2016-04-29 Nr. AB-9488-3-61-3-04339-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-888-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04339-2014

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Voverės“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Voverės“ (toliau – ir UAB „Voverės“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, atsakovas) 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 12MS-19 (toliau – ir Nutarimas Nr. 12MS-19), sumažinant paskirtą 2027,34 Eur (7000 Lt) baudą iki 144,81 Eur (500 Lt).

Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu Nr. 12MS-19 bauda paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. vasario 21 d. UAB „Voverės“ pateikė į rinką pavojingus produktus – salmonelėmis kontaminuotus patiekalus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų – 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto bei Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriuje buvo užregistruota iš viso dešimt vaikų, kurie nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. kovo 5 d. kreipėsi medicinos pagalbos. Vaikai lankė darželius, kuriems maistą tiekė UAB „Voverės“. VVTAT komisija skirdama baudą atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. 2014 m. vasario 24 d. buvo atliktas UAB „Voverės“ maisto gaminimo patalpų patikrinimas, kurio metu iš dešimties atrinktų mėginių nuo darbinių paviršių ir darbuotojų rankų salmonelių nebuvo rasta, tačiau keturiuose mėginiuose išaugo koliforminės bakterijos, o tai reiškia, kad maisto gamybos metu buvo nesilaikoma higienos reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnyje pateiktais pavojingo produkto, saugios paslaugos ir saugaus gaminio apibrėžimais, UAB „Voverės“ paslaugos galėtų būti pripažintos galbūt neatitinkančiomis saugios paslaugos apibrėžimo tik dėl keturiuose mėginiuose išaugusių bakterijų. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad būtent dėl UAB „Voverės“ tiekto maisto skirtingus darželius lankiusių 10 vaikų susirgo salmonelioze. Nutarime Nr. 12MS-19 konstatuota, kad UAB „Voverės“ maisto ruošimo patalpose paimtuose mėginiuose ligos sukėlėjų nerasta, o darbuotojų laboratorinių tyrimų rezultatai neigiami. Nutarime Nr. 12MS-19 UAB „Voverės“ kaltė grįsta prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Tai reiškia, kad žalos vartotojo sveikatai faktas nenustatytas, todėl Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis UAB „Voverės“ atžvilgiu taikyta nepagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, kad paimtuose mėginiuose buvo rasta tik koliforminių bakterijų, pareiškėjas teigė, kad pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas į Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 21–24) VVTAT paaiškino, kad priimdama Nutarimą Nr. 12MS-19 įvertino ir atsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą. Tikrinimo metu UAB „Voverės“ paimtuose 4 mėginiuose iš 10, paimtuose nuo gamybos inventoriaus ir virėjų rankų, kiaušinių ir smulkintos vištienos maltinių, paimtuose 4 mėginiuose išaugo koliforminės bakterijos, kurios parodo bendrą įmonėje esančią taršą, higienos reikalavimų nesilaikymą maisto gamybos metu. UAB „Voverės“ priklauso padidintos rizikos grupei dėl 2013 ir ankstesniais metais nustatytų pažeidimų. Vilniaus VSC 2014 m. kovo 14 d. rašte Nr. (19.27)-2-4734 priėjo prie išvadų, kad salmoneliozės protrūkio tikėtina priežastis yra patiekalai, kuriuos tiekė UAB „Voverės“ ir kurie galėjo sukelti salmoneliozės protrūkį. Minėtame rašte taip pat konstatuota, kad ekspozijos laikotarpis ilgas – 11 dienų, tai reiškia, kad užterštas maistas buvo tiekiamas ilgą laiką. Priimant

Nutarimą Nr. 12MS-19 buvo atsižvelgta į tai, kad Vilniaus VSC Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriuje buvo užregistruota iš viso 10 vaikų, kuriuos siejo ligos perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas UAB „Voverės“, visi vaikai susirgo vienu inkubaciniu laikotarpiu, ligos simptomai tapatūs. Tiesioginių įrodymų surenkama retai, nes užkrėsti produktai būna suvalgyti.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, esą Nutarimas Nr. 12MS-19 grindžiamas prielaidomis, ir kad UAB „Voverės“ gali būti baudžiama tik dėl keturiuose mėginiuose išaugusių bakterijų, pažymėdamas, kad pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, bauda paskirta atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Vilniaus VMVT) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 40–45) paaiškino, kad Vilniaus VMVT, 2014 m. vasario 24 d gavusi Vilniaus VSC telefoninį pranešimą apie ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį (vaikų apsinuodijimą maistu vaikų darželiuose, kuriems maistą tiekia tas pats subjektas) tą pačią dieną atliko neplaninį UAB „Voverės“ patikrinimą ir surašė Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-1102 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-1102). Patikrinimo metu esminių teisės aktų pažeidimų, galinčių turėti įtakos maisto saugai ir kokybei, nebuvo nustatyta. Salmonelių neaptikta. Vilniaus VSC 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 19(19.27)-2-4734 „Dėl salmoneliozės protrūkio, susijusio su UAB „Voverės“ Vilniaus miesto lopšeliuose darželiuose (apibendrinimas)“ (toliau – ir Apibendrinimas) pateikė išvadą, kad išplitusio salmoneliozės protrūkio tikėtina priežastis yra salmonelėmis kontaminuoti patiekalai, kuriuos pagamino ir tiekė vartotojui maisto tvarkymo įmonė UAB „Voverės“ ekspozicijos laikotarpiu (2014 m. vasario 10–21 dienomis). Vilniaus VMVT 2014 m. gegužės 9 d., vadovaudamasi Maisto įstatymo 11 straipsniu, taip pat atsižvelgdama į Patikrinimo akto Nr. 69VMĮP-1102 medžiagą bei į Apibendrinime pateiktą išvadą, surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 69MĮPP-6 (toliau – ir MĮP Protokolas Nr. 69MĮPP-6), kuriame nurodė, kad UAB „Voverės“ pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – 2014 m. vasario 10–21 dienomis pagamintus salmonelėmis kontaminuotus patiekalus. MĮP Protokole Nr. 69MĮPP-6 nurodyta, kad iš viso 10 vaikų buvo diagnozuota salmoneliozė, vaikai lankė darželius, kuriems maistą tiekė UAB „Voverės“. Surinkta medžiaga buvo perduota VVTAT, kuri priėmė Nutarimą Nr. 12MS-19.

Vilniaus VMVT akcentavo, kad UAB „Voverės“ patikrinimo metu rastos koliforminės bakterijos patvirtina, jog pareiškėjas nesiėmė visų priemonių užtikrinant maisto saugą ir jo išsaugojimą tinkamai žmonių mitybai, o tai, tikėtina, ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios į Vilniaus darželius patiekti nesaugūs UAB „Voverės“ 2014 m. vasario 10–21 dienomis pagaminti, salmonelėmis kontaminuoti patiekalai, dėl kurių padaryta žala net 10-ies vaikų sveikatai. Vilniaus VMVT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais esą nenustatytas faktas, kad UAB „Voverės“ pateikti į rinką produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, dėl ko pareiškėjo patraukimas atsakomybėn pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį pripažintinas nepagrįstu. Vilniaus VMVT pažymėjo, jog pavojingo produkto pateikimo į rinką faktas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į vienintelį tiesioginį įrodymą, kai patikrinimo metu randamas konkretus produktas, tačiau ir į kitų surinktų duomenų visumą. Šiuo atveju UAB „Voverės“ pateiktų į rinką produktų padarytos žalos vartotojų sveikatai faktą patvirtina tai, kad: visoms keturioms Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigoms, su kuriomis siejamas 2014 m. vasario 14–21 dienomis kilęs salmoneliozės protrūkis, maistą gamino ir tiekė tik pareiškėjas; didžioji dalis vaikų, lankiusių šiuos darželius ir susirgusių salmonelioze, yra 1–2 metų amžiaus; visus atvejus sieja užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas UAB „Voverės“, ir užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas, taip pat vaikų susirgimų datos; iš 9 susirgusių vaikų klinikinės medžiagos išskirtas tas pats etiologinis agentas – bakterijos Salmonella enterica, porūšis enterica, serotipas Enteritidis, išskirtų kultūrų jautrumas antibiotikams identiškas. Vilniaus VMVT nuomone, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (II t., b. l. 47–48) pažymėjo, kad jis nesiima vertinti, ar VVTAT pagrįstai ir teisėtai skyrė UAB „Voverės“ piniginę baudą, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 167–172) pareiškėjo UAB „Voverės“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą byloje Nr. 12M5-19 „Dėl UAB „Voverės“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 12MS-19, kuriuo UAB „Voverės“ paskirta 2027,34 Eur bauda, pakeitimo, t.y. baudos sumažinimo iki 144,81 Eur.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. vasario 24 d. telefonu informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie ūmių žarnyno užkrečiamų ligų protrūkį dėl 4 vaikų apsinuodijimo maistu, iš kurių 2 vaikams buvo patvirtinta salmoneliozė. Visi vaikai lankė darželius UAB „Vaikystės sodas“. Vilniaus VMVT tą pačią dieną (2014 m. vasario 24 d.) atliko neplaninį UAB „Voverės“ – viešojo maitinimo patiekalų gamybos įmonės patikrinimą.

Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2014 m. vasario 24 d. patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-1102 (I t. b. l. 66–70). Patikrinimo metu esminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo nustatyta, kad savikontrolės procedūros registruojamos laiku, asmens higienai bei gamybiniams paviršiams valyti naudojamos autorizuotos biocidinės valymo priemonės, darbuotojai dirba pasitikrinę sveikatą. Patikrinimo metu buvo atrinkti plovinių nuo darbinių paviršių ir darbuotojų rankų, smulkintos atvėsintos vištienos bei maistinių vištų kiaušinių (rudu lukštu) mėginiai mikrobiologiniam ištyrimui (I t. b. l. 71–74).

Vilniaus VMVT 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 69SV-98 buvo nuspręsta laikinai uždrausti tiekti smulkintą atvėsintą vištieną bei maistinių vištų kiaušinius (rudu lukštu) iki bus gautos valstybinės produkto saugos laboratorinių tyrimų išvados (I t. b. l. 64–65). Vilniaus VSC 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. 19(19.27)-2-2430 Vilniaus VMVT papildomai pateikė informaciją apie tai, kad visi 4 susirgusieji vaikai ištirti bakteriologiškai, visiems iš klinikinės medžiagos išskirtos salmonelių bakterijų kultūros. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – ir NMVRV Institutas) atlikus aplinkos mėginių nuo darbinių paviršių ir darbuotojų rankų mikrobiologinius tyrimus, nuoplovose nuo virėjos rankų, žalios mėsos indo, UAB „Vaikystės sodas“ padalinio „Karalienės Mortos sodas“ termodėžės ir gatavų patiekalų indo salmonelių nebuvo rasta, tačiau buvo rasta koliforminių bakterijų (I t. b. l. 59–60), o tai reiškia higienos trūkumą.

Atlikus smulkintos vištienos ir maistinių vištų kiaušinių tyrimus salmonelių nerasta. Atlikus UAB „Voverės“ 13 darbuotojų pasėlių dėl Salmonella spp. nustatymo mikrobiologiniai tyrimai buvo neigiami – salmonelės neišaugo (I t. b. l. 36–48). Vilniaus VSC 2014 m. kovo 6 d. rašte (I t. b. l. 35), papildydamas 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. 19(19.27)-2-2430 pateiktą informaciją, nurodė, kad 2014 m. vasario 14 – kovo 4 dienomis užregistravo devynis susirgusius salmonelioze Vilniaus miesto vaikus, kurie lanko UAB „Vaikystės sodas“ ugdymo įstaigas „Miško sodas“, „Karalienės Mortos sodas“, „Paupio sodas“, „Karalienės Mortos“ mokykla ir lopšelį darželį „Nykštukėliai“.

Vilniaus VSC 2014 m. balandžio 14 d. priėmė Apibendrinimą „Dėl salmoneliozės protrūkio, susijusio su UAB „Voverės“ Vilniaus miesto lopšeliuose-darželiuose“ Nr. 19(19.27)-2-4734 (I t. b. l. 30–32), kuriame apibendrindamas tyrimo rezultatus priėjo prie išvadų, kad išplitusio salmoneliozės protrūkio tikėtina priežastis yra salmonelėmis kontaminuoti patiekalai, kuriuos pagamino ir tiekė vartotojui tvarkymo įmonė UAB „Voverės“ ekspozicijos laikotarpiu (2014 m. vasario 10–21 dienomis). Prie šių išvadų buvo prieita atsižvelgiant į aplinkybes, kad: visus susirgimo atvejus sieja vienas veiksnys – maistas pagamintas UAB „Voverės“; visi vaikai 2014 m. vasario 10–21 dienomis valgė UAB „Voverės“ pagamintą maistą; visi vaikai susirgo vienu inkubaciniu periodu 2014 m. vasario 14–21 dienomis; visi vaikai gyvena Vilniuje, didžioji dalis susirgusių yra 1–2 metų; visų vaikų bendras klinikinės ligos vaizdas atitiko salmoneliozės atvejo apibrėžimą (viduriavimas 1–10 kartų, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas); iš 10 vaikų 9 vaikams išskirtas tas pats etimologinis agentas – bakterijos Salmonella enierica, porūšis enterica, serotipas Enteritidis, išskirtų kultūrų jautrumas antibiotikams identiškas.

Vilniaus VMVT 2014 m. gegužės 9 d. surašė protokolą Nr. 69MĮPP-6, kuriame nurodė, kad UAB „Voverės“ pateikė į rinką pavojingus maisto produktus (I t., b. l. 27). Surinkta medžiaga buvo perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 12 MS-19 priėjo prie išvadų, kad UAB „Voverės“ pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, nuo kurių nukentėjo 10 vaikų, lankančių Vilniaus privačius darželius, kuriuose vaikų maitinimą vykdo UAB „Voverės“ tuo buvo pažeisti Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas.

VVTAT, įvertinusi lengvinančias aplinkybes, Nutarimu Nr. 12MS-19, kvalifikuodama pažeidimą pagal Maisto įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, skyrė UAB „Voverės“ baudą.

Pagal Produktų saugos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnį, šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Maisto įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio, reglamentuojančio gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę, 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Nutarime Nr. 12MS-19 konstatuotas pažeidimas grindžiamas Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymu, bauda skirta pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį. Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas Maisto įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Atsižvelgęs į šios įstatymo normos turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjui skirta bauda už tai, kad jis nesilaikė Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų maistui. Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bauda skiriama asmenims, kurie pateikė į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta teisės norma įtvirtina materialią teisės pažeidimo sudėtį, kai teisės pažeidimas yra siejamas su jo padariniais (žala vartotojo sveikatai). Iš Nutarimo Nr. 12MS-19 turinio teismas nustatė, kad, pareiškėjui ekonominės sankcijos skyrimas susietas su UAB „Voverės“ 2014 m. vasario 10–21 dienomis galbūt pagamintais ir į rinką pateiktais pavojingais maisto produktais (patiekalais) – kontaminuotais salmonelėmis, kurie, kaip nurodė atsakovas, lėmė 10 vaikų apkrėtimą salmoneliozės užkratu. Teismas pabrėžė, kad VVTAT, prieidama prie tokių išvadų, turėjo objektyviais įrodymais pagrįsti Maisto įstatymo pažeidimą ir jo ryšį su kilusiomis pasekmėmis, t. y., kad būtent pareiškėjo 2014 m. vasario 10–21 dienomis pagamintas ir į rinką pateiktas maistas neabejotinai buvo 10 vaikų susirgimo salmonelioze priežastis.

Nutarime Nr. 12MS-19 konstatuota, kad VVTAT priimdama šį nutarimą vertino surinktos medžiagos visumą ir priėjo prie išvadų dėl Maisto įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Voverės“ maisto ruošimo patalpose paimtuose ištyrimui maisto (vištienos, kiaušinių) mėginiuose nebuvo nustatyta salmonelių, o darbuotojų laboratorinių tyrimų rezultatai taip pat neigiami. Taigi byloje nėra pateikta (surinkta) objektyvių (neginčijamų) įrodymų, kad būtent pareiškėjo pagamintas ir tiektas maistas ginčo laikotarpiu buvo užkrėstas salmonelėmis.

VVTAT, prieidama prie išvadų dėl Maisto įstatymo nuostatų pažeidimo, tokią išvadą siejo su šiomis aplinkybėmis: vaikų darželiams, kuriuos lankę vaikai susirgo, ginčo laikotarpiu maistą pagamino ir tiekė tik UAB „Voverės“; visi vaikai 2014 m. vasario 10–21 dienomis valgė UAB „Voverės“ pagamintą maistą; visi vaikai susirgo vienu inkubaciniu periodu 2014 m. vasario 14–21 dienomis; visi vaikai gyvena Vilniuje, didžioji dalis susirgusių yra 1–2 metų; visų vaikų bendras klinikinės ligos vaizdas atitiko salmoneliozės atvejo apibrėžimą – viduriavimas 1–10 kartų, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas, iš 10 vaikų 9 vaikams išskirtas tas pats etimologinis agentas – bakterijos Salmonella enierica, porūšis enterica, serotipas Enteritidis, išskirtų kultūrų jautrumas antibiotikams identiškas.

VVTAT savo išvadą taip pat grindė Vilniaus VSC išvadomis. Vilniaus VSC Apibendrinime nurodė, kad salmoneliozės protrūkį, kilusį 2014 m. vasario 14–21 dienomis keturiose vaikų ugdymo įstaigose, galėjo sukelti keli pareiškėjo pagaminti patiekalai. Taigi VVTAT priimdama Nutarimą Nr. 12MS-19 iš esmės rėmėsi galimybės teorija, tačiau ne konkrečiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį būtina nustatyti objektyviuosius teisės pažeidimo požymius. Nagrinėjamu atveju VVTAT nenustatė pagrindinio objektyviojo požymio – pareiškėjo veikos, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veikos ir teisės pažeidimo pagrindu atsiradusių padarinių.

Teismas vertino, kad tai, jog tyrimo metu UAB „Voverės“ patalpose buvo nustatyti higienos trūkumai (kryžminės taršos rizika, temperatūros reikalavimų neatitikimas), nagrinėjamu atveju neįrodo, kad tokio pobūdžio pažeidimai galėjo lemti Nutarimu Nr. 12MS-19 konstatuotą pažeidimą (salmoneliozės užkrato faktą). Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Voverės“ maisto gaminimo patalpose darbuotojų laboratoriniuose tyrimuose salmonelių nenustatyta, maisto produktų, užkrėstų salmonelėmis, nerasta. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad būtent pareiškėjo veika (maisto gamyba ir tiekimas ginčo laikotarpiu) lėmė salmoneliozės protrūkį darželiuose.

Atsakovo teiginius, kad tokiu atveju įrodymų surenkama retai, nes dažniausiai užkrėsti produktai jau būna suvalgyti, teismas atmetė pažymėdamas, kad šie argumentai negali būti pagrindu pažeidimui konstatuoti. VVTAT priimdama Nutarimą Nr. 12MS-19 iš esmės rėmėsi tik tikimybe, kad salmoneliozės protrūkį galimai galėjo sukelti UAB „Voverės“ ginčo laikotarpiu pagaminti ir patiekti keli patiekalai (nenustačius kokie), pagaminti pareiškėjo įmonėje nesilaikant gamybos, laikymo sąlygų ir temperatūros režimo higienos reikalavimų, tačiau konkretus pažeidimo – salmoneliozės faktas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas. Teismas pabrėžė, kad ryšys tarp fakto (pažeidimo nustatymo) ir kilusių pasekmių turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais, o nagrinėjamu atveju VVTAT remdamasi tik galimybės teorija negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados dėl Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimo.

Teismas nusprendė, kad nors nagrinėjamo ginčo esmė – VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 12MS-19 teisėtumas ir pagrįstumas, o pareiškėjas prašė pakeisti VVTAT nutarimą skiriant jam baudą pagal Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, tačiau teismui nustačius, kad tyrimo metu surinktų įrodymų nepakako iš esmės konstatuoti Maisto įstatymo nuostatų pažeidimo, VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 12MS-19 naikintinas.

III. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 178–181) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma. Apeliantas pakartoja faktines aplinkybes ir savo argumentus, kuriais rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Apeliantas akcentuoja, kad priežastys, lemiančios protrūkių atsiradimą ir susirgimų plitimą, yra maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai, t. y. netinkamai transportuojami, laikomi, ruošiami ar apdorojami maisto produktai.

Į sveiko žmogaus organizmą žarnyno užkrečiamosios ligos sukėlėjas per burną gali patekti su vandeniu, maistu, taip pat per nešvarias rankas. Paruoštame vartojimui gaminyje negali būti patogeninių mikroorganizmų. Remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtintų Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisyklių (toliau – ir Tyrimo taisyklės) 10.11-10.12 punktais, apeliantas teigia, kad teismo argumentas esą VVTAT priimdama Nutarimą Nr. 12MS-19 rėmėsi tik prielaidomis, nepagrįstas.

Akcentuoja, kad ginčui aktualioje srityje teisės aktų nustatyta tvarka formuojamos hipotezės yra motyvuotas ir pagrįstas vertinimas dėl protrūkį sukėlusių priežasčių. Priežastinis ryšys nustatomas atliekant ne tik laboratorinius tyrimus, bet ir vykdant susirgusiųjų asmenų apklausą ir analizę. Vertinama gautų duomenų visuma, o ne pavieniai duomenys. Visuomenės sveikatos centrų specialistai, gavę skubų pranešimą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atlieka epidemiologinį tyrimą, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atlieka produktų ir maisto paruošimo patalpų patikrinimą.

Šių abiejų institucijų atlikti tyrimai bei išvados įrodo susirgimų priežastis. Vilniaus VSC surinkta susirgusiųjų epidemiologinė anamnezė, atliktas epidemiologinis tyrimas bei Vilniaus VMVT atliktas patikrinimas, laboratoriniai tyrimai aiškiai įrodo, kad UAB „Voverės“ pagaminti patiekalai buvo susirgimų salmonelioze priežastimi. Tai patvirtina Vilniaus VSC 2014 m. kovo 14 d. raštas Nr. (19.27)-2-4734, kuriame nurodyta, kad išplitusio salmoneliozės protrūkio tikėtina priežastis yra salmonelėmis kontaminuoti patiekalai, kuriuos pagamino ir tiekė UAB „Voverės“ ekspozijos laikotarpiu.

Salmoneliozės protrūkį galėjo sukelti keli patiekalai, pagaminti UAB „Voverės“ nesilaikant maisto gamybos, laikymo sąlygų ir temperatūros režimo higienos reikalavimų. Ilgas, net 11 dienų, ekspozijos laikotarpis (2014 m. vasario 10–21 d.) rodo besitęsiantį maisto užterštumą salmonelėmis, t. y., kad salmonelėmis kontaminuoti maisto produktai vartotojams buvo tiekiami ilgą laiką.

Apeliantas akcentuoja, kad maisto bylų tyrimas turi tam tikrą specifiką, nes nuo užkrėsto produkto suvalgymo iki ligos simptomų pasireiškimo ir sergančio asmens kreipimosi į gydymo įstaigą bei patikrinimo maisto tvarkymo paslaugas teikiančiame subjekte atlikimo visada praeina tam tikras laikas, todėl maisto, kuriuo apsinuodija nukentėję asmenys, likučių paprastai nerandama (retrospektyvinis tyrimo metodas). Tokiais atvejais visada remiamasi kitais, netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, atliekamas židinio epidemiologinis tyrimas, paimamos mėginių nuoplovos tyrimui ir pan. Nagrinėjamu atveju net 11 dienų trukęs maisto produktų ekspozijos laikotarpis (2014 m. vasario 10–21 d.) rodo, kad salmonelėmis užteršti maisto produktai vartotojams buvo tiekiami ilgą laiką, todėl logiška, jog pateiktas į rinką pažeidžiant higienos taisykles buvo ne vienas, o keli maisto produktai, kurie buvo suvartoti ir jų likučių rasti nebuvo įmanoma. Nors tokiais atvejais vadovaujamasi netiesioginiais įrodymais, tačiau jie neabejotinai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad užkratas išplito iš vieno šaltinio, šiuo atveju – UAB „Voverės“ gaminto maisto. Ginčo atveju svarbu nustatyti, kad pavojingus maisto produktus į rinką tiekė būtent UAB „Voverės“. Konkrečių patiekalų nurodymas šiuo atveju nėra įmanomas dėl ilgai trukusio pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką laiko, be to, kadangi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog užkratas plito iš vieno šaltinio (UAB „Voverės“), konkrečių produktų nenustatymas nepaneigia fakto, kad protrūkis įvyko dėl UAB „Voverės“ kaltės. Byloje nėra duomenų, kad susirgę vaikai galėjo užsikrėsti kitų maisto tvarkymo subjektų (ne UAB „Voverės“) gamintais patiekalais.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose, apeliantas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu nepagrįstai pakeitė pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. panaikino VVTAT Nutarimą Nr. 12MS-19, nors pareiškėjas pripažino, kad pateikė į rinką pavojingas paslaugas (šiuo atveju ginčas yra tik dėl to, ar šios paslaugos lėmė susirgimus).

Pareiškėjas UAB „Voverės“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmos bei apeliacinės instancijų teismuose.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 13–17) pareiškėjas pažymi, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymui būtina kumuliatyviai nustatyti dvi sąlygas: pavojingo produkto (vartotojams skirto gaminio, kuris neatitinka įstatyme saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų) pateikimo į rinką faktą bei faktą, kad šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai. Tai reiškia, kad privalomai nustatytinas tiek pats pažeidimas, tiek jo sukeltos pasekmės. Toks aiškinimas, pasak pareiškėjo, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiškose bylose (pvz., LVAT 2009 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-332/2009). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendime pagrįstai akcentuota, kad VVTAT išvada ir paskirta ekonominė sankcija turėjo būti pagrįsta objektyviais (neginčijamais) įrodymais, kad būtent UAB „Voverės“ pateikė į rinką pavojingus (salmonelėmis užkrėstus) maisto produktus, kurie lėmė 10 vaikų susirgimą salmonelioze. Tai, kad pareiškėjas prašė teismo Nutarime Nr. 12MS-19 nurodytą veiką perkvalifikuoti pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį ir sumažinti paskirtą baudą, o teismas panaikino Nutarimą Nr. 12MS-19, yra pagrįstas teismo sprendimas, nes teismas nustatė, kad nėra pakankamai įrodymų pažeidimui konstatuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–4) trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad vasario mėnesiui nebūdingas sergamumo salmonelioze pakilimas ir Vilniuje 2014 m. vasario mėnesį buvo registruojamas įprastas šio metų laikotarpio sergamumas salmonelioze, todėl dešimties vaikų susirgimai, susiję vieta ir laiku, buvo įvertinti kaip protrūkis. Salmoneliozės protrūkio atsiradimą lemiančios priežastys yra maisto higienos reikalavimų pažeidimai, t. y. netinkamai ruošiami, laikomi ir transportuojami maisto produktai.

Pagal epidemiologinius kriterijus ir suformuluotus susirgimo atvejo apibrėžimus visi susirgimai buvo įvertinti kaip patvirtinti atvejai. Protrūkis buvo tirtas aprašomuoju ir epidemiologiniu analitiniu (kohortinis tyrimas) tyrimų metodais. Buvo suformuluota salmoneliozės protrūkio atsiradimo hipotezė (prielaida): ekspozicija, sukėlusi aukščiau minėtą klinikinę būklę, galėjo būti patogeniniais mikroorganizmais (tikėtina – salmonelėmis) kontaminuotas maistas. Įtariami gaminiai – patiekalai, paruošti maisto tvarkymo įmonėje UAB „Voverės“.

Nubrėžus salmoneliozės protrūkio epideminę kreivę, ekspozicija buvo apibrėžta kaip patiekalų, 2014 m. vasario 10–21 dienomis pagamintų įmonėje UAB „Voverės“, vartojimas. Epideminės kreivės rezultatai rodo besitęsiantį maisto užterštumą salmonelėmis (infekcijos šaltinis nėra vienas ir tas pats patiekalas), nes ilgas ekspozicijos laikotarpis (11 dienų) ir protrūkio trukmė rodo, kad salmonelėmis kontaminuoti maisto produktai vartotojui buvo tiekiami ilgą laiką. Vilniaus VSC pateikė epidemiologinio tyrimo išvadą, kad išplitusio salmoneliozės protrūkio tikėtina priežastis yra salmonelėmis kontaminuoti patiekalai, kuriuos pagamino ir tiekė vartotojui maisto tvarkymo įmonė UAB „Voverės“ ekspozicijos laikotarpiu (2014 m. vasario 10–21 dienomis).

Įvertinus epidemiologinio tyrimo metu surinktus duomenis, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatus, darytina išvada, kad salmoneliozės protrūkį, kilusį 2014 m. vasario 14–21 dienomis keturiose Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigose, sukėlė keli patiekalai, pagaminti įmonėje UAB „Voverės“ nesilaikant maisto gamybos, laikymo sąlygų (patiekalų gamybos metu buvo nustatyta kryžminės taršos rizika) ir temperatūros režimo higienos reikalavimų (MB „Nykštukėliai“ židinio epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pateiktų maitinimui patiekalų temperatūra neatitiko reikalavimų).

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Nutarimas Nr. 12MS-19 yra pagrįstas ir teisėtas. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu Vilniaus VSC atstovas paaiškino, kad priežastinis ryšys nustatomas ne tik atliekant analitinį tyrimą, bet vertinant gautų duomenų visumą (ligonių susirgimo laikas, klinikinis vaizdas, ligonių ir aplinkos laboratorinių tyrimų rezultatai, objektų patikrinimo duomenys), kurie įrodo, kad 2014 m. vasario mėnesį keturiose Vilniaus vaikų ugdymo įstaigose kilęs salmoneliozės protrūkis be abejonės susijęs su pareiškėjo maisto gaminimo skyriumi: visi salmoneliozės atvejai patvirtinti, visos išskirtos salmonelių kultūros identiškos, visus atvejus sieja vienintelis bendras perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas viename maisto tvarkymo subjekte – UAB „Voverės“.

Todėl Vilniaus VSC mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pakeitė pareiškėjos skundo reikalavimą, t. y. panaikino apelianto nutarimą, nors akivaizdu, kad pareiškėjas pateikė į rinką pavojingas paslaugas, kas iš esmės lėmė salmoneliozės protrūkį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Voverės“ kreipėsi su skundu į administracinį teismą, nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 12MS-19, kuriuo jam buvo skirta 2027,34 Eur (7000 Lt) bauda už Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, padarytą pateikus į rinką nesaugų maistą, nuo kurio nukentėjo 10 vaikų. Konstatavęs, kad atsakovas nenustatė įstatymo pažeidimo sudėties pagrindinio objektyviojo požymio – įstatymą pažeidžiančios veikos, o išvadas, kad šiuos susirgimus sukėlė UAB „Voverės“ maisto gaminimo ir tiekimo veikla, grindė tik tokios galimybės prielaida, teismas priėjo prie išvadų, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog UAB „Voverės“ pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punktų reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo taikyti Produktų saugos įstatymo 36 straipsnio 6 dalį ir panaikino Nutarimą Nr. 12MS-19.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į maisto bylų tyrimo specifiką, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjo skundo dalyką, nes pareiškėjas prašė pakeisti Nutarimą Nr. 12MS-19 perkvalifikuojant pažeidimą iš Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies į šio straipsnio 3 dalį ir sumažinti paskirtą baudą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, atsakydama į apelianto argumentą esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjo skundo dalyką, pažymi, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti. Administraciniame procese taikomas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo būdą bei apimtį nustato pareiškėjas skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Šiuo atveju skundo dalykas – VVTAT Nutarimo Nr. 12MS-19 ir pakeitimas. Nors pareiškėjas prašė pakeisti šį individualų administracinį aktą perkvalifikuojant įstatymo pažeidimą ir sumažinant baudą, teismas, tikrindamas, ar yra pagrindas pakeisti Nutarimą Nr. 12MS-19 pareiškėjo prašomu būdu, pirmiausia turėjo nustatyti, ar šiame administraciniame akte UAB „Voverės“ veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal jame nurodytas įstatymų normas ir tik po to spręsti, ar yra pagrindas perkvalifikuoti veiką ir atitinkamai sumažinti baudą. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą būtent dėl to administracinio akto, dėl kurio pareiškėjas padavė skundą. Teismui nagrinėjant skundo reikalavimą dėl priešingos teisei veikos perkvalifikavimo į švelnesnę ir nustačius, kad apskųstame individualiame administraciniame akte nurodytos veikos skundą padavęs asmuo nepadarė, teismo procesinis sprendimas panaikinti tokį administracinį aktą negali būti vertinamas kaip išėjimas už ginčo ribų.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio, nustatančio maisto saugos reikalavimus, 1 dalyje nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką neteikiamas. Pagal šio straipsnio 2 dalį maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: 1) kenkia sveikatai; 2) netinka žmonėms vartoti.

Nacionalinėje teisėje Maisto įstatymo (bylai aktuali 2013 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. XII-531 redakcija) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Šiame įstatyme numatytų tikslų užtikrinimui yra nustatyta valstybinė maisto kontrolė (Maisto įstatymo 11 straipsnis). Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai nustatyti Maisto įstatymo 4 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė taisyklė – į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Aptariamo straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose išdėstyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos, tarp jų reikalavimas, kad maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus (Maisto įstatymo 2 dalies 1 punktas). Ginčijamame Nutarime Nr. 12MS-19 nurodyta, kad UAB „Voverės“ pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus tuo aspektu, kad pateikė į rinką nesaugius maisto produktus ir dėl lėmė 10 1-2 metų amžiaus vaikų susirgimą salmonelioze.

Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas Nutarimu Nr. 12MS-19 UAB „Voverės“ už pateikimą į rinką nesaugių maisto produktų, nuo kurių nukentėjo 10 vaikų, skyrė baudą taikydama Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, kuris numatė atsakomybę (baudą nuo 5000 iki 40000 litų) pateikus į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims. Aptariamo įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. UAB „Voverės“ šiuo atveju buvo jos pagaminto maisto tiekėjas Vilniaus miesto vaikų darželiams, kuriuose 2014 m. vasario mėnesį šį maistą valgę 10 vaikų nukentėjo (susirgo salmonelioze).

Nagrinėjamo ginčo atveju bylos šalys iš esmės nesutaria dėl įrodymų vertinimo ir dėl to, ar surinkti įrodymai yra pakankamumo tam, kad būtų galima taikyti UAB „Voverės“ už Maisto įstatymo pažeidimą sankciją pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Kai kuriais atvejais įrodinėjimo naštą paskirsto įstatymų leidėjas pačiame įstatyme. Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad jis pavojingo produkto į rinką nepateikė. Vadinasi, įrodinėjimo našta paneigti VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 12MS-19 nustatytą aplinkybę, kad UAB „Voverės“ ginčui aktualiu laikotarpiu 2014 m. vasario mėnesį pateikė į 4 lopšelius darželius Vilniuje, kuriuose kilo salmoneliozės protrūkis, nesaugų maistą, tenka pareiškėjui.

ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus konkrečios bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas ginčui išspręsti taikytinų įstatymų normų kontekste, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, proceso normų prasme atliko iš esmės tinkamai, tačiau apeliacinės teisėjų kolegija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jais pagrįstu materialinės teisės normų taikymu, todėl tiria įrodymus pakartotinai (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis).

Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimo konstatavimui turi būti nustatyta, kad į rinką buvo pateiktas maistas, kuris neatitinka bent vieno iš įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: saugos, kokybės ir tvarkymo. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo konstatavimui turi būti nustatytas bent vienas iš šių pažeidimų: maistas nėra tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, užterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, neatitinka privalomųjų saugos ir kokybės reikalavimų. Maisto įstatymo prasme sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį (Maisto įstatymo 2 straipsnio 11 dalis); kokybė – maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojo poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus (Maisto įstatymo 2 straipsnio 13 dalis); maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei (Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Voverės“ ginčui aktualiu laikotarpiu buvo viešojo maitinimo patiekalų gamybos įmonė, t.y. Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme maisto tvarkymo veikla užsiimantis subjektas, kuris gamino ir tiekė maistą ginčui aktualioms 4 Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigoms, kurias lankę ir UAB „Voverės“ pagamintus patiekalus 2014 m. vasario mėnesį valgę 10 vaikų susirgo ūmia žarnyno infekcija – salmonelioze.

Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymui turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) į rinką buvo pateiktas pavojingas produktas; 2) šis produktas padarė žalos vartotojo sveikatai. Taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys, t. y. kad žala vartotojo sveikatai atsirado dėl pateikto į rinką pavojingo produkto (Maisto įstatymo prasme – maisto).

Šiuo atveju ginčo esmė yra ta, ar atsakovui Nutarimu Nr. 12MS-19 skiriant UAB „Voverės“ baudą už Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalie ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, buvo nustatytos Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos.

Maisto įstatymo 9 straipsnis nustato valdymo institucijų kompetenciją maisto saugos srityje tarp atitinkamų valstybinio administravimo subjektų, t.y. atitinkamų ministerijų (tarp jų Sveikatos apsaugos ministerijos) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, kuris nustato Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, visuomenės sveikatos saugos pagrindus, 37 straipsnį visuomenės sveikatos kontrolės, kuri apima šio straipsnio 2 dalyje išvardytus elementus, tarp jų – valstybinę maisto kontrolę, įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnį, kuris nustato visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, į šią sistemą įeina išvardyti visuomenės sveikatos saugos kontrolės subjektai, tarp jų – visuomenės sveikatos centrai apskrityse (VSPĮ 15 straipsnis). Viena iš Visuomenės sveikatos centro apskrityje funkcijų - pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę. Aptariamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, kad šio įstatymo prasme žmonių užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis apsikrečiama nuo žmonių (ligonio ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato privalomojo epidemiologinio registravimo objektus. Į šių objektų sąrašą patenka užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir šių ligų sukėlėjų nešiojimo atvejai, įtariami susirgimai užkrečiamosiomis ligomis ir šių ligų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Aptariamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis, licencijuotus sveikatos priežiūros veiklai, įtarus ar nustačius privalomojo epidemiologinio registravimo objektus, nustatyta tvarka informuoti atitinkamus Sveikatos sistemos subjektus.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro nuostatų (bylai aktuali SAM 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V–1238 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad Centro paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. Pagal Vilniaus VSC nuostatus šio viešojo administravimo subjekto funkcijoms, be kita ko, priskirta atlikti žmonių apsinuodijimų aplinkybių ir eigos tyrimus (10.2.13 p.), atlikti užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą (10.4.2 p.), vykdyti epidemiologinius tyrimus (paplitimo, atvejo- kontrolės, kohortinius) (10.4.4 punktas).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus VSC Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius (toliau – ir Vilniaus VSC ULPKS) 2014 m. vasario 19-24 dienomis gavo iš Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie 4 galimai epidemiologiškai susijusius ūmius vaikų susirgimus ūmia bakterine žarnyno infekcija (salmonelioze). Minėtuose Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos Nr. 058-089-151/a pranešimuose, be kita ko, buvo pateikta informacija apie tai kokias vaikų ugdymo įstaigas lankydami vaikai susirgo, susirgimo ir kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą datos. VSC ULPKS 2014 m. vasario 24 d. apie šią gautą informaciją skubiai (telefonu) pranešė Vilniaus VMVT ir 2014 m. vasario 25 d. pradėjo užkrečiamosios ligos židinių (UAB „Vaikystė sodas“ lopšelių darželių ir jiems maitinimo paslaugas teikiančios UAB „Voverės“) epidemiologinį tyrimą, kurį atlikdama iš Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavo dar 6 pranešimus apie 6 salmonelioze susirgusius vaikus, lankančius UAB „Vaikystės sodas“ vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje.

Pagal pirmiau aptartų įstatymų ir su jų įgyvendinimu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas tais atvejais, kai valstybės kompetentinga institucija (šiuo atveju Vilniaus VSC) gauna duomenis apie privalomojo epidemiologinio registravimo objektą (šiuo atveju – vaikų susirgimus ūmia bakterine žarnyno infekcija), įtariant užsikrėtimą dėl nesaugios maisto tvarkymo veiklos, valstybinės maisto kontrolės, valstybinės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje veikiančių institucijų koordinuotais veiksmais pagal kompetenciją turi būti skubiai pradėti patikrinimai, epidemiologiniai tyrimai, esant reikalui taikomos rinkos ribojimo priemonės, atlikta koordinuotais veiksmais surinktų duomenų analizė siekiant nustatyti maisto tvarkymo srityje veikiančių subjektų galimai padarytus pažeidimus, lėmusius atitinkamos užkrečiamosios ligos atsiradimą ir (ar) išplitimą, o po to turi būti sprendžiama dėl Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio nuostatų taikymo už pavojingo produkto patekimą į rinką.

Maisto įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1 d.), kuri tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (2 d.). Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas <...>, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus (3 d.). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę: 1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus; 2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų); 3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu, maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius; 4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą; 5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis (5 p.). Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalis suteikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kompetenciją surašyti įstatymo pažeidimo protokolą, kuris su reikalingais įrodymais turi būti persiųstas institucijai (VVTAT), kuriai suteikta kompetencija taikyti atsakomybę už įstatymo pažeidimus dėl pavojingo maisto produkto pateikimo į rinką (Produktų saugos įstatymo 27 str. 1 ir 2 d.).

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys pagrįstai atkreipia dėmesį į žalos vartotojo sveikatai dėl nesaugaus maisto suvartojimo tyrimo specifiką tuo aspektu, kad šis tyrimas dažnai būna atliekamas retrospektyviniu metodu, nes žala vartotojo sveikatai (ligos simptomai) paaiškėja praėjus atitinkamam laikui po nesaugaus maisto suvalgymo ir to maisto likučių nebėra. Ypač tai aktualu (kaip šiuo atveju), kai maisto tvarkymo subjektas gamina ir tiekia vartotojams atitinkamus maisto patiekalus, kurių vartojimo terminas yra itin trumpas.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo prasme nustatant, ar žalos vartotojo sveikatai atsiradimo ir pavojingo maisto produkto patekimo į rinką yra priežastinis ryšys, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti įrodymų visumą pagal ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, nes vien ta aplinkybė, kad maistas suvartotas savaime nereiškia, kad negali būti nustatytas Maisto įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, suteikiantis pagrindą taikyti įstatymą pažeidusiam subjektui Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai akcentuoja, kad tokiems nesaugaus maisto pateikimo vartotojams atvejams tirti yra naudojami teisės aktų nustatyti tyrimo metodai, kurie pagrįsti medicinos mokslo žiniomis, leidžiantys nustatyti minėtą priežastinį ryšį net ir tuo atveju, kai žala vartotojo sveikatai (ligos simptomai) paaiškėja tada, kai ją sukėlęs nesaugus maistas yra suvartotas.

Dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-332/2009 teisėjų kolegija pažymio, kad nors šioje byloje nagrinėjant ginčą buvo taikyta Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis, tačiau šių bylų aplinkybė skiriasi. Todėl atsižvelgti į šią nutartį, kaip į bylai aktualų teismų precedentą, nėra pagrindo.

Minėta, kad Sveikatos apsaugos ministerijai yra suteikta kompetencija koordinuoti valstybinę maisto kontrolę. Nagrinėjamam ginčui aktualios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtintos Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisyklės, nes ginčo atveju buvo konstatuotas užkrečiamos ligos protrūkis. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 3 punktas protrūkį apibrėžia kaip staigų užkrečiamųjų ligų išplitimą, apėmusį riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją. Nagrinėjamo ginčo atveju ūmios bakterinės žarnyno infekcijos (salmoneliozės) protrūkis (10 susirgusių vaikų, dauguma 1–2 metų amžiaus) buvo konstatuotas 2014 m. vasario mėnesį Vilniaus mieste, UAB „Vaikystės sodas“ lopšeliuose darželiuose, kuriems vaikų maitinimui maistą gamino ir tiekė UAB „Voverės“.

Tyrimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad protrūkių epidemiologinį tyrimą pagal kompetenciją atlieka visuomenės sveikatos centrai apskrityse ir teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Šių Taisyklių III skyrius (10-15 punktai) nustato kokius veiksmus turi atlikti kiekviena institucija protrūkių epidemiologinio tyrimo procese. Šių Taisyklių 10.1 punktas įpareigoja visuomenės sveikatos centrus apskrityse, išaiškinus ar įtarus per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkius, kilusius dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, nedelsiant (ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu) nuo protrūkio įtarimo momento informuoti atitinkamas teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, nurodydamos nustatytos ar įtariamos užkrečiamosios ligos pavadinimą, įtariamo maisto tvarkymo subjekto, dėl kurio veiklos nesaugiai pagaminto maisto užsikrėtė ar galėjo užsikrėsti žmonės, pavadinimą, susirgusiųjų, įtariamų sergant užkrečiamąja liga asmenų skaičių, įtariamą užkrečiamosios ligos plitimo priežastį. Pagal pateiktus į bylą įrodymus šių reikalavimų buvo laikytasi. Vilniaus VMVT patikrinimą UAB „Voverės“ pradėjo 2014 m. vasario 24 d. minėtą dieną telefonu gavusi iš Vilniaus VSC informaciją apie įtariamą salmoneliozės protrūkį (2014 m. vasario 25 d. šią informaciją gavo ir raštu), o Vilniaus VSC ULPK skyrius užkrečiamos ligos židinio epidemiologinį tyrimą pradėjo 2014 m. vasario 24 d. 08.30 min. Iš susirašinėjimo tarp šių institucijų dokumentų matyti, kad minėti viešojo administravimo subjektai atliekamų pagal jiems priskirtas kompetencijas administracinių procesų metu keitėsi surinktais duomenimis ir juos naudojo atliekamiems tyrimams, kurių visumą lėmė galutines išvadas.

Pagal Tyrimo taisykles Visuomenės sveikatos centrai, išaiškinę ar įtarę per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkius, kilusius dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, be kita ko privalo: atlikti išsamų protrūkio duomenų aprašomąjį epidemiologinį tyrimą: priklausomai nuo konkrečios epidemiologinės situacijos išanalizuoti protrūkyje užregistruotus užkrečiamosios ligos atvejus pagal susirgimo laiką (epideminė kreivė), užsikrėtimo vietą, amžių, lytį, kontingentus, socialines grupes, gyvenamąją vietą, rizikos veiksnius, klinikinius duomenis. Išanalizuoti kitus turimus epidemiologinio ir laboratorinių tyrimų rezultatus (10.10 punktas); atsižvelgiant į aprašomojo epidemiologinio tyrimo rezultatus ir teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis, sukurti prielaidą (hipotezę) apie užkrečiamosios ligos plitimo rizikos veiksnius, kitas protrūkio priežastis ir patikrinti ją atitinkamu analitiniu epidemiologiniu tyrimu (atvejo – kontrolės, kohortos) su stebimu faktu (10.11 punktas); parengti protrūkio epidemiologinių bei laboratorinių tyrimų duomenų aprašymą, motyvuotas išvadas apie protrūkio priežastis ir apibendrinančią medžiagą (10.12 punktas). Tyrimo taisyklių 10.11 punkto nuostatos dėl epidemiologinio tyrimo metodų perkeltos į Vilniaus VSC nuostatų 10.4.4 punktą.

Kohortinis tyrimas (angl. cohort study arba follow - up study) – tai analitinis epidemiologinis stebėjimo tyrimas, kurį atliekant stebima sveikų žmonių grupė, sudaryta iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų. Tiriamųjų grupė vadinama kohorta. Šiuo tyrimo metodu siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp rizikos veiksnio ir ligos, renkami duomenys apie visus naujus ligos atvejus (sergamumą).

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad Vilniaus VSC 2014 m. vasario mėnesį registruotą UAB „Vaikystės sodas“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose salmoneliozės protrūkį tyrė aprašomuoju ir analitiniu epidemiologiniu (kohortinis tyrimas) tyrimų metodais. Buvo suformuluota salmoneliozės protrūkio atsiradimo hipotezė (prielaida): ekspozicija, sukėlusi klinikinę būklę, galėjo būti patogeniniais mikroorganizmais (tikėtina – salmonelėmis) kontaminuotas maistas. Įtariami gaminiai – patiekalai, paruošti maisto tvarkymo įmonėje UAB „Voverės“.

Patvirtinto atvejo apibrėžimą atitiko 10 asmenų (vaikų, lankančių atitinkamas Vilniaus miesto (UAB „Vaikystės sodas“ vaikų ugdymo įstaigas), kurioms maistą tiekia UAB „Voverės“, po 2014 m. vasario 13 d. susirgusių ūmia žarnyno infekcine liga, kurių klinikinės medžiagos pasėlyje mikrobiologinio tyrimo metu nustatytas sukėlėjas Salmonella spp.). Nubrėžus salmoneliozės protrūkio epideminę kreivę, ekspozicija buvo apibrėžta kaip patiekalų, 2014 m. vasario 10–21 dienomis pagamintų įmonėje UAB „Voverės“, vartojimas.

Epideminės kreivės rezultatai rodė besitęsiantį maisto užterštumą salmonelėmis (infekcijos šaltinis nėra vienas ir tas pats patiekalas), nes ilgas ekspozicijos laikotarpis (11 dienų) ir protrūkio trukmė rodė, kad salmonelėmis kontaminuoti maisto produktai vartotojui buvo tiekiami ilgą laiką. Protrūkio atsiradimo hipotezę Vilniaus VSC tikrino epidemiologiniu analitiniu (kohortinis tyrimas) tyrimo metodu, analizavo kiekvieną užkrečiamos ligos plitimą galėjusį lemti veiksnį (patiekalą), tyrimo duomenų analizei atlikti naudojo statistinį paketą EpiInfo 2007 (versija 3.4.3).

Įvertinęs atlikto protrūkio epidemiologinį tyrimo duomenis, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, NMVRV Instituto, Vilniaus VMVT tyrimo duomenis ir atlikto analitinio epidemiologinio (kohortinis tyrimas) tyrimo rezultatus, Vilniaus VSC pateikė išvadą, kad salmoneliozės protrūkį, kilusį 2014 m. vasario 14-21 dienomis keturiose Vilniaus miesto vaikų ugdymo įstaigose, galėjo sukelti keli patiekalai, pagaminti UAB „Voverės“ nesilaikant maisto gamybos, laikymo sąlygų (patiekalų gamybos metu buvo nustatyta kryžminė taršos rizika) ir temperatūros režimo higienos reikalavimų (MB „Nykštukėliai“ salmoneliozės židinio epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pateiktų maitinimui patiekalų temperatūra neatitiko reikalavimų.

Vilniaus VSC šių duomenų visumos pagrindu parengė Tyrimo taisyklių 10.12 punkte numatytą dokumentą – 2014 m. balandžio 14 d. Apibendrinimą dėl salmoneliozės protrūkio, kurį išsiuntė Užkrečiamų ligų ir AIDS centrui bei VMVT (I t. b. l. 94–97).

Minėta, kad už valstybinę maisto kontrolę atsakinga institucija – Vilniaus VMVT (Maisto įstatymo 11 str.), 2014 m. vasario 24 d. gavusi Vilniaus VSC pranešimą telefonu, apie 2014 m. vasario 14–21 dienomis užregistruotą salmoneliozės protrūkį Vilniaus miesto lopšeliuose-darželiuose, tą pačią dieną (2014 m. vasario 24 d.) atliko UAB „Voverės“ (maisto gamintojo ir tiekėjo minėtoms vaikų ugdymo įstaigoms) patikrinimą, kurio metu paėmė 10 mėginių – nuoplovas nuo maisto gamybos inventoriaus, virėjų rankų, kiaušinių, smulkintos vištienos mėginius. Ištyręs šiuos mėginius NMVRV Institutas nustatė, kad salmonelių nerasta, tačiau 4 mėginiuose (nuo 1 virėjos rankų, žalios mėsos indo – dubens, termo dėžės ir gatavų patiekalų indo) išaugo koliforminės bakterijos. Minėtų bakterijų radimas rodo, kad UAB „Voverės“ bendrą taršą įmonėje, higienos reikalavimų nesilaikymą maisto gamybos metu. Šiuos duomenis Vilniaus VMVT 2014 m. kovo 4 d. raštu Nr. 69D1-313 perdavė Vilniaus VSC. Vilniaus VMVT nurodymu 2014 m. kovo 4 d. UAB „Voverės“ maisto gamybos patalpose buvo atlikta dezinfekcija.

Vilniaus VMVT, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktą medžiagą, taip pat į VSC 2014 m. balandžio 14 d. Apibendrinimą dėl salmoneliozės protrūkio, 2014 m. gegužės 9 d. surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 69MĮPP-6, kuriame nustatė, kad UAB „Voverės“, viešojo maitinimo patiekalų gamybos įmonė, 2014 m. vasario 10–21 dienomis pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – pagamintus salmonelėmis kontaminuotus patiekalus, kurie neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies (nesaugus maistas į rinką nepateikiamas) ir 2 dalies a punkto (maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai) , tuo pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

VVTAT, priimdama 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 12MS-19, vertino duomenų visumą, t. y. visą pirmiau minėtą Vilniaus VSC ir Vilniaus VMVT surinktą medžiagą, taip pat posėdyje dalyvavusių šių institucijų bei UAB „Voverės“ atstovų, priėjo prie išvadų, kad UAB „Voverės“ pateikto į rinką nesaugaus maisto (salmonelėmis kontaminuotų patiekalų) nukentėjo 10 vaikų (beveik visi susirgusieji yra 1-2 metų amžiaus vaikai, lankantys Vilniaus privačius darželis, kuriuose vaikų maitinimą vykdė UAB „Voverės“) ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Tai konstatavusi VVTAT, taikė Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir, atsižvelgdama į lengvinančią aplinkybę, skyrė UAB „Voverės“ 7000 Lt baudą.

Vertinimą Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies prasme, ar tarp žalos vartotojų sveikatai (konkrečių asmenų susirgimams) ir pavojingo produkto pateikimo į rinką yra priežastinis ryšys, turi atlikti subjektas, kuriam suteikta kompetencija nagrinėti šiame įstatyme nurodytas bylas, t.y. atsakovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą (ABTĮ 57 str. 6 d.) konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas sutikti su apeliantu, kurio poziciją palaiko trečiasis suinteresuotas asmuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 12MS-19.

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama išvadoms, kad yra nustatytas Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktų reikalavimų pažeidimas (pateiktį į rinką tvarkymo reikalavimų neatitinkantys maisto gaminiai, kurie neatitiko privalomųjų saugos reikalavimų), ir šiuo atveju yra Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos, t. y. žalos vartotojų sveikatai (10 vaikų, kurie keturiose Vilniaus m. vaikų ugdymo įstaigose 1994 m. vasario mėn. valgė UAB „Voverės“ pagamintus ir patiektus patiekalus bei susirgo salmonelioze) ir pavojingų produktų pateikimo į rinką (į minėtas 4 vaikų ugdymo įstaigas) yra priežastinis ryšys.

Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais esą Nutarimas Nr. 12MS-19 pagrįstas tik prielaidomis apie galimą priežastinį ryšį. Teismas, vertindamas įrodymus, šiuo atveju netinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 57 str. 6 d.), nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę įrodymams, kad UAB „Voverės“ patikrinimo metu 2014 m. vasario 24 d. paimtuose mėginiuose salmonelių nerasta. Teisėjų kolegija, vertindama įrodymų visumą (ABTĮ 57 str. 6 d.) konstatuoja, kad ji yra pakankama išvadoms, jog yra nustatytos abi Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos ir tarp žalos vartotojų sveikatai (10 vaikų) ir UAB „Voverės“ nesaugių (salmonelėmis kontaminuotų) patiekalų pateikimo į rinką (4 vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje, kurias lankę vaikai susirgo salmonelioze) yra priežastinis ryšys.

Pabrėžtina, kad žalą patyrusių (susirgusių salmonelioze) asmenų grupę (10 vaikų, kurių daugumai 1-2 metai, lankiusių UAB „Vaikystės sodas“ keturias vaikų ugdymo įstaigas) sieja tas pats užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys – UAB „Voverės“ pagaminti ir pateikti maisto patiekalai, kuriuos jie valgė. Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visus susirgimo atvejus sieja tas pats užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas, vaikų susirgimų datos. Visais susirgimo atvejais sutampa vaikų bendras klinikinės ligos vaizdas, kuris atitiko salmoneliozės atvejo apibrėžimą – viduriavimas 1–10 kartų, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas, iš 10 vaikų 9 vaikams išskirtas tas pats etimologinis agentas – bakterijos Salmonella enierica, porūšis enterica, serotipas Enteritidis, išskirtų kultūrų jautrumas antibiotikams identiškas.

Minėta, kad paaiškėjus salmoneliozės protrūkiui 2014 m. vasario 24 d. patikrinimo UAB „Voverės“ paimtuose 4 mėginiuose iš 10 išaugo koliforminės bakterijos, kurių buvimas liudija bendrą taršą įmonėje, higienos reikalavimų nesilaikymą maisto gamybos metu. Taigi nors patikrinimo metu iš UAB „Voverės“ maisto tvarkymo aplinkos paimtuose mėginiuose salmonelių nerasta, tačiau tai nepaneigia, kad nesaugiomis maisto tvarkymo sąlygomis pagamintų ir pateikti maisto patiekalai į minėtas 4 vaikų ugdymo įstaigas sukėlė nustatytą žalą (10 vaikų susirgimą salmonelioze), t. y. kad tarp nesaugaus maisto pateikimo į rinką ir žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas pagal pirmiau minėtą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodymais nepaneigė VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 12MS-19 nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų. Byloje nėra jokių duomenų, kuris suteiktų pagrindą abejoti, kad minėtas pasekmes (10 vaikų susirgimą salmonelioze) galėjo lemti ne Nutarime Nr. 12MS-19 nurodytas, o kitas veiksnys. Tokio veiksnio nenurodė ir pareiškėjas.

Pareiškėjas savo kaltės dėl Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimo iš esmės neneigia, o kreipdamasis su skundu į teismą prašė perkvalifikuoti Nutarime Nr. 12MS-19 nurodytą Maisto įstatymo pažeidimą į švelnesnį. Pareiškėjui Nutarimu Nr. 12MS-19 bauda skirta vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjas prašė perkvalifikuoti jo veiką pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, t. y. į veiką, kai pateikus pavojingas paslaugas įstatymo normoje nenumatytos žalingos pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byloje nustatyta, jog dėl pareiškėjo UAB „Voverės“ netinkamo maisto tvarkymo veiklos pateikus nesaugius patiekalus vaikų ugdymo įstaigoms salmonelioze susirgo 10 vaikų (t. y. atsirado įstatyme nurodyti padariniai), VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 12MS-19 pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą vadovaudamasi būtent Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Perkvalifikuoti įstatymo pažeidimą nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad bauda parinkta įvertinus pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, baudos dydis (7000 Lt) yra arti Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos minimumo (5000–40000 Lt), todėl, teisėjų ginčijamu Nutarimu Nr. 12MS-19 pareiškėjui UAB „Voverės“ skirta bauda, vertinant ją bylos faktinių aplinkybių kontekste, yra teisinga ir proporcinga poveikio priemonė padarytam pažeidimui.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės (ABTĮ 143 straipsnis) ir procesinės teisės normas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis) panaikindama VVTAT 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 12M5-19 priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismas naikintinas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas priimamas pareiškėjo nenaudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsniu, jis neturi teisės į savo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą. Todėl pareiškėjo UAB „Voverės“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Voverės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė