2025-12-30 Nr. AB-23287-3-64-3-02634-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-12-30 Nr. AB-23287-3-64-3-02634-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1363-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02634-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas, Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7–8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 „Dėl Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktus bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada gavo ginčijamą 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad pareiškėjui 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie šiame skunde ginčijamą Raštą, kadangi dar 2025 m. vasario 19 d. jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025).
Atsižvelgęs į tai, kad šis skundas dėl 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560 pateiktas tik 2025 m. spalio 1 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neprašo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teismas akcentavo, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, atsisakytina priimti ir procesinį reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2025 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1932 sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas.
III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nesąžiningai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su identiškais pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti (žr., pvz., bylas Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-961-520/2025; kt.) atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nes nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Merą atlikti veiksmus.
Taigi dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Raštą.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė