38080aaf-cc34-468d-8aab-e6a7db192913 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2548-577/2013                            Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02601-2011-5             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18; (S) 44.2.; 44.5.2.; 44.8.; 99.5.; 114.4.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. T. (S. T.) ir atsakovo UAB „Structor optimus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. T. (S. T.) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Structor optimus“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas S. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Structor optimus“ 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2008-08-11 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 58 pagrindu pradėjo dirbti pas atsakovÄ UAB „Structor optimus“ stogdengiu. 2010-09-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, atliekant statomo gyvenamojo namo, esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., stogo apdailos darbus, ieÅ¡kovas buvo sunkai sužalotas. VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-09-24 iÅ¡duotoje pažymoje Nr. 2319 nurodyta, kad ieÅ¡kovo patirta trauma yra priskiriama prie sunkių, nes buvo nustatyti abiejų gaktikaulių abiejų Å¡aknų lūžiai ir kryžkaulio lūžiai.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau- VDI Vilniaus skyrius), atlikusio patikrinimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2010-10-19 parengtoje medžiagoje esančiame 2010-10-18 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 nurodyta, jog nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pagal svarbÄ nelaimingo atsitikimo kilimui sÄ lygojo: darbuotojo neaprÅ«pinimas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu (17 p.); saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog direktorius nekontroliavo, t.y. paliko darbuotojus, atliekančius pavojingus stogo apdailos darbus, be priežiÅ«ros bei nenuÅ¡alino neblaivaus nukentėjusiojo, dirbančio pavojingus darbus, tuo buvo pažeisti Darbo kodekso (toliau DK) 123 str. 1 d., jog, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tÄ dienÄ (pamainÄ ) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio, reikalavimai; paties nukentėjusiojo norminio akto teisės akto pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog nukentėjusysis įvykio dienÄ darbo vietoje buvo neblaivus.

Be to, darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais asmens, stogdengio S. T., kuris pasireiškė tuo, jog bendrovės direktorius neorganizavo darbuotojų, atliekančių pavojingus stogo apdailos darbus, mokymo pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimo Nr. 1386 3.3 p. Taip pat direktorius neišdavė stogo dengimo darbams, esant kritimo iš aukščio pavojui, paskyros-leidimo, kuriame būtų nurodytos asmeninės apsaugos priemonė, saugos diržų tvirtinimo taškai, todėl darbuotojai nebuvo supažindinti su būtinomis saugos priemonėmis atliekant šio gyvenamojo namo stogo darbus, o instruktavimas neįformintas paskyroje-leidime.

Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad atsakovas nepranešė apie nelaimingÄ atsitikimÄ VDI Vilniaus skyriui ir neiÅ¡saugojo nepakeistos nelaimingo atsitikimo vietos. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2010-09-08 apie 14 val., apie tai buvo iÅ¡ karto informuotas atsakovo bendrovės vadovas, kuris, nepranešė apie įvykį VDI Vilniaus skyriui ir pats veždamas nukentėjusįjį į VÅ¡Ä® VGPUL ir tik apie 16.28 val. pristatęs nukentėjusįjį į priėmimo skyrių, kur teigė, kad įvyko trauma buityje, siekė nuslėpti nelaimingÄ atsitikimÄ ir iÅ¡vengti už tai atsakomybės. Nelaimingas atsitikimas VDI Vilniaus skyriuje buvo pradėtas tirti tik 2010-09-20, gavus iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros praneÅ¡imÄ apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ir pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl įvykio.

IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovo kaip darbdavio neteisėta veika Å¡iuo konkrečiu atveju pasireiÅ¡kia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Nors tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo veiksmų, kuomet jis, atlikdamas statomo gyvenamojo namo stogo apdailos darbus, eidamas stogo danga slydo ir nukrito ant žemės grunto maždaug iÅ¡ Å¡eÅ¡ių metrų aukščio ir sunkiai susižalojo, tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus, net ir esant jam neblaiviam, įtakojo darbdavio padaryti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pažeidimai, darbdavio neveikimas ir nepakankamas rÅ«pestingumas sudarė palankias sÄ lygas nelaimingo atsitikimo darbe kilimui.

IeÅ¡kovas pažymi, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryÅ¡ium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo reabilitacinio proceso ieÅ¡kovas patyrė didelę neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas tvirtina, kad po patirto traumos jam teko ir dabartiniu metu vis dar tenka iÅ¡kęsti fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo Å¡altinio, užtikrinusio turėtÄ gyvenimo lygį iki sveikatos sunkaus sutrikdymo, praradimus.

Po patirtos traumos ieÅ¡kovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-09-01 iÅ¡duotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0641559 nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su Nelaimingo atsitikimo darbe akto (toliau – Aktas) 17 p. nurodytomis nelaimingo atsitikimo pirma, antra ir ketvirta priežastimis, kuriose buvo nurodyti atsakovo direktoriaus padaryti pažeidimai, AktÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o pastarasis 2011-03-10 sprendimu skundÄ atmetė.

Atsakovo direktorius L. V. 2011-03-17, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ , minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendimas nėra įsiteisėjęs.Liudytoja E. A. parodė, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate. Ji atliko tyrimÄ baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kiek pamena, žmogus nukrito nuo statomo namo stogo darbo vietoje. Ji tÄ Å¾mogų pavarde T. apklausė vienÄ kartÄ ligoninėje, o atsakovas buvo darbdavys.

Apklausa vyko Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje. Atsimena, kad nukentėjusysis gulėjo lovoje ir nesikėlė, bet atsakinėjo į klausimus. Po apklausos jam buvo perskaityti parodymai, jis pasirašė protokole.Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovo darbingumo vertinimo aktai truputį skiriasi. Naujame darbingumo vertinimo akte yra daugiau diagnozių. Aktas gali keistis, jame gali padidėti ar sumažėti diagnozių. Paskutiniame darbingumo vertinimo akte 16 punkte pirma diagnozė 45 procentai darbingumo, tai arterinis kraujotakos nepakankamumas.

Antra diagnozė – dubens kaulo padariniai. Pats lūžimas nėra vertinamas, tiesiog pats funkcijos sutrikimas. Klubo sÄ narių sutrikimas dėl buvusių lūžių mažina darbingumÄ 25 procentais, lieka 75 procentai darbingumo. Trečia diagnozė tai procentinis klausos sutrikimas, kai žmogus neprigirdi, skaičiuoklė procentų nekeičia, Å¡itie skaičiavimai yra iki 55. Kiekviena diagnozė reiÅ¡kia atskirÄ ligÄ , tarpusavyje jos nėra susijusios. BÅ«klė po dubens kaulo lūžimo neturėjo įtakos kaulų aterosklerozei.

Lyginant du aktus, liko tos pačios diagnozės ir tas pats vertinimas, pasikeitė tik skaičiukai dėl metodikos. Akte neturi bÅ«ti medikų iÅ¡vadų, daromas vertinimas pagal siuntime nurodytus diagnozių kodus. Kai gauna duomenis, nustato nedarbingumo lygį, diagnostika neužsiima.Liudytoja J. T. parodė, kad ieÅ¡kovas yra jos vyras. IeÅ¡kovas niekada nebuvo kalbus, bet dabar pasidarė uždaras, dar labiau nekalbus, piktas, jo sveikata pablogėjo po įvykio. Jis gali sėdėti, gulėti, o vaikščioti sunku, skauda, paeina keletÄ Å¾ingsnių ir turi sustoti.

PrieÅ¡ pat nelaimę jie įsigijo sodÄ su nameliu. Tuo sodu rÅ«pinasi ji, nes vyras nieko negali daryti, net žemės negali kasti, jam skauda. Anksčiau jo darbas buvo tvarkytis buityje, o dabar mažai kÄ jis daro namuose. Jis gauna 400 Lt pensijÄ , o ji dirba dviejuose darbuose, nes neįmanoma iÅ¡gyventi, reikia ir paskolÄ mokėti. IeÅ¡kovui nėra paskirti kokie nors vaistai, jis vartoja vaistus nuo skausmo, kuriuos jam ji perka. Jis kreipėsi dėl darbo į darbo birÅ¾Ä , bet nelabai kÄ jam siÅ«lo, nes sunkių darbų dirbti jis negali.

Anksčiau, iki įvykio, jokių problemų darbuose ieÅ¡kovas neturėjo.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 13 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-09-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir aplinkybės, nurodytos Å¡iame dokumente, pripažįstamos visiÅ¡kai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus.

Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 10-01 (toliau – aktas), bei jame nustatytos ir įvardintos įvykusio 2010-09-08 14.00 val. nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotÄ darbo sutartį (žmogaus nukritimas iÅ¡ aukščio), aplinkybės ir priežastys (kurios iÅ¡samiai nurodytos aukščiau), nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Atsakovo atstovų nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamiesi jie kategoriÅ¡kai teigė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsakovo kaltės visiÅ¡kai nėra, buvo atmestos kaip nepagrįstos.

Ä®vertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo įvykio yra kaltos abi Å¡alys, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, t.y. miÅ¡ri abiejų Å¡alių kaltė (CK 6.282 str.), laikant, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl įvykio 70 procentų, atsakovas – 30 procentų. Teismas, įvertinęs įvykusio nelaimingo įvykio priežastis, pasekmes, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo netekto darbingumo lygį (neteko 55 proc. darbingumo), bendrÄ ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad papildomas gydymas dėl patirtų traumų ieÅ¡kovui nėra paskirtas, į Å¡alių miÅ¡rios kaltės proporcijÄ , į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, į teismų praktikÄ , sprendė, jog tikslinga ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 13 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.).IeÅ¡kovas S. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimÄ , nurodant, kad dėl 2010-09-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieÅ¡kovas, jo kaltė yra 30 procentų, o 70 procentų kaltės tenka atsakovui UAB „Structor optimus“, bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 31 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodo, kad su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, pažymi, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nėra nurodytas apeliacinio skundo pagrindas – nenurodoma jokių aplinkybių, kurios patvirtintų sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ , nenurodoma, kokiais konkrečiais įrodymais ir argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės; praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas UAB „Structor optimus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti ir ženkliai sumažnti ieÅ¡kovui priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai remdamasis administracinių teismų sprendimų iÅ¡vadomis, nustatė, kad ieÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo dienÄ darbe alkoholio nevartojo.

Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neatliko ieÅ¡kovo parodymų, duotų ikiteisminio tryimo metu, analizės, iÅ¡ viso jų nevertino ir neaptarė, taip pažeisdamas CPK 185 str., 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovo dėl dubens kaulų lūžių pasekmių įtakotas klubo sÄ nario funkcijos sutrikimas mažina darbingumÄ tik 25 procentais, o labiausiai ieÅ¡kovo nedarbingumÄ sÄ lygojo galÅ«nių kraujotakos aterosklerozė, kuri visiÅ¡kai nėra susijusi su 2010-09-08 atsitikimo metu patirtais sužalojimais, su Å¡iais sužalojimais nėra susijęs ir klausos nervo pažeidimas.

Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė realių faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, neįvertino specialisto A. G. parodymų apie ieÅ¡kovo nedarbingumo nustatymÄ . Taip pat apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį. Pasak atsakovo, įmonė nėra pajėgi atlyginti net nedideles neturtinės žalos sumas, įmonės pajamų nepakanka net veiklos sÄ naudoms padengti. Be to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į ieÅ¡kovo kaltę.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pats ieÅ¡kovas elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai, todėl atsakovas turėtų bÅ«ti apskritai atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo nuomone, taikant civilinę atsakomybę, turi bÅ«ti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalÄ padariusio asmens sÄ skaita. Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas S. T. ir atsakovas UAB „Structor optikus“ 2008-08-11 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 58, kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuo 2008-08-12 pradėjo dirbti pas atsakovÄ stogdengiu (b.l. 32-33). 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 (toliau – Aktas) konstatuota, kad UAB „Structor optimus“, 2010-09-08 14.00 val.

įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotÄ darbo sutartį (žmogaus nukritimas iÅ¡ aukščio); 2010-04-21 įvadinio instruktavimo data (3.11 punktas), instruktuotas saugiai dirbti tÄ darbÄ , kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas; instruktuotas saugiai dirbti pagal Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 10, patvirtintÄ 2009-12-16 (3.11 punktas); neapmokytas atlikti pavojingų darbų (3.12 punktas); S. T. patyrė abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų ir kryžkaulio lūžį (4.4. punktas); konstatuota, kad S. T. buvo neblaivus, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada T-N 1294/10(01), iÅ¡duota 2010-09-09, rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (4.6 punktas).

Akto 17 punkte pateikiamos Å¡ios nelaimingo atsitikimo priežastys:  1) darbuotojas neaprÅ«pintas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu; direktorius neužtikrino, kad nukentėjusysis stogo darbus atliktų prisisegęs saugos dirÅ¾Ä ; kuo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 73 punkto reikalavimai, t.y., jog „atliekant darbus ant stogų, aukÅ¡tesnių kaip 1,3 m... kad bÅ«tų iÅ¡vengta darbuotojų... kritimo, turi bÅ«ti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprÅ«pinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis“; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – direktorius nekontroliavo, t.y. paliko darbuotojus, atliekančius pavojingus stogo apdailos darbus, be priežiÅ«ros, nenuÅ¡alino neblaivaus S. T., dirbančio pavojingus darbus.

Tuo pažeisti Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. „ jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus..., darbdavys tÄ dienÄ (pamainÄ ) neleidžia jam dirbti...“; 3) paties nukentėjusiojo norminio teisės akto pažeidimas – S. T. įvykio dienÄ darbo vietoje buvo neblaivus; tuo pažeisti Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos įmonės vadovo 2009-12-16 Nr. 10, 3.4 punkto reikalavimai, t.y. „laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholio...“; 4) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais asmens – stogdengio S. T.

– direktorius neorganizavo darbuotojų, atliekančių pavojingus, pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimÄ Nr. 1386 3.3. punktÄ , stogo apdailos darbus, mokymo; tuo pažeisti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos ir apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/792, 3 punkto reikalavimai, t.y. „darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje... Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi... darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ...“; direktorius neiÅ¡davė stogo dengimo darbams, esant kritimo iÅ¡ aukščio pavojui, paskyros – leidimo, kuriame bÅ«tų nurodytos asmeninės apsaugos priemonės, saugos diržų tvirtinimo taÅ¡kai, todėl darbuotojai nesupažindinti su bÅ«tinomis saugos priemonėmis, atliekant Å¡io gyvenamojo namo stogo darbus ir instruktavimas neįformintas paskyroje – leidime; pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punkto reikalavimai, t.y.

„ paskyrÄ â€“ leidimÄ darbų vadovui iÅ¡duoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad bÅ«tų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės... privalo supažindinti darbuotojus su bÅ«tinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimÄ Ä¯forminti paskyroje – leidime“.2010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N1294/10(01) nurodyta, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 T., b.l.15). 2010-09-24 VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymoje apie traumos sunkumÄ Nr. 2319 nurodyta, kad S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų ir kryžkaulio lūžis ir Å¡i trauma, vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, priskiriama prie sunkių (1 T., b.l. 14).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0641559 duomenimis (1 T., b.l. 44), ieÅ¡kovui S. T. nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 50 proc.), remiantis 2011-09-01 IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (1 T., b.l.

45) bei 2011-08-31 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3969 (1 T., b.l. 138-140); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0705147 (1 T., b.l. 163) nurodyta, kad ieÅ¡kovui S. T. nuo 2012-08-17 iki 2014-10-03 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 45 proc.), remiantis 2012-10-04 IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (1 T., b.l. 162) bei 2012-10-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5285 (1 T., b.l. 178-183). 2012-11-08 VSDFV Vilniaus filialo skyriaus sprendimu Nr. 11-17-34753 (2 T., b.l.

7) ieÅ¡kovui yra paskirta 433,84 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 buvo konstatuotos visos nelaimingo atsitikimo priežastys. 2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1044-580/2011 pagal pareiÅ¡kėjo L. V. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T. dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo, pareiÅ¡kėjo L.

V. skundÄ atmetė (1 T., b.l. 66-69). Pabrėžtina, jog minėtame sprendime teismas konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akte Nr. 10-01-17 konstatuotos iÅ¡vados yra pagrįstos, atitinkančios byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo akto. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartimi 2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas (1 T., b.l.103-107). Taigi, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (prima facie) ir aplinkybės, nurodytos Å¡iame dokumente, pripažįstamos visiÅ¡kai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad naujų įrodymų, kurie paneigtų minėto raÅ¡ytinio įrodymo duomenis, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo proceso procedÅ«rų, turi lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant, ar buvo pažeistos darbo saugÄ reglamentuojančios teisės normos, ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiojo sužalojimu.Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendime buvo konstatuota, kad Akte pagrįstai buvo nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo darbuotojo neaprÅ«pinimas saugos diržu, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas.

Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl to, kad darbÄ atliko saugos ir sveikatos klausimais neapmokytas asmuo. Be to, buvo pažymėta, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta ir kita įvykio kilimo priežastis – darbuotojo girtumas. Pabrėžtina, kad Å¡i aplinkybė yra nekvestionuojama, nes yra nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010-09-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 1294/10 (01), kurioje konstatuota, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 93).

Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių visetas, galiausiai konstatuotas įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nagrinėjamu atveju turi esminę reikÅ¡mę, nustatinėjant ginčo Å¡alių kaltę. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnio pirmos dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Dėl to, kad žala ieÅ¡kovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines pareigas, ginčo nėra.

Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra vienas iÅ¡ darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigÄ garantuoti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , Å¡ios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimÄ . Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sÄ lygas įvykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kadangi objekte dirbdamas ant stogo ieškovas nebuvo aprūpintas saugos priemonėmis, todėl jis negalėjo jomis naudotis nepriklausomai nuo kitų įvykio aplinkybių.

Taigi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžiai įžvelgtina darbdavio kaltė, nes darbdavys, visų pirma, nenuÅ¡alino nuo darbo neblaivaus darbuotojo, taip pat nesudarė darbuotojui saugių darbo sÄ lygų. Be to, pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo kritimas nuo stogo buvo valinis ieÅ¡kovo veiksmas, todėl Å¡is atsakovo argumentais buvo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, bÅ«tina atsižvelgti ir į skolininko veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos Å¡ios žalos atsiradimui.

Pastebėtina ir tai, kad faktas, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo bÅ«tent dėl paties nukentėjusiojo, kuris eidamas stogo danga, paslydo ir nukrito ant žemės grunto maždaug iÅ¡ 6 metrų aukščio, veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ir elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas pripažintinas kaip vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui (CK 6.250 straipsnis).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1294/10(01) nurodyta, kad ieškovo kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 T., b.l. 15). Taigi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be abejo, buvo ir darbuotojo girtumas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vidutinis girtumo laipsnis yra akivaizdi priežastis, kelianti grėsmę dirbant stogo darbus.

Be to, pastebėtina, kad pats ieÅ¡kovas, bÅ«damas neblaivus darbo vietoje bei dirbdamas aukÅ¡tyje, bÅ«damas instruktuotas saugiai atlikti savo darbÄ (1 T., b.l. 37-42), neturėdamas apsaugos priemonių, tokiais veiksmais pats Å¡iurkščiai pažeidė savo darbines pareigas, nebuvo apdairus, atidus, rÅ«pestingas, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokiu savo elgesiu ir pats ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies prisiėmė rizikÄ dėl įvykusio nelaimingo įvykio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ esmės abi Å¡alys ir neneigia to fakto, kad iÅ¡ dalies abi yra kaltos dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau skirtingai vertina savo kaltės mastÄ (2 T., b.l. 66; 76).

Maža to, Å¡iÄ aplinkybę, jog abi Å¡alys yra kaltos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. spendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyti faktai. IeÅ¡kovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytus draudimus vartoti alkoholį ir bÅ«ti neblaiviam darbo vietoje, o atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė nesaugių darbo sÄ lygų sudarymu, nes neblaivus ieÅ¡kovas nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ statybvietės bei nebuvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sÄ lygomis (aukÅ¡tyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas kaip didelis neatsargumas. Tačiau neeliminuojama ir darbdavio, nenuÅ¡alinusio neblaivaus darbuotojo nuo darbo, deliktinė atsakomybė. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo neblaivumÄ (1,75 promilės etilo alkoholio ieÅ¡kovo kraujyje) kaip didelį neatsargumÄ ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl įvykio 70 procentų, o atsakovas – 30 procentų. AnalogiÅ¡ka praktika formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-9/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-664/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laikęsis paprasčiausios taisyklės nebÅ«ti statybvietėje ir nelipti ant stogo darbo vietoje bÅ«nant neblaiviam, nelaimingo atsitikimo, tikėtina, bÅ«tų buvę galima ir iÅ¡vengti.Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos buvimo fakto, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, akivaizdu, kad, sutrikdžius asmens sveikatÄ , kartu neiÅ¡vengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.

Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio klausimus, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų indentifikavimÄ ir jų vertinimÄ lemia neturtinės žalos atlyginimo kompensacinis pobÅ«dis bei teisingo žalos atlyginimo principas, reiÅ¡kiantis, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Å . v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Kalbant apie priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. 2010-09-24 VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymoje apie traumos sunkumÄ Nr. 2319 (1 T., b.l.

14) nurodyta, kad S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų ir kryžkaulio lūžis ir Å¡i trauma, vadovaujantis sunkų traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, priskiriama prie sunkių. Kaip matyti iÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr.0641559 (1 T., b.l. 44), ieÅ¡kovui S. T. nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 50 proc.), remiantis 2011-09-01 IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (1 T., b.l.

45) bei 2011-08-31 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3969 (1 T., b.l. 138-140); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0705147 (1 T., b.l. 163) nurodyta, kad ieÅ¡kovui S. T. nuo 2012-08-17 iki 2014-10-03 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 45 proc.), remiantis 2012-10-04 IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (1 T., b.l. 162) bei 2012-10-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5285 (1 T., b.l. 178-183). Pažymėtina, kad nurodyti duomenys apie ieÅ¡kovui nustatyto nedarbingumo lygį yra oficialÅ«s, nėra nuginčyti, todėl pirmos instancijos teismas jais pagrįstai ir rėmėsi.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentai apie ieÅ¡kovui diagnozuotų ligų bei netekto darbingumo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ pagrįstai buvo laikytini tik atsakovo samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad žalos sveikatai padariniai yra ilgalaikio pobÅ«džio.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymu nustatytus buhalterinėms dokumentams reikalavimus, sutinka su apelianto UAB „Structor optimus“ argumentais, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pateikti į bylÄ duomenys apie atsakovo turtinę padėtį neatitinka oficialiems įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau net ir įvertinus apelianto į bylÄ pateiktus jo finansinę bÅ«klę ir turtinę padėtį atspindinčius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kolegijos vertinimu, jis atitinka nustatytas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, ieÅ¡kovo netekto darbingumo lygį, Å¡alių kaltės proporcijÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei teismų praktikÄ (CK 1.5 str., 6.250 str.,6.283 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 ir kt.) ir nagrinėjamu atveju apelianto finansinė bÅ«kle nesudaro pagrindo jo mažinti.Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu, todėl jie nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                          Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                                       Zita Smirnovienė                                                                                 Henrichas Jaglinskis             Â