Legislator Case Law & Legislation
37f92b24-e0f2-44a9-bf49-7d359516a3d7 AI generated

37f92b24-e0f2-44a9-bf49-7d359516a3d7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 37f92b24-e0f2-44a9-bf49-7d359516a3d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui darbuotojus statybos montavimo darbams atlikti, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Anot ieškovo, atsakovas atsiskaitė už 2018 m. balandžio mėnesį nuomotus darbuotojus, nereiškė pretenzijų dėl jų darbo ar kvalifikacijos, tačiau vėliau nustojo atsiskaitinėti ir liko skolingas už laikotarpį iki 2018 m. birželio 7 d.

Legislator headnote

AI generated

37f92b24-e0f2-44a9-bf49-7d359516a3d7 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nesutiko su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo balandžio mėnesį (dėl kurio nėra Å¡alių ginčo), taip pat prieÅ¡tarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus atsakovas turėjo atlikti-užbaigti per trumpÄ laikÄ ir kad atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų. Teismas nutarė iÅ¡ esmės atsižvelgti į 2018 m. balandžio mėnesį užfiksuotÄ darbuotojų darbo laikÄ , kai per 22 darbo dienas (nuo balandžio 4 d.) iÅ¡dirbta 390,50 val., t. y. du darbuotojai per vienÄ darbo dienÄ bendrai iÅ¡dirbdavo vidutiniÅ¡kai beveik 18 val. (390,50 / 22 ).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-154-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24372-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Magdala LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Magdala Lt“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų procesines palūkanas.

2. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui darbuotojus statybos montavimo darbams atlikti, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti. Anot ieškovo, atsakovas atsiskaitė už 2018 m. balandžio mėnesį nuomotus darbuotojus, nereiškė pretenzijų dėl jų darbo ar kvalifikacijos, tačiau vėliau nustojo atsiskaitinėti ir liko skolingas už laikotarpį iki 2018 m. birželio 7 d.

3. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį iÅ¡nuomoti trys darbuotojai dirbo po 10 valandų per dienÄ , todėl ieÅ¡kovas klaidingai teigia, kad ir gegužės mėnesį likę du darbuotojai taip pat dirbo po 10 valandų. Atsakovo teigimu, gegužės mėnesį darbuotojai dirbo po 8 valandas, be to, jie dirbo tik pagalbinio pobÅ«džio darbus, todėl jiems turėtų bÅ«ti apmokėta kaip už žemesnės kvalifikacijos darbus. Be to, nors atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų, tačiau ieÅ¡kovas tik žadėjo pakeisti netinkamus darbuotojus.

Pažymėjęs, kad pagal Å¡alių sutarties 3 punktÄ apmokama tik už darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas turi apmokėti ir už darbuotojų pietų pertraukas, kelionių į ir iÅ¡ darbo laikÄ . Atsakovas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimų dalimi dėl apmokėjimo už 8 valandų darbo laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 711,86 Eur skolos, 29,95 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, aÅ¡tuonių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 4 751,86 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 718 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad Å¡alys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį Nr. W04/02, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui iÅ¡nuomoti darbuotojus statybos montavimo darbams, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už Å¡ias paslaugas. Sutarties 3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad iÅ¡nuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 7 Eur ir PVM už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo valandÄ . Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dienÄ pateikia paslaugų teikėjui (ieÅ¡kovui) ataskaitÄ apie nuomojamų darbuotojų dirbtÄ laikÄ per praėjusį mėnesį.

Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (ieÅ¡kovas) iki kito mėnesio 7 dienos pateikia užsakovui (atsakovui) darbo grafikÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už praėjusį laikotarpį suteiktas paslaugas, kuriÄ užsakovas apmoka per 10 dienų nuo sÄ skaitos patvirtinimo dienos. Teismas pabrėžė, kad bÅ«tent atsakovas prisiėmė pareigÄ paskutinę mėnesio darbo dienÄ pateikti ieÅ¡kovui ataskaitÄ apie nuomojamų darbuotojų dirbtÄ laikÄ per praėjusį mėnesį. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas vis dėlto sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad darbuotojai buvo nuomojami iki 2018 m. birželio 7 d.

Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais nuomotus darbuotojus, tai teismas konstatavo, kad bÅ«tent atsakovui teko pareiga 2018 m. gegužės ir birželio mėn. paskutinėmis darbo dienomis pateikti ieÅ¡kovui aptariamas ataskaitas, tačiau tokių ataskaitų atitinkamais laikotarpiais atsakovas nepateikė. IeÅ¡kovas per nustatytÄ laikÄ nesulaukęs atsakovo ataskaitos pagrįstai teikė atsakovui darbo grafikus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, užpildytus pagal savo surinktus-turimus duomenis.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir netgi nesÄ Å¾iningus atsakovo argumentus, kad darbuotojai neva neturėjo reikiamos kvalifikacijos – atsakovas nepateikė jokių objektyvaus pobÅ«džio įrodymų, kurie leistų manyti, kad Å¡alių sutarties galiojimo-vykdymo metu atsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kovui pretenzijas dėl darbuotojų kvalifikacijos, darbo kokybės ar kt. Atsakovas iÅ¡ pradžių iÅ¡ viso neigė savo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir tik teismo posėdžiuose nurodė, kad sutiktų atsiskaityti už nuomotų darbuotojų darbo laikÄ , nurodytÄ paties atsakovo į bylÄ pateiktame grafike, laikant, jog darbuotojai dirbo po 8 val. per dienÄ , t. y. iÅ¡ viso už 2 981,44 Eur sumÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pakankamai įrodytÄ faktinę aplinkybę, kad atsakovas iki 2018 m. birželio 7 d. naudojosi ieÅ¡kovo nuomotų (subnuomotų) darbuotojų darbu ir turi pareigÄ už tai atsiskaityti. Nėra Å¡alių ginčo dėl atsiskaitymo už 2018 m. balandžio mėnesį. IÅ¡ pateiktos darbo valandų suvestinės matyti, kad 2018 m. balandžio mėnesį trys darbuotojai dirbo iÅ¡ viso 390,50 val. ir bÅ«tent už tokį valandų skaičių įvyko Å¡alių atsiskaitymas.

Teismo posėdžiu metu liudytojas M. L. (M. L.) nurodė, kad 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais jis kartu su kitu darbuotoju (R. B.) dirbdavo daugiausiai nuo 7 iki 19 val. ir kad bÅ«davo (ne visada) skiriamos poilsio dienos. Apie darbo trukmę balandžio ir gegužės-birželio mėnesiais liudytojas nurodė, kad tiek pirmajame objekte (balandžio mėnesį), tiek antrajame objekte (gegužės-birželio mėnesiais) tekdavo dirbti dažniausiai nuo 7 iki 19 val.. Teismo vertinimu, tokie liudytojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės atitinka ir Å¡alių suderintÄ darbo laiko suvestinę už 2018 m. balandžio mėnesį, kurioje užfiksuotas tiek 5, 7, tiek ir 8,5, 9, 10, 11 valandų darbo laikas.

Teismas nesutiko su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo balandžio mėnesį (dėl kurio nėra Å¡alių ginčo), taip pat prieÅ¡tarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus atsakovas turėjo atlikti-užbaigti per trumpÄ laikÄ ir kad atsakovui reikėjo daugiau darbuotojų. Teismas nutarė iÅ¡ esmės atsižvelgti į 2018 m. balandžio mėnesį užfiksuotÄ darbuotojų darbo laikÄ , kai per 22 darbo dienas (nuo balandžio 4 d.) iÅ¡dirbta 390,50 val., t. y. du darbuotojai per vienÄ darbo dienÄ bendrai iÅ¡dirbdavo vidutiniÅ¡kai beveik 18 val. (390,50 / 22 ).

7. Kadangi gegužės mėnesį darbo dienų daugiau negu balandžio mėnesį (juolab, kad balandžio mėnesį darbai pradėti nuo balandžio 4 d.), teismas sprendė, kad 2018 m. gegužės 1 d. – birželio 7 d. laikotarpiu iÅ¡nuomoti du darbuotojai galėjo panaÅ¡iu intensyvumu iÅ¡dirbti iÅ¡ viso 31 darbo dienÄ â€“ 25 dienas gegužės ir 6 dienas birželio mėnesiais. Taigi, per 31 darbo dienÄ dirbdami po 9 val. du iÅ¡nuomoti darbuotojai galėjo iÅ¡dirbti iÅ¡ viso 558 val. IÅ¡ esmės tokį patį valandų skaičių (556,30 val.) nurodė ir ieÅ¡kovas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad du darbuotojai ginčo laikotarpiu negalėjo faktiÅ¡kai iÅ¡dirbti ieÅ¡kovo nurodomo valandų skaičiaus. Teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus Å¡alių argumentus dėl skaičiuotino darbuotojų faktinio ar formalaus darbo laiko, dėl įtraukimo į šį laikÄ pietų pertraukų, laiko kelionėms į ir iÅ¡ darbo ir pan. Skaičiavimams buvo naudojami pačių Å¡alių suderintoje 2018 m. balandžio mėn. darbo laiko suvestinėje nurodyti duomenys.

Taigi, jeigu nurodyta suvestinė buvo suderinta Å¡alių, tai tokioje suvestinėje užfiksuotas darbo laiko vidurkis (atsižvelgiant į liudytojo M. L. parodymus, kad darbo intensyvumas buvo panaÅ¡us ir 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais), teismo vertinimu, gali ir turi bÅ«ti naudojamas sprendžiant dėl darbo laiko ginčo laikotarpiu, o ieÅ¡kovo pateikta darbo valandų suma iÅ¡ esmės atitinka nurodytÄ darbo intensyvumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovas UAB „Magdala LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

9. Nurodo, kad iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo reikalaujama 4 711,86 Eur dydžio skolos pagal Sutartį suma yra grindžiama vieninteliu tiesioginiu raÅ¡ytiniu įrodymu – 2018 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. WIP-159, kurioje pateiktas bendras ieÅ¡kovo suteiktos darbuotojų R. B. ir M. L. nuomos paslaugos apimties paskaičiavimas – iÅ¡dirbta 556,30 val., o mokėtina 4 711,86 Eur. Apeliantas su sÄ skaita faktÅ«ra civilinės bylos nagrinėjimo nesutiko dėl joje nurodytų nepagrįstų duomenų.

Teikdamas paaiÅ¡kinimus apie tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo skirtų darbuotojų darbo apelianto įmonėje situacijÄ , apeliantas į civilinę bylÄ yra pateikęs 2018 m. gegužės mėnesiui sudarytÄ darbuotojų darbo grafikÄ , iÅ¡ kurio matosi, kad per 2018 m. gegužės mėnesį nurodyti darbuotojai dirbo tik 352 valandas. IeÅ¡kovas į civilinę bylÄ nepateikė į apelianto įmonę paskirtų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuos kaip darbdavys privalo sudaryti, darbo grafikų ar kitų darbo laiko apskaitos dokumentų.

Byloje taip pat nėra įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo į apelianto įmonę dokumentų. Nesant visų nurodytų dokumentų, teismas negalėjo patikrinti, kiek ieÅ¡kovo paskirti darbuotojai apelianto įmonėje dirbo darbo dienų ir darbo valandų skaičiaus kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių dienų. Teismas pareigÄ Ä¯rodyti darbuotojų apelianto įmonėje per 2018 m. gegužės mėnesį (iki birželio 7 d.) iÅ¡dirbtas valandas nepagrįstai perkėlė apeliantui ir tokiu bÅ«du pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Teismas neįvertino apelianto į civilinę bylÄ pateikto 2018 m. gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafiko. Teismas klaidingai per 2018 m. gegužės mėnesį darbuotojų iÅ¡dirbtÄ laikÄ paskaičiavo analogiÅ¡kai vidutiniam 2018 m. balandžio mėnesį darbuotojų dirbtam laikui. Tokios darbo laiko analogijos iÅ¡vedimas negali bÅ«ti laikomas teisingu atsižvelgiant į apelianto įmonės veiklos pobÅ«dį, kuris pasireiÅ¡kia projektine ir dažnai nereguliaria elektros montavimo ir kitų susijusių darbų veikla.

Teismas atsisakė iš ieškovo išreikalauti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus ar kitus darbo laiko apskaitos dokumentus, todėl civilinės bylos esmė nebuvo atskleista.

10. IeÅ¡kovas UAB „Wipsi“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad kadangi 2018 m. birželio 29 d. UAB „Wipsi“ sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. WIP-159 nurodytas darbuotojų dirbtas darbo valandų skaičius įraÅ¡ytas remiantis darbuotojo M. L. pateiktais duomenimis, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ apklausti šį darbuotojÄ liudytoju, ir toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo tenkintas.

Kadangi pagal 2018 m. balandžio 2 d. darbo nuomos sutarties Nr. W04/02 atsakovas (apeliantas) įsipareigojo nuomos teisinių santykių metu teikti ataskaitas apie darbuotojų dirbtÄ darbo laikÄ , todėl pareiga vesti darbo laiko apskaitos žiniaraščius teko bÅ«tent jam (kÄ pažymėjo pirmos instancijos teismas). Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ nurodydamas, kad atsižvelgdamas į tai, kad bÅ«tent apeliantas neįvykdė savo sutartinės pareigos pateikti darbo laiko ataskaitas, visas abejones ir skaičiavimo paklaidas vertindamas bÅ«tent apelianto nenaudai ir ieÅ¡kovo naudai.

IeÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų darbo laiko apskaitos dokumentų pateikimo teismui klausimas vertinant darbuotojų dirbtÄ darbo laiko trukmę yra nereikÅ¡mingi. Atsakovo sudarytas 2018 metų gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafikas ieÅ¡kovui buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 31 d. kartu su atsakovo patikslintu atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

11. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad atsakovas puikiai žinojo, kad privalėjo pateikti ieÅ¡kovui ataskaitÄ paskutinio einamojo mėnesio dienÄ , tačiau visiÅ¡kai ignoruodamas atsakovo praÅ¡ymus dėl informacijos pateikimo ir praneÅ¡imus derinant atsakovui iÅ¡nuomotų darbuotojų darbo laikÄ 2018 metų gegužės mėnesį, prarado galimybę remtis savo sudarytu gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafiku. Atsakovo 2018 metų gegužės mėnesio darbuotojų darbo grafike nurodytas darbo valandas paneigė bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas ir teismo iÅ¡tirtas 2018 metų balandžio mėnesio darbuotojų darbo grafikas.

Atsižvelgdamas į liudytojo M. L. parodymus, teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo pateikta darbo laiko suvestine, kurioje nurodyta, kad darbuotojai visomis dienomis dirbo po 8 val. Tokia aplinkybė neatitiktų nuomotų darbuotojų ankstesnio darbo intensyvumo 2018 metų balandžio mėnesį, taip pat prieÅ¡tarautų paties atsakovo argumentams, kad prisiimtus darbus jis turėjo atlikti - užbaigti per trumpÄ laikÄ ir kad jam reikėjo daugiau darbuotojų. Pirmos instancijos teisme metu teismo atsisakymas patenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių ieÅ¡kovas nevedė ir neturėjo pareigos vesti ir dėl to jų neturėjo yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir teisingas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. balandžio 2 d. sudarė darbo nuomos sutartį Nr. W04/02, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui iÅ¡nuomoti darbuotojus statybos montavimo darbams, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už Å¡ias paslaugas. Sutarties 3.1 punktu Å¡alys susitarė, kad iÅ¡nuomotų darbuotojų paslaugų kaina – 7 Eur ir PVM už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo valandÄ . Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dienÄ pateikia paslaugų teikėjui (ieÅ¡kovui) ataskaitÄ apie nuomojamų darbuotojų dirbtÄ laikÄ per praėjusį mėnesį. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (ieÅ¡kovas) iki kito mėnesio 7 dienos pateikia užsakovui (atsakovui) darbo grafikÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už praėjusį laikotarpį suteiktas paslaugas, kuriÄ užsakovas apmoka per 10 dienų nuo sÄ skaitos patvirtinimo dienos.

14. Å iuo atveju ginčas yra kilęs iÅ¡ Å¡alių sudarytos darbo nuomos sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams; Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 1, 2 d.).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Å iuo atveju Å¡alys sudarė darbo nuomos sutartį, kurioje numatė darbuotojų įdarbinimo sÄ lygas – kainÄ , atsiskaitymo tvarkÄ ir terminus. Kasacinis teismas yra suformavęs iÅ¡samiÄ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktikÄ , kai aiÅ¡kinamos sutartys, sudarytos raÅ¡ytine forma. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga šio straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

15. Nagrinėjamu atveju Å¡alys sutartyje numatė, jog užsakovas (atsakovas) paskutinę mėnesio darbo dienÄ pateikia paslaugų teikėjui (ieÅ¡kovui) ataskaitÄ apie nuomojamų darbuotojų dirbtÄ laikÄ per praėjusį mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡ios savo sutartyje įtvirtintos pareigos atsakovas nesilaikė ir už 2018 metų gegužės mėnesį ieÅ¡kovui ataskaitos nepateikė. Å ios aplinkybės lėmė, jog atsakovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė remdamasis savo turimais duomenimis apie darbuotojų iÅ¡dirbtas valandas.

Atsakovas savo ataskaitÄ apie darbuotojų iÅ¡dirbtas valandas pateikė tik su atsiliepimu į ieÅ¡kinį bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pareigÄ Ä¯rodyti darbuotojų apelianto įmonėje per 2018 m. gegužės mėnesį (iki birželio 7 d.) iÅ¡dirbtas valandas nepagrįstai perkėlė apeliantui. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog tokias aplinkybes, kad apeliantas turi pateikti ataskaitÄ apie darbuotojų dirbtÄ laikÄ Å¡alys pačios nusimatė sudarytoje sutartyje.

Å i sutartis nėra nuginčyta, apeliantas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijų dėl Å¡ios sutarties nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bÅ«tent apeliantas turi pareigÄ pateikti informacijÄ apie darbuotojų iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantas nesilaikė su ieÅ¡kovu sudarytoje sutartyje numatytų pareigų ir laiku nepateikė ataskaitos apie ieÅ¡kovo darbuotojų iÅ¡dirbtÄ laikÄ , negali atleisti apelianto nuo pareigos apmokėti už ieÅ¡kovo jam suteiktus darbuotojus.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo į bylÄ pateikto darbo grafiko, o rėmėsi pateiktu ieÅ¡kovo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais ir susijusiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, jog teismas iÅ¡imtinai rėmėsi ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta informacija, tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas rėmėsi byloje esančių įrodymu visuma ir vertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo į bylÄ teiktus įrodymus, tiek liudytojų nurodytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nesilaikė savo pareigos laiku pateikti darbo laiko ataskaitas, todėl jo tik su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikta ataskaita teismo buvo vertinta kartus su visais kitais įrodymais, o ne iÅ¡skirta kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis dokumentas.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo grafikų ar kitų darbo laiko apskaitos dokumentų ar įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo, kadangi atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes Å¡ių duomenų pateikimas turėtų įrodyti.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nuomojosi iÅ¡ ieÅ¡kovo darbuotojus, ginčas buvo kilęs dėl to, kiek valandų balandžio mėnesį dirbo darbuotojai, kÄ ir sprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , nebÅ«tinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovo reikalavimų ir nurodomų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančias darbo laiko ataskaitas, liudytojų paaiÅ¡kinimus, tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ elgesio praktikÄ ir iÅ¡dirbtų valandų skaičių pagrįstai apskaičiavo tikėtinÄ darbo valandų skaičių.

18. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 20. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovo UAB „Wipsi“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiant 1 000 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovo UAB „Magdala LT“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Magdala LT“ ieÅ¡kovo UAB „Wipsi“ naudai 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Dainius Rinkevičius