas yra iÅ¡imtinai susijęs su tyčinio bankroto apibrėžimu, sÄ lygų (požymių) įvertinimu, kurie yra pripažįstami materialiosios teisės normomis; tokiu atveju JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies norma, įpareigojanti teismÄ nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltus asmenis, turi bÅ«ti taikoma ne savarankiÅ¡kai, o kartu su JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto samprata ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais; todėl JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies norma negali bÅ«ti taikoma su ankstesniu, Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatytu tyčinio bankroto apibrėžimu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1662-241/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 ir kt.).

25. Kadangi kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis. Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

Atsižvelgiant į cituotÄ taisyklę, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad teismui, nagrinėjančiam klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardinti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANÄ®, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas. JANÄ® 70 straipsnio 3 dalies normai esant materialiajai, jos atgalinis veikimas nėra galimas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai neįvardino kaltų asmenų, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ .

Dėl tyčinio bankroto požymių 26. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BĮ 2 straipsnio 12 dalis).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

28. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

29. Taigi, kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktinio bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo ir jį sutapatino su suinteresuoto asmens U. R.-D. kreipimusi į teismÄ 2017 m. gruodžio 22 d. dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, kas, teismo nuomone, patvirtina jau tuo metu buvusiÄ atsakovės sunkiÄ finansinę padėtį.

Tačiau įstatyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Vadinasi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanta konstatuoti įmonei patiriant rimtus finansinius sunkumus, nes privalu įvertinti, ar tam tikri valdymo organų veiksmai (neveikimas) sÄ lygojo bÅ«tent įmonės nemokumÄ ar jau nemokios bendrovės bÅ«klės pabloginimÄ . Nustatant, ar bendrovė yra nemoki, reikia atsižvelgti į Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimÄ bei visumÄ kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bÅ«senos anksčiau aptartais aspektais netyrė.

31. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Kongera“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta; nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 17 d. Å ios aplinkybės įrodo, kad nuo 2018 m. sausio 25 d., kuomet įsiteisėjo teismo nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, atsakovė turėjo restruktÅ«rizuojamos, o ne bankrutuojančios (nemokios) įmonės, statusÄ . Todėl apskųstoje nutartyje 2017 m. pabaigos, kaip įmonės veiklos nuostolingumo akcentavimas, Å¡ios bendrovės tyčinio bankroto vertinimo kontekste nėra svarbus.

32. Nors neginčytina, kad bankroto administratorei perduota tik dalis atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kas sudaro objektyvias kliÅ«tis preciziÅ¡kai nustatyti UAB „Kongera“ nemokumo momentÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių Operatyvaus patikrinimo pažymų, specialisto iÅ¡vados matyti, kad jose buvo analizuojamas atsakovės tam tikru laikotarpiu turimas turtas, jos finansiniai įsipareigojimai, veiklos Å«kinės operacijos. Be to, specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, kad atsakovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros negalima nustatyti tik iÅ¡ dalies.

Vadinasi, Å¡iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, tam tikrų buhalterinės atskaitomybės dokumentų analizė gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento. 33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pripažintina, kad tik nustačius atsakovės nemokumo faktÄ tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų, akcininkų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp įmonės nemokumo ir jos bÅ«klės pabloginimo (ne)egzistavimÄ , taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, ar atsakovės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto požymio 34. Kasacinis teismas, nuosekliai aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

35. Kaip nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi galėtų bÅ«ti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiÅ¡kai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Minėta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebÅ«tų iÅ¡ esmės pablogėjusi.

36. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartyje pripažino, kad 2017 m. birželio 13 d. sandoris, kuriuo UAB „Kongera“ iÅ¡ J. J., suinteresuoto asmens I. J. tėvo, už 80 200 Eur įgijo vienuolika žemės sklypų, nebuvo ekonomiÅ¡kai pagrįstas, todėl jo sudarymas padarė žalÄ bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, kaip buvo akcentuojama anksčiau, pirmosios instancijos teismas preciziÅ¡kai nebuvo nustatęs atsakovės nemokumo momento, kas neleidžia identifikuoti, kokiÄ Ä¯takÄ bendrovės finansinei bÅ«klei padarė 2017 m. birželio 13 d. sandorio sudarymas.

Nepaisant to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista, ar žemės sklypų, kaip nekilnojamojo turto, pirkimas, besÄ lygiÅ¡kai reiÅ¡kė įmonės finansinę naÅ¡tÄ ir ar Å¡io sandorio sudarymas faktiÅ¡kai sutrukdė juridiniam asmeniui atsiskaityti su turimais kreditoriais, ar juo buvo siekiama iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat nebuvo įvertinta, ar nekilnojamojo turto įsigijimas už artimÄ realiai rinkos kainÄ (Nekilnojamojo turto ataskaitos duomenimis žemės sklypų rinkos vertė 2017 m. liepos mėn. buvo 75 300 Eur) pablogino įmonės turtinę padėtį, sumažino turimo finansinio turto masę.

37. Be to, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavęs, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su J. J. už įsigytus žemės sklypus, kas sÄ lygojo jo 36 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimÄ BUAB „Kongera“ bankroto byloje, nebuvo iÅ¡tyręs J. J. finansinio reikalavimo kilmės ir pagrindo, todėl padarė įrodymais neparemtÄ iÅ¡vadÄ apie įsiskolinimo, patvirtinančio atsakovės nemokumÄ , sklypų pardavėjui egzistavimÄ .

38. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas darbo sutarties su atsakovės darbuotojais keitimÄ , kuriuo jiems buvo padidintas darbo užmokestis, traktuodamas kaip bloginantį bendrovės turtinę padėtį, netyrė, ar Å¡i aplinkybė nebuvo nulemta objektyvių priežasčių (pvz. siekis iÅ¡laikyti darbuotojus ir tęsti veiklÄ ). Nurodytina ir tai, kad darbuotojų įraÅ¡ymas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä savaime nereiÅ¡kia atsakovės finansinės padėties bloginimÄ dėl atlyginimo pakėlimo, kadangi bankroto byloje patvirtintas įmonės įsiskolinimas Å¡iems asmenims leidžia pripažinti, jog darbo sutartimis sulygtas darbo užmokestis jiems mokamas nebuvo, kas taip pat įpareigoja iÅ¡tirti, kokia apimtimi atlyginimų didinimas buvo žalingas bendrovės turimų kreditorių atžvilgiu.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio 39. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl BUAB „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad bendrovėje buvo pažeidinėjamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumas. Pirmosios instancijos teismas nustatė Å¡io argumento pagrįstumÄ ir jį priskyrė prie tyčinio bankroto pagrindų.

40. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

41. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo, neanalizavo atsakovės buvusių vadovų veiksmų, o rėmėsi tik Operatyvaus patikrinimo pažymose įtvirtinta informacija, taip pat nevertino, ar jais buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto, ar jie blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, taip pat ar Å¡ių veiksmų pakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Kadangi nenustatytas tikslus atsakovės nemokumo momentas, neaiÅ¡ki įmonėje buvusio turto apimtis, nenustatytas pradelstų įsipareigojimų susiformavimo momentas, jų kiekis ir santykis su turimo turto verte, negalima tiksliai nustatyti, ar buvo pažeidžiamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas, ir jei buvo, tai kokiu mastu jis pažeistas, kaip Å¡is faktas įtakojo įmonės nemokumÄ ar jau nemokios įmonės bÅ«senos bloginimÄ ir ar Å¡ių veiksmų atlikimas buvo nukreiptas bÅ«tent Å¡iam tikslui.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo 43. Vadovaujantis bylai aktualiu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

44. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neiÅ¡saugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

45. Nustačius netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimÄ bankroto administratoriui, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apgaulingos ir netinkamai tvarkomos apskaitos faktÄ patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad iÅ¡ pateiktų tyrimui UAB „Kongera“ dokumentų negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo paskirčiai prieÅ¡taraujantis didelių piniginių sumų iÅ¡gryninimas, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratorei neperdavimas.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

48. Byloje nenustačius, kokia neperduotų bankroto administratorei buhalterinių dokumentų reikÅ¡mė vertinant įmonės mokumÄ , nustatant bendrovės įsipareigojimus, neįvertinus specialisto iÅ¡vadoje, Operatyvaus patikrinimo pažymose užfiksuotų duomenų bendrovės nemokumo momento ir įmonės turimų įsipareigojimų nustatymui įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, neiÅ¡tyrus, ar be trÅ«kstamų buhalterinės apskaitos dokumentų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, leidžiančias pripažinti esant pagrindui taikyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Dėl suinteresuoto asmens I. J.

49. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu nustatyta, kad aptarinėdamas tyčinio bankroto pagrindus pirmosios instancijos teismas vertino ir suinteresuoto asmens I. J. veiksmus, kuris, vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, niekada nebuvo ėjęs direktoriaus pareigų. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 1 d. atsakovės direktoriumi buvo suinteresuotas asmuo T. V., nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. – suinteresuotas asmuo E. R., nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. sausio 20 d.

– suinteresuotas asmuo M. Z., nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. – suinteresuotas asmuo U. R.-D., nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. spalio 18 d. – suinteresuotas asmuo M. R.; suinteresuotas asmuo I. J. buvo atsakovės akcininko Limited Partnership ERA Group LP atstovu pagal įgaliojimÄ nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 26 d., o pagal 2016 m. gegužės 31 d. darbo sutartį jis ėjo plėtros direktoriaus pareigas.

50. Pažymėtina, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Atsižvelgiant į uždarųjų akcinių bendrovių struktÅ«rÄ , į tai, kad Å¡is subjektas Å«kinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, įvertinus valdymo organų kompetencijÄ bei pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kt. normose, bendrovės įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose, darytina iÅ¡vada, kad tik bendrovės valdymo organai ar akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali priimti sprendimus, darančius įtakÄ juridinio asmens veiklai.

Todėl atsakomybė už tyčinio bankroto sukėlimÄ , visų pirma, galima Å¡ių subjektų atžvilgiu.

51. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus kaip pagrindÄ atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, konstatavo, kad visi suinteresuoti asmenys, siekdami iÅ¡vengti teisingo darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, mokesčių mokėjimo, sÄ moningai apgaulingai (tyčia) tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , taip pat žinodami apie esamus (ir didėjančius) įsiskolinimus valstybės biudžetui (įmonės tikrÄ jÄ finansinę padėtį) vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams bei sudarinėjo ekonomiÅ¡kai įmonei nenaudingus sandorius;

Å¡iais veiksmais jie pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus ir tyčia privedė įmonę prie bankroto. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo I. J., eidamas plėtros direktoriaus pareigas, pritarė bendrovei nenaudingo sandorio (žemės sklypų pirkimas) sudarymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, sÄ lygojusių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nedetalizavo, nesukonkretino minėto teiginio. Teismas nenustatinėjo Å¡io suinteresuoto asmens kompetencijos ribų, jo turimų įgaliojimų, faktinio vaidmens priimant sprendimus, galinčius daryti įtakÄ bendrovės valdymui ar jos turto apimčiai, sÄ lygojantiems bendrovės privedimÄ prie nemokumo ar jau nemokios bÅ«senos pabloginimÄ .

Taip pat nebuvo vertinama, ar jis realiai atlikinėjo juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, liko neatskleista, ar suinteresuoto asmens I. J., tam tikru laikotarpiu atstovavusio bendrovės akcininkÄ ir buvusio plėtros direktoriumi, veiksmai gali lemti atsakovės bankroto pripažinimÄ tyčiniu. Dėl bylos procesinės baigties 52. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmes iÅ¡nagrinėti apeliacines instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

53. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, t. y. iÅ¡ esmės neiÅ¡analizavo ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, bÅ«tinų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytiems tyčinio bankroto požymiams nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tam tikras aplinkybes, nesiejo jų su tyčinio bankroto sÄ voka, nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp tokių aplinkybių ir įmonės nemokumo, nenustatė paties nemokumo momento.

Visa tai sudaro teisinį pagrindÄ panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė