2025-02-05 Nr. AB-2265-3-61-3-07628-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-02-05 Nr. AB-2265-3-61-3-07628-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nesupranta lietuvių kalbos, ir laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 30 d. jis gulėjo ligoninėje (pridėjo tai patvirtinančią pažymą), o Sprendimas nebuvo pateiktas jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba. Pažymėjo, kad šventiniu laikotarpiu surasti teisininką, kuris per trumpą terminą susipažintų su Sprendimu ir pareiškėjo situacija, surašytų įstatymų reikalavimus atitinkantį skundą, buvo itin sudėtinga, todėl teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-287-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07628-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 24S265698 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą panaikinti pareiškėjo įtraukimą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas nurodo, kad teismui nusprendus, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2024 m. gruodžio 11 d. (2024 m. gruodžio 10 d. pridėtas lydraštis adoc formatu) tik po kelių el. paštu ir registruotu laišku rašytų prašymų Migracijos departamentui pateikti Sprendimo nuorašą adoc formatu, kurio pačiam pareiškėjui per kelias dienas atidaryti nepavyko (pavyko tik po kelių dienų, su kitų asmenų pagalba), nes šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą jo atsiimti neturėjo jokios galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, jog neturi el. parašo (buvo nurodyta pateikti prašymą, pasirašytą el. parašu), o 2024 m. gruodžio 10 d. lydraštyje nurodyta aplinkybė, kad jis pranešimą Lietuvos Respublikos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) perskaitė 2024 m. lapkričio 25 d. nepatvirtina, kad jam Sprendimas buvo tinkamai įteiktas ir jis su juo susipažino. Todėl, pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad per MIGRIS sistemą galbūt siųsto Sprendimo jam atidaryti ir perskaityti nepavyko, nes Sprendimas MIGRIS sistemoje galbūt buvo pateiktas tik adoc formatu arba užkoduotas kodu, kurio jis neturėjo, todėl pareiškėjui atidaryti ir su juo susipažinti iš karto nepavyko.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nesupranta lietuvių kalbos, ir laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 30 d. jis gulėjo ligoninėje (pridėjo tai patvirtinančią pažymą), o Sprendimas nebuvo pateiktas jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba. Pažymėjo, kad šventiniu laikotarpiu surasti teisininką, kuris per trumpą terminą susipažintų su Sprendimu ir pareiškėjo situacija, surašytų įstatymų reikalavimus atitinkantį skundą, buvo itin sudėtinga, todėl teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsakovo rašte dėl dokumento pateikimo nurodyta, kad atsakydamas į 2024 m. lapkričio 26 d. prašymą pateikti Migracijos departamento Sprendimą, jis pareiškėjui siunčia prašomo dokumento nuorašą su metaduomenimis ir informuoja, kad 2024 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamentas išsiuntė pranešimą apie priimtą sprendimą per MIGRIS sistemą į jo MIGRIS sistemos paskyrą, o MIGRIS pranešimą pareiškėjas perskaitė 2024 m. lapkričio 25 d.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas rėmėsi aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas, įvertinęs atsakovo rašto turinį, darė išvadą, kad pareiškėjas iš 2024 m. lapkričio 21 d. el. paštu / per MIGRIS sistemą atsiųsto pranešimo turinio turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, t. y. Sprendimą, juo nustatomas teises ir pareigas, apskundimo tvarką. Pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas buvo informuotas per MIGRIS sistemą. Byloje nėra duomenų, jog MIGRIS paskyra pareiškėjui nebuvo prieinama, todėl, teismas vertino, kad sužinojimo apie skundžiamą sprendimą data laikoma 2024 m. lapkričio 25 d. Kadangi skundas teisme gautas 2024 m. gruodžio 27 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.
Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jog gulėjo ligoninėje 2024 m. spalio mėn. t. y. prieš skundžiamo Sprendimo priėmimą, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą pareiškėjas praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Migracijos departamento Sprendimą, darė išvadą, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas kreipdamasis į teismą tik 2024 m. gruodžio 27 d., todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui skunde suformuluotame prašyme dėl termino atnaujinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo nurodytų aplinkybių motyvuotai ir pagrįstai neįvertino, taip pat, pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką akcentuoja, teismo nutartyje aplinkybių visuma nebuvo pagrįstai motyvuotai įvertinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog taikant įstatymo analogiją, akivaizdu, kad neišvertus skundžiamo Sprendimo į lietuvių kalbą, tokia teisinė situacija objektyviai laikytina kaip ribojanti galimybes efektyviai ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas vertino, kad pagal susiklosčiusią teisminę praktiką svarbia priežastimi teismas gali pripažinti tokias aplinkybes, kurios objektyviai trukdė ar sudarė rimtas kliūtis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, nors jis norėjo tai padaryti ir buvo pakankamai atidus, tačiau, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai neįvertino aplinkybių, kad per MIGRIS sistemą galbūt siųsto Sprendimo pareiškėjui atidaryti ir perskaityti nepavyko, nes Sprendimas MIGRIS sistemoje galbūt buvo pateiktas tik adoc formatu arba užkoduotas kodu, kurio pareiškėjas neturėjo, todėl pareiškėjui atidaryti ir su juo susipažinti iš karto nepavyko. Pareiškėjo įsitikinimu, nors jis skunde nurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos ir laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 30 d. gulėjo ligoninėje (buvo pateikta tai patvirtinanti pažyma), tačiau ši svarbi ir objektyvi aplinkybė pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinta. Skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nebuvo pateiktas jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėjas pažymi, kad šventiniu laikotarpiu surasti teisininką, kuris per trumpą terminą susipažintų su Sprendimu ir pareiškėjo situacija, surašytų įstatymų reikalavimus atitinkantį skundą buvo itin sudėtinga.
Pareiškėju vertinimu, priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, jis dėjo visas pastangas, kad jo teisės būtų apgintos, susitarė su atstovu dėl skundo parengimo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, pabrėžia, kad išnykus priežastims, kurios jam objektyviai kliudė kreiptis į teismą, jis per protingą laiką padavė skundą. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgiama į realią pareiškėjo kaip užsieniečio padėtį bei jo realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą, t. y. paduoti skundą dėl jam nepalankaus Migracijos departamento Sprendimo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad būdamas (duomenys neskelbtini) jis operatyviai negalėjo nuotoliniu būdu suderinti atstovavimo ir teisinės gynybos klausimų, kadangi (duomenys neskelbtini) privačių pokalbių klausomasi, todėl atskleidžiant informaciją apie tariamą jo nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėjui kiltų pavojus. Pareiškėjo nuomone, teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis pagrįstai bijojo informacinių technologijų priemonėmis derinti atstovavimo teisme detales. Pareiškėjo baimė buvo pagrįsta informacija, kad asmenys, pasisakantys prieš valdžią, gali būti persekiojami ir su jais gali būti susidorojama (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pažymi, jog tik nuo 2024 m. gruodžio 11 d. turėjo objektyvią galimybę derinti atstovavimo sąlygas, o skundas pateiktas nepraėjus 14 dienų terminui nuo šios dienos (skundas paduotas 2024 m. gruodžio 27 d.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad procesinis terminas praleistas nežymiai – būtent dėl netinkamo informavimo apie Sprendimą ir atstovo paieškos, nes pats pareiškėjas įstatymo reikalavimus atitinkančio skundo parengti ir paduoti teismui negalėtų (korespondencija net nebūtų išsiųsta iš šalies), be to, profesionalaus atstovo paieška pripažįstama svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo Sprendimo turinys suponuoja, kad pareiškėjas komunikacijos priemonėmis tardamasis dėl atstovavimo Lietuvos Respublikoje ir Sprendimo priėmimo faktinių pagrindų, be kitų aplinkybių, atskleistų savo poziciją dėl nelojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ir (ar) vykdomai politikai, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, pareiškėjo atstovo ir informacinių priemonių paieška, su kuriomis jis galėtų saugiai bendrauti informacinėmis priemonėmis, užtruko dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių ir valios.
Pareiškėjo teigimu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, inicijuojamo ginčo pobūdį ir Sprendimu jam sukeliamas pasekmes, jis operatyviai, aktyviai ir rūpestingai siekė paduoti skundą dėl jam neigiamas pasekmes sukeliančio Migracijos departamento Sprendimo, o būnant (duomenys neskelbtini) teisė kreiptis į administracinį teismą objektyviai buvo suvaržyta. Pareiškėjo vertinimu, jis skundą dėl Sprendimo pateikė per protingą terminą ir nenustatytos aplinkybės, kad jis elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl, laikosi pozicijos, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.
Migracijos departamentas 2025 m. sausio 31 d. pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjo atskirojo skundo pažymi, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, jog jis gydėsi, buvo šventinis laikotarpis, neturi įtakos susidariusiai situacijai. Akcentuoja, jog pareiškėjas nurodė, kad ligoninėje jis buvo nuo 2024 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 30 d., tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. lapkričio 20 d. o pranešimas Nr. 24SD30893 (toliau – ir Pranešimas), su kuriuo pareiškėjas susipažino, buvo išsiųstas per MIGRIS sistemą 2024 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamentas paaiškina, kad jam išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, asmenys į jų nurodytą el. paštą, gauna automatinį pranešimą apie gautą naują žinutę MIGRIS paskyroje. Nurodo, kad, išsiuntus Pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, pareiškėjas turėjo gauti anksčiau minėtą automatinį pranešimą į jo nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini). Todėl, Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas 2024 m. lapkričio 21 d. gavęs Pranešimą, nebūdamas ligoninėje, turėjo visas galimybes susipažinti su Pranešimu, ieškoti ir susirasti teisinį atstovą, kuris jam galėtų išversti dokumentą, paaiškinti jo teises ir ginčijamą Sprendimą apskųsti. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl sudarytos atstovavimo sutarties, jo teiginiai, kad be teisinio atstovo negalėjo paduoti skundo, vertinami kritiškai, o teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo suderinti teisinės gynybos, nes jam kiltų pavojus, vertinami kaip gynybinė pozicija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo (uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus)) paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Be to, Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (taikytina 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa).
Migracijos departamento pateiktas duomenimis, apie Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas Taisyklių nustatyto turinio Pranešimas apie priimtą Sprendimą.
Taigi, Pranešimas apie Sprendimo priėmimą pareiškėjui buvo išsiųstas Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais jo elektroninio pašto, kuriuo jis, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, naudojasi adresu, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo informavimo apie Sprendimą nėra pagrįsti. Skundą teismui dėl Sprendimo jis galėjo pateikti per 14 dienų nuo 2024 m. lapkričio 21 d., kada pareiškėjas, Migracijos departamento duomenimis, turėjo gauti elektroninį laišką su pridėtu Pranešimu apie priimtą Sprendimą, dėl to skundą teismui 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė praleidęs aptartą terminą.
Tačiau ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi kitas pareiškėjo nurodomas aplinkybes (Sprendimo nuorašas, kuris kartu su Pranešimu pareiškėjui nebuvo siųstas, pareiškėjui elektroniniu laišku buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 11 d., atsakant į jo 2024 m. lapkričio 26 d. prašymą Migracijos departamentui dėl Sprendimo pateikimo; pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) ir negalėdamas atvykti į Lietuvos Respubliką, objektyviai galėjo turėti nurodomų sunkumų susipažinti ir įvertinti lietuvių kalba surašyto Sprendimo turinį, taip pat apsispręsti jį skųsti bei pasirūpinti skundo, atitinkančio ABTĮ reikalavimus parengimu ir pateikimu teismui), taip pat skundo padavimo termino, nustatyto specialiu įstatymu trukmę, mano, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. Sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria jo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas, negali būti laikoma teisėta ir yra naikinama.
Panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo, kuris yra pagrįstas, tenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo V. M. prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 24S265698 paduoti.
Pareiškėjo V. M. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Egidijus Šileikis