Legislator Case Law & Legislation
3808ac0d-4c4d-4fd8-be32-bb03c3dc35ee AI generated

3808ac0d-4c4d-4fd8-be32-bb03c3dc35ee · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 3808ac0d-4c4d-4fd8-be32-bb03c3dc35ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėda                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiÅ¡kėjo L.R. atstovams advokatui Mariui Griciui, įgaliotam atstovui A.S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Karolinai Pavlovskajai, trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovei Redvitai Četkauskienei, 2013 m. balandžio 3 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (atstovaujamai Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyriaus), tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, VÄ® Valstybės žemės fondui, Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui dėl 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 panaikinimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

3808ac0d-4c4d-4fd8-be32-bb03c3dc35ee · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Mažėjant ekologiniam Å«kiui, pareiÅ¡kėjas bus priverstas mažinti galvijų skaičių. Litgrid AB taupydama pinigus, t.y. neapeidama pareiÅ¡kėjo žemės sklypų, padarys žalÄ pareiÅ¡kėjui, jo ekologiniam Å«kiui. Teisės akto, kuriuo pagrįstų savo teiginius dėl negalimumo pareiÅ¡kėjui vykdyti ekologinio Å«kio veiklos ar turimų įsipareigojimų dėl to, kad servitutams galios apsaugos zonos, nurodo nežinantis ir teigia, kad tam galimai reikalinga atlikti tyrimÄ , studijÄ , kuriai atlikti pareiÅ¡kėjas neturi lėšų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                           Administracinė byla Nr. I-72-342/2013                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00795-2010-9                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 4.4; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 23 d.

Klaipėda                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiÅ¡kėjo L.R. atstovams advokatui Mariui Griciui, įgaliotam atstovui A.S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Karolinai Pavlovskajai, trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovei Redvitai Četkauskienei, 2013 m. balandžio 3 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (atstovaujamai Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyriaus), tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, VÄ® Valstybės žemės fondui, Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui dėl 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 panaikinimo, n u s t a t ė :

         pareiškėjas L.R. (toliau pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimais (I t., b.l. 2-6, 75-80, 97-102) (toliau skundas) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ (toliau Įsakymas) dalis, kuriuose nustatytas: 1) 4,3558 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14142,38 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.23 ir 2.2.23 punktai); 2) 1,8489 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5850,52 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.1 ir 2.2.1 punktai); 3) 0,0042 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,99 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.2 ir 2.2.2 punktai), esantiems Plungės rajono savivaldybės, Kapsūdžių kaime.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju nėra atskirų ginčijamų įsakymų viena data ir vienu numeriu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, nes byloje esantis Ä®sakymo nuoraÅ¡as (II t., b.l. 33-35) patvirtina, kad yra priimtas vienas toks įsakymas, o pareiÅ¡kėjui buvo pateikti tik iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Å¡io Ä®sakymo ir tik tie jo punktai, kurie susiję su pareiÅ¡kėjo valdomais žemės sklypais, kuriuose nustatyti žemės servitutai bei kompensacija dėl jų nustatymo. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ä®sakymas (jo dalys) neteisėtas, pažeidžia jo, kaip ginčo žemės sklypų savininko teisę vykdyti ekologinį Å«kininkavimÄ ir gauti iÅ¡ Å¡ios veiklos pajamas.

Nurodo, kad į jo praÅ¡ymus tiesti elektros linijÄ , apeinant jo žemes sklypus, nebuvo atsižvelgta. AB „Lietuvos energija“ pareiÅ¡kėjui atsakė, kad jam yra skirta kompensacija dėl servitutų nustatymo 30 % procentų didesnė nei priklauso ir jis turi teisę ja pasinaudoti, o į praÅ¡ymÄ apeiti sklypus, pareiÅ¡kėjo teigimu, neatsakė. Nesutinka su VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto kompensacijos apskaičiavimo aktais ir teigia, jog jie nepagrįsti jokiais dokumentais, kurie nurodytų skaičiavimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

Be to, nėra dokumentų, patvirtinančių minėto instituto kompetencijÄ tokius skaičiavimus atlikti. Skaičiavimai atlikti 2010 metų pirmÄ pusmetį ir neatitinka Å¡ių dienų kainų ir įkainių, kurie keitėsi dėl ekonominių sÄ lygų, todėl yra neteisėti. PaaiÅ¡kina, kad jo Å«kis yra registruotas kaip „Ekologinis žemės Å«kis“ ir su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra yra sudaryta sutartis dėl kompensacijų iÅ¡mokų. Å ioje sutartyje numatyta, kad pažeidus sutarties sÄ lygas, ekologinio Å«kio atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos sankcijos - baudos, iÅ¡mokėtų pinigų priverstinis grÄ Å¾inimas.

Teigia, kad elektros linija Å«kį sunaikins, Å«kis praras vertę ir paskirtį ir pareiÅ¡kėjas patirs didelius nuostolius. Nurodo, kad yra įsipareigojęs ekologiÅ¡kai Å«kininkauti nuo 2009-06-11 iki 2014-06-11. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos „Agrarinės aplinkosaugos iÅ¡mokos“ priemonę „Ekologinis Å«kininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, per įsipareigojimų laikotarpį jam draudžiama sumažinti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ daugiau nei 3 %, o dėl ginčo elektros linijos praras 10 %, t.y. 4,3558 ha ploto žemės. PaaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei, mokėjimo agentÅ«ra turės teisę pareiÅ¡kėjui, kaip paramos gavėjui, taikyti vienÄ iÅ¡ sankcijų - paramos sumažinimÄ , paramos neskyrimÄ ar paramos susigrÄ Å¾inimÄ .

PareiÅ¡kėjas turėtų grÄ Å¾inti agentÅ«rai 15245,30 Lt už pasėlius (javus). PareiÅ¡kėjas deklaruoja 41,5 ha žemės plotÄ , už kurį 2009 metais jam buvo iÅ¡mokėta 20020,85 Lt parama, taigi 3 % paramos sumažinimas butų lygus 600,60 Lt, o Å¡iÄ sumÄ dauginant iÅ¡ 3 metų, susidarytų 1801,80 Lt. Be to, kiekvienais metais gauna tiesiogines iÅ¡mokas, kurios kasmet didėja. 2011 metais numatyta 400 Lt už 1 ha kompensacija. Pateikia skaičiavimus, kuriais nurodo prarasiantis 1742,32 Lt per metus nuo 4,3558 ha ploto žemės, 862,45 Lt už mažo palankumo Å«kininkauti vietovėse.

Pažymi, kad dėl elektros linijos 0,90 ha ploto sumažės ekologinio Å«kio žemės Å«kio plotas ir tai sukels dar didesnius nuostolius, nes reikės sumažinti Å«kį 2 karvėmis, taip patirs 9000 Lt nuostolį (pajamos iÅ¡ 2 karvių pieno per metus) bei 2000 Lt dėl verÅ¡elių, kuriuos karvės atsiveda kasmet. Iki pensijos pareiÅ¡kėjui ir jo žmonai yra likę 15 metų, todėl bendrÄ 11000 Lt nuostolių (pajamos iÅ¡ karvių ir verÅ¡elių) daugina iÅ¡ 15 metų ir gauna 165000,00 Lt sumÄ , kuriÄ sumuoja su galimais nuostoliais dėl įsipareigojimų nevykdymo ir gauna bendrÄ 185000 Lt dydžio nuostolių sumÄ .

Tuo tarpu atsakovės kompensacijas laiko absurdiÅ¡komis ir neatitinkančiomis Å¡ios dienos ekonominių sÄ lygų ir situacijos. Nesutinka su Ä®sakyme nurodytais vienkartinės kompensacijos dydžiais, nes mano, kad dėl servitutų nustatymo patirs žymiai didesnius nuostolius. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovai skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Advokatas Marius Gricius teigia, kad servitutų nustatymas pareiÅ¡kėjo žemės sklypuose negalimas, kadangi sukeliami neigiami padariniai yra didesni negu galimybė apeiti Å¡iuos sklypus.

Neigiamus padarinius aiÅ¡kina, kaip pareiÅ¡kėjo bÅ«simus nuostolius, kuriuos jis patirs, nes nustačius servitutus, faktinis, ekologiniam Å«kiui toliau plėtoti reikalingas žemės sklypo plotas sumažės. Ä® tai, skaičiuodama kompensacijas atsakovė neatsižvelgė, be to, ekologinio Å«kio, kaip kriterijaus metodikoje pagal kuriÄ skaičiuota kompensacija, nėra numatyta. PareiÅ¡kėjo įgaliotas atstovas A.S. paaiÅ¡kino, kad dėl servituto nustatymo pareiÅ¡kėjas praranda daugiau kaip 4 ha ploto ekologinės pievos.

Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta. PareiÅ¡kėjas turi įsipareigojimų dėl ekologinio Å«kio veiklos vykdymo, todėl ateityje mokėjimo agentÅ«ra gali pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inti jam iÅ¡mokėtus pinigus. PareiÅ¡kėjas tikėjosi, kad elektros linija aplenks jo sklypus ir į tokiÄ jo pozicijÄ tolerantiÅ¡kai žvelgė tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybės žemės fondas, Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, tačiau praktiÅ¡kai nepadėjo realizuoti.

Mažėjant ekologiniam Å«kiui, pareiÅ¡kėjas bus priverstas mažinti galvijų skaičių. Litgrid AB taupydama pinigus, t.y. neapeidama pareiÅ¡kėjo žemės sklypų, padarys žalÄ pareiÅ¡kėjui, jo ekologiniam Å«kiui. Teisės akto, kuriuo pagrįstų savo teiginius dėl negalimumo pareiÅ¡kėjui vykdyti ekologinio Å«kio veiklos ar turimų įsipareigojimų dėl to, kad servitutams galios apsaugos zonos, nurodo nežinantis ir teigia, kad tam galimai reikalinga atlikti tyrimÄ , studijÄ , kuriai atlikti pareiÅ¡kėjas neturi lėšų.

Akcentuoja pareiškėjo ekologinio ūkio veiklos pobūdį, kuriam dėl servitutų nustatymo, jo manymu, bus padaryta žala. Ginčo servitutai registruoti viešajame registre, tačiau, kol nėra nutiesta elektros linija mokėjimo agentūra jokių sankcijų ir pan. pareiškėjui netaiko. Tačiau, mano, kad agentūra imsis veiksmų, kai elektros linija bus nutiesta, nes ekologinis ūkininkavimas po aukštos elektros linijos laidais, jo manymu, negalimas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (II t., b.l. 1-6) skundo prašo netenkinti.

PaaiÅ¡kina, kad elektros linijos rengimas prasidėjo LR Å«kio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kv elektros linijos perdavimo linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos specialiojo plano rengimo“, kai elektros linijos planavimo organizatoriumi paskirta AB „Lietuvos energija“. Specialusis planas patvirtintas LR Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv elektros perdavimo linijos Klaipėda – TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. 2010-07-28 atsakovė gavo AB „Lietuvos energija“ praÅ¡ymÄ dėl ginčo žemės servitutų nustatymo.

Atsakovė priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo nustatė servitutus trijuose pareiÅ¡kėjo žemės sklypuose. PaaiÅ¡kina, kad kompensacijos dėl servituto nustatymo apskaičiuotos remiantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (Valstybės žinios, 2004, Nr. 175-6486) (toliau Metodika).

Skaičiavimus atliko VÄ® Valstybinio žemėtvarkos institutas. Nesutinka, kad dėl servitutų nustatymo pareiÅ¡kėjui sumažėja galimybė pilnai naudotis žemės sklypais, plėtoti ekologiÅ¡kÄ Å«kį. Nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje pasisakyta, kad pagal metodikÄ dėl žemės servituto nustatymo gali bÅ«ti atlyginti tik konkretÅ«s nuostoliai (už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ , už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ ); priežastiniu ryÅ¡iu su servituto nustatymu susiję nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo neskaičiuojami (LAT 2009-02-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Atsižvelgiant į tai, mano, kad kompensacijos pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos teisingai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pretenzijas dėl nuostolių (per mažų, neteisingai apskaičiuotų kompensacijų ir pan.) atlyginimo pareiÅ¡kėjas turėtų adresuoti planavimo organizatoriui (ar jo teisių perėmėjams). Atsakovės atstovė Karolina Pavlovskaja teismo posėdyje palaikė atstovaujamos institucijos pozicijÄ . Pažymėjo, kad prieÅ¡ priimant Ä®sakymÄ pareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė.

Teisės aktai, kuriais priimtas Ä®sakymas, neįpareigoja atsakovės užtikrinti tinkamo nuostolių pareiÅ¡kėjui kompensavimo. Ä®sakyme nurodytas kompensacijų pareiÅ¡kėjai apskaičiavimas paremtas Metodika ir Ä®sakyme Metodikos redakcija yra įraÅ¡yta. Ginčo atveju taikyta Metodikos redakcija galiojusi kompensacijos apskaičiavimo aktų suraÅ¡ymo dienai. Ar atsakovė tikrino kompensacijos skaičiavimo teisingumÄ , pasakyti negalėjo, nurodydama, kad skaičiavimus atsakovei pateikė VÄ® Valstybinis žemėtvarkos institutas.

Teigia, jog nėra teisės aktų, kurie draustų ar kitaip apribotų pareiÅ¡kėjo ekologinio Å«kio veiklÄ dėl servitutų nustatymo. Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu (II t., b.l. 27-32) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurio sprendinius atsakovė priėmė Ä®sakymÄ yra 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - TelÅ¡iai specialusis planas, patvirtintas LR Å«kio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“.

Teigia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytas funkcijas ir servitutus pareiÅ¡kėjo sklypuose nustatė teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad pagal specialųjį planÄ buvo parengti servitutų planai ir nustatyti servitutai pareiÅ¡kėjo sklypuose. Tiek poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tiek specialusis planas buvo rengiami ir paskelbti vieÅ¡ai, su jais galėjo susipažinti visi norintys ir jie galioja visa apimtimi. Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes dalyvauti elektros linijos poveikio aplinkai vertinimo bei specialiojo plano projekto vieÅ¡uose svarstymuose ir tuo pasinaudojo.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog nutiesus elektros linijÄ jo ekologinis Å«kis bus sunaikintas, praras savo vertę ir paskirtį, jis patirs nuostolius, kurie bus didesni už apskaičiuotÄ kompensacijÄ . Tvirtina, kad Ä®sakymu nepanaikinama pareiÅ¡kėjo galimybė naudotis savo žemės sklypais pagal žemės Å«kio paskirtį, įskaitant ir ekologinį Å«kininkavimÄ , be to pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad jo ekologinis Å«kis bus sunaikintas. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo žemės sklypų nuvertėjimÄ dėl servitutų nustatymo juose, byloje taip pat nėra.

Remdamasis Lietuvos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamų elektrinių laukų“ 4.1.3 punktu, PAV ataskaitos 135 psl., 4.8.3. lentelės, Priedu Nr. T3, konstatuoja, kad net oro linijos sanitarinėje apsaugos zonoje, t.y. servituto zonoje, bus galima bÅ«ti neribotÄ laikÄ , nes oro linijos elektrinio lauko stipriai po laidais bus mažesni nei 5 kV/m. Taigi, pareiÅ¡kėjas ir toliau galės neribotÄ laikÄ bÅ«ti savo žemės sklypuose ir vykdyti juose įstatymų leidžiamÄ veiklÄ , o jo auginami gyvuliai taip pat galės laisvai juose ganytis.

Å iuo atveju konkretus visuomenės poreikis nutiesti elektros linijÄ per pareiÅ¡kėjo sklypus patenkintas nepaimant sklypų iÅ¡ privačios pareiÅ¡kėjo nuosavybės, bet nustatant žymiai mažesnį pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisių apribojimÄ â€“ servitutus. Nurodo, kad už servitutų nustatymÄ pareiÅ¡kėjui pagrįstai, teisėtai ir teisingai apskaičiuotos kompensacijos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Ä®sakymo priėmimo metu kokie nors įkainiai, taikomi pagal Metodikoje nustatytas formules, pasikeitė ir turėtų bÅ«ti perskaičiuoti.

Litgrid AB žiniomis specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ pasamdė VÄ® Valstybinį žemėtvarkos institutÄ , kaip subrangovÄ , atlikti kompensacijų apskaičiavimÄ pagal MetodikÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę pagal Civilinio kodekso 4.129 str. ir Žemės įstatymo 23 str. 7 ir 8 dalis reikalauti Litgrid AB atlyginti nuostolius, kuriuos sÄ lygoja nustatyti servitutai, kiek jų nepadengia kompensacijų suma, tačiau nuostolių priteisti jis nepraÅ¡o. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuostolių neturi reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo Ä®sakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė Redvita Četkauskienė teismo posėdyje palaiko atstovaujamos bendrovės pozicijÄ iÅ¡ esmės atsiliepimuose nurodytų motyvų pagrindu. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo atstovų teiginiais, jog Litgrid AB siekia finansinės naudos, todėl neapeina pareiÅ¡kėjo sklypų. Pažymi, kad Å¡iuo atveju svarbu elektros linijos nepertraukiamumo ir elektros teikimo tinkamo užtikrinimo kriterijai. Litgrid AB neturi tikslo padaryti nuostolių pareiÅ¡kėjui ir pan. PareiÅ¡kėjo norimam apėjimui realizuoti reikėtų keisti specialųjį planÄ , kuriame numatyti servitutai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo sklypuose.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia negalėsiantis vykdyti ekologinio Å«kininkavimo, nes žemė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepaimama, jis žeme galės ir toliau naudotis. PareiÅ¡kėjo sklypuose numatomos 3 atramos, kurios užims 3 arus žemės. PareiÅ¡kėjui L.R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims - VÄ® Valstybės žemės fondui ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Å ie bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalis). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo  88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija elektros linijos per jo žemės sklypus tiesimo, servitutų  suprojektavimo bei jų nustatymo teisėtumÄ , teigdamas, kad į jo praÅ¡ymus nežlugdyti ekologinio Å«kio ir tiesti elektros linijÄ aplenkiant jo žemės sklypus, nei AB „Lietuvos energija“, nei Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas neatsižvelgė.

PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Ä®sakyme nurodytais kompensacijos dydžiais dėl servitutų nustatymo, teigdamas, kad patirs žymiai didesnius nuostolius, nes negalės vykdyti ekologiniam Å«kininkavimui priskirtų įsipareigojimų, todėl negaus ir (ar) turės grÄ Å¾inti gautas iÅ¡mokas, o jo Å¡eima praras vienintelį pragyvenimo pajamų Å¡altinį ir pan. Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo. Ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialųjį planÄ (toliau – Specialusis planas) (II t., b.l. 36).

PareiÅ¡kėjas yra žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir patenkančių į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - TelÅ¡iai teritorijÄ , savininkas (II t. b.l. 73, 129-130, 131-132, 133-134). Pažymėtina, kad Specialiuoju planu servitutai pareiÅ¡kėjo sklypams nebuvo nustatyti, o tik suprojektuoti. PareiÅ¡kėjas neginčija minėto Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d.

įsakymo Nr. 4-462, tačiau ginčui aktualÅ«s Specialiojo plano teisėtumo ir pagrįstumo aspektai iÅ¡nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2013-01-22 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A525-355/2013, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3900-643/2013 (III t., b.l. 1-15, 16-35), kuriuo minėtas Ūkio ministro įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. LVAT 2013-01-12 nutartyje inter alia konstatavo, kad konkretus elektros linijos tiesimas bÅ«tent tokia trasa, kaip numatyta Specialiajame plane, nėra atsitiktinis, o parinktas įvertinus eilę kriterijų, atsižvelgiant į probleminius aspektus, siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių gyventojams, jų sveikatai, saugomoms teritorijoms kultÅ«ros paveldo objektams, naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos plotams, derinant vieÅ¡Ä jį ir privatų interesus.

Nurodė, kad iÅ¡ Specialiojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad esamos bÅ«klės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialÅ«s probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijoms nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros linijos trasos linijÄ , buvo sukaupti analoginėje ir skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Juos adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50000 arba ortoforografiniam žemėlapiui M 1:10000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai.

Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardijami elektros perdavimo linijos plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų Å¡alių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisykles“, „SpecialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas“, kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai.

Formuojant koncepcijÄ , buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda - TelÅ¡iai iÅ¡dėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui. Taip pat nurodyta, kad įgyvendinant projektÄ , buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonÄ , savininkais ar nuomotojais, siÅ«lant finansinę kompensacijÄ .

Taip pat LVAT akcentavo, jog rengiant Specialųjį planÄ buvo atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, iÅ¡ kurio ataskaitos matyti, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo nagrinėtos įvairios trasos alternatyvos, siekiant kuo didesnės gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų. Projektas buvo koreguotas atsižvelgiant į gautas suinteresuotos visuomenės pastabas ir praÅ¡ymus. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl servitutų suprojektavimo Specialiuoju planu neteisėtumo ir nepagrįstumo yra faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai nepagrįsti.

Akivaizdu, jog Specialusis planas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, galutine ir neskundžiama LVAT 2013-01-12 nutartimi. Teismas pagrįstais laiko trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atsikirtimo argumentus, jog pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes dalyvauti Specialiojo plano rengimo vieÅ¡ojo svarstymo ir (ar) elektros linijos poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«rose ir jose reikÅ¡ti pastabas ar pageidavimus. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčijo ar ginčija Specialiojo plano rengėjo veiksmus (veikimÄ ir neveikimÄ ), kuriais nereaguota į jo praÅ¡ymus tiesti elektros linijÄ apeinant jo sklypus ir pan., byloje nėra ir pareiÅ¡kėjas tokių įrodymų teismui nepateikė.

Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl to, jog projektuojant elektros linijÄ prioritetu buvo laikomas tik finansinis Litgrid AB aspektas.  Dėl servitutų nustatymo teisinių ir faktinių pagrindų. Civilinis kodeksas numato, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. IÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai (CK 4.124 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, aktuali servitutų nustatymo administraciniu aktu procedūra, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 4 p.).

Sprendimas nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neiÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. VieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ nustatymo. Kai siÅ«loma nustatyti servitutÄ tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentÄ nustatymo pateikia Å¡ių darbų užsakovas (Žemės įstatymo 23 str. 3 d.).

Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , per 10 dienų iÅ¡siunčia (įteikia) vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimÄ , kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 str. 5 d.). Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ - kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie Å¡ių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 str. 6 d.).

IÅ¡analizavus iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad servitutas, suteikiantis teisę tiesti elektros linijÄ , ja naudotis bei aptarnauti, pagal patvirtintÄ Specialųjį planÄ , nustatomas administraciniu aktu - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu - Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam aktui priimti iki teritorijų planavimo dokumento, Å¡iuo atveju - Specialiojo plano - patvirtinimo, praÅ¡ymu Nacionalinei žemės tarnybai dėl siÅ«lomo servituto turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Tarnaujančiojo (-iųjų) sklypo savininko (-ų) valia, sutikimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra reikalingas, tačiau jam (jiems), Å¡alims susitarus ar teismo sprendimu, atlyginami dėl nustatytų servitutų atsirandantys nuostoliai. Taigi, ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjo žemės sklypuose nustatant servitutus jo sutikimas dėl jų nustatymo nebuvo reikalingas. Nesutikdamas su Ä®sakymu, pareiÅ¡kėjas pasirinko teisminį, jo manymu pažeistų, teisių gynimo bÅ«dÄ ir kreipdamasis skundu į šį teismÄ Å¡iÄ teisę tinkamai realizavo.  Dėl kompensacijos apskaičiavimo pagrindų.

Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (iÅ¡skyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami Å¡alių susitarimu) turi bÅ«ti atlyginami vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis (Žemės įstatymo 23 str. 7 d.). Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkÄ .

Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Å alims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iÅ¡kirsto miÅ¡ko rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį praradimo.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ tvirtina Vyriausybė (Žemės įstatymo 23 str. 8 d.). Vyriausybė 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtino Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau Taisyklės), kurių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovÄ arba jo įgaliotÄ teritorinio padalinio vadovÄ priimant sprendimÄ , kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota minėtoje, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ä®sakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo S.J., vadovaujantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486), Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-TelÅ¡iai statybos Klaipėdos, Plungės ir TelÅ¡ių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ (Žin. 2010, Nr. 74-3752) bei atsižvelgiant į AB bankas Snoras 2010 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (09-09931)10 „Dėl leidimo nustatyti servitutÄ â€œ, vieÅ¡pataujančių daiktų savininko AB „Lietuvos energija“ praÅ¡ymÄ (II t., b.l. 33-35). Ä®sakymo 1.1, 2.2.1, 1.2, 2.2.2, 1.23, 2.2.23 punktais pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, nustatyti žemės servitutai suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus - požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę juos aptarnauti: 1) 4,3558 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14142,38 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymÄ ; 2) 1,8489 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5850,52 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymÄ ; 3) 0,0042 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,99 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymÄ .

Ä®sakymo 2.2 punktu AB „Lietuvos energija“ įpareigota per 30 darbo dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre iÅ¡mokėti minėtas vienkartines kompensacijas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su Ä®sakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose nustatytais kompensacijos dydžiais bei jų apskaičiavimo teisingumu. Ginčo kompensacijas jis iÅ¡ esmės laiko nepadengiančiomis jo nuostolių, kuriuos patirs ateityje, nes servitutai padarys neigiamÄ ekonominį poveikį jo ekologinio Å«kininkavimo veiklai, dėl ko jam gali tekti grÄ Å¾inti iÅ¡mokas Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai arba Å¡ios iÅ¡mokos jam bus sumažintos, pareiÅ¡kėjas ir jo Å¡eima praras pajamas ir pan.

Vertinant Å¡iuos argumentus bei pareiÅ¡kėjo atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, matyti, kad iÅ¡ esmės teisinių argumentų, kurie pagrįstų ginčo kompensacijoms apskaičiuoti taikytos procedÅ«ros neteisėtumÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikia. Be to, akivaizdu, jog kompensacijas pareiÅ¡kėjas sutapatina su bÅ«simais nuostoliais, kurių dydį pagrįsti ir praÅ¡yti priteisti iÅ¡ Litgrid AB turėtų bendrosios kompetencijos teisme, pateikdamas ieÅ¡kinį, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jokių kompensacijoms apskaičiuoti taikytos Metodikos nuostatų ir (ar) jos redakcijų pasikeitimų ar kt. pažeidimų, pareiÅ¡kėjas nenurodo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ kompensacijų apskaičiavimo teisingumo, teismas toliau nagrinėja, ar kompensacijos apskaičiuotos laikantis teisės aktais nustatytų taisyklių ir procedÅ«rų, ar jos nustatytos taikant aktualios servitutų nustatymo dienai Metodikos redakcijos nuostatas ir kt.

Analizuojant Ä®sakymo priėmimo teisinius pagrindus teismas pažymi, kad jame nurodoma į Metodikos redakcijÄ , skelbtÄ 2004 metais, Valstybės žiniose Nr. 175 - 6486. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad bÅ«tent Å¡i Metodikos redakcija ir buvo taikyta apskaičiuojant ginčo kompensacijas. RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VÄ® Valstybinis žemėtvarkos institutas, apskaičiuodamas kompensacijas pareiÅ¡kėjo žemės sklypams, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus Nr. 129B ir Nr. 100B priėmė 2010-06-22 (I t., b.l. 109, 111), o dėl sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - aktÄ Nr. 99B - 2010-07-13 (I t., b.l. 112).

Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktai Nr. 129A, 100A priimti 2010-06-22 (I t., b.l. 110, 114), o aktas Nr. 99A – 2010-07-13 (I t., b.l. 112). Pažymėtina, kad Metodikos originali redakcija galiojo nuo 2004-12-08 iki 2010-08-29 ir buvo paskelbta 2004 metais, minėtame Valstybės žinių Nr. 175-6486 (toliau 2004-12-08 Metodika). Nuo 2010-08-29 įsigaliojo ir iki 2013-01-18 galiojo Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau 2010-08-29 Metodika).

Be to, nuo 2013-01-18 įsigaliojo ir Å¡iuo metu galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220). BÅ«tent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimÄ . 2010-08-29 Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrÄ nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumÄ Ä¯ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktÄ , įraÅ¡o teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad minėti aktai priimti 2010-06-22 ir 2010-07-13, o ginčijamas Ä®sakymas - 2010-10-22, darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymo motyvacija 2004-12-08 Metodika yra nepagrįsta, nes Ä®sakymo priėmimo metu jau galiojo 2010-08-29 Metodika, kuria ir turėjo bÅ«ti remiamasi nustatant ginčo kompensacijas. SistemiÅ¡kai analizuojant 2004-12-08 Metodikos ir 2010-08-29 Metodikos redakcijų nuostatas pastebėtina, kad Å¡ių metodikų 4, 5, 6 ir 7 punktų nuostatos, reglamentuojančios sunaikinamų sodinių rinkos vertės apskaičiavimo formules, bendros sunaikinamų pasėlių ir sodinių rinkos vertės įraÅ¡ymo į kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktÄ tvarkÄ , taip pat, pasėlių rūšių, plotų, sodinių rūšių ir skaičiaus nustatymo tvarkÄ , iÅ¡ esmės nesikeitė, tačiau keitėsi 8 ir 9.2 punktai.

IÅ¡ minėtų aktų Nr. 100A, Nr. 100B, Nr. 99B ir Nr. 99A turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui už žemės sklypus - kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius, atitinkamai 4170,53 Lt ir 7,99 Lt sumai, nuostoliai patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo – 1679,99 Lt už sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,00 Lt už sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendros Å¡ių patiriamų nuostolių sumos – 5850,52 Lt ir 7,99 Lt nurodytos aktų Nr. 99B ir Nr. 100B 8 punktuose atitinka minėtų nuostolių bendras sumas. Ginčo kompensacija už servitutų nustatymÄ pareiÅ¡kėjo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. už sunaikinamus pasėlius – 9694,01 Lt suma, už užkertamÄ miÅ¡kÄ â€“ 504,46 Lt ir dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo – 3943,91 Lt, nurodyta akte Nr. 129B (I t. b.l. 109).

Bendra Å¡ių nuostolių suma – 14142,38 Lt, nurodyta akto Nr. 129B 8 punkte atitinka minėtas nuostolių sumas. Teismas, vertindamas Ä®sakymu nustatytų kompensacijų dydžius patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto (Metodikos) nuostatų. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.

Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad Metodikoje nėra nuostatų, reglamentuojančių ekologinio Å«kio veiklÄ ar tam tikrų tokios veiklos kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti vertinami apskaičiuojant kompensacijÄ dėl servitutų nustatymo. Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose.

Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje, 9.1 punkto nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010-08-29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2 punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio).

Vertinant Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtakÄ pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, dydžiui. Nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. 2004-12-08 redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu.

Teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba pateikia miÅ¡ko medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miÅ¡ko brandumÄ , vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumÄ , medynų bonitetÄ , iÅ¡kirtimÄ ir atsodinimÄ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. Tuo tarpu 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuriÄ teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tÅ«rio verte.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 15 punktÄ , kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miÅ¡kotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ ), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija. Remiantis originalia, t.y. 2004-12-08 Metodikos redakcija, iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu.

Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 29.4.6 punkto 9 grafoje Plungės r.sav. kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2016 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš akto Nr. 129A matyti, jog pareiškėjui kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 0,0582 ha iškertamo miško.

Taigi, 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punktu nustatyta nuostolių už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ apskaičiavimo tvarka iÅ¡ esmės skiriasi nuo minėtos originalios Metodikos redakcijos, nes ja nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytÄ medynų tÅ«rio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tÅ«rio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrÄ .

Vertinant Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagal 2010-08-29 Metodikos redakcijÄ , ankstesnis iÅ¡kertamo miÅ¡ko vertės apskaičiavimas pagal miÅ¡ko žemės plotÄ (ha), nebetaikomas. Byloje nustačius, kad 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos pasikeitė ir šia metodika priimant Ä®sakymÄ atsakovė nesivadovavo, darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose, remiantis minėtais apskaičiavimo aktais apskaičiuotų kompensacijų dydžiai, nustatyti remiantis neaktualia ginčo kompensacijos apskaičiavimo tvarka, todėl ginčo kompensacijų dydžiai negali bÅ«ti vertinami, kaip objektyvÅ«s, pagrįsti ar teisingai apskaičiuoti.

Taigi, Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose nurodyti atlyginti kompensacijų dydžiai apskaičiuoti remiantis Įsakymo priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Nors Įsakyme nėra nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į minėtus aktus, tačiau, akivaizdu, jog šie aktai buvo faktiniu ir juridiniu pagrindu Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktams priimti, todėl jie vertintini kaip Įsakymo sudėtinės dalys.  Atsakovės veiksmai, kai ji ginčo žemės servitutų nustatymo metu, kompensacijų dydžius nustato (grindžia) neaktualia ir (ar) negaliojančia Metodika, teismo vertinami kaip pažeidžiantys teisėtumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautÄ rezultatÄ lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tÅ«rio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , bÅ«tina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dienÄ duomenimis.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokamų kompensacijų dydžiai nustatyti Ä®sakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktais, todėl juos apskaičiuojant turėjo bÅ«ti remtasi bÅ«tent nuo 2010-08-29 įsigaliojusia ir Ä®sakymo priėmimo metu galiojusia Metodikos redakcija. Be to, ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei paties Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities virÅ¡ininko kompetencijÄ administraciniu aktu nustatyti žemės servitutÄ perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas.

Taigi, atsakovė turėjo žinoti apie iÅ¡ esmės besikeičiančiÄ Å¾emės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkÄ , todėl prieÅ¡ priimdama galutinius sprendimus, turėjo itin atidžiai patikrinti ankstesnių procedÅ«rų teisėtumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, civ. byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civ. byloje V.M.v.S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan.

Å ių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (LAT 2009 m. spalio 13 d. nutartis, civ. byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Taigi, pareiÅ¡kėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

IÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymo 1.1, 1.2 ir 1.23 punktai yra teisėti ir pagrįsti, tačiau Ä®sakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktai neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010-08-25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintini kaip nepagrįsti (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinus Ä®sakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktus, atsakovė įpareigotina paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ir iÅ¡ naujo nustatyti žemės savininkui L.R. iÅ¡mokamų kompensacijų dydžius galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTÄ® 88 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo L.R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, VÄ® Valstybės žemės fondui, Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui, patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktus, kuriais nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui L.R. iÅ¡moka vienkartines kompensacijas – 5850,52 Lt už žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 7,99 Lt – už žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14142,38 Lt – už žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) per trisdeÅ¡imt darbo dienų nuo administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Ä®pareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo nustatyti žemės sklypų savininkui pareiÅ¡kėjui L.R. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                 Aušrelė Mažrimienė Remigijus Arminas Dalia Gumuliauskienė