Legislator Case Law & Legislation
380c2b49-994b-45cb-a560-e3d3a9aad0e7 AI generated

380c2b49-994b-45cb-a560-e3d3a9aad0e7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 380c2b49-994b-45cb-a560-e3d3a9aad0e7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Saulės amuletas“, A. J. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1985 m. birželio 15 d.

Legislator headnote

AI generated

380c2b49-994b-45cb-a560-e3d3a9aad0e7 · Klaipėdos apygardos teismas: žemės sklypÄ , 0,5900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 0,4900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; transporto priemonę – automobilio priekabÄ , valst. Nr. AM216; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių vertė 2 896,20 Eur, iÅ¡ vertės atėmus 1 488,10 Eur (iÅ¡ asmeninių lėšų iÅ¡mokant kompensacijÄ ieÅ¡kovei), likusi vertė 1 488,10 Eur; reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį su UAB „Saulės amuletas“ į 158 315,00 Eur sumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1633-826/2016Proceso Nr. 2-24-3-00517-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.6.1; 2.6.2.8; 3.1.1.2.12; 3.1.1.2.21; 3.1.7.5; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Saulės amuletas“, A. J. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1985 m. birželio 15 d.

Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as Nr. 154, dėl atsakovo kaltės; panaikinti 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui padovanojo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir taikyti restitucijÄ ; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teises į šį turtÄ : butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai; negyvenamÄ sias patalpas – prekybos patalpas, adresas (duomenys neskelbtini), Gargždai;

žemės sklypÄ , 5,0500 ha, adresas (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; lengvÄ jį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei priteisti turto ir vertybinių popierių už 99 629,29 Eur (344 000,00 Lt); atsakovui po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į šį turtÄ : žemės sklypÄ , 0,2866 ha dydžio, su gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, tvartu, daržine, malkine, sandėliu-garažu, Å¡iltnamiu, kitais kiemo statiniais (kiemo aikÅ¡telė, tvora), adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , 0,2866 ha dydžio, adresas (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 01900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,3500 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,0600 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,0000 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , 0,7500 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 0,5900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 0,4900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; transporto priemonę – priekabÄ DO MA 131K, valst. Nr. AM216; 50 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų.

IÅ¡ viso atsakovui nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių priteisti už 89 782,21 Eur (310000,00 Lt); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 50 683,50 Eur (175 000,00 Lt) kompensacijÄ už pinigines santaupas; įpareigoti atsakovÄ perduoti ieÅ¡kovei 7 vnt. deimantų arba priteisti už šį turtÄ ekvivalentÄ â€“ 579,24 Eur (2 000,00 Lt); priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) dydžio piniginę kompensacijÄ už aukso lauÅ¾Ä ir aukso gaminius, buvusius seife; pripažinti ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į 143 361,91 Eur (495 000,00 Lt) pagal paskolos sutartis iÅ¡ UAB „Saulės amuletas“, į. k. 163733636; po santuokos nutraukimo palikti pavardes K., K..

Nurodė, kad su atsakovu santuokoje pragyveno 27 metus, vaikų nesusilaukė. Å eima iÅ¡iro dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės. Parduotuvėje pradėjo dirbti nauja pardavėja, kuriai atsakovas rodė iÅ¡skirtinį dėmesį, pradėjo leisti vakarus darbe. Ä® pastabas sutuoktinis reaguodavo piktai, o paskui išėjo iÅ¡ namų. Dabar su juo susitinka tik darbe, tačiau tarp jų tvyro įtampa. Nurodė, kad butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, nusipirko 1998 m. birželio 6 d., kiekvienam priklausė po 1/2 Å¡io turto dalį.

Atsakovui įregistravus individualiÄ jÄ Ä¯monę, ji 1998 m. gruodžio 14 d. savo 1/2 buto dalį padovanojo sutuoktiniui. Å iose patalpose buvo įrengta bendra juvelyrinių dirbinių parduotuvė. Pasikeitus faktinėmis aplinkybėms, dovanojimo sandoris turi bÅ«ti panaikintas ir turtas grÄ Å¾intas į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, butas priteistas jai.Nurodė, kad ji tvarkė Å¡eimos pinigines santaupas, jos buvo laikomos darbe, t. y. prekybinėse patalpose, kadangi ten buvo seifas, įrengta signalizacija.

Seife buvo laikomas ir aukso laužas, brangakmeniai, aukso gaminiai. Seifo raktus turėjo abu sutuoktiniai, tačiau po to, kai atsakovas išėjo iÅ¡ namų, jis pakeitė seifo spynÄ ir ieÅ¡kovė nuo tada neturėjo galimybės pasiimti daiktų ir pinigų. Seife turėjo bÅ«ti apie 72 405,00 Eur (250 000,00 Lt) santaupų, 13 vnt. deimantų, aukso laužo už 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt). Atvykus antstoliui atsakovas atsisakė atidaryti seifÄ . Nurodė, kad gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų įmonei UAB „Saulės amuletas“ buvo skolinami pinigai, nes trÅ«ko apyvartinių lėšų, iÅ¡ viso paskolinta ir negrÄ Å¾inta 990 000,00 Lt, paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovo vardu.

Po santuokos nutraukimo jai turi bÅ«ti pripažinta reikalavimo teisė į 143 361,91 Eur (495 000,00 Lt) bendrovei paskolintų lėšų.Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į šį turtÄ : butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai; žemės sklypÄ , 5,0500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , 0,1900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,3500 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,0600 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 1,0000 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 0,7500 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , 0,5900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , 0,4900 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; transporto priemonę – automobilio priekabÄ , valst. Nr. AM216; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių vertė 2 896,20 Eur, iÅ¡ vertės atėmus 1 488,10 Eur (iÅ¡ asmeninių lėšų iÅ¡mokant kompensacijÄ ieÅ¡kovei), likusi vertė 1 488,10 Eur; reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį su UAB „Saulės amuletas“ į 158 315,00 Eur sumÄ .

IÅ¡ viso atsakovas praÅ¡o priteisti turto už 252 291,00 Eur; negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Gargžduose, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl prašė jų nedalyti; ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į šį turtÄ : žemės sklypÄ , 0,2866 ha dydžio, su gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, tvartu, daržine, malkine, sandėliu-garažu, Å¡iltnamiu, kitais kiemo statiniais (kiemo aikÅ¡telė, tvora), adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; santaupas ieÅ¡kovės sÄ skaitoje – 17 666,00 Eur, gautas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose, nuomÄ ; lengvÄ jį automobilį „Toyota Corolla“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur kompensacijÄ už 50 procentų UAB „Saulės amuletas“ akcijų; reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį su UAB „Saulės amuletas“ į 128 409,00 Eur sumÄ Bendra ieÅ¡kovei priteistino turto vertė – 252 390,00 Eur; asmeninius skolinius įsipareigojimus padalyti taip: įsipareigojimÄ pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariÄ jÄ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su J. A. D. priskirti atsakovui asmeniÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie jo neiÅ¡tikimybę, ieÅ¡kovės terorizavimÄ , nepagarbų elgesį yra iÅ¡galvoti.

Ji jam rodo nepagarbÄ , žemina, tyčia bei sÄ moningai provokuoja jį smurtauti. Konfliktų bÅ«davo su ja ne tik namie, bet ir darbe. IeÅ¡kovė savavaliÅ¡kai keletÄ kartų iÅ¡ parduotuvės kasos be jo žinios pasiėmė pinigų, kurių negrÄ Å¾ino. BÅ«dama parduotuvės vedėja ji reguliariai pažeidinėjo darbo drausmę, neatlikdavo jai pavestų užduočių, kada panorėjusi atvykdavo ir iÅ¡vykdavo iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė kenkia verslui, taip mažindama bendro turto vertę. Nesutinka, kad bÅ«tų panaikintas dovanojimo sandoris, kadangi ieÅ¡kovė savo 1/2 dalį buto padovanojo gera valia, siekdama sustiprinti tarpusavio pasitikėjimÄ bei plėtoti verslÄ .IeÅ¡kovei palieka gyvenamÄ jį namÄ , automobilį, santaupas, reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį bei įsipareigoja iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už įmonės akcijas.

Pažymėjo, kad jokių bendrų ar asmeninių piniginių lėšų, brangakmenių ar kitų juvelyrinių dirbinių, aukso laužo įmonės seife nebuvo. Nurodytu laikotarpiu UAB „Saulės amuletas“ apskaitoje ir sandėlyje buvo 1 auksinis žiedas (0,6 g), 2 auksiniai auskarai (1,86 g), iÅ¡ viso 2,46 g aukso, 33,89 Eur (117,00 Lt) vertės. Sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimo teisės padalijimu. Jis turi asmeninį kreditinį įsipareigojimÄ trečiajam asmeniui J. A. D. pagal 2013 m. kovo 4 d. pasiraÅ¡ytÄ preliminariÄ jÄ sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. birželio 3 d. parduoti atsakovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir už tai atsakovas yra gavęs 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt) avansÄ .

Nurodė, kad parduodamos patalpos priklauso jam asmeniÅ¡kai, todėl santuokos nutraukimo metu nėra dalytinos. Prievolė kreditoriui lieka jam vykdyti asmeniÅ¡kai. Atsakovas sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimo teisės padalijimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: Nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ 1985 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 154) tarp E. K. ir L.

K., dėl abiejų sutuoktių kaltės. Po santuokos nutraukimo E. K. paliko pavardę K., L. K. – K.. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2866 ha ploto; pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį-garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telę, tvorÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. K. nustatė 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur dydžio skolÄ . Po santuokos nutraukimo atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0600 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5900 ha ploto, esantį Girininkų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai; transporto priemonę – priekabÄ DO MA 131K, valstybinis Nr. AM216; graižtvinį Å¡autuvÄ MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387, lygiavamzdį Å¡autuvÄ IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų.

Po santuokos nutraukimo atsakovui E. K. nustatė 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur dydžio skolÄ . Nustatė, jog negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Gargžduose, priklauso atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalytinos. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. K. 8 754,00 Eur piniginę kompensacijÄ atsakovui E. K. už ieÅ¡kovei tenkančiÄ atsakovo nekilnojamojo turto dalį, nustatė, kad priteistos kompensacijos suma turi bÅ«ti sumokėta per dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį.Po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariÄ jÄ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su J.

A. D. pripažino atsakovo E. K. asmenine prievole.Priteisė iš ieškovės L. K. 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. K..Priteisė iš ieškovės L. K. 40,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo E. K. 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad nė viena iš šalių neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta kita šalis, todėl sprendė, kad yra pagrindas teigti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, dėl to pablogėjo tarpusavio bendravimas, abu nesiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti dovanotÄ daiktÄ yra nepagrįstas, nes nuo dovanojimo sutarties sudarymo yra praėję daugiau kaip deÅ¡imt metų. Nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 4 dalį įstatymo leidėjas senaties termino pradžiÄ skaičiuoja ,,nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, o ne nuo ieÅ¡kovės interesų pažeidimo momento“.Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai 175 000,00 Lt kompensacijÄ už pinigines santaupas, 2 000,00 Lt kompensacijÄ už 7 vnt. deimantų, 50 000,00 Lt kompensacijÄ už aukso lauÅ¾Ä ir aukso gaminius, buvusius seife, nes ji neįrodė, kad santuokos metu buvo įgytos tokio dydžio santaupos bei nurodytas turtas.

Atsakovas žodžiu patikino, jog seife buvo apie 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt) bendrų piniginių santaupų, kurios buvo iÅ¡leistos automobilio pirkimui, kuriuo iki Å¡iol naudojasi ieÅ¡kovė. Teismas atsakovo E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 17 666,00 Eur, gautus už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose, nuomÄ , ir Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯traukti į dalytino turto balansÄ netenkino motyvuodamas tuo, kad sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2012 m. birželio 10 d., bendro Å«kio nebeveda, atsakovo nurodytos piniginės lėšos, ieÅ¡kovės gautos už patalpų nuomÄ , buvo panaudotos gyvenamojo namo priežiÅ«rai ir Å¡ios piniginės lėšos neiÅ¡liko, todėl į dalytino turto balansÄ neįtrauktinos.

Teismas nutarė priteisti ieÅ¡kovei namÄ su pagalbinėse patalpose esančiais daiktais motyvuodamas tuo, kad nuo 2012 m. birželio 10 d. Å¡iame name gyvena tik ieÅ¡kovė, ji rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri pastatus, naudojasi name bei pagalbinėse patalpose esančiais daiktais, namo priežiÅ«rai ir iÅ¡laikymui yra iÅ¡leidusi, kaip pati patvirtino, 17 000,00 Lt. Manytina, jog toks Å¡io turto padalijimas užkirstų keliÄ ateityje tarp Å¡alių kilti ginčams dėl Å¡io turto tinkamos priežiÅ«ros, eksploatacijos, jame buvusių daiktų iÅ¡saugojimo.

Å alių susitarimu gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu įvertintas 101 367,00 Eur. IeÅ¡kovė Å¡ios vertės neginčijo.Teismas nutarė priteisti atsakovui žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., 14 481,00 Eur vertės, atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kovė žemės sklypais iki Å¡iol visiÅ¡kai nesirÅ«pino, juos prižiÅ«ri ir jais naudojasi atsakovas, yra įgijęs Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimÄ , vykdo Å«kinę veiklÄ .Teismas nutarė priteisti atsakovui butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kovei priteistas daug didesnę vertę turintis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypas bei automobilis.

Siekiama turtÄ padalyti, kiek galima, lygiomis dalimis natÅ«ra. Teismas nutarė UAB ,,Saulės amuletas“ visas akcijas priteisti atsakovui, nes iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, jog santykiai tarp Å¡alių yra įtemti, konfliktiÅ¡ki, ginčai tarp Å¡alių vyksta darbe, todėl siekiant užkirsti keliÄ naujiems galimiems Å¡alių ginčams dėl UAB ,,Saulės amuletas“ veiklos, tikslinga įmonės akcijas priteisti vienam iÅ¡ sutuoktinių. Atsakovas yra UAB ,,Saulės amuletas“ steigėjas ir įmonės direktorius, jis vadovauja įmonės veiklai.Teismas priteisė ieÅ¡kovei 1 488,10 Eur kompensacijÄ už atsakovui priteistus 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių vertė 2 896,20 Eur.

Nors ieÅ¡kovė ginčijo Å¡ių akcijų vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių didesnę UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų vertę, nei nurodė atsakovas remdamasis buhalteriniais įmonės dokumentais, ekspertizės pati atsisakė.Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 754,00 Eur kompensacijÄ atsakovui už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nutarta priteisti turto už 106 001,00 Eur (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu – 101 367,00 Eur, automobilis – 4 634,00 Eur) ir 1 488,00 Eur kompensacijÄ už 50 procentų UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų.

Atsakovui nutarta priteisti turto už 95 759,00 Eur (žemės sklypai – 33 885,00 Eur, butas – 57 924,00 Eur, transporto priemonė – priekaba – 724,00 Eur, Å¡aunamieji ginklai – 330,00 Eur, 100 procentų įmonės akcijų – 2 896,00 Eur vertės). Teismas tenkino Å¡alių praÅ¡ymus po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui pripažinti reikalavimo teisę į 143 362,00 Eur (495 000 Lt) bendrovei priklausančių lėšų. Nurodė, kad ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimus nėra.Teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ pripažinti jo asmenine prievole įsipareigojimus pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariÄ jÄ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu J.

A. D., nes ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, t. y.: Priteisti po santuokos nutraukimo butÄ , adresu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Gargždai, 35 912,00 Eur vertės. Priteisti negyvenamÄ sias patalpas – prekybos patalpas, adresas (duomenys neskelbtini), Gargždai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42 863,00 Eur vertės. Priteisti žemės sklypÄ , 5,0500 ha dydžio, adresas (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 770,00 Eur vertės. Priteisti lengvÄ jį automobilį „Toyota Corolla“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 3 270,00 Eur vertės. Priteisti 49 vnt. paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų, 1 419,00 Eur vertės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog jų santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esančios pateiktos telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina atsakovo neiÅ¡tikimybę. Teismas nesigilino ir neanalizavo Å¡ių įrodymų turinio, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ .

Atsakovas nedėjo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimos, išėjo iÅ¡ namų, pradėjo elgtis nepagarbiai, jÄ Å¾emino.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padalydamas bendrÄ turtÄ nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota praktika, todėl nepagrįstai buvo pažeistos jos teisės.26.1. Teismas priteisė visus žemės sklypus tik atsakovui, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas, 5,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės Å«kio, adresas (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., yra iÅ¡nuomotas ar yra kitų priežasčių, dėl ko nors vienas žemės sklypas negalėtų bÅ«ti perleistas ieÅ¡kovei.26.2.

Teismas priteisė jai namÄ natÅ«ra, tačiau ji neturi finansinių galimybių jo iÅ¡laikyti, atsakovas jÄ atleido iÅ¡ darbo, viena gyventi tokiame name ji negali. Pagal jos finansines galimybes jai turėjo bÅ«ti priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai.26.3. Teismas nustatydamas dalyto turto vertę atsižvelgė į Å¡alių pateiktus turto vertinimus, atliktas 2013 m. kovo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. to paties UAB „Oberhaus“ vertintojo R. Z. konsultacijas. Å is asmuo negalėjo turto vertinti abiem Å¡alims, nes yra prieÅ¡ingas interesas.

Teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę.26.4. Teismas nepagrįstai priteisė visas UAB „Saulės amuletas“ akcijas atsakovui. Verslas buvo kuriamas kartu, visas santuokos metu įgytas turtas buvo nupirktas iÅ¡ Å¡io verslo gaunamo pelno. Nustatyti tikrosios akcijos vertės nėra galimybės, nes atsakovas, bÅ«damas Å¡ios įmonės direktoriumi, nuo 2010 m. neleisdamas susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, įmonės veiklÄ vykdo taip, kad pelnas mažėtų, o ne didėtų.

BÅ«dama įmonės akcininke galės stebėti įmonės veiklÄ ir jÄ kontroliuoti.26.5. Teismas neteisingai nurodė priteistino automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. Sprendimo priėmimo dienÄ jo vertė buvo 3 270,00 Eur, o ne 4 633,92 Eur.Teismas nepanaikindamas 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties neatsižvelgė į tai, kad Å¡is sandoris buvo tariamas, juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Patalpos buvo suremontuotos iÅ¡ bendrų lėšų, tačiau reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl savo pažeistų teisių ji negalėjo praÅ¡yti panaikinti šį sandorį ir praÅ¡yti priteisti kompensacijÄ .Teismas neteisingai vertino senaties termino prasidėjimo momentÄ , pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, 10 metų terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo dienos, t. y. kai atsakovas pradėjo ginčyti, kad šį sandorį sudarė tik todėl, kad reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, įregistruoti parduotuvę ir UAB „Saulės amuletas“.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas patikslindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus padidino prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ nuo 69 074,00 Eur (238 500,00 Lt) iki 252 291,00 Eur, tačiau žyminio mokesčio neprimokėjo, o teismas Å¡io klausimo nesprendė. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ dalies, tačiau nepriteisė iÅ¡ atsakovo jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y.

VšĮ „Emprekis“ 2016 m. liepos mėn. pažymÄ apie automobilio vidutinę rinkos kainÄ Lietuvoje, UAB „Lituka ir Ko“ namų valdos (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. LLO-60726. Prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarkaAtsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Nurodė, kad teismas nutraukdamas jų santuokÄ atsižvelgė į abiejų Å¡alių elgesį ir pateiktus raÅ¡ytinius duomenis byloje, t. y. skambučių iÅ¡klotines, 2016 m. gegužės 11 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 870/2016(03), todėl pagrįstai nurodė, jog santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės.Pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo turtÄ natÅ«ra, atsižvelgęs į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.33.1.

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertė yra daug didesnė, nei įvertino teismas. Ä®monė visÄ laikÄ vykdė normaliÄ Ä¯monės veiklÄ , iÅ¡laikė patalpas, atsiskaitinėjo su darbuotojais, atsakovas pats gyveno iÅ¡ gaunamų pajamų. Jokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė, todėl teismas pagrįstai priteisė visas akcijas tik jam ir nustatė kompensacijos sumÄ , kuri atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus. 33.2. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog priteisti įmonės akcijų natÅ«ra ieÅ¡kovei nėra galimybės. Tarp buvusių sutuoktinių nėra įmanomas bendro verslo valdymas, turėjimas ar vystymas.

Ieškovė nesugebėjo eiti jai paskirtų įmonės vadovo pareigų, pažeidinėjo darbo drausmę, dėl ko, kai buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, neatliko jai pavestų užduočių, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-417/2015 ji pripažinta kalta dėl suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo bei panaudojimo, jai pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00436-14 dėl didelės vertės svetimo turto vagystės.33.3.

Teismas teisingai priteisė namÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei, nes ji nuo 2012 m. jį prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi, dalį daiktų, buvusių name, ji perleido tretiesiems asmenims, nesutiko parduoti namo, kai jai buvo siÅ«loma.33.4. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad nėra byloje duomenų, kad jis verčiasi Å«kine veikla, kad iÅ¡ Å¡ių sklypų jis gauna iÅ¡mokas, jog visais žemės sklypais rÅ«pinasi jis.33.5. Teismas nustatydamas dalytino turto vertę rėmėsi Å¡alių pateiktais įrodymais, kurių buvo pakankamai teisingai turto vertei nustatyti.

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad byloje yra to paties asmens atliktos turto vertinimo ataskaitos ir jos kelia abejonių, tačiau nepateikė duomenų, kad „Oberhaus“ specialistas R. Z. bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas. Skiriasi vertinimo atlikimo laikas (intervalas 1 metai 8 mėnesiai).33.6. IeÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės visos bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu pripažino tokiÄ teismo nustatytÄ vertę ir tik apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kėlė šį klausimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties.34.1. Perleista buto dalis buvo naudojama vystant įsteigtÄ verslÄ , todėl sutartis nebuvo tariamasis sandoris ir sukÅ«rė Å¡alims civilines teises ir pareigas, teisines pasekmes, kurių sudarant sutartį buvo siekiama. 34.2. Byloje esantys Statybinių darbų rangos sutartis Nr. 43 SD/05, sudaryta tarp K. A. K. ir UAB „Saulės amuletas“, bei 2003 m. kovo 31 d. UAB „Saulės amuletas“ aktas dėl pastato atliktų remonto darbų patvirtina, kad statybiniai darbai, remontas buvo atlikti UAB „Saulės amuletas“ lėšomis, o ne, kaip teigė ieÅ¡kovė, bendrais Å¡eimos pinigais.34.3. 10 metų senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovės sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. nuo tada, kai atsakovas pradėjo naudotis dovanota buto dalimi kaip savo nuosavybe.

Sutartis sudaryta 1998 m. gruodžio 14 d., todėl senaties terminas suėjęs.Nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad jis pateikdamas patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį neprimokėjo žyminio mokesčio. Jis nepadidino, o patikslino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgdamas į pasikeitusias kainas rinkoje.Nesutinka su tuo, kad teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi iÅ¡ dalies atleido ieÅ¡kovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė nepateikė pagrįsto praÅ¡ymo, o teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimÄ .Kartu su atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus, t. y. duomenis apie įmonės 2014–2016 m. sausio–birželio mėn. pardavimus, prekių likučių ir savikainos suvestinę, 2016 m. lapkričio 21 d. antstolio A.

S. faktinių aplinkybių protokolÄ Nr.

58. Å ie duomenys patvirtina ieÅ¡kovės buvimo įmonėje neigiamus padarinius UAB „Saulės amuletas“ veiklai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl naujų įrodymų pateikimo Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y.

VšĮ „Emprekis“ 2016 m. liepos mėn. pažymÄ apie automobilio vidutinę rinkos kainÄ Lietuvoje, UAB „Lituka ir Ko“ namų valdos (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. LLO-60726. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino turto vertę ir Å¡ie įrodymai pagrindžia nurodytas aplinkybes. Atsakovas teismui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo prašė nepridėti ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų, nes ji turėjo tokiÄ galimybę nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė.

Ji sutiko su dalytino turto verte ir jos neginčijo, todėl jos praÅ¡ymas pridėti naujus įrodymus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis, numatytomis CPK 43 straipsnio 1 dalyje, pažeidžia sÄ Å¾iningumo pareigÄ , numatytÄ CPK 42 straipsnio 5 dalyje, tokiu bÅ«du siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimÄ .IÅ¡ nagrinėjamos raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad apeliantė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jai atstovavo kvalifikuotas teisininkas.

Ji teismui teikė praÅ¡ymus, konsultacijÄ dėl galimos namo kainos, praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertei nustatyti. Remiantis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad apeliantė turėjo visas galimybes Å¡iuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Duomenų, kodėl Å¡i bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, apeliantė nenurodė. Todėl teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas atsisakyti priimti Å¡iuos naujus įrodymus ir juos vertinti.Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus, t. y. duomenis apie įmonės 2014–2016 m. sausio–birželio mėn. pardavimus, prekių likučių ir savikainos suvestinę.

Å ie duomenys patvirtina ieÅ¡kovės buvimo įmonėje neigiamus padarinius UAB „Saulės amuletas“ veiklai. Taip pat prašė pridėti 2016 m. lapkričio 21 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių protokolÄ Nr. 58, kuris pagrindžia ieÅ¡kovės praÅ¡omų pridėti papildomų įrodymų neteisėtumÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nepriimti apeliantės nauji įrodymai, o atsakovo pateikti nauji įrodymai ginčija naujų teikiamų įrodymų teisėtumÄ , atsisako priimti ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iÅ¡ minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismui priėmus naujus įrodymus dėl dalytino turto vertės nustatymo, žodinio bylos nagrinėjimo metu bus galima iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo.Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo beveik trejus metus žodinio proceso tvarka, apeliantė dalyvavo teismo posėdžiuose, jos interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas, ji teikė paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, taigi jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai buvo įgyvendinta. Teisėjų kolegija nutarė atsisakyti priimti jos pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertinti, kitų pagrindų, kodėl bylÄ apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikta.

Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl santuokos nutraukimo IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo jai neiÅ¡tikimas, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡iÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės – jos amoralaus ir žeminamo elgesio su juo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s vienas kitam, dėl to pablogėjo tarpusavio bendravimas, abu nesiaiÅ¡kino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Atsakovas su ieÅ¡kovės argumentais nesutinka. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, tačiau teismo sprendimo neginčijo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus Å¡alių įrodymus, bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Å ios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors vieno sutuoktinio kaltė ir nesiejama su faktu, dėl kurio kaltė būtų preziumuojama, tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas neištikimybės faktas, tai savaime kitos šalies kaltės ir teismo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepaneigia. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, kad 1985 m. birželio 15 d.

E. K. ir L. K. sudarė santuokÄ Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 154. Santuokos metu Å¡alys vaikų nesusilaukė. IeÅ¡kovė su atsakovu nuo 2012 m. birželio 10 d. kartu nebegyvena. Å ios faktinės aplinkybės nustatytos ir Å¡alių neginčijamos.Apeliantė nurodė, kad atsakovas jÄ paliko dėl kitos moters. Å iuos argumentus apeliantė grindė telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis. Atsakovas E. K. nesutiko su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais paaiÅ¡kindamas, jog su darbuotoja telefonu bendravo darbo reikalais, santykiai buvo dalykiÅ¡ki bei kolegiÅ¡ki, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo pavyduliauti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad telefoniniai pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina, kad atsakovas bendravo su savo darbuotoja telefonu, tačiau nesant kitų įrodymų, iÅ¡ Å¡ių duomenų negalima matyti atsakovo ir jo darbuotojos santykių turinio. Å ie duomenys nepatvirtina atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto. TÄ patį patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. (CPK 189 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių Å¡io liudytojo parodymais teismas neturėtų vadovautis, ieÅ¡kovė nenurodė.

Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo neiÅ¡tikimybę, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės.Atsakovas E. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes nepagrįstai kaltino jį neiÅ¡tikimybe, jį terorizavo, rodė nepagarbÄ , provokavo konfliktus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių vyksta nuolatiniai konfliktai. Abi Å¡alys to neginčija.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konfliktas parduotuvėje ,,Amuletas“, (duomenys neskelbtini), Gargžduose, kai sutuoktinė L. K. apdraskė nagais veidÄ ir spyrė į kojÄ , įvyko jau pradėjus gyventi sutuoktiniams skyrium. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is įvykis nebuvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi, kadangi tuo metu Å¡alys kartu jau nebegyveno. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima tiksliai nustatyti, kuris sutuoktinis labiau kaltas dėl santuokos nutraukimo. Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri, priešingai, nei teigia apeliantė, padaryta tinkamai vadovaujantis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo: ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto (įvertinti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai); atsakovas neįrodė nuolatinio smurto prieÅ¡ jį; abu sutuoktiniai iki santuokos iÅ¡irimo nebuvo lojalÅ«s, tolerantiÅ¡ki vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Å ios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia IeÅ¡kovė prašė panaikinti 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ ji atsakovui padovanojo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir taikyti restitucijÄ . CK 3.70 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip deÅ¡imt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise atsiimti dovanas, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas:

1) šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu;

2) reikalauti grÄ Å¾inti dovanÄ galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3) reikalauti grÄ Å¾inti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus;

4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grÄ Å¾inti dovanÄ pareiÅ¡kimo teisme turi bÅ«ti praėję ne daugiau kaip deÅ¡imt metų (Å¡is terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis);

5) nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos nutraukimo priežastis, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliantė nagrinėjamu atveju gali pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jai padovanotÄ nekilnojamojo turto dalį, tačiau bÅ«tina nustatyti kitas faktines aplinkybes.Bylos medžiaga patvirtina, kad 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė padovanojo sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ grÄ Å¾inti atsakovui 1998 m. gruodžio 14 d. dovanotÄ 1/2 nekilnojamojo turto dalį grindė tuo, jog ji tai padarė įkalbinėjama atsakovo, sudarytas sandoris buvo apsimestinis. Atsakovas E. K. nurodė, jog ieÅ¡kovė savo 1/2 dalį buto padovanojo jam gera valia, turėdama tikslÄ plėtoti verslÄ , siekdama sustiprinti tarpusavio pasitikėjimÄ bei verslo santykius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grÄ Å¾inimo klausimÄ pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikÅ¡mingi, todėl apeliantės nurodyti argumentai nereikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.Bylos duomenimis, Å¡alių santuoka buvo įregistruota 1985 m. birželio 15 d., o dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1998 m. gruodžio 14 d., taigi Å¡alys dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dovanos objektas Å¡ioje byloje yra nekilnojamasis turtas. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai vertino senaties termino prasidėjimo momentÄ , pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį 10 metų terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo dienos, t. y. kai atsakovas pradėjo ginčyti, kad Å¡is sandoris sudarytas tik todėl, kad reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, įregistruoti parduotuvę ir UAB „Saulės amuletas“.

Su tokiu skundo argumentų teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas yra siejamas ne su ieÅ¡kovės teisių pažeidimo momentu, o su dovanojimo sutarties sudarymo momentu. Kadangi ieÅ¡kovė 2013 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismÄ dėl dovanos, atsakovo gautos 1998 m. gruodžio 14 d., grÄ Å¾inimo, akivaizdu, jog nuo dovanos perdavimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir įpareigoti atsakovÄ dovanÄ grÄ Å¾inti, suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su dalytino sutuoktinių bendro turto verte, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ natÅ«ra, taip pat nesutinka su teismo nustatytu turto padalijimo bÅ«du. Apeliantė teigia, kad dėl Å¡ios dalies priimdamas sprendimÄ teismas nustatė neteisingai dalytino turto vertę. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai ir įrodymų vertinimÄ bei įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuokÄ , teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Nustačius turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iÅ¡ jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro turto ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamojoje byloje iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad santuokos metu įgyti nekilnojamieji daiktai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0591 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; 0,1900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,0500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro duomenimis, santuokos metu 1998 m. gruodžio 14 d. atsakovui E. K. buvo padovanota 1/2 patalpų dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Gargždai.Iš 2013 m. sausio 15 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų nustatyta, kad atsakovo E. K. vardu įregistruota transporto priemonė – priekaba DO MA 131K, valst. Nr. AM216. Ieškovės L. K. vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui nuosavybės teise priklauso graižtvinis šautuvas MAZALAT, 7,62*54 R, Nr. M97387, vertė – 180,00 Eur, lygiavamzdis šautuvas IZH 24 M, 12*70, Nr. 9901112, vertė – 150,00 Eur.Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2866 ha ploto; pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sandėlį-garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telę, tvorÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0600 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4900 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai; transporto priemonę – priekabÄ DO MA 131K, valstybinis Nr. AM216; graižtvinį Å¡autuvÄ MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387; lygiavamzdį Å¡autuvÄ IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei atitenka turto už 106 000,92 Eur, atsakovui – už 95 759,00 Eur, todėl atsakovui priteisė kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.Byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo padalijimo. IeÅ¡kovė nesutinka, kad Å¡is turtas bÅ«tų priteistas jai. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog ji gyvena viena, vienai jai sunku iÅ¡laikyti šį turtÄ . Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog gyvenamojo namo priežiÅ«rai iÅ¡leido 17 000,00 Lt, kurie buvo gauti už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, nuomÄ .

Pagal jos finansines galimybes jai turėjo būti priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas šiame name negyvena nuo 2012 m. birželio 10 d., t. y. daugiau nei ketverius metus. Išeidamas iš namų ieškovei paliko visus daiktus, buvusius gyvenamajame name bei pagalbinėse patalpose. Nuo išėjimo iš namų gyvenamuoju namu bei jame esančiais daiktais rūpinosi ieškovė. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra nuomojamas.

Remiantis iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu natÅ«ra apeliantei.Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai nurodė Å¡io dalytino turto vertę, nes vadovavosi subjektyviai to paties vertintojo atliktomis konsultacijomis ir nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti bÅ«tinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms Å¡eimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Å . v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-505/2014).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad buvo pateiktos 2013 m. kovo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. to paties UAB „Oberhaus“ vertintojo R.

Z. atliktos turto vertinimo konsultacijos. Apeliantė pirmosios instancijos teisme sutiko su 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Oberhaus“ vertintojo R. Z. konsultacijoje nurodyta turto verte, t. y. 101 367,00 Eur. IeÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų, kad R. Z. yra subjektyvus ar neteisingai atliko konsultacijas. Apeliantė sutiko su tokia turto verte, kuriÄ teismas ir nurodė sprendime. PraÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo nekilnojamojo turto vertei nustatyti nepateikė.

Kad ieÅ¡kovė suprato savo procesinę teisę praÅ¡yti skirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, patvirtina tas faktas, jog ji kreipėsi į teismÄ dėl ekspertizės skyrimo nustatant UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertę. Kitų duomenų, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti turto vertintojo kvalifikacija, nėra. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas dalytino turto vertę pagrįstai rėmėsi 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Oberhaus“ turto vertintojo R.

Z. konsultacija ir nurodė, jog ieškovei priteistino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., vertė – 101 367,00 Eur.Teismas priteisė apeliantei automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 633,92 Eur (16 000,00 Lt) vertės. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė jai priteisto automobilio „Toyota Corolla“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. Sprendimo priėmimo dienÄ jo vertė buvo 3 270,00 Eur, o ne 4 633,92 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ faktÄ , kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nurodyta automobilio vertė nebuvo ginčijama ieÅ¡kovės. Teismas sprendimo priėmimo metu vadovavosi Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu sutiko su tuo ir ieÅ¡kinyje teigė, kad nurodyto automobilio vertė yra 4633,92 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad automobilio vertė yra 4 633,92 Eur.Taip pat tarp Å¡alių kilo ginčas kilo dėl 5,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 481,00 Eur vertės, ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57 924,00 Eur vidutinės rinkos vertės, padalijimo.

IeÅ¡kovė prašė anksčiau nurodytÄ Å¾emės sklypÄ bei butÄ priteisti jai, atsakovas – šį turtÄ priteisti jam. Pirmosios instancijos teismas dalydamas turtÄ atsižvelgė į aplinkybes, kad Å¡iuo turtu naudojasi atsakovas. Butas ir Å¡is žemės sklypas iÅ¡nuomotas ir iÅ¡ jo gaunamos iÅ¡mokos iÅ¡ valstybės. Sutiktina su skundo argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas šį 5,0500 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomoja ar gauna socialines iÅ¡mokas.

Tačiau teismas dalydamas turtÄ sudaro turto balansÄ ir atidalija turtÄ natÅ«ra, kiek tai yra įmanoma pagal esamÄ situacijÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantei priteistas namas su priklausiniais ir žemės sklypu, kurio vertė 101 367,00 Eur. Tuo tarpu visų sklypų vertė – 33 884,00 Eur. Buto, kuriame gyvena atsakovas, vertė 57 924,00 Eur. Nagrinėjamu atveju turtas padalytas atsižvelgus į tai, kas tuo turtu naudojasi, ir galimybę turtÄ atidalyti natÅ«ra. Kitos sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė 50 683,50 Eur                            (175 000,00 Lt) kompensacijos už pinigines santaupas, dėl atsakovui priteistos transporto priemonės – priekabos (724,00 Eur vertės), Å¡aunamųjų ginklų – graižtvinio Å¡autuvo MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387, (180,00 Eur vertės), lygiavamzdžio Å¡autuvo IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112 (150,00 Eur vertės), apeliantė neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl UAB „Saulės amuletas“ akcijų Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Saulės amuletas“ įregistruota 2002 m. gegužės 30 d., direktorius – E. K., bendrovės įstatinis kapitalas – 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), bendrovės įstatus pasirašė – steigėjas E. K.. Ieškovė prašė priteisti 50 vnt. UAB „Saulės amuletas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos vertė 28,62 Eur (100,00 Lt). Atsakovas prašė jam priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių bendra vertė 2 896,20 Eur.

Už tenkančiÄ didesnę įmonės akcijų vertę atsakovas įsipareigoja ieÅ¡kovei sumokėti 1 488,10 Eur kompensacijÄ (už 50 vnt. įmonės akcijų). Pirmosios instancijos teismas priteisė visas įmonės akcijas atsakovui, kartu jį įpareigojo sumokėti piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei, motyvuodamas tuo, kad turto padalyti natÅ«ra negalima, nes tarp Å¡alių nuolat vyksta konfliktai, todėl abu kartu negali valdyti įmonės. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai priteisė visas akcijas UAB „Saulės amuletas“ atsakovui, sutinka, kad jai bÅ«tų priteistos 49 akcijos.

Verslas buvo kuriamas kartu, visas santuokos metu įgytas turtas buvo nupirktas iÅ¡ Å¡io verslo gaunamo pelno. Nustatyti tikrosios akcijos vertės nėra galimybės, nes atsakovas, bÅ«damas Å¡ios įmonės direktoriumi, nuo 2010 m. neleisdamas susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, įmonės veiklÄ vykdo taip, kad pelnas mažėtų, o ne didėtų. BÅ«dama įmonės akcininke galės stebėti įmonės veiklÄ ir jÄ kontroliuoti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 2015 m. gegužės 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog žinodama, kad dokumentai yra suklastoti, gabeno, laikė bei panaudojo juos civilinėje byloje Nr. 2-127-838/2014, kurioje buvo ginčijamas UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymas atleisti L. K. iÅ¡ darbo. Atsakovas pateikė UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K. 2016 m. birželio 3 d. priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. NS 16/02 dėl darbuotojai L.

K. drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Ä®sakyme nurodoma, jog L. K. eidama parduotuvės vedėjo pareigas parduotuvėje ,,Amuletas“, lygiagrečiai eina ir UAB ,,Žomenos juvelyrika“, kuri užsiima panaÅ¡ia kaip ir UAB ,,Saulės amuletas“ veikla, direktoriaus pareigas. Apie užimamas antraeiles pareigas UAB ,,Saulės amuletas“ direktorius E. K. nebuvo informuotas. Atsakovas pateikė UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K. 2016 m. gegužės 18 d. priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. NS 16/01 dėl darbuotojai L.

K. drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Ä®sakyme nurodoma, jog L. K., eidama parduotuvės vedėjo pareigas parduotuvėje ,,Amuletas“, 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. po dvi valandas neatvyko į darbo vietÄ ir neatliko tiesioginių savo darbo pareigų be pateisinamos priežasties, apie neatvykimÄ neinformavo UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K.. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas E. K. paaiÅ¡kino, jog 2016 m. gegužės 10 d. 12.00 val. darbe parduotuvėje ,,Amuletas“ sutuoktinė L.

K. apdraskė nagais jam veidÄ , spyrė į kojÄ . Pateikė teismo medicinos specialistų iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, jog dėl 2016 m. gegužės 10 d. patirtų sužalojimų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl vykstančio konflikto tarp Å¡alių padalyti įmonę natÅ«ra nėra galimybės, bendra veikla ir bendras verslas tarp Å¡alių nėra įmanomas, kadangi tikėtina, kad ateityje gali kilti naujų teisinių ginčų.

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui 100 procentų UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų, priteisė apeliantei 1 448,10 Eur kompensacijÄ už 50 Å¡ios įmonės akcijų. Apeliantė nurodė, kad tikrosios įmonės vertės neįmanoma nustatyti, nes atsakovas slepia tikrus įmonės duomenis. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų iÅ¡vados dėl Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sÄ sajumo ir leistinumo.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Todėl aplinkybė, kad tuos pačius įrodymus apeliantė vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus.IÅ¡ byloje esančio 2015 m. kovo 10 d.

A. M. komercinio pasiÅ«lymo Nr. 01/15 matyti, jog akcijų vertė, t. y. 249 633,10 Eur, apskaičiuota pagal direktoriaus K. K. pateiktus buhalterinius duomenis, esamus prekių likučius bei ilgalaikį įmonės turtÄ (2 t., b. 1. 43). Ä®monės pelnas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 63 559,00 Eur (3 t., b. l. 63). Ä®monės pelnas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 96 897,00 Eur (3 t., b. l. 72). Ä®monės pelnas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 108 940,00 Eur (3 t., b. l. 78).

Å ie dokumentai kelia abejonių dėl tikrosios įmonės akcijų vertės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu sprendimu teismas nustatė ieÅ¡kovei ir atsakovui po 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur skolÄ . Å ie reikalavimai iÅ¡ esmės mažina įmonės vertę. Be to, iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų apie įmonės pardavimus laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. birželio mėn. matyti, kad UAB „Saulės amuletas“ pardavimai sumažėjo.

Be to, iÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi paskyrė teismo verslo ekspertizę siekdamas nustatyti UAB ,,Saulės amuletas“ 100 procentų akcijų paketo rinkos vertę. Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ , nes apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo atsisakė atlikti paskirtÄ ekspertizę. Vadinasi, apeliantė pati atsisakė ekspertizės dėl įmonės akcijų paketo rinkos vertės nustatymo.

Kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokiÄ akcijų vertę, nei nurodyta teismo sprendime, ieÅ¡kovė nepateikė, be to, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl 49 proc. akcijų priteisimo, nurodo, kad Å¡ių akcijų vertė yra 1 419 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis nustatydamas UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertę ir priteisė apeliantei 1488,10 Eur kompensacijÄ už 50 vnt. įmonės akcijų.

Dėl iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgyto ir dalytino bendro turto vertė sudaro 201 760,12 Eur (namas su žemės sklypu, žemės sklypai, butas, automobilis, ginklai, akcijos). Kadangi Å¡alių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovei ir atsakovui tenkanti turto dalis sudarytų po 100 880,06 Eur. Teismas priteisė apeliantei gyvenamÄ jį namÄ su statiniais ir žemės sklypu, kurio vertė 101 367,00 Eur, ir automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 633,92 Eur, vadinasi, apeliantei teismas priteisė 106 000,92 Eur, o atsakovui – 95 759,20 Eur, t. y. 10 241,72 Eur mažiau nei apeliantei.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovui turi sumokėti 8 754,00 Eur kompensacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas tikslina priteistinos kompensacijos dydį, t. y. atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 120,86 Eur kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį ((106 000,92 Eur – 95 759,20 Eur) / 2 = 5 120,86 Eur).Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje                                     Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ ir turto padalijimÄ , tačiau skaičiuodamas atsakovui priteistinÄ kompensacijÄ , padarė skaičiavimo klaidÄ , todėl teismo procesinis sprendimas tikslintas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti šį procesinį sprendimÄ (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas patikslindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus padidino prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ nuo 69 074,00 Eur (238 500,00 Lt) iki 252 291,00 Eur, tačiau žyminio mokesčio neprimokėjo, o teismas Å¡io klausimo nesprendė. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį) mokamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose – nuo ieÅ¡kinio sumos: iki dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų; nuo didesnės kaip dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų sumos iki aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų –aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus; nuo didesnės kaip aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų sumos – du tÅ«kstančiai dvideÅ¡imt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus.

Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2013 m. balandžio 29 d. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio suma 238 500,00 Lt, 2013 m. balandžio 8 d. sumokėjo 1 700,00 Lt žyminio mokesčio, 2013 m. gegužės 7 d. primokėjo 5 732,00 Lt žyminio mokesčio. 2016 m. sausio 11 d. atsakovas teismui pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio suma 252 291,00 Eur.

Mokėtinas žyminis mokestis – 3 681,00 Eur už turtinį reikalavimÄ ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimÄ , bendra suma – 3 722,00 Eur. Å iuo atveju atsakovas buvo sumokėjęs 2 149,88 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovÄ primokėti 1 572,12 Eur. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pateikus patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas turėjo apskaičiuoti mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dydį ir atsakovÄ Ä¯pareigoti primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl perskaičiuotinos pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3 693,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 570,00 Eur (5 420,00 Lt) teisinio atstovavimo išlaidos, 2 123,00 Eur žyminis mokestis (1 500,00 Lt žyminis mokestis, 5 830,00 Lt žyminis mokestis). Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 3 647,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1495,00 Eur teisinio atstovavimo išlaidos ir 2 152,00 Eur žyminis mokestis.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui – 93 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai ieškovei iš atsakovo priteistina 369,30 Eur, atsakovui iš ieškovės – 3 461,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus įskaitymus atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti priteista 3 092,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nesant atsakovo apeliacinio skundo negali bÅ«ti bloginama apeliantės padėtis, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma paliktina      3 000,00 Eur. IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 1 572,12 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagrįstai ieÅ¡kovės nurodytas 163,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už įmonės akcijų paketo vertės nustatymÄ (160,00 Eur atlygis ekspertui D.

M. už duomenų analizę ir 3,00 Eur (9,75 Lt) už dokumentų kopijas ekspertams) pripažino nepagrįstomis, kadangi ieÅ¡kovė L. K. atsisakė nuo anksčiau nurodytos ekspertizės atlikimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Paduodant apeliacinį skundÄ teismui žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo nėra mokamas, todėl konstatuojama, kad apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos sumokėjus žyminį mokestį, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme yra 1 790,20 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Teisinės paslaugos nekonkretizuotos, tik 2016 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. DTL Nr. 16/10-91 nurodyta – teisinės paslaugos santuokos nutraukimo byloje 2016 m. liepos–lapkričio mėn., todėl nustatant pagrįstÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį atsižvelgtina į byloje esančius duomenis apie advokato suteiktas teisines paslaugas byloje.

Atsakovo atstovas byloje parengė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba, virÅ¡ija Rekomendacijų maksimalius dydžius, kadangi vien už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (8.11 p.) maksimali priteistina suma yra 972,40 Eur, o už pateiktÄ atsikirtimÄ Ä¯ apeliantės praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų pridėjimo (8.16 p.) maksimali priteistina suma yra 308,76 Eur, todėl maksimali priteistina suma yra 1281,16 Eur.

Nors apeliantės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės atmestas, tik patikslintas iÅ¡ jos priteistinos kompensacijos dydis, kuris sumažėjo 3 633,14 Eur (4 proc. nuo visos apeliaciniu skundu ginčijamos sumos), atsakovui iÅ¡ apeliantės priteistina 1 229,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Atsisakyti priimti ir vertinti Å¡alių pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus.                          Patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistÄ kompensacijos sumÄ , nurodant, kad atsakovui E. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

K. priteisiama 5 120,86 Eur kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.             Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. į valstybės biudžetÄ 1 572,12 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du Eur 12 ct) nesumokėto žyminio mokesčio.             Priteisti atsakovui E. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės L. K. 1 229,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                                                     Marius Dobrovolskis                 Jolanta Gailevičienė                                                                                    Giedrė Seselskytė