37fa5b7d-5be2-4e70-9fa6-ba0f9b9925d2 · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R T I S Byla Nr. TS-29-946/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. vasario 3 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B.

V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : Nuteistojo B. V. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ Nr. 95-728 netaikyti B. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ - takyti B.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog Komisijos nuarimas nelogiÅ¡kas, nes pagrįstas prieÅ¡taringomis iÅ¡vadomis ir nepagrįstas, nutarimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja nutarime ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, todėl naikintinas ir B. V. taikytinas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir yra pateikęs praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos administracijai jam šį institutÄ taikyti.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame Komisijos nutarime, nuteistasis B. V. jau Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, o Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Skunde pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose.

Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, sunkumu, kaltininko pozicija dėl kaltės, ankstesniais teistumais, gali bÅ«ti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme. PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji bÅ«tų neskatinami pasitaisyti. Komisija nutarusi netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė jo įvykdyto nusikaltimo pobÅ«džiui bei pavojingumui, akcentavo, jog jis nuteistas už kelių nusikaltimų padarymÄ .

Sutiktina, kad buvo padaryti keli nusikaltimai, dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, padaryta žala juridiniam asmeniui, tačiau iÅ¡ nuteistųjų buvo priteistas žalos atlyginimas, kuriÄ pagal galimybes nuteistasis atlygina, bÅ«tent dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo jis yra nuteistas ilgalaike 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, didžiÄ jÄ dalį bausmės jau atliko. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo 17 metų, nei iki nuteisimo, nei po to nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė.

Komisijos nutarime akcentuojama, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bÅ«damas probacijos priežiÅ«roje, nesilaikė probacijos sÄ lygų ir tokiu bÅ«du nepateisino teismo jo atžvilgiu iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę ir bÅ«ti nuo visuomenės neizoliuotam, tačiau visiÅ¡kai nevertina Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, jog nuteistasis tinkamai vykdė du (paskirti trys) įpareigojimus, laikėsi įstatymų ir nedarė teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jis neįvykdė vieno iÅ¡ nustatytų įpareigojimų - atlyginti 25000 Eur žalos.

Nuteistasis po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos visada dirbo, gavo pajamas ir iÅ¡ jo pajamų buvo daromos iÅ¡skaitos žalai atlyginti, tačiau jo darbinės pajamos nebuvo tokio dydžio, kad realiai suponuotų galimybę atlyginti teismo nustatytÄ 25000 Eur sumÄ , dėl ko ir buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nei karto nebaustas drausmine tvarka, du kartus skatintas, bausmės atlikimo metu elgiasi iÅ¡ tiesų pavyzdingai - nuo 2020 m. liepos 30 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, laikosi visų nustatytų apribojimų bei suvaržymų, į pataisos įstaigÄ grįžta laiku, jokių pažeidimų nėra fiksuota, nuteistasis atsakingai žiÅ«ri į darbinį užimtumÄ .

B. V. visÄ laikÄ bÅ«damas laisvėje ir iki nuteisimo ir lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, turėjo legalių lėšų pragyvenimui. BÅ«damas laisvėje buvo individualios įmonės savininkas bei (duomenys neskelbtini) direktorius, jam priklauso 100 proc. Å¡ios bendrovės akcijų ir nors individuali įmonė bankrutavo, tačiau nuteistasis paleidus jį iÅ¡ pataisos namų planuoja atnaujinti Å¡ios bendrovės veiklÄ ir jai vadovauti. Nuteistasis su kitais nuteistaisiais bendrauja tinkamai, nekonfliktuoja, palaiko gerus santykius, bendrauja nedideliame ratelyje, jis pasitiki savimi, elgesį įtakoja loginis mÄ stymas.

Su pataisos įstaigos administracija bendrauja mandagiai ir pagarbiai. B. V. sugeba identifikuoti turimas problemas ir jas pakankamai efektyviai spręsti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, Å¡iuo metu nuteistajam nustatyta 31 balas rizika pagal OASys metodikÄ , o 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taÅ¡kai. Komisijos nutarime tik deklaratyviai, nenurodant jokių motyvų konstatuota, kad nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdÅ«s. Skundžiamame nutarime teigiama, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma 20 balų, todėl komisijos nuomone nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, Å¡iÄ rizikÄ ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Su tokiais motyvais nėra pagrindo sutikti. Šiuolaikinės teorijos, nagrinėjančios su pakartotiniu nusikalstamumu susijusius veiksnius, išskiria statiškų ir dinamiškų rizikos veiksnių grupes. Statiški veiksniai apima praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus (teisės pažeidėjo kriminalinė istorija). Kriminalinės istorijos veiksnį sudaro šie kintamieji: teisės pažeidėjo įvykdytų nusikaltimų skaičius, nusikaltimų pobūdis, nusikaltimų įvairovė, dalyvavimų teisme skaičius iki pilnametystės ir suaugus, ginklų panaudojimas).

Å ie prognostiniai požymiai remiasi tik teisės pažeidėjo praeitimi, jie keičiasi labai nežymiai ir lėtai, todėl ir laikomi statiniais (nekintamais), Komisijos nutarime nurodomi įpareigojimai - tęsti darbinę veiklÄ , nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvÅ«s, nes nuteistasis visų Å¡ių reikalavimų laikosi ir jie statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos nepakeis. Komisija nutarime konstatavo, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtakÄ nuteistojo elgesiui - tai ankstesni nusikalstami veiksmai, tačiau Komisija nors privalėjo, bet nevertino tos aplinkybės, kad nusikaltimai už kurių padarymÄ B.

V. atlieka bausmę padaryti 2003 metas, t. y. prieÅ¡ 17 metų, per tÄ laikÄ jis jokių naujų teisės pažeidimų nėra padaręs. Skunde taip pat pažymėta, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje rizikÄ nusikalsti mažinantys veiksniai konstatuoti net penki - pastovi gyvenamoji vieta išėjus į laisvę; iÅ¡silavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamų turėjimas, ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymas; narkotinių medžiagų, alkoholio nevartojimas. Prie tokių veiksnių turėjo bÅ«ti priskirta ir diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas; teigiamos nuostatos priežiÅ«ros atžvilgiu, turimos specialybės bei darbiniai įgÅ«džiai; teigiama darbinė motyvacija.

Å iuo metu nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant jÄ su atliktÄ ja dalimi, nėra didelė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Å¡ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis bausmės atlikimo laikÄ leido prasmingai ir pozityviai, kÄ nurodo ir Komisija nutarime, jog nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo įstaigos sÄ lygas. Neabejotina, jog įgÅ«džiai bei žinios, įgytos aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įgyjant profesijas bei dirbant, nuteistajam bus naudingos ir laisvėje, savo tikslų siekiant tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Eglė Privenienė atsiliepime į nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ praÅ¡o teismo nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 95-728 nutarta netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 35 balai (žema rizika), tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdÅ«s. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma 20 balų, todėl, Komisijos nuomone, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, Å¡iÄ rizikÄ ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Taip pat Komisija konstatavo, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtakÄ nuteistojo elgesiui - tai ankstesni nusikalstami veiksmai. Be to, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo padarymÄ , anksčiau buvo teistas, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bÅ«damas probacijos priežiÅ«roje, nesilaikė probacijos sÄ lygų ir tokiu bÅ«du nepateisino teismo jo atžvilgiu iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę ir bÅ«ti nuo visuomenės neizoliuotam.

Komisija taip pat pažymi, kad nuteistojo teigiami pokyčiai įvertinti, 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, kur laisvės atėmimo sÄ lygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygoms. Vien tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo įstaigos sÄ lygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalimi, B. V. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. B. V., lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir likusios neatliktos 4 m. 2 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės dalies.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 11 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems iÅ¡ dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigÄ vykdymo pradžios.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. V. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Susipažinus su visa PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo iÅ¡vada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, IÅ¡vada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam B.

V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis B. V. subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padarė Å¡eÅ¡ias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama labai sunkių, trys - sunkių, likusios – apysunkių nusikaltimų kategorijai, atliko ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, pažeidė teismo įpareigojimÄ , todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei.

Taip pat sutiktina su nuteistojo gynėjos skunde nurodytu argumentu, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas, taip pat nuteistojo pozicija dėl kaltės, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, B. V. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumÄ . Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per bausmės atlikimo laikÄ nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir drausminių nuobaudų neturi, už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, ir kaip visiÅ¡kai teisingai nurodo Komisija nutarime, Å¡ie nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistajam 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodikÄ nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriamas B. V. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mÄ stymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; nuteistojo savivertė yra aukÅ¡ta, savianalizė pavirÅ¡utiniÅ¡ka, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti; kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių iÅ¡spręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas bÅ«tų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema nuteistajam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie Å¡ios problemos atsiradimo; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 44 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius - 15 balų, kurį Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis teismo nutartimi patvirtinus Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos jau buvo paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos konstatavus jo akivaizdžiÄ pažangÄ mažinat nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡ioje nutartyje padarytos iÅ¡vados teismo nesaisto, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistasis atitinka įstatyme nustatytas sÄ lygas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl iÅ¡dėstyto nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B.

V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas n u t a r i a : Atmesti nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B.

V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis