37f2e393-b40f-4c86-945f-d83cd71dbf46 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4676-320/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01125-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir R. B.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d., atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis. Teigė, kad 2 sektoriaus 20 bÅ«rio 21 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 50 kv. m ploto, gyveno 20 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 2,5 kv. m gyvenamojo ploto, patalpoje bÅ«davo drėgni rankÅ¡luosčiai ir nebÅ«davo kur jų džiovinti. Taip pat teigė, kad 2 sektoriaus 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 12 kv. m ploto, gyveno 10 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 1,2 kv. m gyvenamojo ploto, patalpoje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas, bÅ«ryje nebuvo laisvalaikio kambario, nebuvo tinkamo skaičiaus unitazų ir praustuvų, laiptai buvo be turėklų, o jų padas duobėtas, iÅ¡trupėjęs tinkas, aplūžinėjusi danga.

Taip pat teigė, kad 2 sektoriaus 7 bÅ«ryje buvo 60 nuteistųjų, o sanitariniame mazge buvo 4 unitazai ir 4 praustuvai, todėl nebuvo tinkamo skaičiaus unitazų ir praustuvų, bÅ«ryje nebuvo laisvalaikio kambario. 2 sektoriaus 7 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas. PareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, emocinius sukrėtimus, dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, buvo apsunkta jo laisvo judėjimo laisvė ir režimų reikalavimų laikymasis. Atsakovės atstovo PravieniÅ¡kių PN-AK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-ANK 2 sektoriuje. PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo pat patalpinimo į pataisos namus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, tačiau to nedarė.

Skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Darė iÅ¡vadÄ , kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti po visÄ lokalinį sektorių.

Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Pripažino, kad 15 bÅ«ryje poilsio kambarys nėra įrengtas. Sanitariniai mazgai ir laiptai įrengti tinkamai. Nėra numatytas radijo taÅ¡ko įrengimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

Skalbtis ir džiovintis rÅ«bus galima tam numatytose patalpose. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis jautė emocinę depresijÄ ar dvasinius iÅ¡gyvenimus yra nepagrįsti, kadangi į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sÄ lygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d. Atsakovei atstovaujanti PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo pat patalpinimo į pataisos namus, domėtis teisės aktais, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos, ir prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimams atlyginti žalÄ taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. (b. l. 8-9).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. IeÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

PareiÅ¡kėjas, galimai laikytas PravieniÅ¡kių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2016 m. vasario 15 d., kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ buvo iÅ¡siųstas 2020 m. balandžio 22 d. (b. l. 3), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, tad pareiÅ¡kėjas praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ skundui pateikti.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis. Lietuvos valstybei atstovaujanti PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 8-9). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties terminÄ reguliuojančių normų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, prie savo skundo nepridėjo jokių atsakovės atstovo raÅ¡tų ir kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovės atstovas nuo pat 2016 m. vasario 15 d., kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodė kaip skundžiamo laikotarpio pradžiÄ , atsisakė pareiÅ¡kėjui pateikti kokius nors duomenis apie bausmės atlikimo sÄ lygas.

Be to, žala dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patiriama nepriklausomai nuo to, ar gauta tam tikra informacija. Sužinojus ar turėjus sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , atsiranda ir teisė į ieÅ¡kinį, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į teismÄ nepriklausomai nuo to, gavo ar ne tam tikrÄ informacijÄ iÅ¡ atsakovės atstovo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , teisinio iÅ¡silavinimo neturi, todėl anksčiau nežinojo, kaip suraÅ¡yti skundÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , tačiau tokia savo teise nesinaudojo (byloje nėra duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ ). PareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu turėjo teisę paskambinti telefonu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73–75, 102 straipsniai), siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų (BVK 73–75 straipsniai, 99 straipsnio 1 dalis), kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas (BVK 100 straipsnio 1 dalis), gauti teisinę pagalbÄ (BVK 101 straipsnis), pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis (BVK 73–75 straipsniai, 94 straipsnis), kurie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu galėjo rinkti informacijÄ , ir kitas teises.

PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nesikreipimo į teismÄ su skundu (ir dėl to praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rÅ«pestingumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės atstovo PravieniÅ¡kių PN-AK praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 15 bÅ«rio 2 brigadoje, bet savo skunde nenurodo, jog 15 bÅ«rio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje bÅ«tų laikoma daugiau asmenų nei leidžiama pagal teisės aktus, tai yra nekvestionuoja, jog, kaip nurodo atsakovės atstovas, ginčo laikotarpiu 15 bÅ«rio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 16-17, 19, 20).

Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Dėl poilsio kambario. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam bÅ«riui įrengiamas laisvalaikio kambarys.

PravieniÅ¡kių PN-AK pripažino, kad Pirmojo sektoriaus 15 bÅ«riui laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam bÅ«riui. Pagal nuosekliÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8. punktÄ . Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, jo galimybės judėti po visÄ lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko nebuvo ribojamos, nepaÅ¡alina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.

Dėl sanitarinių mazgų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neproporcingai mažai buvo įrengta sanitarinių mazgų. Eksploatavimo taisyklės 5.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui). Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos numatė, kad praustuvė įrengiama 1 vnt. ne daugiau kaip 10 asmenų ir unitazas įrengiamas 1 vnt. ne daugiau kaip 12 asmenų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 15 būryje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose, be to savo skunde nenurodo, jog 15 būrio sanitariniu mazgu naudotųsi didesnis skaičius nuteistųjų nei leidžiama pagal teisės aktus, tai yra nekvestionuoja, jog ginčo laikotarpiu 15 būrio sanitariniame mazge buvo įrengta 8 praustuvės, 6 unitazai (b. l. 16-17) bei nuo 2017 m. balandžio 23 d. pareiškėjas kartu su kitais 52 nuteistaisiais 15 būryje, naudojosi 8 praustuvėmis ir 6 unitazais (53 / 8 = 6,625 ir 53 / 6 = 8,83), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi daugiau kaip šeši nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi daugiau kaip aštuoni nuteistieji, o nuo 2017 m. spalio 17 d. nuteistųjų buvo 48 (48 / 8 = 6 ir 48 / 6 = 8), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi šeši nuteistieji ir vienu unitazu naudojosi aštuoni nuteistieji.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus. Dėl skalbinių džiovinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje būdavo drėgni rankšluosčiai ir nebūdavo kur jų džiovinti. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės iÅ¡sidžiovinti skalbinius iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Dėl radijo taÅ¡ko. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte reglamentuota, jog kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas, ir Eksploatavimo taisyklių 13.10. punkte reglamentuota, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose įrengiamas radijo taÅ¡kas, daugiau radijo taÅ¡kų įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatytas. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko parastos grupės sÄ lygomis ir buvo laikomas 15 bÅ«rio 2 brigados gyvenamosiose patalpose, be to savo skunde nenurodo, jog 15 bÅ«rio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje jam buvo bÅ«tinas radijo taÅ¡kas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengto radijo taÅ¡ko kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į administracijÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl radijo taÅ¡ko neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti Dėl laiptų bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2 sektoriuje laiptai buvo avarinės bÅ«klės. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2 sektoriuje laiptai tvarkingi, lygus, danga neiÅ¡lūžusi, padas neduobėtas, įrengti turėklai.

Ä®staigoje laiptai remontuojami pagal poreikį. PareiÅ¡kėjas dėl laiptų bÅ«klės su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė į administracijÄ . Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl laiptų avarinės bÅ«klės atmestini kaip neįrodyti. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 178 parų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (nebuvo laisvalaikio kambario).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2017 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. spalio 17 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. B. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė