2022-05-25 Nr. AB-14146-3-66-3-00053-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2724-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00053-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui D. A. A. A.,

jo atstovui advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjui Mecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. A. A. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62460 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) piliečio D. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) skundas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62460 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo prašyta panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras), taikant jam judėjimo laisvės ribojimus ir skirti alternatyvią priemonę – apgyvendinti pareiškėją Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Pareiškėjas teigė, kad jo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, teikia duomenis apie save, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padaręs jokių pažeidimų, dėl kurių atsirastų būtinybė jį sulaikyti, ir nėra bandęs išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso, todėl manė, jog apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra neproporcingas jo laisvės ribojimas.

3. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimu ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

4. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, o tai leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nėra pagrindinis pareiškėjo kelionės tikslas, pareiškėjas gali išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį ir pasislėpti. Be to, pareiškėjas net neslėpė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą lėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) yra prasta ekonominė padėtis, nėra darbo, socialinio draudimo. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi realių grėsmių jo sveikatai ir gyvybei, suponuojančių tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, todėl 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė įstatymo nustatyta tvarka. Departamento Komisija skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti terminus.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, jog jo apgyvendinimo sąlygos yra prilyginamos sulaikymui, jis atvyko į Europą, bėgdamas nuo pavojaus, susidariusio kilmės šalyje, jis nori gyventi laisvai ir nekelia grėsmės Lietuvos visuomenės saugumui.

6. Departamento atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, atkreipdamas dėmesį, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, jis apgyvendintas Centre, taikant judėjimo laisvės ribojimus.

II. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes įstatymo nustatyta tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tad pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.

9. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti pareiškėją Centre, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

10. Teismas vertino, kad toks Departamento Sprendimas yra proporcingas ir nesuvaržantis paties asmens teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus.

11. Teismas konstatavo, kad nei pareiškėjo skunde, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjo apgyvendinimas Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti, kaip nors varžytų jo teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip ir kiekvienam užsieniečiui laikino apgyvendinimo vietoje yra sudarytos visos būtinos gyvenimo sąlygos, jam sudaryta galimybė bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis arba savo šeimos nariais, suteikta galimybė judėti Centro teritorijoje, su jo interesus ginančiu advokatu, todėl pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos negali būti vertinamos kaip de facto sulaikymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, o Departamentas yra priėmęs Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką bei apgyvendinti pareiškėją Centre, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėją Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų – nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Teismas pridėjo, kad nors ir nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidinėjęs nustatytą tvarką arba būtų bandęs pabėgti iš laikino apgyvendinimo vietos, tačiau tai nepaneigia būtinumo taikyti esamus suvaržymus Užsieniečio atžvilgiu. Vien tai, kad Užsienietis, pažeisdamas migracijos taisykles, kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir į šalies teritoriją pateko neteisėtai, tik parodo, kad jis nėra linkęs visais atvejais laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas manė, kad tiek Departamento Sprendimo priėmimo metu, tiek pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas švelninti pareiškėjui taikomą apgyvendinimo priemonę. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį tyrimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais, teikė neišsamią informaciją, į Lietuvą atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikomas, į šalį atvyko dėl ekonominio pobūdžio priežasčių. Šios aplinkybės, teismo nuomone, tik patvirtina, jog pareiškėjo tikslas nebuvo apsigyvenimas Lietuvos Respublikoje, todėl nustojus taikyti judėjimo suvaržymą, atsirastų reali galimybė bandyti ir toliau nelegaliai migruoti į bet kurią kitą Europos Sąjungos šalį ir pasislėpti.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Departamento atsiliepimo argumentus, teismo posėdžio metu proceso šalių duotus paaiškinimus bei skundo byloje gautus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui taikomas judėjimo ribojimas neprieštarauja teisės aktų nustatytai tvarkai, yra proporcingas ir nevaržantis paties asmens laisvės labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus, ir darė išvadą, jog skundžiamas Sprendimas nurodytoje dalyje yra pagrįstas ir teisiškai motyvuotas, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį administracinėje byloje 4 Nr. ITS-108-295/2022 - sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą Centre ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

15. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo šeima su nepilnamečiais vaikais jau ilgą laiką negali išeiti už Centro ribų, todėl kenčia visos šeimos interesai.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

17. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Teigia, kad priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

19. Atsižvelgiant į tai, Departamentas vertina, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečio prašymą pakeisti jam šiuo metu taikomą judėjimo laisvę ribojančią priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 117 straipsniu ir 1408 straipsnio 9 dalimi, atmetė Užsieniečio skundą, padaręs išvadą,kad Užsienietis pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų.

22. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jo paties teigimu, jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą priemonę.

23. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti jo prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias teismas vertina, skirdamas užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai kirto 2021 m. liepos 31 d.. (esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio). Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 21M38663 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį, šis sprendimas buvo apskųstas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo panaikintas. Taigi pareiškėjas iki šiol yra prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

25. Departamentas 2022 m. vasario 21 d., priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teisiniu tokio sprendimo pagrindu nurodytos Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalys bei 113 straipsnio 5 dalis.

26. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir dėl kurių Departamentas priėmė sprendimą įleisti užsieniečius į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu sprendimu yra apgyvendinami Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Darytina išvada, kad Departamentas neturėjo kito pasirinkimo ir pagrįstai bei teisėtai Užsieniečio atžvilgiu taikė Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalis.

27. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė - apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

29. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ( pvz. 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2400-552/2022) teismas nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato, tačiau užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumo klausimas svarstytinas teisme. Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir paminėtose bylose iš esmės nesiskiria.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su pareigūnais, jis apgyvendinimo vietoje charakterizuojamas teigiamai, Užsieniečio ir jo šeimos dabartinėje apgyvendinimo vietoje – Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre – jiems užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos, be kita ko, ir medicininės bei socialinės. Kartu pažymėtina, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl egzistuoja nelegalios migracijos rizika.

31. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra atvykęs į šalį su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, jo teigimu, jiems visiems taikomi judėjimo laisvės ribojimai, o nepilnamečiai vaikai yra priskiriami pažeidžiamiems asmenims. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, spręsdamas Užsieniečio apgyvendinimo klausimą, į tai neatsižvelgė, nors visos pareiškėjo šeimos prieglobsčio suteikimo prašymus sprendė vienu sprendimu.

32. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; o sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019). Panašūs standartai taikytini ir alternatyvių sulaikymui priemonių, susijusių su judėjimo laisvės ribojimu, taikymui.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti, Užsienietis ir jo šeimos nariai yra pateikę Lietuvos pareigūnams savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, duomenų apie jų neigiamą elgesį per jiems taikomos apgyvendinimo priemonės laikotarpį nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad asmens neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką pats savaime neturėtų reikšti jo netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto. Atsakovas, išskyrus Užsieniečio neteisėto atvykimo faktą, daugiau nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Užsieniečiui yra būtina toliau taikyti judėjimo laisvės apribojimus.

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 31-33 punktus, sprendžia, kad tolesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra, pirmiausia, neproporcingas vaikų interesų atžvilgiu, nes galėdamas išvykti iš Centro teritorijos, pareiškėjas galės geriau pasirūpinti mažamečių vaikų interesais, jų turiningesniu laisvalaikiu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio ketinimus išvykti iš Lietuvos Respublikos, keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, be to, net ir Užsieniečiui išvykus iš apgyvendinimo vietos / Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį, jis bus grąžintas atgal į apgyvendinimo vietą, nes jo identifikaciniai duomenys yra išsaugoti Europos Sąjungos duomenų bazėse.

36. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – taikyti Užsieniečiui alternatyvią priemonę – apgyvendinti pareiškėją Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62460 dalį dėl D. A. A. A. laikino apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir skirti alternatyvią priemonę – apgyvendinti D. A. A. A. Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė