37efab39-e3ca-4792-b6c0-3be44988ffae · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas NrByla Nr. 1S-171-579/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56121-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (N) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, kaltinamojo D.

I. gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos SamoÅ¡kienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. birželio10 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 5.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J.

K. metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 14 smÅ«gių J. K. į galvÄ , krÅ«tinę bei Å¡onus ir tuo padarė jam politraumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ muÅ¡tinėmis žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, deÅ¡inio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinėje, kraujosruvomis lÅ«pų gleivinėje, liežuvio pasaitėlio plyÅ¡imu, odos nubrozdinimu krÅ«tinėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis veido, krÅ«tinės, gerklų projekcijose, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiu, abipusiais Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžiais, skeveldriniais nosikaulių ir virÅ¡utinio žandikaulio skruostinių ataugų lūžiais, skruostikaulių ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio dauginiais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu Å¡oku ir progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis J.

K. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. K..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. I. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas. II. Pirmosios instancijos nutarties esmė 3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D.

I. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d., konstatavus, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, t. y. manant, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

III. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Kaltinamojo gynėja advokatė Singrida SamoÅ¡kienė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir paskirti jos ginamajam kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

5. Skunde advokatė nurodo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Pažymi, kad gresianti griežta bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti suėmimÄ , kaip ir tai, jog asmuo praeityje buvo teistas ar baustas administracine tvarka ar kad jo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

6. Gynėja atkreipia dėmesį, kad D. I. yra suimtas jau pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ ilgiau nei devynis mėnesius, todėl taikant procesines prievartos priemones, bÅ«tina laikytis teisėtumo principo. Gynėjos vertinimu, Å¡iuo atveju reikėtų remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog kaltinamojo kardomasis kalinimas nebÅ«tų pernelyg ilgas ir kad poreikis tęsti laisvės atėmimÄ negali bÅ«ti vertinamas visiÅ¡kai abstrakčiai. Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar tokiu bÅ«du nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ arba teisę bÅ«ti paleistam proceso metu.

7. Skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai nei nusprendė apygardos teismas, D. I. sieja stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai su mama, patėviu, seserimi (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta kaltinamojo charakteristika), jam nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki suėmimo buvo registruotas užimtumo tarnyboje, o kartu su skundu teikiama UAB „B.“ pažyma, patvirtina, kad jis bÅ«tų priimtas pagalbinio darbuotojo pareigoms. Tad, vien tai, kad D. I. dėl savo jauno amžiaus nėra vedęs, neturi vaikų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais ir gali slapstytis nuo teismo. Be to, Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos pateikta charakteristika, leidžia pagrįstai teigti, kad D. I. savo elgesį pakeitė: yra charakterizuojamas teigiamai, jo elgesys suėmimo vykdymo laikotarpiu yra nepriekaiÅ¡tingas, yra skatintas, neturi nuobaudų.

8. Dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo taikymo pagrindų gynėja pažymi, kad kiekvienu atveju suėmimo taikymo tikslingumas turi bÅ«ti sprendžiamas individualiai, o konkretÅ«s faktiniai duomenys, įrodantys bÅ«tinybę asmenį laikyti suimtÄ , turi bÅ«ti kruopščiai patikrinti. Gynėjos teigimu, Å¡iuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo klausimÄ , iÅ¡ esmės net nesprendė galimybės skirti D. I. Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ , o tik formaliai nurodė, kad kitos Å¡velnesnės kardomosios priemonės (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, namų areÅ¡tas ar intensyvi priežiÅ«ra) nebÅ«tų veiksmingos siekiant baudžiamojo proceso tikslų (BPK 119 straipsnis).

Tačiau vadovaujantis LŽTT praktikoje ir BPK įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo) klausimÄ , pirmiausia privalo apsvarstyti Å¡velnesnių už suėmimÄ kardomųjų priemonių taikymo galimybę bei nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. Gynėja, skunde remdamasi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tvirtina, kad suėmimo terminas D. I. negalėjo bÅ«ti pratęstas ir dėl to, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Nurodo, kad į bylÄ pateikta medicinos gydytojo dr. P. P. konsultacinė iÅ¡vada, dėl J. K. mirties priežasties (asfikcija, įvykusi dėl priverstinės kÅ«no padėties (gulint kniÅ«bsčiam) esant vidutinio laipsnio alkoholinei intoksikacijai), kaltinamajame akte nėra užfiksuota, kas, gynėjos teigimu, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog spręsdamas kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo klausimÄ , pirmos instancijos teismas bylos duomenis vertino tendencingai. Kita vertus, teismas konstatuodamas, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių D. I. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, iÅ¡ esmes pasisakė dėl jo kaltės.

10. Gynėja praÅ¡o įvertinti ir tai, kad D. I. anksčiau niekada nebuvo pažeidęs kardomųjų priemonių sÄ lygų, nebuvo paieÅ¡komas, be to, turi sveikatos problemų, kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl alerginės slogos ir skausmų rankų pirÅ¡tuose, Å¡ios aplinkybės, su pirmiau paminėtomis, skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertintos. Visos skunde paminėtos aplinkybės (tiek Å¡eiminės, tiek kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuojančios) yra reikÅ¡mingos vertinant tikimybę, ar kaltinamasis gali pabėgti (slėptis) bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

11. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, gynėja laikosi pozicijos, kad taikyti D. I. suėmimÄ nėra jokio pagrindo. Tokia griežta kardomÄ ja priemone neproporcingai apribojamos jo teisės. Gynėjos teigimu, kaltinamojo dalyvavimÄ procese galima užtikrinti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: namų areÅ¡tu, intensyvia priežiÅ«ra, užstatu (D. I. motina yra įneÅ¡usi 3 700 Eur į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ ), nes jis jau labai ilgÄ laikÄ suimtas. Gynėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-225/2012, 1S-330/2012 ir 1S-163/2013) buvo pažymėta, jog itin ilgas kaltinamojo kalinimas, net ir ankstesnėse stadijose pagrįstai konstatavus suėmimo pagrindų buvimÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

12. Teismo posėdyje kaltinamojo D. I. gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokurorė – kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti galioti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos SamoÅ¡kienės skundas atmetamas 13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės suėmimo terminÄ pratęsė pagrįstai, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju yra iÅ¡likę abu, t. y. tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrindai.

14. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Å ie duomenys yra užfiksuoti iÅ¡ dalies paties kaltinamojo D. I. parodymuose, liudytojų (V. R., Ž. G., E. G., A. S. ir kt.) parodymuose, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, specialistų iÅ¡vadose ir paaiÅ¡kinimuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.

15. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos skundo nagrinėjimui reikÅ¡mingos medžiagos, kaltinamasis D. I. neigia savo kaltę dėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu atkreipia kaltinamojo gynėjos dėmesį į tai, kad vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai dėl byloje pateiktos medicinos gydytojo dr. P. P. konsultacinės iÅ¡vados Å¡iuo momentu nenagrinėjami. Å ie klausimai bus sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami ir įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

16. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

17. D. I. kaltinamas galimai įvykdęs labai sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tai akcentavo ir Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau pabrėžtina, kad jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ , o tikimybė, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), yra didelė. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos.

18. PrieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, D. I. socialiniai ryÅ¡iai Lietuvoje yra gana tvirti. Kaltinamasis yra nevedęs( jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), tačiau turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , motinÄ , patėvį, seserį, su kuriais kartu gyvena, bÅ«damas suimtas su jais palaiko nuolatinį ryšį (bendrauja telefoniniais skambučiais, laiÅ¡kais, gauna pinigines perlaidas ir kitų bÅ«tinų daiktų). Jam nuosavybės teise priklauso dalis buto (1/4), kuriame gyveno iki suėmimo ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 2, b. l. 7–8).

Iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvo užsiregistravęs Kauno KAD Kauno jaunimo užimtumo skyriuje (t. 2, b. l. 164). Be to, prie skundo pateikta Kauno tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus specialisto kaltinamojo charakteristika rodo, kad jis charakterizuojamas teigiamai, yra drausmingas, skatintas už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ kultÅ«riniuose ir sportiniuose renginiuose. UAB ,,B“ direktoriaus V. L. pateiktame patvirtinime nurodyta, jog jeigu teismas netaikytų kardomosios priemonės suėmimo D.

I., bendrovė priimtų jį į darbÄ pagalbiniu darbuotoju. Kaip teisingai teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, byloje nėra duomenų apie kokius nors D. I. turimus ryÅ¡ius užsienyje, kuriais kaltinamasis bÅ«tų bandęs pasinaudoti siekdamas iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo arba tÄ ketintų daryti ateityje. Å ių faktinių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamÄ jį su Lietuvos Respublika sieja gana stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, kurių buvimas nepatvirtina ir neleidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje D.

I. bėgs (slėpsis) nuo teismo. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino kaltinamajam D. I. pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

19. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i iÅ¡vada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes D. I. atžvilgiu nustatytas ir kitas suėmimo pagrindas, o BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę pakanka bent vieno iÅ¡ jų.

20. Kauno apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam D. I. pratęsė nustatęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

21. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. D. I. galimai padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaip minėta, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Kaltinamasis nors ir labai jauno amžiaus, jau yra du kartus teistas, nusikalstamÄ veikÄ , kuria kaltinamas Å¡ioje byloje, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ .

Jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Å¡iukščius administracinius nusižengimus (pvz. ANK 481 straipsnio 1 dalis (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai)). IÅ¡ Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad D. I. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas padaręs smurtinius nusikaltimus prieÅ¡ asmenis, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas pavartojant fizinį smurtÄ ).

Tokie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamojo D. I. asmenybę, rodo jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų imperatyvų. Nors skunde teigiama, kad kaltinamasis pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ , tačiau, kaip matyti, ankstesnes veikas (už kurias buvo nuteistas) jis padarė dar bÅ«damas nepilnametis, kaltinamojo galimai daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja – kaip jau minėta, jis kaltinamas įvykdęs ne tik nužudymÄ , bet ir (kitoje byloje) plėšimÄ , nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis D. I. ir toliau galėtų daryti naujus nusikaltimus. Tokį įspÅ«dį sustiprina ir inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dis (nužudytajam buvo suduota ne mažiau 14 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę ir Å¡onus).

22. Atsižvelgus į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikÄ , konstatuotina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas nesuimtas kaltinamasis D. I. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytose kitose bylose priimtos nutartys dėl kardomųjų priemonių taikymo. IÅ¡ nurodytų nutarčių turinio akivaizdu, jog tose bylose iÅ¡ suėmimo paleisti asmenys, vertinant kaltininkų ir jų padarytų veikų pavojingumÄ visuomenei, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir apimtis, kitas suėmimo taikymo bÅ«tinybę lemiančias aplinkybes, nėra tapačioje teisinėje padėtyje, todėl, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl suėmimo taikymo pagrįstumo D. I., negali bÅ«ti precedentu.

24. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti vieno iÅ¡ BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

25. Kaltinamojo gynėja teisi, skunde nurodydama, kad jos ginamasis yra suimtas jau gan ilgÄ laikÄ (be kelių dienų 10 mėnesių), tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. PraÅ¡ydama pakeisti jos ginamajam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnę – užstatÄ ar intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ ir pan., gynėja akcentavo, kad kaltinamojo motina yra sumokėjusi 3 700 Eur dydžio užstatÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad suėmimo terminas D.

I. bÅ«tų tęsiamas nepagrįstai ilgai: procesas nėra vilkinamas, byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal suderintÄ su visais proceso dalyviais teismo posėdžių grafikÄ . Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Todėl teisėjų kolegija mano, kad paskirta kardomÄ ja priemone kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo ir yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

26. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjos pateikti duomenys apie D. I. sveikatos bÅ«klę. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam D. I. dėl sveikatos bÅ«klės negalėtų bÅ«ti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymÄ , koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant bÅ«tinumui, ir gydymÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65) 8.7 punktas numato, kad Å¡i gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimÄ vieÅ¡osiose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali praÅ¡yti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į vieÅ¡Ä jÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

27. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jÄ naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos SamoÅ¡kienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. pratęstÄ suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Evaldas Gražys Virginija Liudvinavičienė