37f8502f-2352-4973-9c46-e97e288213dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-201/2011

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylÄ Nr. 2-850-265/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovams A. M. ir D. L. (L. G. ) dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. M. ir D. L. (L. G. ) ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 145 000 EUR skolÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismas, 2010 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, nutarė procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėti 2010 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujinti ir sustabdyti civilinę bylÄ iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 312-2N/2009, pardavimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas – kredito įstaiga – pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko ir už jį laidavusio asmens. Reikalavimas kildinamas iÅ¡ kredito teisinių santykių, susiformavusių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovu patraukto kredito gavėjo, taip pat iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, susiformavusių tarp ieÅ¡kovo ir už kredito gavėjÄ laidavusio asmens. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad kredito gavėjui ir laiduotojui, kaip solidariems bendraskoliams, per sutartÄ terminÄ negrÄ Å¾inus kredito, jis įgijo teisę į reikalavimo pareiÅ¡kimÄ ir jo patenkinimÄ . Kadangi hipotekos kreditorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariems bendraskoliams, tarp Å¡ių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6 str., 6.81 str., CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Pasak teismo, reikÅ¡minga bylos faktinė aplinkybė yra ta, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka. IeÅ¡kovas ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, o hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistÄ turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių ir yra prasidėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto procesas. Teismas pažymėjo, kad Å¡is faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo iÅ¡ pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo, nes teisė į teisminę gynybÄ procesine prasme yra absoliuti. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedÅ«ras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu iÅ¡ tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiÅ¡kus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi bÅ«ti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedÅ«ros. Tik paaiÅ¡kėjus, ar kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , galima iÅ¡ esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2008 m. rugsėjo

30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-435/2008). Pasak teismo, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedÅ«ra pagal teismo įsiteisėjusiÄ nutartį, yra prejudicinis ryÅ¡ys. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tik pardavus įkeistÄ turtÄ , paaiÅ¡kės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.

Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir civilinę byla toliau nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme ginčo teisenos tvarka.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Skolos likutis, gautas pardavus ieÅ¡kovui įkeistÄ hipoteka turtÄ , nesukuria prejudicinio ryÅ¡io tarp bylų. Skolos suma yra pagrįsta konkrečiais civilinėje byloje dėl skolos priteisimo esančiais įrodymais, o realizavus įkeistÄ turtÄ jos eigoje skola tiesiog bÅ«tų mažinama, atitinkamai tikslinant ieÅ¡kinį. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad skola iÅ¡ atsakovų yra priteistina tik realizavus ieÅ¡kovo naudai įkeistÄ turtÄ (LAT 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

2. Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl privalomo nagrinėjamos bylos sustabdymo. Užbaigus civilinę bylÄ , esančiÄ Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, paaiÅ¡kėtų likusios skolos dydis. Nenustatytos jokios aplinkybės, galinčios trukdyti teismui sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus faktus nustatyti Å¡ioje byloje. Teigia, kad nėra bÅ«tinos privalomo sustabdymo sÄ lygos - negalimumo nagrinėti bylÄ , ir nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teisme nagrinėjama byla turi bÅ«ti sustabdyta, kol nebus iÅ¡nagrinėta byla apylinkės teisme.

3. Siekdamas apginti savo pažeistas teises (CK 1.138 str.), kreditorius turi teisę kreiptis į teismÄ tiek pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto (CPK 558 str.), tiek ir pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CPK 135 str.). CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teisių gynimo bÅ«dų ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę bÅ«tinai iÅ¡ įkeisto turto. Negalima teigti, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreditorius gali pasinaudoti tik pardavus įkeistÄ daiktÄ varžytinėse už mažesnę sumÄ , nei jam priklauso. Å ie klausimai yra reikÅ¡mingi vykdymo eigai, o byloje dėl skolos priteisimo sprendžiamas klausimas, kurie asmenys pripažintini atsakingais už skolos grÄ Å¾inimÄ . Priteisus skolÄ iÅ¡ konkrečių asmenų, iÅ¡ jų turto ir bus tenkinamas reikalavimas priverstine tvarka. IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į konkretų turtÄ tvarkÄ bei sÄ lygas numato CPK 662-666 straipsniai. CK 4.193 straipsnis taikytinas tik kreditoriui pasirinkus pasinaudoti savo, kaip privilegijuoto kreditoriaus, teise nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ . Å i norma netaikoma, kai kreditorius pasirenka reikalauti prievolės įvykdymo bendra tvarka, t.y. nepasinaudoja savo teise pirmiausiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

4. Hipotekos objekto vertė Å¡iai dienai yra žymiai mažesnė nei atsakovų visa skola AB DnB NORD bankui ir turi tendencijÄ mažėti, atsižvelgiant į bendrÄ kainų mažėjimÄ nekilnojamojo turto sektoriuje. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto užtrunka, o pats įkeisto turto realizavimas dar neužtikrina skolos kreditoriui grÄ Å¾inimo. Kreditorius teisėtomis priemonėmis siekia, kad už skolÄ atsakytų visi atsakomybę prisiėmę asmenys.

5. Nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina, kadangi skiriasi minėtų bylų ir šios ratio decidendi.

6. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Atskirai pareikÅ¡ti reikalavimai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiÅ¡kus pagrindus. Paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylÄ , kurioje reikalavimai pareikÅ¡ti laiduotojui, kol bus iÅ¡spręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta ne ginčo procedÅ«ra su pagrindiniu skolininku. Teigia, kad galėtų atsirasti pagrindas iÅ¡skirti civilinę bylÄ Ä¯ dvi (CPK 136 str. 3 d.) ir reikalavimus laiduotojai nagrinėti toliau.

7. Teigia, kad nėra aiÅ¡ku, ar įkeistas turtas iÅ¡ viso kada nors bus parduotas, todėl akivaizdu, jog tokiu atveju iÅ¡kiltų klausimas dėl 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties įgyvendinimo dalyje dėl civilinės bylos atnaujinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad hipoteka yra priverstinė. Nutartis neatitinka protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo (CK 1.5 str.), proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 str.) principų, o joje nurodytų aplinkybių bylos atnaujinimui gali iÅ¡ viso nebÅ«ti, kas iÅ¡ esmės pažeidžia kreditoriaus interesus.

8. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta konkrečiam terminui, todėl ir reikiami finansiniai resursai buvo pritraukti ir numatyti konkrečiam terminui. Sustabdant civilinę bylÄ neaiÅ¡kiam laikotarpiui, bankas kiekvienÄ dienÄ turi pritraukti naujus finansinius resursus ir patiria papildomus nuostolius. Nutartis pažeidžia ieÅ¡kovo interesus, teisės principus, prieÅ¡tarauja teismų praktikai bei CPK numatytų teisės normų tikslams.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje byloje kilo klausimas, ar gali būti sustabdyta byla, kurioje reikalavimai pareikšti tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojui, tuo atveju, kai hipotekos teisėjas yra priėmęs nutartį dėl kreditoriui įkeisto turto pardavimo varžytynėse ir yra prasidėjęs išieškojimo iš tokio turto procesas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylÄ iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 312-2N/2009, pardavimo, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pirmiausia turi bÅ«ti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedÅ«ros ir tik paaiÅ¡kėjus, ar kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir kokiu mastu, galima iÅ¡ esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas teigia, kad nėra bylos sustabdymo pagrindų, kad atskirai pareikÅ¡ti reikalavimai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiÅ¡kus pagrindus ir kad, realizavus turtÄ , skola tiesiog bÅ«tų mažinama, tikslinant ieÅ¡kinį. Su Å¡iais apelianto argumentais nesutikti nėra pagrindo.

IeÅ¡kovas, kaip kreditorius, turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, saisto jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydis, bet nesaisto kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iÅ¡ kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai iÅ¡ieÅ¡kojimo mastas gali ir turėtų bÅ«ti kontroliuojamas vykdymo procese.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ sustabdė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pirmiausia turi bÅ«ti užbaigtos įkeisto turto priverstinio pardavimo procedÅ«ros, nes, pasak teismo, tik paaiÅ¡kėjus, ar kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir kokiu mastu, galima iÅ¡ esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui. Tačiau su tokia teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo, kadangi teismas laiduotojo prievolę nepagrįstai susiejo su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu. Taip iÅ¡ esmės yra iÅ¡kreipiama solidariosios prievolės samprata, be to, lieka neaiÅ¡ku, koks skolos likutis bus pardavus įkeistÄ turtÄ , o, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad net ir vykstant įkeisto turto priverstinio pardavimo procedÅ«roms, tuo atveju, kai ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ir pagrindiniam skolininkui, ir laiduotojui, civilinės bylos sustabdymas iki įkeisto turto pardavimo, nėra pateisinamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Tad teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ sustabdė, tinkamai neįvertinęs svarbių faktinių Å¡ios bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.

Teisėjai                                                                                   Artūras

Driukas

Konstantinas Gurinas

Donatas Å ernas