Legislator Case Law & Legislation
37eb8ad0-e14e-4186-8739-300e6af5b95a AI generated

37eb8ad0-e14e-4186-8739-300e6af5b95a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 37eb8ad0-e14e-4186-8739-300e6af5b95a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nr. 73, kad pagal Z. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,4858 ha žemės (t.1, b.l. 101);

Legislator headnote

AI generated

37eb8ad0-e14e-4186-8739-300e6af5b95a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tai nebuvo padaryta, todėl ginčijami sprendimai pažeidė pareiÅ¡kėjų nuosavybės teises į Bendrijos eksploatuojamoje aikÅ¡telėje esančius garažus.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (t. 2, b.l. 19–24) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip pateiktÄ praleidus nustatytÄ 30 dienų terminÄ ; netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad buvusi savininkė J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2251-121/2013Proc. Nr. 3-61-3-00348-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius,                                                                                                   2013 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J.

J., trečiojo suinteresuoto asmens 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui V. L. S., pareiÅ¡kėjų ir Bendrijos atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovės atstovei Daivai Visockytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, B. B. ir G. S. atstovėms R. D. bei I. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų B. Č., J. J., L. L. ir G. N. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, B.

B., J. K., H. M., D. S. ir G. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai B. Č., J. J., L. L. ir G. N. 2013-01-31 pateikė teismui skundÄ (t. 1, b.l. 1–4), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko (toliau – ir VAV) 2007-04-05 sprendimus:

1) Nr. 2.4-01-4859, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės D. S.;

2) Nr. 2.4-01-4860, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės B. B.;

3) Nr. 2.4-01-4861, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės Z. L.;

4) Nr. 2.4-01-4862, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės H. M.;

5) Nr. 2.4-01-4863, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės G. S..PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai yra 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) nariai ir jiems Bendrijos teritorijoje priklauso metaliniai garažai. PareiÅ¡kėjai 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad dalis Bendrijos valdomos teritorijos, kurioje yra ir pareiÅ¡kėjams priklausantys garažai, pakliuvo į suformuotÄ valstybinės žemės sklypÄ , į kurį skundžiamais VAV sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Jie 2012-09-17 pareiÅ¡kė Bendrijai ieÅ¡kinį, reikalaudami įpareigoti BendrijÄ iÅ¡ jiems priklausančio žemės sklypo paÅ¡alinti (iÅ¡keldinti) eksploatuojamus garažus, tarp jų - ir pareiÅ¡kėjams priklausančius metalinius garažus.PareiÅ¡kėjai mano, kad tos skundžiamų VAV 2007-04-05 sprendimų dalys, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančiÄ Bendrijos teritorijoje bei naudojamÄ metalinių garažų eksploatacijai, neteisėti. Pažymėjo, kad skundžiamais VAV sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į J.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ â€“ 0,1215 ha žemę, buvusiÄ (duomenys neskelbtini). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims natÅ«ra grÄ Å¾inta kiekvienam po 0,0444 ha žemės sklype Nr. 2 ir po 0,0130 ha žemės sklype Nr. 3, taigi, atkuriant nuosavybės teises į 0,1215 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ viso penkiems pretendentams grÄ Å¾inta 0,287 ha žemės, t.y., beveik dvigubai daugiau, nei žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės atkurtos, plotas.Atkreipė dėmesį, kad metalinių garažų aikÅ¡telei teritorija skirta dar 1985-10-02 ir iÅ¡ esmės visi garažai Bendrijos teritorijoje buvo pastatyti iki 1990 m.

Tad skundžiamų VAV sprendimų priėmimo metu ginčijamos teritorijos buvo priskirtos Vilniaus miestui ir Å¡ios teritorijos jau buvo naudojamos pastatytiems statiniams eksploatuoti. Nurodė, kad garažų eksploatavimui skirta ir garažų užimama žemė turėjo bÅ«ti valstybės iÅ¡perkama ir negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra tretiesiems suinteresuotiems asmenims. PaaiÅ¡kino, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 punktas nustatė, kad natÅ«ra grÄ Å¾inama laisva (neužstatyta) žemė, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims grÄ Å¾intoje žemėje buvo pareiÅ¡kėjams ir kitiems Bendrijos nariams priklausantys statiniai (metaliniai garažai).

Todėl Bendrijos teritorijoje esanti ir statinių (metalinių garažų) užimta žemė tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra.Be to, nurodė, kad, net jeigu Bendrijos teritorijos priskyrimas grÄ Å¾intinai bÅ«tų laikomas teisėtu, atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, negalėjo bÅ«ti pažeistos metalinių garažų savininkų teisės, t.y. turėjo bÅ«ti nustatyti servitutai, leidžiantys naudotis Bendrijos eksploatuojamos metalinių garažų aikÅ¡telės ribose esančia grÄ Å¾inamo žemės sklypo dalimi metalinių garažų eksploatacijai.

Tai nebuvo padaryta, todėl ginčijami sprendimai pažeidė pareiÅ¡kėjų nuosavybės teises į Bendrijos eksploatuojamoje aikÅ¡telėje esančius garažus.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (t. 2, b.l. 19–24) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip pateiktÄ praleidus nustatytÄ 30 dienų terminÄ ; netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad buvusi savininkė J.

B. nuosavybės teise valdė 0,9716 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Toks plotas nustatytas pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002-10-02 pažymėjimÄ Nr. T-2003-G. Todėl iÅ¡ ginčijamuose sprendimuose nurodytų tretiesiems suinteresuotiems asmenims grÄ Å¾intos žemės dalių matyti, kad pareiÅ¡kėjų argumentas, jog pretendentams žemės grÄ Å¾inta beveik dvigubai daugiau nei žemės sklypo, kuriame atkurtos nuosavybės teisės, plotas, yra nepagrįstas.Detalusis planas, kurio bÅ«tinybę numato AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktas, yra viena iÅ¡ sÄ lygų laikyti žemę valstybės iÅ¡perkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiÅ¡kia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai iÅ¡reikÅ¡tas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui.

Nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi bÅ«ti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, gražinant jį natÅ«ra, nes prieÅ¡ingu atveju be pateisinamo pagrindo bÅ«tu suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis adm. byloje Nr. A442-305/2008). Pažymėjo, jog laisva (neužstatyta) žeme laikytina tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliÅ«timi tokiÄ Å¾emę pripažinti laisva (neužstatyta).

Ne kiekvienas objektas, esantis praÅ¡omame suformuoti žemės sklype, paneigia teisę į jos atkÅ«rimÄ , o tai sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jie naudojasi žeme, ant kurios stovi metaliniai garažai.Nurodė, kad statinio ir laikino statinio sÄ vokos yra įtvirtintos Statybos įstatymo 2 str. 2 ir 4 dalyse.

PaaiÅ¡kino, kad metaliniai garažai, atsižvelgiant į jų paskirtį, gyvavimo trukmę, į tai, kad jie nėra laikytini nekilnojamaisiais daiktais, teisės į juos neregistruojamos vieÅ¡ame registre, yra laikytini laikinais statiniais. Todėl žemės sklypas, ant kurio stovi metaliniai garažai, laikytinas laisvu (neužstatytu) žemės sklypu, į kurį gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės. Taigi ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos teisėtai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime (t. 2, b.l. 1–4) nurodė, kad su skundu nesutinka, pažymėjo, kad AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktas nustato bendrÄ Å¾emės grÄ Å¾inimo natÅ«ra principÄ , pagal kurį galimybę grÄ Å¾inti žemę (buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) natÅ«ra lemia aplinkybė, kad ji yra laisva (neužstatyta), iÅ¡skyrus žemę pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Tad Å¡ioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės iÅ¡perkama AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A858-2979/2011).  Administracijos teigimu, metaliniai garažai apskritai (taigi ir pareiÅ¡kėjų valdomi garažai) priskirtini laikiniems statiniams, nes jie pagaminti iÅ¡ surenkamų metalinių konstrukcijų, juos galima laisvai perkelti į kitÄ vietÄ , nuosavybės teisės į juos neregistruojamos, todėl ginčo žemė laikytina laisva žeme.

Tad pirmasis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas kriterijus sklypus nuosavybės atkÅ«rimui formuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje nėra pažeistas, o laikinais statiniais (garažais) užstatyta ginčo teritorija negali bÅ«ti priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei. Suformuoti sklypai (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje nepatenka į AtkÅ«rimo įstatyme numatytas iÅ¡imtis, sudarančias pagrindÄ neformuoti sklypo ginčo teritorijoje, todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimas natÅ«ra nepažeidė nei Bendrijos, nei atskirų jos narių, įskaitant pareiÅ¡kėjus, interesų.

Be to, teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sÄ lygas bei tvarkÄ , nenumato galimybės įsigyti nuosavybėn ar iÅ¡sinuomoti sklypų, laikinų statinių, tame tarpe ir metalinių garažų, statybai ar eksploatavimui.Tretieji suinteresuoti asmenys B. B., J. K., H. M., D. S. ir G. S. atsiliepime (t. 1, b.l. 59–60, t. 2, b.l. 9–10) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė taikyti senatį bei tuo pagrindu skundÄ atmesti, o, nustačius, kad senatis netaikoma, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, kadangi pareiÅ¡kėjams tai, jog žemės sklypo dalis, kuriame stovi pareiÅ¡kėjų garažai, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma anksčiau. Nuosavybės teisės į žemės sklypÄ yra įregistruotos vieÅ¡ame registre, kuriame nurodytas ir įregistravimo pagrindas. Todėl pareiÅ¡kėjai nuo nuosavybės teisių įregistravimo momento (2007-10-08) turėjo galimybę ir galėjo žinoti tai, jog VAV sprendimais žemės nuosavybės teisės atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Be to, tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys reikalauja iÅ¡keldinti iÅ¡ jų žemės sklypo laikinus statinius, Bendrijai bei Vilniaus miesto savivaldybei buvo praneÅ¡ta anksčiau, nei buvo paduotas ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pareiÅ¡kėjams buvo praneÅ¡ta apie civilinę bylÄ . Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjai praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui paduoti be svarbių priežasčių ir skundas atmestinas taikant senatį.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų argumentas, jog miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra valstybės iÅ¡perkama, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad ginčijamais VAV sprendimais buvo pažeistas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnis.

PareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad metaliniai garažai yra statiniai, atitinkantys tos kategorijos nekilnojamajam turtui įstatymo nustatytus reikalavimus, t.y. kad Å¡ie statiniai nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjams ir pareiÅ¡kėjų daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, kad nesant Å¡ių įrodymų, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad skundžiamais VAV sprendimais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės, prieÅ¡ingai, yra pagrindas laikyti, jog pareiÅ¡kėjai padavė skundÄ neturėdami tam teisinio pagrindo, ir todėl skundas atmestinas kaip paduotas netinkamų pareiÅ¡kėjų.BylÄ nagrinėjant teisme, pareiÅ¡kėjas J.

J. ir pareiÅ¡kėjų atstovas skundÄ ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog ginčo garažai randasi Bendrijos nuomojamoje žemėje. Nors nuomos sutartis pasibaigė 2000 metais, nuomos santykiai de facto tęsiasi – Bendrija ir toliau moka žemės mokestį. Garažai neatitinka laikino statinio sÄ vokos, tam patvirtinti bÅ«tina skirti atitinkamÄ ekspertizę. Advokatas pripažino, jog metalinių garažų savininkai nesiėmė priemonių pakeisti laikinų garažų statusÄ Ä¯ nelaikino statinio.

Atsakovės atstovė skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog į bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog leista garažus pertvarkyti taip, kad juos bÅ«tų galima įregistruoti NTR. Byloje nėra žemės nuomos sutarčių, todėl negalima spręsti, kokiomis sÄ lygomis buvo iÅ¡nuomota žemė. Savivaldybės pateiktuose žemės sklypo dokumentuose nebuvo duomenų apie jame esančius metalinius garažus, be to, ar žemės sklypas laisvas, sprendžia savivaldybė, AgentÅ«ra negali kvestionuoti savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m.

įsakymo, jis iki Å¡iol nėra nuginčytas. Ar iÅ¡kelti garažus ir tam suteikti kitÄ Å¾emės sklypÄ , turėjo nuspręsti savivaldybė.   Bendrijos atstovas skundÄ prašė tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, jog Bendrija nuo 1995 iki 2000 metų žemę nuomojo pagal su savivaldybe sudartytÄ nuomos sutartį, bet ir jai pasibaigus tebemoka žemės mokesčius. Metaliniai garažai surenkami ant pamatų, todėl jie nėra laikini. Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog Å¡ia byla siekiama vilkinti garažų iÅ¡keldinimÄ , civilinė byla sustabdyta.

Tai, kad bendrija moka žemės mokesčius nereiÅ¡kia, kad sutartis nėra nutrÅ«kusi.              Skundas netenkinamas. Teismo 2013-02-04 nutartimi (t.1, b.l.22-23) pareiÅ¡kėjams B. Č., L. L. ir G. N. atnaujintas terminÄ skundui paduoti.Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje (toliau - Vilniaus MŽS) 2000-06-20 buvo gauti D. S., B. B. praÅ¡ymai, 2001-05-17 - Z. L. praÅ¡ymas, 2000-01-07 - H. M. praÅ¡ymas, 2000-01-07 - G.

S. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtÄ Å¾emę, suteikiant žemės sklypÄ turėtoje vietoje (t.1, b.l. 150-152). Prie praÅ¡ymų pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (t.1, b.l. 153-195), Lietuvos valstybinio archyvo 1993-08-09 pažymėjimas Nr. 21-185-9 (t.1, b.l. 194). AnalogiÅ¡ki praÅ¡ymai buvo gauti 2002-07-10 (t.1, b.l. 142-146). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005-10-26 aktu buvo paženklintos atkuriamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, sklypo Nr. 2, kurio plotas 12 627 m2, ribos.

Aktu nustatyta, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams (t.1, b.l. 119). Nustatytų žemės sklypo ribų pagrindu parengtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėti laikini garažai (t.1, b.l. 120). Vilniaus MSA direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 buvo nustatyti suformuotų grÄ Å¾inamų laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1, 2 (12 627 kv.m), 3, 4, 5, 6 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje duomenys, patvirtinti jų planai ir nustatyta, kad sklypų dokumentai perduodami VAVA (t.1, b.l. 106-108, 111-113, t.2, b.l. 5-7).

VAVA Vilniaus ŽS 2007-02-22 parengė pažymas:

1) Nr. 73, kad pagal Z. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,4858 ha žemės (t.1, b.l. 101);

2) Nr. 74, kad pagal D. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 100);

3) Nr. 75, kad pagal B. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 100);

4) Nr. 76, kad pagal H. M. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1215 ha žemės (t.1, b.l. 99);

5) Nr. 77, kad pagal G. S. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) 0,9716 ha žemės G. S. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,1214 ha žemės (t.1, b.l. 99).               VAV 2007-04-05 sprendimais:

1) Nr. 2.4-01-4859 D. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,1215 ha nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6, 98); 2) Nr. 2.4-01-4860 B. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini) bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8, 97);

3) Nr. 2.4-01-4861 Z. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,4858 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,1775 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0520 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9-10, 96);

4) Nr. 2.4-01-4862 H. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,1215 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0444 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11-12, 95);

5) Nr. 2.4-01-4863 G. S. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,1214 ha žemės nekilnojamojo turto dalį 0,0443 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0444 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,2627 ha ploto žemės sklype Nr. 2 (duomenys neskelbtini), bei 0,0130 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,9350 ha ploto žemės sklype Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-14, 94). Viso savininkams grÄ Å¾inta 0,4591 ha žemės (0,0444 + 0,0130 + 0,0444 ha + 0,0130 + 0,1775 + 0,0520 + 0,0444 + 0,0130 + 0,0444 + 0,0130).  IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2007-10-08 pažymėjimo matyti, kad į žemės sklypÄ Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini) komunalinėje zonoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos G.

S. - 2427/12627 žemės sklypo, Lietuvos Respublikai - 4227/12627 žemės sklypo, M. P. - 450/12627 žemės sklypo, K. S. - 530/12627 žemės sklypo, K. L. - 2245/126270 žemės sklypo, J. P. - 2245/126270 žemės sklypo, A. P. - 454/12627 žemės sklypo, A. P. - 530/12627 žemės sklypo, H. M. - 444/12627 žemės sklypo, B. B. - 444/12627 žemės sklypo, D. S. - 444/12627 žemės sklypo, Z. L. - 1775/12627 žemės sklypo (t. 1, b.l. 66-67, t.2, b.l. 11-12).                              Bendrijos 2012-10-05 pažymoje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi metaliniai garažai, tarp jų - pareiškėjų G.

N. garažas (eilės Nr. 21, garažo Nr. 100), L. L. garažas (eilės Nr. 22, garažas Nr. 93), B. Č. garažas (eilės Nr. 22, garažo Nr. 97) (t. 1, b.l. 18-19). Bendrijos 2012-12-06 pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui J. J. priklauso garažas, eilės Nr. 21, Nr. 99 (t.1, b.l. 20). Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemės sklypÄ , kuriame yra pareiÅ¡kėjams priklausantys metaliniai garažai ir į kurį nuosavybės teisės skundžiamais sprendimais yra atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo galima laikyti laisvu.

Ginčo teisinį santykį reglamentuoja inter alia 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) bei Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1274 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka). AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte (2004-03-23 įstatymo Nr. IX-2076, 2006-11-16 įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte (2002-04-02 įstatymo Nr. IX-832 redakcija) nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra inter alia užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Žemės sklypai miesto teritorijose formuojami pagal Tvarkos 106 punkto (2002-09-19 nutarimo Nr. 1475, 2004-04-07 nutarimo Nr. 387, 2004-08-31 nutarimo Nr. 1101, 2005-04-11 nutarimo Nr. 400, redakcija) reikalavimus: apskrities virÅ¡ininkas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. <...> Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. <...> Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia jÄ savivaldybės administracijos direktoriui <...> su lydraščiu ir praÅ¡o savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiÅ«lyti žemės sklypų specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, numatytas Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį.

Žemės sklypų naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä ; pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žemės servitutų nustatymo. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagÄ , kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti.

Å ios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi bÅ«ti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . <...> Suformavus natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790). Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ organizuoja ir Å¡ių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): <...> parengia apskrities virÅ¡ininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę projektus.

Minėta, jog pagal Å¡ioje byloje surinktus įrodymus Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai cituotais AtkÅ«rimo įstatymu bei Tvarka priskirtus įgaliojimus nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimo srityje, atliko Tvarkos 106 punkte numatytas procedÅ«ras ir jos administracijos direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 30-129 suformavo grÄ Å¾inamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, inter alia ginčo žemės sklypÄ Nr. 2 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus, sklypų dokumentus perdavė VAVA.

Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tuometinė VAV administracija neturėjo (ir šiuo metu NŽT prie ŽŪM neturi) diskrecijos teisės kaip nors kvestionuoti savivaldybės pozicijos, jog ginčo žemės sklypas yra laisvas, neužstatytas. Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pareiškėjų nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas šioje byloje. Šio įsakymo pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikti ginčo žemės sklypai, teisės į juos yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre.      Dėl skundo argumento, jog metaliniai garažai nėra laikinas statinys Statybos įstatymo prasme.1996 m. kovo 19 d.

Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 str. 2 dalyje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) reglamentuojama, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos.

Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiÅ¡kia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jÅ«rų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugnÄ ) ar remiasi į žemės pavirÅ¡ių (vandens telkinių dugnÄ ). Statybos įstatymo 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys yra statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iÅ¡ surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima iÅ¡ardyti ar perkelti į kitÄ vietÄ ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės pavirÅ¡ių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikÅ¡telė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys.

Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.             IÅ¡analizavus nagrinėjamai bylai taikytinÄ teismų praktikÄ administracinėse bei civilinėse bylose, kolegija sprendžia, kad Valstybės prievolė iÅ¡pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ (Å¡iuo atveju žemę) siejama su tam tikrų (atitinkamų) juridinių faktų įregistravimu nekilnojamojo turto registruose. Antai LVAT administracinėje byloje Nr. A525-1920/2012, nagrinėdamas ginÄÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio taikymo, nustatė, jog į bylÄ pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as tvirtina, kad jame yra įregistruotas juridinis faktas, jog ginčo žemės sklypÄ inter alia valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomoja UAB „Arudita“, gi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas jog UAB „Arudita“ nuomoja ginčo žemės sklypÄ , bÅ«tų panaikintas ar pakeistas. Todėl nėra pagrindo Å¡iuo vieÅ¡ame registre įregistruotu juridiniu faktu nesivadovauti ar jį vertinti kitaip, nei nurodyta pačiame registre, t.y. nėra jokio pagrindo teigti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis yra netekusi juridinės galios ar buvo netekusi tokios galios atsakovui priimant ginčijamÄ 2010 m. birželio 8 d. sprendimÄ .

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai I. L. A. nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natÅ«ra. Å ioje žemėje, kaip tvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, UAB „Arudita“ nuo 2008 01 30 nuosavybės teise valdo 18 statinių, o nuo 2008 02 01 - dar 6 statinius, kurių įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkamai nuo 2008 02 20 ir 2011 06 16. LVAT kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad, esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas, priimdamas 2010 m. birželio 8 d. sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai, vadovaudamasis AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 11 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai Å¡eÅ¡tame sprendimo punkte padarė įraÅ¡Ä apie žemės nuomos sutartį ir joje numatytų teisių ir pareigų perėjimÄ naujam žemės savininkui.

Be to, LVAT nustatė, kad nagrinėjamoje byloje antrasis pareiÅ¡kėjas UAB „Arudita“ yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ panaikinti Utenos AVA 2010 m. birželio 8 d. sprendimÄ â€žDėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei I. L. A.“ ir jį grindė inter alia argumentu, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemę, kuri pareiÅ¡kėjo manymu priskirtina valstybės iÅ¡perkamai, nes joje įrengti tvenkiniai. Kolegija Å¡iuo aspektu konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo UAB „Arudita“ argumentai, kad atsakovas sprendimÄ priėmė pažeisdamas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes atkÅ«rė nuosavybės teises į žemę, kuri turėtų bÅ«ti valstybės iÅ¡perkama, nes joje yra įrengti tvenkiniai, atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje pateikti abejonių nekeliantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise jokių tvenkinių, t.y. AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 9 punkte numatytų nekilnojamojo turto objektų, neturi. AnalogiÅ¡kai pasisakė ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-414/2012, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas.

Žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ginčo sklype esantys ir UAB „Alytaus prekyba“ priklausantys statiniai yra kaip nelaikini statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o Å¡io registro duomenys yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės teigia, kad ginčo sklype esantys statiniai yra nenuolatiniai, tačiau Å¡ios aplinkybės neįrodė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nepaneigė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjai ir Bendrijos atstovas teigia, kad jie žeme po metaliniais garažais naudojasi pagal, jų nuomone, tebegaliojančiÄ Å¾emės nuomos sutartį, tačiau to įrodymų (t.y. jog žemės nuomos juridinis faktas yra įregistruotas NTR) nepateikia, kaip ir nepateikia įrodymų, kad nuosavybės teisė į pareiÅ¡kėjams priklausančius metalinius garažus kaip nekilnojamuosius daiktus (statinius) yra įregistruota NTR.    PareiÅ¡kėjai įrodinėja, kad visi tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys metaliniai garažai nėra laikini statiniai, nes tai yra surenkamos konstrukcijos, tvirtinamos ant kapitalių pamatų, prašė tikslu tai patvirtinti ar paneigti skirti teismo ekspertizę.

Kolegijos nuomone, Å¡is ginčas nėra Å¡ios bylos dalykas, tai galima daryti civilinėje byloje dėl garažų iÅ¡keldinimo reiÅ¡kiant prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ar kitokiu bÅ«du prieÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybę ginant savo teises. Ä®vertinus visa, kas pasakyta Å¡iame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad nėra nustatyta nei faktrinių nei teisinių pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai galėtų bÅ«ti panaikinti.   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegijan u s p r e n d ė :skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                      Bronius Januška                                                                                                                    Ina Kirkutienė                                                                                                                                Nijolė Žalnieriūnienė