37fe1b3d-eca1-4e62-b490-9e0e559484d7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1438-821/2017 Teisminis proceso Nr. 3-61-3-04317-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.1; 5.1.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. S., atsakovės atstovui M. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja patikslintu skundu praÅ¡o: panaikinti 2016-09-14 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimÄ Nr.S-188(7-141/2016);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016-06-16 sprendimo Nr.68-149 1 dalį, kuria tvirtinamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2016-04-19 sprendimas Nr.(04.7.2)-FR0682-234;

3) panaikinti 2016-04-19 Kauno AVMI sprendimÄ Nr.(04.7.2)-FR0682-234. PareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 23-26) nurodo, 2016-04-19 Kauno AVMI sprendimu Nr. (04.7.2) - FR0682-234 patvirtino 2016-02-01 patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaičiavo 2 367,93 EUR gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 650,01 EUR delspinigių ir paskyrė 710 EUR baudÄ . Nesutikdama su tokiu sprendimu pateikė skundÄ VMI. 2016-06-16 VMI priėmė sprendimÄ Nr. 68-149, kuriuo nusprendė patvirtinti Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 1 325,01 EUR GPM delspinigių.

Nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundÄ MGK. 2016-09-14 MGK sprendimu Nr. S-188 (7-141/2016) patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į biudžetÄ 2 367,93 EUR GPM ir 1 325 EUR GPM delspinigių ir sumažino paskirtÄ baudÄ iki 237 EUR. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nesutinka su MGK iÅ¡vada, kad jos pozicija dėl R. G. suteiktos paskolos nenuosekli. PaaiÅ¡kina, kad paskolÄ R. G. suteikė iÅ¡ savo santaupų ir paskolos, gautos iÅ¡ E. D.. Komisija pati konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 2015-12-31 (likus 6 dienoms iki paskolos sutarties su E. D. ir 10 dienų iki paskolos sutarties sudarymo su G.), banke turėjo 9 3317 Lt, t. y. pakankamai lėšų, kurias galėjo paskolinti R.

G.. Pažymi, kad turimas lėšas buvo suplanavusi panaudoti kitoms savo ir vaikų reikmėms, todėl paskolinti jų ilgesniam laikui R. G. negalėjo ir dėl to pinigus be procentų pasiskolino iÅ¡ E. D.. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti 2006 m. pajamomis 71 000 Lt dydžio paskolos iÅ¡ E. D.. Teigia, kad paskola atitiko visus teisės aktų reikalavimus, pinigai buvo paskolinti, o vėliau grÄ Å¾inti, fakto apie paskolos suteikimÄ ir grÄ Å¾inimÄ neneigė nei pareiÅ¡kėja, nei E. D..

VMI specialistams teiktuose paaiÅ¡kinimuose buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kaip, kada ir kur buvo perduoti bei grÄ Å¾inti pinigai. Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėja ketina įrodinėti liudytojo B. K. parodymais. PaaiÅ¡kina, jog anksčiau Å¡io asmens neminėjo, gerbdama jo norÄ nebÅ«ti įtrauktam į Å¡iÄ situacijÄ . Mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ne kartÄ nurodė, kad lėšų neįgalaus sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui, mokymuisi duodavo ir buvęs sutuoktinis S. S., su kuriuo santuoka iÅ¡iro ir jis kartu negyvena nuo 1999 m., tačiau oficialiai iÅ¡tuoka buvo įregistruota tik 2007 m.

Lėšas jis duodavo grynais pinigais, didesnes sumas skirdavo pagal raÅ¡telius, kuriuose pareiÅ¡kėja įsipareigodavo sÅ«naus labui atlikti vienÄ ar kitÄ veiksmÄ . RaÅ¡telius rinkdavo, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl mokesčių inspektoriams jų pateikti neturėjo galimybės, o mokestinį patikrinimÄ atlikę specialistai paaiÅ¡kino, kad neverta nurodyti tų sumų, kurioms pagrįsti dokumentų pareiÅ¡kėja neturi. Kaip pildyti VMI pateiktus klausimynus ir kokius dokumentus pateikti, visuomet konsultavosi su tyrimÄ ir patikrinimÄ atliekančiais tarnautojais, klausė jų nurodymų ir patarimų.

Kadangi taip elgtis rekomendavo VMI specialistai, pareiÅ¡kėja Å¡ių lėšų nenurodė. Santykiai su S. S. konfliktiÅ¡ki, todėl jis pateikti raÅ¡telių kopijas pareiÅ¡kėjai vengia. VMI pateiktÄ lėšų iÅ¡ S. S. gavimo faktÄ patvirtinantį raÅ¡tÄ gavo tik 2016-04-02, per sÅ«naus 30-ojo gimtadienio Å¡ventę. Minėtų lėšų pareiÅ¡kėja nedeklaravo, nes buvo skirtos neįgaliam sÅ«nui. Sutinka, kad Å¡ių lėšų nedeklaruodama elgėsi netinkamai. Manė, jog negalėdama jomis disponuoti jų deklaruoti neprivalo.

PaaiÅ¡kina, kad 2006-09-16 S. S. pareiÅ¡kėjai pagal raÅ¡tÄ perdavė 32 000 Lt, o 2006-09-19 ji pervedė už sÅ«naus butÄ UAB „Mabilta“ 45 760 Lt. Pateikus pavedimo kopijÄ S. S. jis papildomai davė trÅ«kstamus pinigus – 13 760 Lt, tačiau jų davimo faktas nebuvo fiksuotas kokiu nors dokumentu. TÄ faktÄ gali patvirtinti tik pats S. S.. SÅ«nus M. S. gali patvirtinti, kad tėvas skirdavo lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui. MGK taip pat pripažino faktÄ , jog pareiÅ¡kėja gaudavo lėšų iÅ¡ S. S. savo sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja nesutinka su jai priskaičiuota 2367,93 EUR (8176 Lt) papildoma pajamų mokesčio suma už 2006 m. mokestinį laikotarpį, delspinigiais ir bauda. Pažymi, kad 2006 m. įvertinus visas gautas lėšas (40990 Lt (pripažinta pajamomis VMI tyrimų ir patikrinimų metu), 71 000 Lt (paskola iš E. D.), 45760 Lt (S. S. lėšos skirtos sūnaus buto įsigijimui), gauta lėšų suma sudaro 157 750 Lt., o patirtos išlaidos, nustatytos VMI tyrimų metu -137 436 Lt.

PareiÅ¡kėjos gautos pajamos buvo didesnės už patirtas iÅ¡laidas, o įvertinus piniginių lėšų likučius 2006 m. pradžioje - 93317 Lt, bei tų pačių metų pabaigoje - 42154 Lt ir deklaruotÄ piniginių lėšų likutį ne banke mokestinio laikotarpio pradžioje - 15000 Lt., patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo mano gautų pajamų, pajamos buvo 86 477 Lt didesnės. Mokestiniai tyrimai ir patikrinimai vyksta nuo 2011 m. pabaigos, t. y. beveik5 metus. Pradėtas mokestinis tyrimas arba patikrinimas užbaigiamas sprendimu atlikti naujÄ patikrinimÄ , taip tęsiant patikrinimų laikotarpį, o patys tyrimai ir patikrinimai kelis kartus buvosustabdyti ne dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, todėl toks tyrimų vilkinimas, o po to mokesčių, delspinigių ir baudų skaičiavimas tik įrodo valstybės institucijų norÄ pasipelnyti.

Vykstantys mokestiniai tyrimai ir patikrinimai neigiamai paveikė pareiÅ¡kėjos sveikatÄ . VMI atsiliepimu (b. l. 64-67) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Kauno AVMI apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 ir surašė 2016‑02‑01 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2)FR0680-72. Patikrinimo metu įvertinusi nustatytas aplinkybes bei įrodymus, pareiÅ¡kėjos pastabas, 2016-04-19 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-234 patvirtino 2016‑02‑01 patikrinimo aktÄ Nr. (13.2)FR0680-72 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 2367,93 EUR GPM, 2 650,01 EUR GPM delspinigių ir skirtÄ 30 proc. 710 EUR GPM baudÄ .

VMI 2016‑06‑16 sprendimu Nr. 68-149 patvirtino Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimÄ ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 proc. (1 325,01 Eur) GPM delspinigių. MGK 2016-09-14 sprendimu Nr. S-188 (7-141/2016) patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kuriÄ pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į biudžetÄ 2 367,93 Eur GPM ir 1 325 Eur GPM delspinigius ir panaikino sprendimo dalį, kuriÄ pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 710 Eur (30 proc.) GPM baudÄ ir nurodė sumokėti į biudžetÄ 237 Eur (10 proc.) GPM baudÄ .

Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjos skundas nepagrįstas. Kauno VMI ir MGK tinkamai iÅ¡nagrinėjo mokestinį ginÄÄ , iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡dėstė savo sprendimus. Pasisakydama dėl iÅ¡ E. D. 2006-01-06 įformintos 71 000 Lt paskolos nepripažinimo pareiÅ¡kėjos pajamomis VMI nurodo, kad pareiÅ¡kėja pagal 2006-01-10 skolos raÅ¡telį suteikė 80 000 Lt paskolÄ R. G.. SuteiktÄ paskolÄ R. G. deklaravo 2009 metų Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje, tačiau, pradėjus kontrolės veiksmus jos atžvilgiu, patikslino 2006 metų gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ ir 80 000 Lt sumÄ nurodė kaip negrÄ Å¾intÄ paskolÄ .

PareiÅ¡kėjos pozicija dėl suteiktos paskolos R. G. pajamų Å¡altinių gavimo patikrinimo metu buvo nenuosekli ir grindžiama prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ 2011-05-12 Kauno AVMI pateiktų atsakymų į klausimynÄ matyti, kad paskola suteikta iÅ¡ asmeninių santaupų ir R. S. grÄ Å¾intos paskolos. 2011-09-01 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad paskola R. G. suteikta iÅ¡ E. D. 2006-01-06 gautos 71 000 Lt paskolos. Bylos medžiagos duomenimis, paskola E. D. grynais grÄ Å¾inta 2011-03-28 pagal paskolos grÄ Å¾inimo raÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjos pakartotinis pozicijos keitimas nors ir nėra draudžiamas, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumu. Atlikus E. D. ir jo žmonos R. D. pajamų/iÅ¡laidų analizę nustatyta, kad E. D. neturėjo finansinių galimybių suteikti 71 000 Lt paskolÄ pareiÅ¡kėjai, paskola suteikta E. D. nenaudingomis sÄ lygomis, paskolos suteikimas grindžiamas vien tik suraÅ¡yta paskolos sutartimi bei paaiÅ¡kinimais, nepateikus pinigų perdavimo faktÄ pagrindžiančių objektyvių įrodymų.

PareiÅ¡kėja pateikė prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus dėl R. G. suteiktos paskolos gavimo Å¡altinių, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos su E. D. sudaryta paskolos sutartis yra formali, įforminta siekiant mokestinės naudos – pareiÅ¡kėjai iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyta 71 000 Lt paskola pagrįstai nepripažinta pajamomis, gautomis 2006‑01‑06 iÅ¡ E. D.. Pasisakydama dėl S. S. perduotų lėšų nepripažinimo pareiÅ¡kėjos pajamomis, VMI pažymi, kad VMI ir MGK pareiÅ¡kėjos argumentus bei pateiktÄ 2006-09-16 raÅ¡tÄ , kuriuo S. S. sÅ«naus naudai davė 32 000 Lt, įvertino kaip gynybinės pozicijos formavimÄ , visų pirma dėl to, kad tokių argumentų teikimas atsirado tik skundžiant Kauno AVMI sprendimÄ VMI, nors mokesčių administratoriaus kontrolės procedÅ«ros pareiÅ¡kėjos atžvilgiu atliekamos nuo 2011 metų.

PareiÅ¡kėja tiek mokestinio tyrimo metu, tiek pirminio, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu nepateikė S. S. 2006-09-16 raÅ¡to. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose tokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos. PareiÅ¡kėjos pozicija dėl S. S. perduotų piniginių lėšų taip pat nėra nuosekli. Kaip nurodyta Komisijos sprendime, <...> „aptariamas piniginių lėšų perdavimo raÅ¡tas suraÅ¡ytas 2006-09-16, pareiÅ¡kėja 45 760 Lt už sÅ«naus M. S. butÄ UAB „Mabilta“ pervedė 2006-09-19. 2006-09-16 raÅ¡te nurodyta, kad S. S. perduoda lėšas pareiÅ¡kėjai, o pareiÅ¡kėja įsipareigoja pateikti patvirtinimÄ apie lėšų panaudojimÄ .

Tačiau posėdžio Komisijoje metu pareiÅ¡kėja keletÄ kartų pakartojo, kad buvęs sutuoktinis ja nepasitiki, todėl pareiÅ¡kėja minėtÄ Ä¯mokÄ atliko savo lėšomis ir tik gavęs patvirtinimÄ S. S. lėšas perdavė pareiÅ¡kėjai.“ <...>. VMI mano, kad pasikeitusiÄ pareiÅ¡kėjos įvykių versijÄ lėmė siekis iÅ¡vengti mokestinių prievolių, todėl taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ su skundais pateiktas S. S. raÅ¡tas pagrįstai VMI ir MGK sprendimuose įvertintas kaip formalus.

Pažymi, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos skundų argumentus, VMI sprendimu pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo 50 proc. (1 325,01 Eur) GPM delspinigių, o MGK sprendimu 30 proc. dydžio (710 Eur) GPM bauda buvo sumažinta iki 10 proc. (237 Eur) GPM baudos. Posėdžio metu pareiÅ¡kėja skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2007 metais sudegė jos gyvenamasis namas, todėl paskolos raÅ¡telių neturi. 2006 metais pirko sÅ«nui M. S. butÄ , buvo imta paskola iÅ¡ banko. PareiÅ¡kėja buvo laiduotoja, nes sÅ«nus nedirbo.

Už butÄ sumokėjo iÅ¡ banko paskolos. Pinigų dar reikėjo buto įrengimui. Jos buvęs sutuoktinis S. S. jai pinigus davė grynais 32 000 Lt, o vėliau likusiÄ sumÄ â€“ 13 700 Lt. Posėdžio metu pareiÅ¡kėja nesutiko su atsakovės argumentais, kad jos pozicija dėl S. S. perduotų piniginių lėšų nenuosekli. Tvirtino, kad S. S. jai pinigus perdavė tik tuomet, kai ji sumokėjo UAB „Mabilta“ už sÅ«nui perkamÄ butÄ . Pasisakydama dėl paskolos gautos iÅ¡ E. D. paaiÅ¡kino, kad pinigai jai buvo perduoti bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, per Trijų karalių Å¡ventę.

E. D. yra jos Å¡eimos draugas. Å ventėje dalyvavo B. K. ir daugiau draugų. Pinigus skolinosi, nes reikėjo padėti vaikystės draugei R. G.. Tai žinojo ir B. K.. Paskolos sutartį rengė kartu su E. D., jos bute. Pinigus grÄ Å¾ino 2012 metais, sodyboje, E. D. pareikalavus. GrÄ Å¾inant pinigus niekas nedalyvavo. Gautos paskolos nedeklaravo dėl suklydimo, deklaracijas pildydavo ne pati, praÅ¡ydavo pagalbos. Atsakovės atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentavo tai, kad pareiÅ¡kėja nuolat keičia pozicijÄ dėl pinigų gavimo iÅ¡ buvusio sutuoktinio. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nei E. D., nei jo sutuoktinė negalėjo pareiÅ¡kėjai paskolinti tokios pinigų sumos. E. D. pats turėjo skolų, buvo areÅ¡tuotas jo butas. PaaiÅ¡kina, jog atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo trukmę pareiÅ¡kėjai buvo sumažinti delspinigiai ir bauda. Liudytoju apklaustas pareiÅ¡kėjos sÅ«nus M. S. paaiÅ¡kino, kad nusprendus įsigyti butÄ tėtis S. S. sutiko prisidėti.

Buto pirkimui buvo imama paskola iÅ¡ banko, mama laidavo, nes jis tuo metu nedirbo, studijavo. Dalis pinigų už butÄ buvo sumokėta iÅ¡ banko paskolos, kitÄ dalį apmokėjo mama ir tėtis. Tėtis sumokėjo 32 000 Lt, o paskui dar papildomai apie 17 000-18 000 Lt. Žino, kad tėtis su mama atsiskaitė perduodamas pinigus grynais, pinigų perdavime nedalyvavo. Prie jo iÅ¡laikymo studijų metu prisidėdavo abu tėvai. Liudytoju apklaustas B. K. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos draugas, santykiai draugiÅ¡ki, bendrauja apie 15 metų.

E. D. pažįsta, yra jį matęs kelis kartus pas pareiÅ¡kėjÄ . Pinigus iÅ¡ E. D. pareiÅ¡kėja skolinosi labai seniai, maždaug prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Pinigai buvo perduoti pareiÅ¡kėjos bute (duomenys neskelbtini), per Trijų karalių Å¡ventę. Pinigai (apie 70 000 Lt) buvo perduoti jam matant, daugiau nedalyvavo niekas. Jo žmona atvažiavo vėliau. Kam pareiÅ¡kėja skolinosi pinigus nežino, apie skolos atidavimÄ nieko nežino, pareiÅ¡kėja minėjo, kad pinigus E. D. grÄ Å¾ino. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.

Skundas atmestinas. Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjai už 2006 metų mokestinį laikotarpį papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno AVMI, atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 ir 2016-02-01 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (13.2)FR0680-72 (toliau – Patikrinimo aktas) (MGK I t., b. l. 38-51).

Atlikęs mokestinį patikrinimÄ teritorinis mokesčių administratorius nustatė, kad 2006 m. pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas. PareiÅ¡kėjos galimas piniginių lėšų likutis banke ir ne banke 2006-01-01 sudarė 108 317 Lt. 2006m. pareiÅ¡kėja gavo 40 990 Lt pajamų, kurias sudarė: 22 809 Lt darbo užmokestis iÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės administracijos; 3148 Lt palÅ«kanos iÅ¡ Ūkio banko; 3033 Lt individualios veiklos pajamos, gautos iÅ¡ Alytaus kolegijos; 12 000 Lt S. Č. grÄ Å¾inta paskola pagal 2003- 07-01 skolos raÅ¡telį bei 2005-06-23 paskolos sutartį (patvirtintÄ notaro).

PareiÅ¡kėja 2006 m. patyrė 137 436 Lt iÅ¡laidų, kurias sudaro: 45 760 Lt pavedimas bendrovei „Mabilta“ už sÅ«naus M. S. butÄ ; 80 000 Lt suteikta paskola (grynaisiais pinigais) R. G.; 8 533 Lt apskaičiuotos asmens vartojimo iÅ¡laidos pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis; 2 102 Lt atlikti mokėjimai grynaisiais pinigais į mokesčių inspekcijos surenkamÄ sias sÄ skaitas; 1 041 Lt atliktos draudimo įmokos grynaisiais pinigais. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjos 2006 m. gautas pajamas 40 990 Lt, patirtas iÅ¡laidas 137 436 Lt bei nustatytus piniginių lėšų likučius banke ataskaitinio laikotarpio pradžioje 93 317 Lt ir pabaigoje 42 154 Lt, pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ piniginių lėšų likutį ne banke mokestinio laikotarpio pradžioje 150 00 Lt, Kauno AVMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėja 2006 metais gavo 30 283 Lt pajamų, iÅ¡ mokestinio patikrinimo metu nenustatytų Å¡altinių.

Minėtų pajamų nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo mokėtino į biudžetÄ GPM, tuo pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1Q07 (toliau - GPMÄ®) 25 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas ir apskaičiavo 2367,93 EUR (8176 Lt) GPM. Patikrinęs GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ 2007-2010 metais mokesčių administratorius pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Kauno AVMI pateikė pastabas (MGK I t., b. l. 31).

Teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose pastabose nurodė, kad 2006 m. iÅ¡ E. D. gauta 71 000 Lt paskola nepagrįstai nepripažinta pajamomis. PareiÅ¡kėja taip pat nesutiko su jai papildomai priskaičiuotu GPM už 2006 metus. Kauno AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pastabas, 2016-04-19 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-234 patvirtino Patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 2 367,93 Eur GPM, 2 650,01 Eur GPM delspinigių ir skirtÄ 710 Eur (30 proc.) GPM baudÄ (MGK I t., b. l. 21-29).

Nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ VMI (MGK I t., b. l. 15-16). SkundÄ centriniam mokesčių administratoriui grindė tuo, kad Kauno AVMI nepagristai pajamomis nepripažino 71 000 Lt paskolos gautos iÅ¡ E. D.. Teigė, kad mokesčių administratorius formaliai atliko E. D. ir jo sutuoktinės atžvilgiu kontrolės veiksmus, neatsižvelgė į E. D. paaiÅ¡kinime nurodytÄ faktÄ , kad grynųjų pinigų jis turėjo ne tik iÅ¡ santaupų, bet ir iÅ¡ giminaičių, pasiskolinęs iÅ¡ draugų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, sprendimas priimtas nesivadovaujant surinktais raÅ¡ytiniais duomenimis bei asmenų parodymais, prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams ir tik teismas gali įvertinti įrodymų tinkamumÄ . PareiÅ¡kėja VMI pateiktame skunde taip pat nurodė, kad sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui pinigų duodavo ir buvęs sutuoktinis S. S., su kuriuo santuoka iÅ¡iro ir kartu nebegyvena nuo 1999 metų, nors oficialiai iÅ¡tuoka buvo įregistruota tik 2007 metais. Teigė, kad pinigus duodavo grynais, didesnes sumas skirdavo pagal raÅ¡telius.

RaÅ¡telius rinkdavo, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl jų pateikti neturi galimybės. PareiÅ¡kėja su skundu pateikė vienÄ lėšų iÅ¡ S. S. gavimo faktÄ patvirtinantį raÅ¡telį, kurį iÅ¡saugojo S. S.. Skunde pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad mokestiniai tyrimai ir patikrinimai vyksta nuo 2011 metų pabaigos, patikrinimas užbaigiamas sprendimu pradėti naujÄ patikrinimÄ , procedÅ«ros kelis kartus sustabdytos ne dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, todėl ji nesutinka su delspinigių ir baudų skyrimu už visÄ laikotarpį.

Nurodytų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėja prašė VMI panaikinti Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-234. VMI 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 68-149 patvirtino Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-234 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 1 325,01 Eur GPM delspinigių (MGK I t., b. l. 10-13). Nesutikdama su VMI sprendimu pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Komisijai (MGK I t., b. l. 1-2). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti į biudžetÄ 2 367,93 Eur GPM ir 1325 Eur GPM delspinigius ir panaikino sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 710 Eur (30 proc.) GPM baudÄ ir nurodė sumokėti į biudžetÄ 237 Eur (10 proc.) GPM baudÄ .

Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM už 2006 m., apskaičiuotas, nepripažinus dalies pareiškėjos teiktų jos pajamas, naudotas ginčo išlaidoms padengti, pagrindžiančių duomenų. Pareiškėja teigia, kad dalį jos ginčo išlaidoms padengti naudotų pinigų sudaro 71 000 Lt paskola gauta iš E. D. bei jos buvusio sutuoktinio S. S. jai perduotos lėšos skirtos jų sūnaus M. S. poreikių tenkinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalies ir MAÄ® 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).

Dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai).

Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).

Dėl E. D. suteiktos paskolos Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2006 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėja pagal paskolos raÅ¡telį suteikė R. G. 80 000 Lt paskolÄ , kuriÄ deklaravo tik 2009 metais, patikslindama Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už 2006 metų mokestinį laikotarpį (MGK II t., b. l. 38-51). PareiÅ¡kėja Å¡ių aplinkybių neginčija. Tarp pareiÅ¡kėjos ir R. G. dėl paskolos grÄ Å¾inimo 2010 – 2012 metais vyko teisminiai ginčai (MGK I t., b. l. 84-102, II t., b. l. 59-95). 2011 m. gegužės mėnesį pildydama Kauno AVMI klausimynÄ pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2006 m. suteikė paskolÄ vaikystės draugei R.

G. iÅ¡ R. S. grÄ Å¾intos paskolos ir asmeninių santaupų. SuteiktÄ paskolÄ deklaravo tik tada, kai nutarė kreiptis į teismÄ (MGK II t., b. l. 56). Atsakymus į klausimynÄ mokesčių administratorius gavo 2011-05-12 (MGK II t., b. l. 56). 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiÅ¡kėja, pateikdama atsakymus į klausimus, kuriais buvo praÅ¡oma dar kartÄ detaliai nurodyti suteiktų paskolų laikotarpius, sumas ir kitas aplinkybes, nurodė, kad paskolÄ R. G. suteikė iÅ¡ savo santaupų bei iÅ¡ E. D. pasiskolintų lėšų (MGK II t., b. l. 144-148).

Tokios pačios pozicijos pareiÅ¡kėja laikėsi ir vėliau (MGK I t., b. l. 149). MGK byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ E. D. gautÄ paskolÄ pareiÅ¡kėja deklaravo 2011-08-30 patikslindama Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už 2006 metų mokestinį laikotarpį, t. y. likus dviem dienoms iki atsakymų (paaiÅ¡kinimų) į papildomus klausimus pateikimo mokesčių administratoriui (MGK II t., b. l. 11-16). E. D. mokesčių administratoriui pateiktuose atsakymuose į 2011-09-19 klausimynÄ Nr. (68)-S-9491 paaiÅ¡kino, kad 2006-01-06 paskolino pareiÅ¡kėjai 71 000 Lt grynais pagal paskolos sutartį.

PareiÅ¡kėja (paskolos gavėja) palÅ«kanų nemokėjo. Giminystės ryÅ¡iai jų nesieja, J. S. jo pažįstama. Pinigus skolino, nes pareiÅ¡kėja norėjo padėti savo gerai draugei. PaskolÄ suteikė iÅ¡ savo santaupų. J. S. jam paskolÄ grÄ Å¾ino 2011-03-28 grynais pinigais, jos sodyboje (MGK II t., b. l. 98). 2012-11-22 mokesčių administratoriui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose E. D. nurodė, kad kartu su sutuoktine ketino įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ ir 2005 m. pabaigoje turėjo 71 000 Lt sumÄ , kuri susidarė iÅ¡ santaupų, giminaičių pagalbos ir pasiskolinus iÅ¡ draugų.

Å iÄ sumÄ ketino skirti nuomojamam butui pirkti, tačiau nusprendė jo nepirkti, nes gali bÅ«ti per mažas. TurėtÄ pinigų sumÄ paskolino J. S.. 2011 m. kovo mėnesį J. S. grÄ Å¾inus pinigus, atidavė skolas (MGK II t., b. l. 110). Mokesčių administratorius, atlikęs sutuoktinių E. ir R. D. pajamų ir iÅ¡laidų analizę, konstatavo, kad nei E. D., nei jo sutuoktinė neturėjo finansinių galimybių paskolinti pareiÅ¡kėjai 71 000 Lt sumos (MGK II t., b. l. 99-101, ). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. ir R.

D. su darbo santykiais susijusios gautos pajamos nedidelės (MGK II t., b. l. 103-105), piniginių lėšų apyvartos bankų sÄ skaitose ir jų likučiai maži, indėlių sutuoktiniai neturėjo (MGK II t., b. l., 122-132, 137-144, 148-157), nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę (MGK II t., b. l. 113, 116). 2008 m. sausio 4 d. E. D. įsigijo transporto priemonę AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ 2008 m. spalio 21 d. iÅ¡ Kelių transporto priemonių registro iÅ¡registravo (MGK II t., b. l. 117-120).

Teikdamas Metinę pajamų turto deklaracijÄ už 2008 m. minėtos transporto priemonės pardavimo pajamas deklaravo 500 Lt, o įsigijimo kainos ir kitų su pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių iÅ¡laidų sumÄ nurodė 1000 Lt. Kitų transporto priemonių 2004-2012 metais įregistruota nebuvo. Å eimoje auga du vaikai (MGK II t., b. l. 112-113). E. D. suteiktų paskolų nėra deklaravęs. 2005-05-02 yra pateikęs Å¡eimos turto deklaracijÄ , kurioje deklaravo paties gautÄ 10 713 Lt paskolÄ iÅ¡ SEB banko. 2005-2006 m.

E. D. bankams negrÄ Å¾intų paskolų likutis sudarė 12 645,19 Lt, o R. D. – 4 913,21 Lt (MGK II t., b. l. 121-123). Sutuoktiniai 2008-05-27 pirkimo-pradavimo sutarties Nr. 3879 įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), kainai apmokėti ėmė paskolÄ iÅ¡ banko (MGK II t., b. l. 114-115). E. D. mokesčių administratoriui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2011 m. birželio mėnesį bankui įkeistas butas buvo areÅ¡tuotas, nes nemokėjo kredito įmokų (MGK II t., b. l. 110). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad E. ir R.

D. priklausančiam turtui 2011 m. buvo taikyta ir kitų areÅ¡tų (MGK II t., b. l. 114). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, paneigiančių tarp pareiÅ¡kėjos J. S. ir E. D. sudarytos paskolos realumÄ . PareiÅ¡kėja aiÅ¡kindama paskolos suteikimo R. G. aplinkybes buvo nenuosekli ir keitė savo pozicijÄ , siekdama pagrįsti paskolintų pinigų Å¡altinio gavimÄ . Mokesčių administratoriui pradėjus kontrolės veiksmus, pareiÅ¡kėja teigė, kad R.

G. paskolÄ suteikė iÅ¡ R. S. grÄ Å¾intos paskolos ir asmeninių santaupų (MGK II t., b. l. 56), tačiau mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimÄ ir nusprendus pradėti mokestinį patikrinimÄ (MGK II t., b. l. 41-55) bei papraÅ¡ius pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl suteiktų paskolų, pareiÅ¡kėja 2011-08-30 patikslino Metines gyventojo pajamų deklaracijas ir 2011-09-01 pateiktuose paaiÅ¡kinimuose R. G. suteiktos paskolos pinigų Å¡altiniais įvardino asmenines santaupas ir paskolÄ gautÄ iÅ¡ E. D..

PareiÅ¡kėja taip pat pateikė su E. D. 2006-01-06 sudarytÄ raÅ¡ytinę paskolos sutartį. Mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtinta, kad nei E. D. ir jo sutuoktinė, gaudami nedideles pajamas ir turėdami įsipareigojimų bankams, neturėjo jokių objektyvių galimybių paskolinti pareiÅ¡kėjai didelę pinigų sumÄ , t. y. 71 000 Lt. Teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl paskolos J. S. suteikimo E. D. taip pat keitė savo pozicijÄ , teigdamas, jog paskolÄ suteikė iÅ¡ savo santaupų, tačiau vėliau nurodė, jog pinigai buvo ne tik sutaupyti, bet gauti iÅ¡ giminaičių, pasiskolinti iÅ¡ draugų, nes su sutuoktine ketino pirkti nuomojamÄ butÄ .

E. D. nenurodė konkrečių asmenų davusių ir/ar skolinusių jam pinigus, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. IÅ¡ fizinių asmenų gautų ir fiziniams asmenims suteiktų paskolų E. D. nedeklaravo. Tarp pareiÅ¡kėjos ir E. D. sudaryta paskolos sutartis neatlygintinė, konkretus paskolos grÄ Å¾inimo terminas nenustatytas. 2008 m. E. D. su sutuoktine įsigytam butui pinigus skolinosi iÅ¡ banko, mokėjo palÅ«kanas, o tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimo ir nemokant kredito įmokų, butas 2011 m. birželio mėnesį buvo areÅ¡tuotas, nors paskolos sutartį sudariusios Å¡alys teigia, kad paskolÄ pareiÅ¡kėja grÄ Å¾ino 2011 m. kovo 28 d. (MGK II t., b. l. 97).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog paskolos sutartis E. D. buvo ne tik ekonomiÅ¡kai nenaudinga, bet ir nuostolinga, nes paskolinęs taupytas ir iÅ¡ giminaičių/draugų pasiskolintas lėšas, kurios, E. D. teigimu, buvo skirtos Å¡eimos bÅ«stui pirkti, buto pirkimui ėmė paskolÄ iÅ¡ banko, nereikalavo J. S. grÄ Å¾inti paskolos ar jos dalies. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad E. D. tiek iki paskolos sutarties sudarymo, tiek po jos grÄ Å¾inimo, bÅ«tų realiai disponavęs ar galėjęs disponuoti 71 000 Lt suma.

Aplinkybę, kad pinigų perdavimo faktÄ gali patvirtinti Å¡eimos draugas B. K., pareiÅ¡kėja nurodė tik pateikus skundÄ teismui, nors mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 metais, mokestinį ginÄÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėjo centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, tačiau nei vienoje ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje pareiÅ¡kėja minėto asmens neminėjo, liudytoju kviesti neprašė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad posėdžio metu apklausto B.

K. ir pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimai apie pinigų perdavimo aplinkybes nesutapo. B. K. teigė, kad E. D. pareiÅ¡kėjai pinigus perdavė pareiÅ¡kėjos bute (duomenys neskelbtini), per Trijų karalių Å¡ventę. Pinigai (apie 70 000 Lt) buvo perduoti jam matant, daugiau nedalyvavo niekas, jo žmona atvažiavo vėliau, o pareiÅ¡kėja duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, jog pinigų perdavimo metu bute buvo ir daugiau asmenų (draugai, Å¡eima). PareiÅ¡kėjos argumentai ir paaiÅ¡kinimai, jog iÅ¡ E. D. gautÄ paskolÄ buvo pamirÅ¡usi deklaruoti, deklaracijas pildydavo ne pati, atmesti kaip nepagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėja Metinę gyventojo pajamų deklaracijÄ už 2006 metų laikotarpį patikslino tik mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimÄ ir papraÅ¡ius pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl suteiktų paskolų. IÅ¡ ankstesniais laikotarpiais pareiÅ¡kėjos pateiktų deklaracijose nurodytų duomenų matyti, jog mažesnių gautų ir/ar suteiktų paskolų sumas pareiÅ¡kėja deklaruodavo. PareiÅ¡kėja taip pat 2009 m. tikslino deklaracijÄ , kurioje deklaravo R.

G. 2006-01-10 suteiktÄ 80 000 Lt paskolÄ , todėl turėjo prisiminti ir žinoti pasiskolintų pinigų gavimo Å¡altinį ir atitinkamai patikslinti deklaracijÄ , nurodydama visas gautas paskolas, jų sumas ir paskolas suteikusių asmenų duomenis. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiÅ¡kai įvertinus visus Å¡alių pateiktus įrodymus, pripažintina, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir E. D. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis formali, sudaryta pareiÅ¡kėjai siekiant pagrįsti iÅ¡laidas virÅ¡ijusias pajamas bei iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo pajamų, gautų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų pajamų Å¡altinių.

Vien tai, kad Å¡alys sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, nepatvirtina realaus paskolos gavimo fakto. Dėl S. S. perduotų pinigų Grįsdama aplinkybę, kad jos iÅ¡laidos 2006 metų mokestiniu laikotarpiu nevirÅ¡ijo pajamų, pareiÅ¡kėja nurodė, jog pinigų sÅ«naus M. S. iÅ¡laikymui duodavo ir jos buvęs sutuoktinis S. S.. PareiÅ¡kėjos teigimu, 2006-09-16 S. S. jai pagal raÅ¡tÄ perdavė 32 000 Lt, o 2006-09-19 ji pervedė už sÅ«naus butÄ UAB „Mabilta“ 45 760 Lt. Pateikus pavedimo kopijÄ S. S. jis papildomai davė trÅ«kstamus pinigus – 13 760 Lt, tačiau jų davimo faktas nebuvo fiksuotas kokiu nors dokumentu.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Pareiškėja taip pat teigė, jog pozicijos dėl iš buvusio sutuoktinio gautų pinigų nekeitė. Su nurodytais pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirminiame mokesčių administratoriui pateiktame klausimyne, pateikdama atsakymus apie tiriamuoju laikotarpiu dovanotas pinigines lėšas, pareiškėja nurodė, kad 2006-09-19 UAB „Mabilta“ pervedė 45 760 Lt (sūnus M.

S. paėmęs paskolÄ buto įsigijimui) (MGK II t., b. l. 57). Teigė, jog tiriamuoju laikotarpiu nėra gavusi kitų, 2006-2009 m. deklaracijose nenurodytų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, grynais pinigais (MGK II t., b. l. 57). Vėliau pildytuose klausimynuose pareiÅ¡kėja nebuvo pateikusi jokių duomenų dėl S. S. sÅ«naus poreikių tenkinimui, įskaitant ir buto įsigijimui, duodamų ir/ar duotų pinigų (MGK II t., b. l. 144-149). Teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto (MGK I t., b. l.

31) aplinkybės, kad ji sÅ«nui padovanojo 45 760 Lt sumÄ buto įsigijimui (Patikrinimo akto 6 l., MGK I t., b. l. 40,), neginčijo, prieÅ¡taravimų dėl to nereiÅ¡kė, papildomų paaiÅ¡kinimų ir/ar duomenų Å¡iuo klausimu nepateikė. Tik 2016-05-09 VMI pateiktame skunde (MGK I t., b. l. 15-16) pareiÅ¡kėja nurodė, jog mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu yra ne kartÄ minėjusi, kad lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui ir mokymuisi duodavo ir jos buvęs sutuoktinis S. S.. PaaiÅ¡kino, jog didesnes sumas duodavo pagal raÅ¡telius, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl pateikia tik vieno raÅ¡to kopijÄ , kuriÄ turėjo iÅ¡saugojęs S. S.. 2006-06-16 raÅ¡te nurodyta, kad S. S. perduoda J.

S. 32 000 Lt, kurie skirti sÅ«naus M. S. buto įsigijimui , o ji įsipareigoja pateikti patvirtinimÄ apie lėšų panaudojimÄ . RaÅ¡tÄ pasiraÅ¡iusios Å¡alys nurodė, kad pinigai perduoti –priimti 2006-09-17 (MGK I t., b. l. 17). Mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad buvęs sutuoktinis ja nepasitiki, todėl pareiÅ¡kėja įmokÄ atliko savo lėšomis, o S. S. lėšas perdavė pareiÅ¡kėjai tik gavęs atlikto mokėjimo patvirtinimÄ . PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus apie Å¡ias operacijas mokestinės kontrolės metu neinformavo todėl, kad apie 32000 Lt paramÄ sÅ«nui iÅ¡ buvusio sutuoktinio buvo pamirÅ¡usi.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja taip pat tvirtino, kad S. S. jai pinigus perdavė tik tuomet, kai ji sumokėjo UAB „Mabilta“ už sÅ«nui perkamÄ butÄ . PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡to turinys prieÅ¡taringi. Pagal pateiktÄ raÅ¡tÄ S. S. pinigus skirtus sÅ«naus buto įsigijimui perdavė pareiÅ¡kėjai 2006-09-17, o ji įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ sumokėti UAB „Mabilta“ ir pateikti S. S. tai patvirtinantį dokumentÄ . MokėjimÄ UAB „Mabilta“ 47 760 Lt sumai pareiÅ¡kėja atliko 2006-09-19 (MGK II t., b. l. 162).

IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėja galimai S. S. perduotos 32 000 Lt į sÄ skaitÄ neįnešė, o mokėjimÄ atliko iÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ (2006-09-19) jai grÄ Å¾into indėlio (MGK I t., b. l. 163). Mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje ir teisme metu, pareiÅ¡kėja pozicijÄ pakeitė, teigdama, kad pinigus S. S. jai perdavė tik tuomet, kai ji atliko mokėjimo pavedimÄ ir pateikė tai patvirtinantį dokumentÄ . Teismo posėdyje liudijęs pareiÅ¡kėjos sunÅ«s M.

S. paaiÅ¡kino, kad nusprendus įsigyti butÄ tėtis S. S. sutiko prisidėti. Buto pirkimui buvo imama paskola iÅ¡ banko, mama laidavo, nes jis tuo metu nedirbo, studijavo. Dalis pinigų už butÄ buvo sumokėta iÅ¡ banko paskolos, kitÄ dalį apmokėjo mama ir tėtis. Tėtis sumokėjo 32 000 Lt, o paskui dar papildomai apie 17 000-18 000 Lt. Žino, kad tėtis su mama atsiskaitė perduodamas pinigus grynais, tačiau pinigų perdavime nedalyvavo, apie atsiskaitymÄ Å¾ino iÅ¡ tėvų žodinių paaiÅ¡kinimų.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiÅ¡kai įvertinus visus Å¡alių pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, pripažintina, kad pareiÅ¡kėja įrodinėdama aplinkybes dėl iÅ¡ S. S. gautų pinigų, skirtų sÅ«naus buto pirkimui nebuvo nuosekli, pateikto raÅ¡to turinys ir pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimai kada S. S. jai perdavė pinigus ir iÅ¡ kokių lėšų ji atliko pavedimÄ UAB „Mabilta“ prieÅ¡taringi. Aplinkybę, kad mokėjimas UAB „Mabilta“ buvo atliktas iÅ¡ S. S. duotų pinigų, pareiÅ¡kėja pradėjo įrodinėti tik 2016 metais VMI pateiktame skunde, nors mokestinis patikrinimas vyksta nuo 2011 metų.

Pateikdama pirminius paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai nurodė, jog už perkamÄ bÅ«stÄ UAB „Mabilta“ sumokėta 47 760 Lt suma yra dovana sÅ«nui M. S.. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumu, todėl pirminiai pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai dėl 47 760 Lt sumos pervedimo UAB „Mabilta“ laikyti patikimesniais, objektyvesniais, neįtakotais laiko ir kitų aplinkybių. PareiÅ¡kėja, pasirinkdama pajamas (lėšas) gauti grynaisiais pinigais ir Å¡ių pajamų nedeklaruodama pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, turėjo įvertinti rizikÄ , atsirandančiÄ dėl jai tenkančios tokių faktų įrodinėjimo naÅ¡tos.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja neįrodė S. S. jai perduotų 47 760 Lt sumos ar ženklios jos dalies realumo. Mokesčių administravimo įstatymas 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog pareiÅ¡kėja neįrodė iÅ¡ E. D. ir S. S. gautų pajamų realumo.

Sudarydama paskolos sutartį ir pateikdama su S. S. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ (raÅ¡tÄ ) pareiÅ¡kėja siekė iÅ¡vengti GPM mokėjimo ir pateisinti jos pajamas virÅ¡ijančias iÅ¡laidas, todėl pripažintina, kad mokesčių administratorius pagrįstai Å¡ių sumų nepripažino pareiÅ¡kėjos pajamomis. Dėl paskirtų delspinigių ir baudos PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su jai priskaičiuotas delspinigiais ir bauda. Savo nesutikimÄ grindžia tuo, kad mokesčių pažeidimų nepadarė.

Mokestinis patikrinimas vyko ilgai, tyrimai ir patikrinimai kelis kartus buvo sustabdyti ne dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, todėl toks tyrimų vilkinimas lemia atsakovės siekį pasipelnyti mokesčio mokėtojos sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos 2006 metais patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 30 283 Lt. PareiÅ¡kėja 2006 m. disponuodama pajamomis, nepagrįstomis atitinkamais pajamų Å¡altiniais, jų nedeklaravo ir mokėtino GPM neapskaičiavo, tuo pažeisdama GPMÄ® 25 straipsnio, reglamentuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkÄ , ir GPMÄ® 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimÄ , deklaravimÄ , sumokėjimÄ , metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimÄ .

Už GPMÄ® pažeidimus skirias baudos ir (ar) skaičiuojami delspinigiai teisės aktų nustatyta tvarka (GPMÄ® 36 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das (MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų numatyti pagrindai – mokestinės prievolės neįvykdymas. MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos (delspinigių) mokėjimus už mokesčių įstatymo pažeidimus pagrindas apima tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi bÅ«ti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė yra preziumuojama (pvz., žr. LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15‑141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p, 82–89; 2005 m. spalio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15‑1421/2005). AiÅ¡kindamas MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas atleidimÄ nuo baudos (delspinigių) sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti Å¡ia atleidimo nuo poveikio priemonių galimybe, tenka bÅ«tent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑364/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartÄ akcentavęs, jog MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei negalėjo numatyti, ir dėl Å¡ių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti veikiami mokesčių mokėtojo valios.

Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 82–89; 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1412-575/2015 ir kt.).

Nenustačius Å¡ių aplinkybių buvimo, mokesčių mokėtojas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudos (delspinigių) Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pirminis pavedimas patikrinti pareiÅ¡kėjÄ mokestiniais laikotarpiais nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31, priimtas 2011-07-21, patikrinimo pradžia nurodyta 2011-07-22, patikrinimas baigtas 2014-10-14, o pirminio patikrinimo rezultatai įforminti 2014-10-14 patikrinimo aktu Nr. FR0680-692 (MGK I t., b. l. 129-143, 170-176). 2014-12-19 Kauno AVMI priėmė sprendimÄ atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ (MGK I t., b. l. 120-128), kurį vykdant 2015-03-24 priimtas pavedimas tikrinti (MGK I t., b. l.

52) Mokestinis patikrinimas dėl informacijos rinkimo buvo stabdomas ir atnaujinamas (MGK I t. b. l. 53-58). Patikrinimas baigtas 2016-02-01 suraÅ¡ant Patikrinimo aktÄ (MGK I t., b. l. 38-51). Kauno AVMI 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuota 2 650,01 Eur (8176 Lt) delspinigių ir paskirta 710 Eur (30 proc.) bauda (MGK I t., b. l. 21-29). VMI inspekcija, atsižvelgdama į ilgÄ mokestinio patikrinimo trukmę, pareiÅ¡kėjai priskaičiuotus delspinigius sumažino 50 proc., t. y. iki 1 325,01 EUR (MGK I t., b. l. 10-13), o Mokestinių ginčų komisija numažino pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ iki minimalaus dydžio – 10 proc., t. y. 237 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad VMI ir Komisija sumažindamos pareiÅ¡kėjai mokėtinų delspinigių ir paskirtos baudos sumas, atsižvelgė į ilgÄ mokestinio tyrimo trukmę, įvertino pareiÅ¡kėjos bendradarbiavimÄ . IÅ¡ delspinigių paskaičiavimo lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti delspinigių suma (1 325,01 EUR) yra mažesnė, nei priskaičiuota už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo sumokėti GPM iki mokestinio patikrinimo pradžios (nuo 2007-05-02 iki 2011-05-31, 1 441,12 Eur, b. l. 57).

Pareiškėjai taip pat paskirta minimali bauda. Bylos nagrinėjimo metu kitų pagrindų, kuriems esant paskirtų delspinigių suma galėtų būti sumažinta, arba pareiškėja atleista nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, nenustatyta. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus.

Mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosi MAÄ® ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos J.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė