37fb6776-ef2b-4c6f-976b-6c465ff2f3e8 · Kauno apylinkės teismas

Nr                                                                                          ATP byla Nr. A2.6.-3791-358/2014    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03228-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 52.3. (S)       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S., jo atstovei advokatei E. G. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),    administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

E. S. 2014-04-27 apie 05.05 val. Kaune, Å v. GertrÅ«dos g. 7, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, nustatytas 1,47 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.E. S. su pažeidimu sutiko, nuoÅ¡irdžiai gailisi. PaaiÅ¡kino, kad su draugais buvo klube. Išėję iÅ¡ klubo, paskambino kitam draugui, kad juos parvežtų namo. Atvažiavus draugui, pamatė, kad tarp jo dviejų draugų ir kitų asmenų vyksta konfliktas.

Priėjo prie konfliktuojančių asmenų, bandė juos iÅ¡skirti, tačiau nepavyko. Norėdamas save iÅ¡gelbėti bei apsaugoti draugÄ , greitai įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. E. S. atstovė advokatė E. G. paaiÅ¡kino, kad jos atstovaujamasis kaltės neneigia. ATPK numato atvejį, kai tam tikros situacijos yra ir siekiant paÅ¡alinti pavojų yra padaromas kitas teisės pažeidimas. Å i situacija vadinama bÅ«tinojo reikalingumo situacija. Teismų praktikoje bÅ«tinais reikalingumas yra apibÅ«dinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengta.

BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antrajam. LVAT yra suformulavęs 3 sÄ lygas, kurioms atitikus galima konstatuoti, kad buvo bÅ«tinas reikalingumas. Pirmoji sÄ lyga yra ta, kad pavojus turi bÅ«ti realus, žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams. Kaip paaiÅ¡kino E. S. bei liudytojas, realiai tÄ naktį vyko konfliktas, ko pasekoje iÅ¡kilo reali grėsmė ne tik pačiam E. S., bet ir liudytojui.

Jie buvo iÅ¡sigandę, įvyko konfliktas, buvo patirti tam tikri sužalojimai. Antra sÄ lyga, kuri yra bÅ«tina, kad pavojus yra neiÅ¡vengiamas. Asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalÄ siekiant iÅ¡vengti didesnės žalos atsiradimo. Kaip paaiÅ¡kino E. S., nebuvo kitos galimybės kaip tik sėsti už vairo, kad buvo iÅ¡vengta reali žala, t.y. sunkesni sveikatos sutrikimai, galbÅ«t net ir gyvybės atėmimas kažkuriam iÅ¡ asmenų. Dėl tos priežasties akivaizdu, kad S., darydamas pažeidimÄ , pasirinko bÅ«tent Å¡itÄ pažeidimÄ , įvertindamas realiÄ grėsmę, kokia galėjo kilti Å¡iuo konkrečiu atveju.

Trečia sÄ lyga ta, kad daroma žala turi bÅ«ti ne didesnė už gresiančiÄ Å¾alÄ . Grėsmė buvo iÅ¡kilusi dviejų asmenų sveikatai. E. S. duodami parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s, jie visiÅ¡kai neprieÅ¡taraujantys nei byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, nei liudytojo parodymams. PraÅ¡o bÅ«tinojo reikalingumo pagrindu nutraukti teisės pažeidimo bylÄ . Jei teismas pripažins, kad nėra pagrindo nutraukti bylÄ , praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę.

Byloje nėra sunkinančių aplinkybių, yra lengvinančios aplinkybės, t.y. E. S. pripažįsta, kad padarė šį administracinį pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Byloje esančios pažymos apie E. S. baustumÄ patvirtina faktÄ , kad E. S. nėra linkęs daryti tokio pobÅ«džio administracinių pažeidimus. Jis nėra baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus ar už vairavimÄ be teisių, jam yra skirtos nuobaudos už menkaverčius pažeidimus, t.y. kelių ženklinimo nesilaikymÄ ir pan.

Taigi akivaizdu, kad jis neturi paskatų daryti tokio pobÅ«džio administracinius pažeidimus. Įrodymai patvirtina faktÄ , kad E. S. yra įdarbintas kaip profesionalus karys – paramedikas. Vienas iÅ¡ jo pareiginių nuostatų reikalavimų yra B kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Å iuo atveju akivaizdu, jog praradus vairuotojo pažymėjimÄ nors ir terminuotam laikui, jis praras galimybę dirbti. Å iuo atveju galima konstatuoti, kad yra nustatytas visas kompleksas aplinkybių, ko pasekoje galėtų bÅ«ti netaikoma administracinė nuobauda – vairuotojo pažymėjimo atėmimas.

Liudytojas A. J. parodė, kad konfliktas prasidėjo, išėjus iÅ¡ klubo. Jis su E. S. bandė iÅ¡skirti, vėliau iÅ¡sigandę sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Važiavo automobiliu, nes bijojo , kad juos gali sumuÅ¡ti. Didelių sužalojimų nebuvo, todėl į medicinos įstaigÄ nesikreipė.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2014-04-27 05.07 val.

E. S. nustatytas 1,47 promilių girtumas (b. l. 3), tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 5, 6), praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), bei kita bylos medžiaga. Å ių įrodymų visuma nustatyta, kad E. S. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto bÅ«damas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudÄ , įvertina pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojamas. Lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. pažeidimÄ baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – minimalia bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.

BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apginti tik padarant antram tam tikrÄ Å¾alÄ . BÅ«tinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o iÅ¡gelbėti šį interesÄ nuo jos galima tik padarant žalÄ kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga palyginti su iÅ¡vengtÄ ja, tai yra bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos, numatytos įstatymo.

Tačiau, iÅ¡nagrinėjus bei įvertinus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju E. S. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam, kuris vairavo automobilį neblaivus , bÅ«tų padaryta didesnė žala, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas. Liudytojo A. J. parodymai nėra patikimi ir nepagrįsti kitų įrodymų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 2 str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas,n u t a r i a :

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio Lt) baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.    Teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos. NutarimÄ iÅ¡siųsti vykdymui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.  Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Audronė Levinskienė