2013-12-16 Nr. AB-10048-3-61-3-00671-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2360/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3R-41 (AG-23/02-2013) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas Teisingumo ministerijos atsisakymas kompensuoti pareiškėjui Ž. B. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Prašyme (b. l. 1-4) paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. R. panaudojo prieš Ž. B. fizinį smurtą ir pagrobė pareiškėjui priklausantį turtą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendyje nebuvo konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu pareiškėjui buvo padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl šis nusikaltimas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra smurtinis. VAGK 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Teisingumo ministerija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, atlikęs šiuos veiksmus, dar kartą nusprendė prašymo netenkinti, nes nusikaltimą padaręs asmuo buvo nuteistas ne pagal BK 146–148 straipsnį ar 181 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, kurios dispozicijoje nenumatyta kvalifikuojanti aplinkybė – laisvės atėmimas. Pareiškėjui žala kilo dėl BK 181 straipsnio 3 dalyje išvardintų aplinkybių, o ne dėl laisvės atėmimo, dėl kurio Ž. B. žala nebuvo priteista. Taigi Teisingumo ministerijos sprendime buvo įvertintos visos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (ne tik susijusios su sveikatos sutrikdymo mastu, bet ir su laisvės atėmimu) ir jų atitiktis Kompensavimo įstatymo nustatytiems reikalavimas, todėl vien faktas, kad atsakovas vadovavosi kitais motyvais nei VAGK, nedaro sprendimo neteisėtu, kadangi VAGK įpareigojimas (išnagrinėti prašymą iš naujo) buvo įvykdytas tinkamai. Atsakovo nuomone, vertindama faktines bylos aplinkybes bei nurodydama, kaip turėtų būti kvalifikuojamas padarytas nusikaltimas, VAGK peržengė savo kompetencijos ribas. Aplinkybė, kad straipsnis, pagal kurį buvo nuteistas A. R., yra įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, nesudaro pagrindo teigti, kad nusikaltimas yra smurtinis.

Pareiškėjas Ž. B. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 16-18) paaiškino, kad VAGK ne priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje ir ne aiškino priimtus teismo procesinius sprendimus, bet analizavo baudžiamosios teisės normų konkurenciją. BK 146 straipsnis konkuruoja su BK 181 straipsnio 2 dalimi kaip bendroji ir specialioji norma. BK 181 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma BK 146 straipsnio atžvilgiu. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai taikoma specialioji norma. Įstatymų leidėjas nusikalstamoje veikoje išskyrė specialų atvejį ir normą, kuri jam turi būti pritaikyta. BK 146 straipsnio sankcija yra švelnesnė nei už kvalifikuotą turto prievartavimą, todėl veikos pagal minėtą straipsnį atskirai kvalifikuoti nereikia, nes kvalifikuotas turto prievartavimas visiškai apima neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.). BK 181 straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, konkuruojanti su 2 ir 3 dalimi, kurios yra specialios normos pirmosios atžvilgiu. Tokiu atveju kiekvienas labiau pavojingas požymis apima visus kitus mažiau pavojingus požymius. Tai reiškia, kad jeigu tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba jų dalys, numatančios skirtingas kvalifikuojančias aplinkybes, pateikus visų požymių aprašymą, turi būti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojantis požymis, nustatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, nukonkuruoja minėto straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimą, todėl esant veikoje keliems skirtingiems požymiams, nurodytiems įvairiose baudžiamojo įstatymo straipsnio dalyse, veika turi būti kvalifikuota pagal tą dalį, kuri numato pavojingiausią veikos apibūdinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu atsakovo Teisingumo ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 27-32).

Teismas nurodė, kad Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas (toliau – ir Sąrašas) yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88, kurio 2 punkte nustatyta, kad minėtas sąrašas, priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, taikomas atsižvelgiant į Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. A. R. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų) ir pagal 181 straipsnio 3 dalį (tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų).

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjui padarytu nusikaltimu nebuvo sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata arba buvo pasikėsinta į jo seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą, nėra, todėl ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar minėtos veikos, už kurias nuteistas A. R., turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei požymių. Teismo įsitikinimu, atsakovas neteisingai vertino A. R. padarytų veikų priskirtinumą smurtiniams nusikaltimams. Vadovaujantis atsakovo logika (jei laisvės atėmimas nėra nurodytas kaip kvalifikuojantis požymis BK 181 str. 3 d., šis nusikaltimas negali būti priskirtas smurtiniams), BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika niekada negalėtų būti pripažinta smurtiniu nusikaltimu, nes jos sudėtyje nėra ir kitų smurtiniams nusikaltimams priskirtinų požymių (tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika), tačiau BK 181 straipsnio 3 dalis yra įtraukta į Sąrašą, vadinasi, ji turi būti vertinama visos nusikalstamos veikos kontekste.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad A. R. atėmė pareiškėjui laisvę. Taip pat nurodyta, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos – R. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (tas, kas padarė šio straipsnio 1 d. numatytą veiką (neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių) panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), A.

R. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, kaip padarytos organizuotos grupės, todėl kiekvienas bendrininkas atsako už kito bendrininko padarytus veiksmus, nes tai apėmė jų visų vieninga tyčia, ir D. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė VAGK pateiktam išaiškinimui apie baudžiamosios teisės normų konkurenciją. Nors A. R. padarė BK 146 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, priskirtiną apysunkiams nusikaltimams, tačiau įvertinant tai, kad BK 181 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma BK 146 straipsnio atžvilgiu, turėtų būti taikoma specialioji norma.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio, A. R. prievartavo pareiškėjo turtą ne tik atimdamas laisvę, kaip tai numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje, bet ir prievartavo didelės vertės turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, todėl tokia jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, kuri pagal savo pavojingumą nukonkuruoja BK 181 straipsnio 2 dalį. Taigi pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta veika, atitinkanti smurtinio nusikaltimo apibrėžtį pagal Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.

III. Atsakovas Teisingumo ministerija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 36-38).

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas pripažinti asmenį kaltu, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu, ir sprendimai dėl bausmės. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą, arba plėšimą dalyvaujant organizuotoje grupėje; BK 181 straipsnio 3 dalyje – už didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių prievartavimą arba turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nei vienoje iš šių sudėčių laisvės atėmimas nėra nurodytas kaip kvalifikuojantis požymis. Laisvės atėmimas kaip kvalifikuojantis turto prievartavimo požymis yra numatytas tik Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, o 181 straipsnio 3 dalyje numatyta itin kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis. Tačiau šio straipsnio 3 dalies dispozicija neapima to paties straipsnio 2 dalies dispozicijos, kadangi joje nėra būtinos sudedamosios dalies – nukreipiančiosios normos (tokios normos pavyzdys būtų BK 179 str.), kitaip tariant, 3 dalyje numatyti požymiai ne papildo ar išplečia 2 dalyje esančius požymius, bet yra visiškai skirtingi. Todėl šiuo atveju teisės normų konkurencijos taisyklės neturėtų būti taikomos. Jeigu teismas būtų pripažinęs, kad A. R. prievartavo turtą ne tik dalyvaudamas organizuotoje grupėje, bet ir neteisėtai atimdamas laisvę pareiškėjui, nusikaltimas būtų kvalifikuotas kaip BK 181 straipsnio 2 dalies ir 181 straipsnio 3 dalies sutaptis. Atsižvelgdama į tai, kad A. R. nebuvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, Teisingumo ministerija pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas Ž. B. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 43-45).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą.

Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Taip pat nustatyta, kad smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Sąrašą smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta kompensuojama, pavesta nustatyti Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88, kurio 2 punkte nustatyta, kad minėtas sąrašas, priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, taikomas atsižvelgiant į Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Sąrašo 24, 35 ir 36 punktuose nurodyti Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 ir 3 dalys (Neteisėtas laisvės atėmimas) 180 straipsnis (Plėšimas) ir 181 straipsnio 2 ir 3 dalys (Turto prievartavimas).

Byloje nustatyta, kad A. R. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų) ir pagal 181 straipsnio 3 dalį (tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų).

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad A. R. atėmė pareiškėjui laisvę. Taip pat nurodyta, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos – R. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (tas, kas padarė šio straipsnio 1 d. numatytą veiką (neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių) panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), A. R. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, kaip padarytos organizuotos grupės, todėl kiekvienas bendrininkas atsako už kito bendrininko padarytus veiksmus, nes tai apėmė jų visų vieninga tyčia, ir D. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

Taigi, nustatytos reikšmingos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimui aplinkybės: prievartaujant pareiškėjo turtą, buvo atimta jo laisvė, kas leido pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); smurtiniai nusikaltimai, dėl kurių pareiškėjas prašo kompensuoti žalą, įrašyti į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios teisės normų konkurencijos analizė VGAK ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose perteklinė, kadangi pakanka įvertinti aukščiau aptartas reikšmingas ginčui faktines aplinkybes.

Todėl iš esmės pritariama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad atsakovas netinkamai sprendė A. R. padarytų nusikalstamų veikų priskyrimo smurtiniams nusikaltimams klausimą, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė