2021-04-21 Nr. AB-8406-3-62-3-01451-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-15-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01451-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas iš Ekspertizės komisijos 2019 m. birželio 18 d. gavo 2019 m. gegužės 30 d. Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1707 (toliau – ir Pažyma). Nei Pažymoje, nei Nutarime nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, nebuvo supažindintas su galutiniu krašto apsaugos ministro patvirtintos formos Nutarimu. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar Nutarimas yra galutinis, ar preliminarus, neaišku, koks teisės aktas tai reglamentuoja, todėl jis buvo klaidinamas dėl apskundimo tvarkos, terminų. Nutarime nenurodytas aiškus teisinis pagrindas, dėl kurio pateikta išvada, jog pareiškėjas netinkamas karinei tarnybai, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 20 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai), reglamentuojančių Ekspertizės komisijos veiklą, 5.4, 47 ir 51 punktų reikalavimai.

2.2. Ekspertizės komisija, gavusi papildomos informacijos iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, pagal Nuostatų 47 punktą, privalėjo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.

2.3. Gydytoja S. M. neužtikrino tarpusavio pasitikėjimo, tinkamai neatliko savo pareigų, 2019 m. balandžio 24 d. be teisėto pagrindo du kartus pareiškėją atsisakė priimti patikrinti ir atlikti jo psichiatrinį vertinimą, taip diskriminuodama jį prieš kitus tikrinamus asmenis, o Komisijos pirmininkė J. Ž. nereagavo į pareiškėjo pastabas dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamos kokybės. Ekspertizės komisijoje nebuvo tinkamai užtikrintos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, Karo medicinos tarnybos veiksmai neatitiko Lietuvos karių etikos principų. Informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę buvo renkama be jo sutikimo, pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą.

2.4. Diagnozė VšĮ „Centro poliklinika“ (toliau – ir Centro poliklinika) buvo nustatyta klaidingai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, todėl Ekspertizės komisijos psichiatrė S. M. negalėjo ja vadovautis, o Ekspertizės komisijoje nebuvo atliktas jo psichiatrinis vertinimas. Išvada dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai neobjektyvi, konkrečiu atveju nebuvo atliktas tinkamas, nešališkas jo sveikatos vertinimas.

3. Atsakovai Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (toliau – ir Medicinos tarnyba) ir Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai atsiliepime paaiškino:

3.1. Pareiškėjas pretendavo į profesinę karo tarnybą (toliau – ir PKT), todėl Karinės medicinos ekspertizės metu Ekspertizės komisija vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą šiai tarnybai tvarką. Pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė Ekspertizės komisijoje buvo pradėta 2019 m. balandžio 24 d., baigta gegužės 28 d. Vadovaujantis Nuostatų 6.1.1 ir 7.1.1 punktais, pareiškėjui ekspertizę atliko Ekspertizės komisijos Centrinė pakomisė. Ekspertizės komisija išvadą dėl pareiškėjo netinkamumo profesinei karo tarnybai padarė, atlikusi pareiškėjo sveikatos vertinimą pagal užfiksuotus ekspertizės duomenis pareiškėjo medicinos dokumentuose, Lietuvos kariuomenės administruojamoje kompiuterinėje duomenų bazėje, išreikalavusi papildomus medicininius dokumentus, kurie buvo reikalingi išvadai pateikti.

3.2. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. buvo priimtas psichiatriniam vertinimui, kurį atliko gydytoja psichiatrė S. M.. Atliekant psichiatrinį pareiškėjo vertinimą ir turint informaciją iš Valstybės ligonių kasų apie 2016 m. spalio 21 d. pareiškėjui diagnozuotą ligą, nebuvo galima iš karto priimti ekspertinės išvados, nes pareiškėjas su savimi neturėjo medicininių dokumentų išrašų, todėl buvo pagrįstai nuspręsta kreiptis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomų duomenų gavimo, o, juos gavus, 2019 m. gegužės 28 d. buvo priimta ekspertinė išvada „Netinkamas“ pagal Sveikatos kriterijų Ekspertinės išvadų lentelės 37 straipsnį, kuriame pagal TLK-10 kodus 37 straipsnis apima (duomenys neskelbtini) ir pagal 2 skiltį pareiškėjas pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai. Minėtos išvados pagrindu Ekspertizės komisija priėmė ginčijamą nutarimą, kuris yra teisėtas, pagrįstas kompetentingų gydytojų išvadomis, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

3.3. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Nutarimo apskundimo tvarka, apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2019 m. birželio 18 d. jam pateikus Pažymą. Ginčijamas nutarimas bei visi medicininiai duomenys, kodėl pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai, pareiškėjui buvo pateikti 2019 m. birželio 21 d. perduotame Medicinos ekspertizės akte. Taip pat pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. prašyme užduotus klausimus Lietuvos kariuomenė 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. KVS-196 pateikė papildomus paaiškinimus dėl Nutarimo apskundimo tvarkos, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesupažindinimo su Nutarimu, dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti.

4. Atsakovai papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą patikslintam skundui paduoti, pareiškėjo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir neįtakoja teisingo bylos išsprendimo. Atsakovai pateikė duomenis apie gydytojos psichiatrės kpt. S. M. turimą kompetenciją bei Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado įsakymus dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisių sudėties, taip pat, pareiškėjui keliant abejones dėl, jo manymu, neteisėtai gautų duomenų apie jo sveikatos būklę, pateikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. liepos 18 d. asmens duomenų teikimo sutartį su pakeitimu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, remiantis byloje esančiais įrodymais ir vidiniu įsitikinimu.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą dėl gydytojos S. M. 2019 m. gegužės 28 d. ekspertinės išvados, įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai). Teismas analizavo Nuostatų 5.2, 5.4, 5.5, 26, 29, 31 punktus.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui nepalankaus Nutarimo priėmimą lėmė Ekspertizės komisijoje dalyvavusios psichiatrės S. M. išvada, kad pareiškėjas netinkamas Tarnybai dėl jam konstatuotos diagnozės pagal Kriterijų Ekspertinės išvadų lentelės TLK-10 kodą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Teismas apklausė kaip liudytoją gydytoją S. M., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad ji diagnozės pareiškėjui nenustatinėjo, tik gautų medicinos dokumentų pagrindu užpildė Ekspertinių išvadų lentelę, nurodydama TLK-10 kodą (duomenys neskelbtini), pagal jį parinkdama ir atitinkamą teisinį pagrindą. Atsižvelgęs į tai teismas priėjo prie išvados, kad psichiatrės išvadą lėmė iš Centro poliklinikos gauti medicinos dokumentai, šios poliklinikos pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys.

9. Teismas nurodė, kad pagal bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, akivaizdu, jog Centro poliklinikoje pareiškėjui ginčui reikšminga jo ligos diagnozė pagal TLK-10-AM priskirta (duomenys neskelbtini) kodui buvo užfiksuota jo medicinos dokumentuose, pažeidžiant teisės aktais numatytą procedūrą, neužbaigus diagnostinio proceso ir nenustačius tikslios jo galutinės diagnozės. Šios aplinkybės konstatuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valstybinę priežiūrą pagal pareiškėjo skundą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pagrindu atlikusios kompetentingos institucijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. T4-18-(1.34) „Dėl pacientui T. G. viešojoje įstaigoje Centro poliklinikoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas), todėl teismui abejoti jomis nėra pagrindo.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pirmiau nurodyti duomenys, susiję su ginčui reikšmingos diagnozės nustatymo procedūrų pažeidimais, nebuvo žinomi Ekspertizę atliekančiai komisijai (jie paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme), tačiau konkrečiu atveju, ginčą nagrinėjant teisme, yra svarbūs, vertinant ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 2 d.).

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas, grindžiamas psichiatrės S. M. išvada dėl pareiškėjo netinkamumo Tarnybai, kuri buvo padaryta, vadovaujantis medicinos dokumentuose užfiksuota diagnoze (duomenys neskelbtini) neužbaigus diagnostinio proceso ir nenustačius tikslios galutinės diagnozės, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir procedūrą, Ekspertizės komisijoje neatliekant pareiškėjui savarankiško psichiatrinio vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, tai sudaro pagrindą, neaptariant kitų skundo argumentų, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą dėl gydytojos S. M. 2019 m. gegužės 28 d. ekspertinės išvados, įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo T. G. sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

III. 13. Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, netinkamai taikius teisės aktus reglamentuojančius karinės medicinos ekspertizės tvarką, bei neištyrus aplinkybių ir įrodymų viseto, todėl buvo padarytos klaidingos išvados. Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai esminę reikšmę suteikė pačios diagnozės nustatymo reikšmingumui. Esminis dalykas nustatant asmens tinkamumą procesinei karo tarnybai psichiatrinio vertinimo metu yra anamnezės vertinimas, kurioje esant pakankamai duomenų apie asmens psichinę sveikatos būklę, be stacionaraus ištyrimo galima priimti išvadą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai. Gydytoja psichiatrė S. M. (liudytoja), priimdama išvadą, rėmėsi ne tik Ekspertizės komisijos psichologo atliktu tyrimu, bei savo psichiatriniu vertinimu, ji taip pat turėjo Centro poliklinikoje 2016 m. pareiškėjui atliktų tyrimų rezultatus (tiek psichologinio, tiek psichiatrinio). Teismas nenustatė, kad Ekspertizės komisijos gydytojai, pareiškėjui atliekant karinę medicinos ekspertizę, būtų pažeidę Nuostatų, Kriterijuose ar kituose teisės aktuose nustatytas sveikatos būklės vertinimo procedūras.

13.2. Teismas neįvertino, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra Medicinos tarnyba. Jokios kitos institucijos ar įstaigos neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Lietuvos kariuomenė pateikė visus dokumentus, įrodančius gydytojos psichiatrės S. M. kompetenciją, todėl atsakovas nesutiko su teismo vertinimu, kad nebuvo užtikrintas objektyvus pareiškėjo sveikatos būklės vertinimas. Teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, dėl Ekspertizės komisijos priimto Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendė, remdamasis vien Akreditavimo tarnybos Įsakymo duomenimis.

13.3. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę, priimant sprendimą suteikė Akreditavimo tarnybos Įsakymui, neteisingai taikė šiame įsakyme pateiktą informaciją ir ja remdamasis priėmė klaidingą sprendimą, nes minėtame Įsakyme nebuvo paneigta pareiškėjui dar 2016 m. nustatyta diagnozė ar nustatytas jos klaidingumas. Pareiškėjas teismui pateikė tik Įsakymą, tačiau nebuvo pateikti jo preambulėje paminėti kiti dokumentai, t. y. Akreditavimo tarnybos direktoriaus Įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto protokolas Nr. D3-ll-(1.9.) ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-253/2019 ataskaita Nr. D17-14-(1.27.). Teismui suteikus esminę reikšmę minėtam Įsakymui, kuris, Lietuvos kariuomenės nuomone, neturi įtakos Ekspertizės komisijos Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, jis turėjo būti ištirtas ir susietas su kitais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad Akreditavimo tarnyba, nors ir nustatė tam tikrų formalių procedūrų pažeidimų: datų neįrašymas, netinkamas paciento informavimas, tačiau tai negali paneigti nustatytos diagnozės. Įsakyme nenurodyta, kodėl gydytoja psichiatrė N. Š. negalėjo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo neturėdama psichologo išvados, nenurodyta, kokia metodika ir kokios įtvirtintos diagnostikos procedūros buvo pažeistos.

13.4. Gydytoja psichiatrė S. M. priėmė ekspertinę išvadą, turėdama visus Centro poliklinikos dokumentus, susijusius su pareiškėjui diagnozuota liga. Taigi, net jeigu laikant reikšminga aplinkybe tai, jog Centro poliklinikoje nebuvo laikytasi tyrimų eiliškumo, Ekspertizės komisijos gydytoja psichiatrė S. M., įvertinusi visus dokumentus (tiek 2016 m. spalio 21 d. psichiatrinį tyrimą, tiek 2016 m. spalio 24 d. psichologinį tyrimą), paliko nustatytą diagnozę ir tai yra reikšminga aplinkybė šioje byloje, kurios teismas neįvertino.

14. Pareiškėjas T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

14.1. Akreditavimo tarnybos Įsakymas įrodo, kad gydytojai veikė neteisėtai-sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir etikos principus. Ši išvada nėra nuginčyta, Akreditavimo tarnybos tyrimas buvo atliekamas kompetentingų specialistų, todėl nėra pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Centro poliklinikos psich. N. Š. suklydo ir, pažeidusi medicinines procedūras, nustatė pareiškėjui nepagrįstą ir neteisingą diagnozę. S. M. 2020 m. balandžio 24 d. savarankiško psichiatrinio vertinimo pareiškėjui neatliko, ekspertinę išvadą padarė 2019 m. gegužės 28 d., pareiškėjui nedalyvaujant ir nepasisakant, o Komisija galutinį sprendimą priėmė 2019 m. gegužės 30 d. Nutarimo 1 punkte (33 akto lapas) pareiškėjui nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10-AM yra neteisėta, o tame pačiame punkte padaryta liudytojos išvada „Netinka“ neatitinka objektyvios tikrovės ir užkerta kelią pareiškėjui lygiomis teisėmis ir sąlygomis stoti tarnauti valstybei.

14.2. Nepaneigiant ir nekeičiant teismo 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo, būtina ištirti neištirtas papildomas aplinkybes, kad būtų užtikrintas lygiateisiškas rungimosi principas. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad 2020 m. kovo 7 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenę ir Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu suteikti administracinę paslaugą ir atlikti prašomus veiksmus, nes į Ekspertizės komisijos medicininį aktą buvo nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta įslaptinta informacija ir privataus gyvenimo duomenys. Pareiškėjas prašė teismo pasisakyti, ar viešojo administravimo subjektai vadovavosi viešojo administravimo įstatymu ar kitais teises aktais tuo metu, kai perdavė informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

IV. 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17. Teismas nurodė, kad asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimą reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai. Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą, įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas). Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad, atlikdami medicinos ekspertizę gydytojai privalo ne tik įvertinti pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas, tačiau ir atlikti klinikinius tyrimus.

18. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintuose Kriterijuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tiriamo asmens priskyrimas Z sveikatos grupei nustatomas pagal ligą atitinkantį Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr., Tinkamumo tikrajai karo tarnybai ir tarnybai žvalgybos institucijose nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę). Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam diagnozuotas susirgimas „Suaugusiųjų elgesio ir asmenybės sutrikimai“ (kodas pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini)) pripažįstami netinkamais pagal visas tris skiltis; taigi ir pagal Nutarime nurodytą 2 skiltį pagal kurią nustatoma asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą ir karo mokymo įstaigas, sveikatos būklė.

19. Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnis taikomas, jei yra: 1) asmenybės ar elgesio sutrikimų; 2) suicidinio bandymo anamnezė; 3) ryškių įpročių ir potraukių sutrikimų; 4) ryškių seksualinio pasirinkimo sutrikimų; 5) ryškių psichologinių ir elgesio sutrikimų, susijusių su seksualine raida ir orientacija, kurie sunkintų prisitaikymą prie tarnybos. Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad „tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį gali būti pripažinti netinkamais be psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, jei anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą, ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti“.

20. Minėtą Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškindamas sistemiškai nagrinėjamos bylos kontekste, teismas darė išvada, kad šiame punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo. Išimtis iš paminėtos taisyklės gali būti taikoma tik esant šioms komuliatyvioms sąlygoms: 1) tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo prižįstami pagal 1 ir 3 skiltį; ir 2) tokių tiriamųjų anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą, ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti.

21. Ginčijamu nutarimu Ekspertizės komisija pareiškėją netinkamu tarnybai pripažino pagal 2 skiltį. Atsižvelgęs į tai ir remdamasis aukščiau pateiktu teisės aiškinimu, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamu tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo (duomenys neskelbtini) galėjo būti pripažintas tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo.

22. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, priimant ginčijamą nutarimą, Ekspertizės komisijoje buvo atliktas pareiškėjo psichiatrinis stacionarinis ištyrimas. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad diagnozė, kuria grindžiama S. M. ekspertinė išvada nustatyta įvertinus tik Centro poliklinikos pateiktus medicininius dokumentus. Šią išvadą ir aplinkybę, kad atskiras tyrimas dėl to nebuvo atliktas patvirtina S. M. liudijimas, pateiktas 2019 m. spalio 29 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame ji nurodė, kad „<...> diagnozės tokio tipo mes nenustatinėjame, darėme išvadą iš tų dokumentų iš anamnezės, kurią žmogus atsinešė <...>“, „<...> asmenybės sutrikimas yra visam gyvenimui ir nuo jo nepasveikstama <...>“ (2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, 49:55–50:45). Tokią išvadą teismas darė ir visų įrodymų kontekste įvertinęs įrašus Medicinos ekspertizės akte Nr. 1707/2019 (žr. šio akto 3 lapą; I t., b. l. 38). Teismo įsitikinimu, vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo pagal Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. siuntimą Nr. 2337.

23. Teismas sutiko su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė Akreditavimo tarnybos 2020 m. sausio 27 d. įsakymui. Atsižvelgęs į ginčo kontekstą, reikšmingą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, toks vertinimas yra perteklinis. Dėl to su tuo susijusius pirmosios instancijos teismo motyvus teismas pašalino, o apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu ir (arba) pagrįstumu, taip pat su galbūt Centro poliklinikoje 2016 m. pareiškėjui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytais pažeidimais, nevertino. Tačiau tai nereiškia, kad ginčijamas Ekspertizės komisijos nutarimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę dėl jo psichiatrinio vertinimo nepagrįstai.

V. 24. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti atsakovo Lietuvos kariuomenes prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020. Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 dalies 10 punkto pagrindu.

25. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė neteisingą Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto aiškinimą ir jo taikymą, t. y. padarė klaidiną išvadą, kad jame įtvirtinta bendra taisyklė, jog tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo. Lietuvos kariuomenės nuomone, vertinant Kriterijuose pateiktą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai būtinas asmens stacionarus ištyrimas, tai yra aiškiai nustatoma (pvz., Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų I. Psichikos ir elgesio sutrikimai, 1–5 punktai). Priešingu atveju, paskyrus perteklinius tyrimus ir kitaip nepagrįstai suvaržant asmens laisvę, gali būti pažeidžiamos asmens teisės. Atsakovo vertinimu, turėjo būti atsižvelgta į tai, koks teisinis reguliavimas vertinat sveikatos būklę, nustatytas panašaus pobūdžio ligoms (Kriterijų Atskirųjų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų I. Psichikos ir elgesio sutrikimai) ir kaip nurodomas būtinumas atlikti stacionarų ištyrimą. Gydytojas, atliekantis asmens sveikatos būklės vertinimą, neturi daryti teisės akto analizės, o turi veikti kaip nurodyta. Jeigu nėra nustatyta, kad stacionarus ištyrimas yra būtinas, gydytojas negali daryti interpretacijų ir elgtis kitaip. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai nustatė Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkte esančią bendrą taisyklę ir jos išimtį bei jas pritaikė nagrinėjant bylą. Tokiu būdu buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

26. Lietuvos kariuomenės nuomone, minėta teisės nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad tik pagal 1 ir 3 skirtį asmenims yra būtinas stacionarus ištyrimas, tačiau jis gali būti neatliekamas, jei anamnezėje yra duomenų apie suicidinį bandymą ryškiai disharmoniškas nuostatas ir elgesį, kurių pakanka sutrikimui nustatyti. Taigi tai nėra išimtis iš bendros teismo nustatytos taisyklės, jo tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, o nurodytas konkretus 1 ir 3 skilties taikymas.

27. Jeigu Kriterijuose nėra nurodyta tikslių atvejų, kai asmuo privalo būti siunčiamas stacionariam ar kitokiam papildomam ištyrimui, turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 d. patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, kurių 33 punkte nurodyta, jog jei yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės (toliau – papildomi tyrimai) į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pakomisės pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, jiems toliau atliekama medicinos ekspertizė. Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka karo prievolininkai gali būti siunčiami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti pažymų, nurodytų Nuostatų 14.3 papunktyje. Nagrinėjamu atveju gydytoja, atlikusi pareiškėjo psichiatrinį vertinimą pagal Kriterijų 37 straipsnio 2 skiltį, nenustatė indikacijų ar duomenų trūkumo apie asmens sveikatos būklę, dėl kurių nebūtų galima priimti ekspertinės išvados, todėl pareiškėjas nebuvo siunčiamas papildomam ištyrimui į kitas sveikatos priežiūros įstaigas.

28. Atsakovas pažymi, kad klaidingai aiškinant ir taikant Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs skundą, prašydamas atlyginti žalą dėl Lietuvos kariuomenės KMT neteisėtų veiksmų priimant 2019 m. gegužės 30 d. ekspertinį nutarimą.

29. Pareiškėjas T. G. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo atmesti atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymą.

30. Pareiškėjas pažymi, kad su pateiktu prašymu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas kaip to reikalauja ABTĮ 160 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu pareiškėjas teikia įrodymus, patvirtinančius padarytas klaidas vertinant jo būklę. Be to, vėliau pareiškėjas buvo ištirtas aukščiausio lygio psichiatrijos ekspertų, kurie jokių duomenų, leidžiančių pagrįsti tariamą pareiškėjui priskiriamą psichinį sutrikimą, nenustatė.

31. Pareiškėjo vertinimu, teismai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir tinkamai taikė tuos teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl atsakovas neturi pagrindo jais abejoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 32. Atsakovas Lietuvos kariuomenė siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

33. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

34. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik, jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8269/02)). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

35. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

36. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020; kt.).

37. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-82-438/2015; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

38. Atsakovo įsitikinimu, bylą nagrinėjęs teismas pateikė neteisingą Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkto aiškinimą ir jo taikymą. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog Kriterijų Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 7 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas netinkamu tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo (duomenys neskelbtini) galėjo būti pripažintas tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, kadangi pagal bendrą taisyklę tiriamieji netinkamais tarnybai dėl Ekspertinių išvadų lentelės 37 straipsnyje nurodyto susirgimo gali būti pripažinti tik po psichiatrinio stacionarinio ištyrimo, o išimties iš minėtos taisyklės taikyti nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamų, sisteminį kilusiam ginčui taikytinų teisės normų bei faktinių aplinkybių aiškinimą. Šiuo atveju vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, atsakovui nepateikus svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-442/2019). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi atsakovas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, teisės aktų nuostatų aiškinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-4-415/2020).

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kariuomenės prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4061-968/2020 pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius