37e69cbb-5956-495c-8e4f-7a95eff7a211 · Lietuvos apeliacinis teismas

N U T A R T I S

            Civilinė byla Nr. 2A-587/2010

            Procesinio sprendimo kategorijos: 38;     Â

            44.2; 44.5.2.2; 73.1; 114.11Â

                                                         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei ir Dianai LavrinovičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Formo“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-429-109/2009 pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plastic Formo“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje E. Č..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“,

atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (ankstesnis pavadinimas ADB „Reso Europa“) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Plastic

Formo“ 194 954,38 Lt žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei

bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (buvusi ADB „Reso Europa“) 2007 m. vasario 14 d. su P.

A. sudarė namų turto draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas gyvenamasis namas ir kilnojamasis turtas pagal sÄ raÅ¡Ä , esantis Žvejų g. 2, ViÅ¡tytyje, VilkaviÅ¡kio rajone. Sutarties galiojimo metu apdraustame name kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinta turto už 280 000 Lt sumÄ . Sunaikinto turto vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 17-159. Abipusiu susitarimu draudėjai P. A. buvo iÅ¡mokėta 194 954,38 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka. Kadangi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui pereina teisė reikalauti žalos iÅ¡ kalto asmens, žalÄ turi atlyginti UAB „Plastic Formo“, dėl kurios kaltės draudėjos patalpose kilo gaisras. P.

A. name atsakovas UAB „Plastic Formo“ įrengė baseinÄ , čiuožyklę, sumontavo vandens Å¡ildymo ir valymo įrangÄ . 2007 m. kovo 14 d. P. A. iÅ¡kvietimu atvykęs atsakovo darbuotojas energetikas E. Č. namo pagalbinėse patalpose derino baseino vandens valymo ir Å¡ildymo įrangÄ . Baigęs darbus jis pademonstravo namo savininkei P. A. ir jos vyrui, kaip veikia baseino Å¡ildymo ir valymo įrenginiai. Praėjus 15 minučių suveikė prieÅ¡gaisrinė signalizacija, o iÅ¡ patalpų, kur buvo sumontuota baseino vandens valymo ir Å¡ildymo įranga ir kuriÄ prieÅ¡ tai derino E. Č., veržėsi dÅ«mai. Akte dėl kilusio gaisro pažymėta gaisro kilimo priežastis – trumpasis jungimas baseino elektros Å¡ildymo įrangoje. TÄ patvirtina ir ekspertų iÅ¡vados.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo AAS „Gjensidige

Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo UAB „Plastic

Formo“ 194 954,38 Lt žalos atlyginimÄ bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (draudikas) ir P. A. (draudėja) 2007 m. vasario 14 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos gyvenamasis namas ir jame esantys kilnojamieji daiktai pagal sÄ raÅ¡Ä . Vienas iÅ¡ turto draudimo sutartyje nurodytų

draudiminių įvykių - ugnis. 2007 m. kovo 14 d., 17 val. 52 min. draudėjos P. A. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu apdegė

apdraustas gyvenamasis namas ir jame buvę apdrausti kilnojamieji daiktai. Draudikas iÅ¡mokėjo P. A. 194 954,38 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už gaisro metu sugadintÄ ir/ar sunaikintÄ turtÄ . Atsakovo darbuotojai 2005 m. rugsėjo – 2006 m. balandžio mėnesiais P. A. sodyboje įrengė baseinÄ , čiuožyklę, sumontavo vandens Å¡ildymo ir valymo įrangÄ . 2007 m. kovo 14 d. atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrangos paleidimo naujam sezonui darbus, dėl kurių, ieÅ¡kovo įsitikinimu, kilo gaisras baseino įrangoje. Teismas nurodė, kad nors baseino įrengimo darbus užsakė ir už juos sumokėjo ne P. A., o jos sÅ«nus V. A., tačiau atsižvelgiant į tai, jog baseinas buvo įrengtas P. A. sodyboje, laikytina, jog V.

A. veikė ne savo, o P. A. vardu ir jos interesais. Kad

P. A. pritarė baseino įrengimui, patvirtina aplinkybė, jog

ji asmeniškai 2007 m. kovo 14 d. dalyvavo UAB „Plastic Formo“ darbuotojui E. Č. vykdant baseino įrangos paleidimo naujam sezonui

darbus. Teismo manymu, tarp UAB „Plastic Formo“ ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl baseino įrengimo. Byloje esantys UAB „Gilius ir Ko“ 2005 m. spalio 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija GIK Nr.05-02210 ir 2005 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitas serija PSK Nr.00443 patvirtina, jog atsakovas iÅ¡ UAB „Gilius ir Ko“ įsigijo 12 kW elektrinį vandens Å¡ildytuvÄ . Atsakovas patvirtino, kad tas elektrinis vandens Å¡ildytuvas buvo sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, apdegusiame gaisro metu. Teismo įsitikinimu, tai, jog atsakovas įsigijo vandens Å¡ilumokaitį tuo metu, kai vyko baseino įrengimo darbai P. A. sodyboje,

be to, ta aplinkybė, jog atsakovo įsigytas šilumokaitis buvo sumontuotas P. A. priklausančiame gyvenamajame name, leidžia daryti

iÅ¡vadÄ , jog tarp atsakovo ir P. A. buvo susiklostę sutartiniai santykiai ne tik dėl baseino įrengimo, bet ir dėl visų kitų įrenginių, reikalingų baseino tinkamam funkcionavimui, įrengimo bei jų paleidimo eksploatacijai.

Teismas kritiškai vertino atsakovo darbuotojų aiškinimus, jog jie montavo ir pajungė tik baseino įrenginių hidraulines-mechanines sistemas, o baseino įrenginių elektrines sistemas montavo ir pajungė kiti asmenys. Baseino įrenginių hidraulinės-mechaninės ir elektrinės sistemos yra

funkciškai susiję. Atsakovo atstovai neneigė, kad jų darbuotojai, vykdydami V. A. nurodymus, galbūt sumontavo visus baseino įrengimus

ten, kur jis reikalavo. Jie pripažino, kad baseino paleidimÄ eksploatacijai 2006 m. balandžio mėnesį atliko jų darbuotojai. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokiu atveju, jeigu baseino įrenginių elektrinių sistemų pajungimÄ atliko ne atsakovo darbuotojai, jie, prieÅ¡ paleisdami baseinÄ eksploatacijai, turėjo pareikalauti iÅ¡ V. A. ar P. A. dokumentų, jog baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemÄ ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. To atsakovo darbuotojai nepadarė. UAB „Plastic Formo“, užsiimančiai baseinų prekyba ir įrengimu, buvo žinoma, jog paleisti baseinÄ eksploatacijai galima tik tada, kai pateikiami dokumentai apie baseino įrenginių elektrinių sistemų pajungimÄ prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis visų teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų. Teismo įsitikinimu, atsakovo darbuotojai, pažeisdami bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t.y. paleisdami baseinÄ eksploatacijai neįsitikinę jo įrenginių elektrinių sistemų prijungimo saugumu ir teisėtumu, atliko neteisėtus veiksmus. Gaisro kilimo metu atsakovo darbuotojas E. Č. vykdė baseino įrenginių paruoÅ¡imo naujam sezonui darbus. IÅ¡ jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad atlikęs įrangos sujungimus, jis įjungė filtravimo įrangÄ , patikrino kaip vyksta filtravimo procesas. Po to, kai filtravimo įranga buvo patikrinta ir iÅ¡jungta,

jis įjungė vandens siurblį. Atsakovo darbuotojo parodymai patvirtina, kad būtent jis įjunginėjo ir

išjunginėjo baseino elektrinius įrenginius. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr.11-935(07); 11-949(07) 3 punkte konstatuota, kad vandens šildytuvas, baseino apšvietimo žibintai ir jų maitinimo bei valdymo įtaisai su maitinimo grandinėmis

gaisro metu buvo įjungti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruošimo naujam sezonui darbus, prieš įjungdamas baseino

elektrinius įrenginius, kurie žiemos sezono metu nebuvo naudojami, 2007 m. kovo

14 d. būtų ėmęsis bent elementarių priemonių įsitikinti jų darbo saugumu. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo

14 d. akte dėl kilusio gaisro spėjama gaisro priežastimi nurodomas trumpas jungimas baseino elektros šildymo įrangoje. Kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra gedimas baseino elektros įrangoje patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr.11-935(07); 11-949(07), kurioje teigiama, jog pateiktuose tirti objektuose nustatyti avarinio darbo režimo požymiai – daugybiniai gaisro metu įvykę trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų perdegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens.

Tirti pateikti įrenginiai gaisro metu buvo įjungtoje padėtyje. Yra netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo bÅ«ti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo bÅ«du sÄ lygodamas vandens Å¡ildytuvo avarijÄ . Å ildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400-600 C0 dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo). Gaisro vietos apžiÅ«ros 2007 m. kovo 15 d. protokole užfiksuota, kad labiausiai nuo gaisro nukentėjo ta gyvenamojo namo dalis, kurioje buvo įrengta lauko baseino valdymo įranga, filtras vandens cirkuliacijai, vandens Å¡ildymo elementas.

Teismas nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad gaisro priežastimi buvo gedimas baseino elektros įrangoje. Teismas akcentavo, jog UAB „Plastic Formo“ darbuotojas, vykdęs baseino įrenginių paruoÅ¡imo naujam sezonui darbus, baseino elektros įrangÄ , dėl kurios kilo gaisras, junginėjo nesiėmęs elementarių priemonių įsitikinti jos darbo saugumu ir patikimumu (nereikalavo dokumentų apie baseino įrenginių elektrinių sistemų prijungimÄ prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo laikantis teisės aktuose numatytų elektrosaugos reikalavimų; junginėjo baseino elektrinius įrenginius nedalyvaujant asmeniui, atsakingam už elektrosaugÄ , ir pan.).

Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojo neatsakingai aplaidžių veiksmų ir gaisro kilimo. Gaisro metu gyvenamajam namui ir jame buvusiems kilnojamiesiems daiktams buvo padaryta žala. IÅ¡mokėdamas 194 954,38 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas (draudikas) draudėjai (naudos gavėjai) žalÄ atlygino, todėl įgijo teisę iÅ¡ žalÄ padariusio asmens reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas neginčijo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo.

Teismas nustatęs, jog už žalos padarymÄ atsakingas atsakovas, patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus.

Teismas 2010 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu iÅ¡sprendė klausimÄ dėl eksperto S. K. kelionės iÅ¡laidų atlyginimo.

Atsakovas UAB „Plastic Formo“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nurodoma :

1. Teismas išsamiai netyrė ir neanalizavo, kas atliko baseino ir jo elektros įrangos montavimo darbus, ar jie buvo atlikti teisingai, ar vandens šildytuvas (šilumokaitis),

kurio gedimas nulėmė gaisrÄ , buvo kokybiÅ¡kas, ar prieÅ¡gaisrinė sistema P. A. sodyboje buvo sumontuota tinkamai, ar ji gaisro metu

suveikė ar ne, ar prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ir atvyko laiku, ar padarė visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad gaisro sukelti padariniai butų minimalizuoti. Nebuvo nagrinėjami tiek P. A., tiek kitų trečiųjų asmenų veiksmai, atsakovo kaltės laipsnis, prieÅ¡gaisrinės sistemos montuotojų, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų ir/ar Å¡ilumokaičio gamintojo kaltės laipsnis, neanalizuota, kurių asmenų veiksmai ir kokiu mastu nulėmė gaisro kilimÄ bei turto sunaikinimÄ (apgadinimÄ ). Bylos esmė nebuvo atskleista, nes pagrindinis ginčas tarp Å¡alių kilo aiÅ¡kinant, dėl kurių asmenų veiksmų P. A. patyrė žalÄ . Byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kurių teisingam atskleidimui turėtų bÅ«ti atlikta Å¡ilumokaičio kokybės, buvusios iki gaisro, ekspertizė.

2. Teismas netyrė P. A., kaip apdegusio turto savininkės, veiksmų, t.y. ar ji aktyviais veiksmais nurodė atsakovo darbuotojams sujungti baseino įrangÄ ir patikrinti

jos veikimÄ , ar baseino elektros įrangos darbai buvo atlikti tinkamai, ar P. A. prieÅ¡taravo baseino įrangos veikimo tikrinimui, t.y. ar

dėl žalos padarymo nėra kalta ir pati savininkė, o jeigu kalta – kokiu laipsniu, nes tai gali nulemti atlyginamų nuostolių mažinimÄ ar apskritai atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės.

3. Atsakovo darbuotojas, hidrauliÅ¡kai sujungęs įrangÄ , nėra įgaliotas tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemÄ ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. Darbus atlikęs E. Č. nėra elektrikas, o P. A. nebuvo samdytas kaip UAB „Plastic Formo“ atstovas tikrinti elektros energijos pajungimo schemas ir jų atitikimÄ Valstybinės energetikos inspekcijos reikalavimams, todėl jam nekyla pareiga atlikti nurodytus veiksmus. PrieÅ¡ingai, baseino įrenginių tinkamu

pajungimu prie bendro elektros energijos tiekimo yra suinteresuota P. A., kurios leidimo ir prašymo pagrindu atsakovo darbuotojas

tikrino baseino įrenginių funkcionavimÄ . P. A. veiksmai sudarė pakankamÄ pagrindÄ neabejoti, jog įrenginių elektrinė dalis veikia tinkamai ir dėl to gali bÅ«ti tikrinama hidraulinė dalis.

4. Baseino savininkų praÅ¡ymu 2007 m. kovo 14 d. atsakovo darbuotojas vykdė baseino paruoÅ¡imo sezonui darbus, t.y. aiÅ¡kino ir rodė, kaip paleisti baseino įrangÄ , pastatė į vietÄ Å¾iemai nuimtÄ siurblį, prijungė vandens vamzdžius prie siurblio. Su vandens Å¡ildytuvu (Å¡ilumokaičiu) jokių veiksmų neatliko. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad elektrinis Å¡ilumokaitis turi tris avarinius automatinius iÅ¡jungiklius, kurie avarijos atveju turi užtikrinti įrenginių neperkaitimÄ ir anuliuoti gaisro kilimo tikimybę, t.y. net ir netinkamai atlikus įrangos sujungimo darbus, gaisras negali kilti dėl Å¡ilumokaičio, jeigu jis kokybiÅ¡kas, prijungtas pagal gamintojo reikalavimus. Teismas turėjo tirti ir vertinti Å¡ilumokaičio gamintojo atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės prekių, tačiau to nepadarė.

5. Teismas atsakovo veiksmų neteisėtumÄ siejo su baseino elektros įrangos junginėjimu. Ä®rangos įjungimas nėra neteisėtas veiksmas. Teismas nurodė, kad gaisro priežastimi buvo gedimas baseino elektros įrangoje, tačiau už jos tinkamÄ Ä¯jungimÄ Ä¯ elektros grandinę ir funkcionavimÄ , eksploatacijÄ bei priežiÅ«rÄ UAB „Plastic Formo“ nėra atsakinga. Tokios įrangos įjungimas paspaudžiant jungimÄ , o ne atliekant instaliavimÄ prie elektros grandinės, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prijungė prie elektros sistemos vandens Å¡ildytuvÄ . Teismas ydingai naudoja sÄ vokÄ â€žBaseino elektros įranga“, ignoruodamas faktÄ , jog gaisras galėjo kilti vandens kaitintuve, kuris yra savarankiÅ¡kai veikiantis elektros įrenginys.

Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepime į atsakovo UAB „Plastic Formo“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o patenkinti skundÄ . Atsiliepime pažymima, kad dėl nepakankamo įrodymų tyrimo ginčas negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas teisingai. Teismo motyvas, kad atsakovo darbuotojas yra įgaliotas tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros energijos tiekimo tinklo pagal schemÄ ir priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, nepagrįstas. Jis tokių įgaliojimų neturėjo. Su vandens Å¡ildytuvu jokie veiksmai nebuvo atlikti, nes jis stovi patalpoje ir žiemai neiÅ¡montuojamas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad elektrinis Å¡ilumokaitis turi tris avarinius automatinius iÅ¡jungiklius. Teismas turėjo tirti ir vertinti Å¡ilumokaičio gamintojo atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl galimai netinkamos kokybės prekių, patraukti jį trečiuoju asmeniu, tačiau to nepadarė. Teismas tinkamai neįvertino P. A. ir kitų trečiųjų asmenų veiksmų neteisėtumo, neįsigilino į prieÅ¡gaisrinės sistemos montuotojų, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų, galimos oksidacijos padidėjusios varžos elektros grandinėje ir Å¡ilumokaičio gamintojo galimÄ kaltę, galėjusiÄ turėti lemiamÄ reikÅ¡mę gaisro kilimui. Teismas neanalizavo ir netyrė, kas atliko baseino ir jo įrangos elektros montavimo darbus, ar jie buvo atlikti teisingai, ar vandens Å¡ildytuvas (Å¡ilumokaitis), kurio gedimas nulėmė kilusį gaisrÄ , buvo kokybiÅ¡kas, ar buvo sumontuoti privalomi apsaugos prietaisai, ar prieÅ¡gaisrinė sistema buvo sumontuota tinkamai, ar apskritai jos nebuvo, ar ji gaisro metu suveikė ar ne, ar prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ir atvyko laiku, ar padarė visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad gaisro sukelti padariniai bÅ«tų minimalÅ«s. IÅ¡samiai neiÅ¡tirtos Å¡ios aplinkybės turėjo lemiamos reikÅ¡mės tam, kad bylos esmė nebuvo atskleista.

AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atsiliepime į atsakovo UAB „Plastic Formo“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat praÅ¡o skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime pažymima, kad gaisras kilo dėl gedimo baseino elektros įrangoje. VisÄ baseino įrangÄ P. A. name sumontavo atsakovas. Atsakovo darbuotojas A. K. patvirtino, kad baseino elektrinei daliai atsakovas suteikė vienerių metų garantijÄ , skaičiuojamÄ nuo įrengimo dienos. Atsakovas pripažįsta, kad prisiėmė ir sutartinę atsakomybę už visos baseino įrangos funkcionalumÄ ir tinkamÄ veikimÄ . Atsakovo siuntimas darbuotojo atlikti baseino paruoÅ¡imo sezonui darbus patvirtina, kad tarp atsakovo ir P. A. buvo sudaryta ir baseino priežiÅ«ros sutartis. Atsakovo darbuotojas, bÅ«damas kvalifikuotas asmuo, privalėjo žinoti, jog prieÅ¡ paleidžiant baseino įrangÄ , bÅ«tina įsitikinti jos elektrinės dalies tinkama bÅ«kle, o jis buvo kompetentingas nustatyti galimus neatitikimus. Atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę paruoÅ¡ti baseino įrangÄ sezonui. IeÅ¡kovas sutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių įvertinimu. Teismas įvertino visus bylos įrodymus ir nustatė, kad baseino ir jo įrangos montavimo darbus atliko atsakovas. Tai, kad atsakovas, sumontuodamas baseino įrangÄ , pasitelkė kitų asmenų pagamintus prietaisus, neatleidžia jo nuo atsakomybės net ir tuo atveju, jeigu Å¡ie prietaisai bÅ«tų nekokybiÅ¡ki. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nekvestionavo aplinkybių dėl prieÅ¡gaisrinės sistemos veikimo, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų veiksmų. Atsakovas veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ procesÄ , todėl jam už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirtina bauda.  Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl gaisro kilimo vietos (zonos) ir labiausiai tikėtinos gaisro priežasties

2007 m. kovo 14 d. turto draudėjos P. A. gyvenamojo namo patalpose kilo gaisras, kurio metu apdegė ieškovo apdraustas objektas – gyvenamasis namas, taip pat sudegė (buvo sunaikinti) arba apdegė (buvo sugadinti) kiti ieškovo (draudiko) apdrausti daiktiniai objektai – gyvenamajame name  esantys kilnojamieji daiktai. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 15 d. surašytame gaisro vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 3-8) nurodyta, kad gaisro židinio zona buvo pietvakarinėje gyvenamojo namo dalyje, sandėliuke prie pietinės sienos (labiausiai išdegusi sandėliuko sienų pusė maždaug vieno metro aukštyje, tarp šių sienų ant grindų nukritusi lauko baseino valdymo įranga, filtras vandens cirkuliacijai, vandens šildymo elementas). Byloje nustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo sumontuota lauko vandens baseino apsaugos ir valdymo įranga. Dėl gaisro židinio (gaisro kilimo vietos) byloje ginčas nekilo.

Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu padarė iÅ¡vadÄ apie pakankamumÄ faktinių duomenų, leidžiančių spręsti dėl labiausiai tikėtinos gaisro techninės priežasties – gedimo lauko vandens baseino valdymo įrangoje dėl Å¡ios įrangos elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.

CPK

185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartÄ atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis tÄ ar kitÄ Ä¯rodinėjamÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių balansu. Tai reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.).

Spręsdamas dėl gaisro, kurio metu buvo padaryta žala draudimo objektams, priežasties, teismas išsamiai analizavo ir vertino duomenis, kuriuos atskleidė specialių žinių turintys asmenys, tyrę gaisro aplinkybes, kompleksiškai lygino šiuos duomenis su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir specialistų (ekspertų) paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų visumos įvertinimu, kurio pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas dėl labiausiai tikėtinos gaisro priežasties.

2007 m. kovo 14 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad spėjama gaisro priežastis yra trumpasis jungimas baseino elektros šildymo įrangoje, kada buvo vykdomi baseino paruošimo sezonui darbai, kuriuos vykdė UAB „Plastic Formo“ darbuotojai (t. 1, b. l. 57-58). Patikslinant pažymėtina, kad baseino paruošimo sezonui darbus atliko atsakovo UAB „Plastic Formo“ darbuotojas E. Č., kuris taip pat pasirašė nurodytame akte dėl gaisro. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. kovo 15 d. surašyto gaisro vietos apžiūros protokolo (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapai 3-8) išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – trumpas jungimas lauko vandens baseino apsaugos ir valdymo įrangoje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialistų iÅ¡vadose (nagrinėjamos civilinės bylos 1 tomo lapai 62-76, pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapai 27-41) konstatuota, kad nustatyti baseino valdymo įrangos elektrinės dalies avarinio darbo režimo požymiai – įvykę daugybiniai trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, taip pat dviejų iÅ¡ trijų vandens Å¡ildytuvo kaitinimo elementų pradegimas, tikėtina, nesant Å¡ildytuve vandens. Kabelių ir gyslų apsilydymai dėl trumpojo jungimo, įvykusio gaisro metu, arba avarinio darbo režimo dėl perkrovos yra galimo atitinkamų įrenginių buvimo įjungtoje padėtyje ir avarinio darbo režimo požymiai. Trumpojo jungimo ir kaitinimo elementų perdegimo požymiai yra tuo pačiu ir elektros grandinės nuo srovės Å¡altinio iki trumpojo jungimo vietos, kaitinimo elementų perdegimo vietos buvimo įjungtoje padėtyje požymiai. Ekspertų, be kita ko, nurodyta, kad vandens Å¡ildytuvo pajungimas yra dvigubas: turi bÅ«ti įjungiamas kaitinimo elementų blokas ir vandens cirkuliacijÄ Å¡ildytuve užtikrinantis siurblys. Dviejų kaitinimo elementų perdegimas yra požymis, kad jų blokas perdegimo metu buvo įjungtas, o vandens siurblys, tikėtina – neįjungtas arba dėl kitų nenurodytų priežasčių neužtikrino vandens cirkuliacijos Å¡ildytuve. Tirti pateikti įrenginiai (vandens Å¡ildytuvas, baseino apÅ¡vietimo žibintai ir jų maitinimo, valdymo įtaisai su maitinimo grandinėmis) gaisro poveikio metu buvo įjungtoje padėtyje. Å ildytuvo korpusas vietomis buvo įkaitęs iki 400 – 6000 C dėl avarinio darbo režimo kaitinimo elementuose (jų perkaitimo ir pradegimo). Yra netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo bÅ«ti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo bÅ«du sÄ lygodamas vandens Å¡ildytuvo avarijÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 17 d. posėdyje (t. 1, b. l. 160-175) specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas S. K. patvirtino, jog Å¡ildytuvo elementų perkaitimas sietinas su vandens į jį nepatekimu.    Â

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 09-1-03105-07 lapas 42) nutraukti ikiteisminį tyrimÄ grindžiamas iÅ¡vadomis, jog gaisras kilo dėl elektros perkrovos, t. y. gedimo baseino vandens Å¡ildymo ir valymo įrenginiuose.

Atsakovo apeliaciniame skunde ne kartÄ bandoma akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių, dėl kurių asmenų veiksmų ar neveikimo turto draudėjai P. A. buvo padaryta žala kilus gaisrui, kad teismo liko neįvertinti pačios P. A. veiksmai, kurių turinys įgalintų spręsti, ar dėl atsiradusios žalos ir nuostolių padidėjimo nėra kalta ir pati turto savininkė. Nurodytos faktinės gaisro kilimo aplinkybės ir specialistų iÅ¡vados dėl gaisro židinio vietos bei labiausiai tikėtinos gaisro priežasties – baseino valdymo įrangos elektrinės dalies gedimo, sukėlusio avarinį elektros sistemų darbo režimÄ tos įrangos prietaisams esant įjungtoje į elektros tinklÄ padėtyje, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad gedimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje įvyko ir gaisras dėl to kilo baseino ir jo įrangos paruoÅ¡imo naujam eksploatacijos sezonui darbų atlikimo metu.

Å iuos darbus atsakovo pavedimu atliko atsakovas darbuotojas trečiasis asmuo byloje E. Č.. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kurioje nors gaisro aplinkybių tyrimo medžiagoje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo iÅ¡sakyta bent kiek objektyvų turinį galinčių turėti prielaidų, jog gaisro kilimas galėjo bÅ«ti susijęs su gyvenamojo namo ir baseino savininkės P. A. ar kitų trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu arba kitokiu jėgos poveikiu, dėl kurio atsakovui neturėtų atsirasti civilinė teisinė atsakomybė už gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ arba tokia atsakomybė galėtų bÅ«ti sumažinta.

Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija reiÅ¡kia įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovo pateikta įrodymų grupė dėl gaisro P. A. gyvenamajame name priežasties ir už kilusio gaisro padarinius atsakyti turinčio asmens, t.y. atsakovo, vertintina kaip labiausiai patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Esmine aplinkybe, lemiančia atsakovo atsakomybės už gaisro padarytÄ Å¾alÄ atsiradimÄ , laikytina tai, kad gaisras kilo atsakovo darbuotojui atliekant baseino paruoÅ¡imo sezonui darbus.

Tų darbų metu buvo naudojami (įjungiami arba paleidžiami veikti) baseino valdymo įrangos elektrinės dalies prietaisai, kuriems bÅ«nant įjungtoje padėtyje baseino valdymo sistemoje įvyko gedimas, sukėlęs avarinį elektrinės dalies darbo režimÄ , o tuo pačiu ir gaisrÄ .

Dėl baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sumontavimo ir pajungimo

  Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas

klausimas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo, kas pas P. A. atliko lauko baseino valdymo įrangos elektrinės dalies

montavimo ir pajungimo darbus, neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar Å¡ie darbai buvo atlikti tinkamai. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių pagrindu padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad P. A. (veikiant ir jos sÅ«nui V. A.) su atsakovu siejo ne tik sutartiniai baseino ir jo įrangos pirkimo-pardavimo,

bet ir šių daiktų sumontavimo (įrengimo) ir parengimo eksploatuoti P. A. sodyboje teisiniai santykiai. Nors atsakovas apeliuoja

į tai, kad liko neiÅ¡aiÅ¡kintas asmuo ar asmenys, atlikę baseino įrangos elektrinės dalies įrengimo ir jos prietaisų pajungimo veikti darbus, nes atsakovas Å¡ių darbų esÄ neatliko, faktiniai bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes – visos baseino įrangos montavimo, įrengimo ir pajungimo darbus atliko atsakovo darbuotojai. Baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 09-1-03105-07 yra P. A. 2007 m. kovo 15 d. apklausos protokolas (tos bylos lapai 9-10), kur jos paaiÅ¡kinta, kad UAB „Plastic Formo“ 2006 m. kovo ar balandžio mėnesį buvo įrengusi vandens baseino valdymo įrangÄ jos gyvenamojo namo sandėliuko patalpoje. Toje pačioje baudžiamojoje byloje apklaustas AB RST Alytaus regiono VilkaviÅ¡kio skyriaus dispečeris A. M. (asmuo, kuris P. A. gyvenamajame name 2002-2003 m. buvo sumontavęs elektros instaliacijÄ ir pajungęs lauko apÅ¡vietimÄ ) paaiÅ¡kino, kad lauko baseino vandens cirkuliacijos ir paÅ¡ildymo įrangos valdymo pultas buvo sumontuotas namo sandėlio patalpoje 2006 m., kad elektros pultÄ , automatikÄ ir įvado kabelį nuo įvadinio apskaitos skydo sujungimo dėželės atliko UAB „Plastic Formo“, o kabelį į valdymo pultÄ paklojo ir prijungė taip pat Å¡i firma (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. Nr. 09-1-03105-07 lapai 13-14). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo 2009 m. spalio 29 d. posėdžio (t. 2, b. l. 26-33) metu aplinkybes, kad baseinÄ ir visÄ jo įrangÄ sumontavo bei pajungė atsakovas UAB „Plastic Formo“, patvirtino ir liudytojas V. A.. Netikėti Å¡iais paaiÅ¡kinimas ir parodymais nėra pagrindo, jokių juos paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsakovo aiÅ¡kinimas apie tai, kad jis nežino, kas sumontavo ir prie bendro elektros tinklo pajungė baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemÄ , vertintinas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo darbuotojų teiginius, kad jie montavo ir pajungė tik hidraulines-mechanines baseino įrangos sistemas, o baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemas montavo ir derino kažkokie kiti asmenys. Å iems teiginiams sustiprinti į bylÄ buvo pateiktas paties atsakovo parengtas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas su informacija (t.

1. b. l. 136), kokius darbus atsakovas atliko kaimo turizmo bazėje (P. A. sodyboje). Šiame atsakovo rašte esanti informacija dėl

baseino įrengimo darbų apimties, iÅ¡ kurios turinio galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovas neatliko darbų, susijusių su baseino valdymo įrangos montavimu ir jos paleidimu eksploatuoti, vertintina kritiÅ¡kai, nes tokiu atveju baseinas praktiÅ¡kai nebÅ«tų galėjęs funkcionuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek hidraulinės-mechaninės, tiek elektrinės baseino įrangos sistemos yra neatsiejamai funkciÅ¡kai susijusios ir negali pagal numatytÄ baseino veikimo principÄ veikti atskirai. Be to, sunkiai įsivaizduojamas baseino sudėtinių dalių ir sistemų pajungimas atsietai vienų nuo kitų, nes tik suderintos tarpusavyje jos gali užtikrinti tinkamÄ baseino funkcionalumÄ pagal jo paskirtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtame atsakovo paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ dėl baseino įrengimo darbų apimties iÅ¡ esmės paneigia pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto atsakovo darbuotojo V. K. parodymų turinys (t. 2, b. l. 41-48). Be kita ko, liudytojas paaiÅ¡kino, kad baseino įrengimo darbai buvo atliekami vadovaujantis parengta ir su užsakovu V. A. suderinta specifikacija (t. 2, b. l. 36), kurios sudėtyje yra ir baseino valdymo elektrinės dalies įranga (pvz., elektros skydelis siurblio valdymui su transformatoriais žibintams), o darbų sudėtyje – baseino įrangos montavimas. Liudytojas

A. K. patvirtino, kad viskas buvo įvykdyta pagal su užsakovu V. A. pasiraÅ¡ytÄ darbų ir įrangos specifikacijÄ , elektrinio Å¡ildytuvo sumontavimas pradiniame projekte nebuvo numatytas. Pažymėtina, kad vienÄ iÅ¡ sudėtinių sumontuoto baseino įrangos dalių – elektrinį vandens Å¡ildytuvÄ (Å¡ilumokaitį) įsigijo atsakovas (t. 1, b. l. 139-140). Apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės nenuginčytos teismo nustatytos aplinkybės, kad šį elektrinį vandens Å¡ildytuvÄ , kaip lauko baseino sistemos sudėtinę dalį, atsakovo darbuotojai įrengė ir pajungė P. A. gyvenamojo namo sandėlio patalpoje, kur buvo sumontuotos ir kitos baseino valdymo įrangos dalys. Skunde apsiribojama teiginiu, esÄ nėra byloje įrodymų apie tai, kad elektrinį Å¡ildytuvÄ prie elektros sistemos pajungė atsakovas. Toks teiginys taip pat vertintinas kritiÅ¡kai, jis paneigiamas aplinkybėmis, kad tas pats elektrinis

šildytuvas buvo įgytas atsakovo ir kartu su kita baseino įranga sumontuotas P. A. gyvenamojo namo patalpose, taip pat toks atsakovo

teiginys paneigtas atsakovo darbuotojo V. K. Å¡ioje byloje duotais parodymais. Pažymėtina, kad tirdamas aplinkybes dėl draudžiamojo įvykio fakto ieÅ¡kovas siekė gauti iÅ¡ atsakovo informacijÄ , susijusiÄ su gaisru, kaip draudžiamuoju įvykiu, įskaitant ir informacijÄ apie tai, kas sumontavo, įrengė ir paleido eksploatuoti baseino vandens valymo ir cirkuliacijos įrangÄ , tačiau atsakymo iÅ¡ atsakovo negavo (t. 1, b. l. 78).

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais patvirtintÄ ir faktinių bylos aplinkybių objektyviu įvertinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. A. gyvenamojo namo patalpose visÄ baseino valdymo įrangÄ , įskaitant ir elektrinę jos dalį, sumontavo, pajungė ir paleido veikti atsakovo darbuotojai. Sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad Å¡i teismo iÅ¡vada padaryta neiÅ¡analizavus ginčo iÅ¡sprendimui svarbių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės ar nepagrįsta visapusiÅ¡ku įrodymų įvertinimu, nėra pagrindo.

Dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsiradimo sÄ lygų

Kaip jau nurodyta, gaisras P. A. gyvenamajame name kilo dėl baseino valdymo įrangos elektrinės dalies gedimo, sukėlusio avarinį elektros sistemų darbo režimÄ tos įrangos prietaisams esant įjungtoje į elektros tinklÄ padėtyje. Gedimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje įvyko ir gaisras dėl to kilo baseino ir jo įrangos paruoÅ¡imo naujam eksploatacijos sezonui darbų atlikimo metu.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad gaisrÄ P. A. gyvenamajame name nulėmė elektrinio Å¡ildytuvo gedimas, todėl turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi dėl Å¡io prietaiso kokybės, o tuo pačiu dėl jo gamintojo galimos atsakomybės. Su Å¡iais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Pirma, tiriant gaisro priežastį nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl elektrinio vandens Å¡ildytuvo gedimo, todėl neaiÅ¡ku, kuo remiasi apeliantas, teigdamas, jog gaisrÄ sukėlė bÅ«tent Å¡io prietaiso gedimas. Byloje padaryta iÅ¡vada dėl labiausiai tikėtinos gaisro techninės priežasties – gedimo lauko vandens baseino valdymo įrangoje dėl Å¡ios įrangos elektros įrenginių avarinio darbo režimo. Tiriant gaisro aplinkybes nebuvo nustatyta, kad elektros įrenginių avarinį darbo režimÄ , kaip gaisro kilimÄ nulėmusiÄ sÄ lygÄ , bÅ«tų sukėlęs elektrinio Å¡ildytuvo gedimas.

Priešingai, specialistų išvadose nurodyta, kad elektros šildytuvo avarija (kaitinimo elementų perkaitimas ir pradegimas) galėjo būti kaip jau įvykusio gedimo baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemoje pasekmė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. liepos 26 d. specialistų išvadose konstatuoti baseino valdymo įrangos elektrinės dalies avarinio darbo režimo požymiai – įvykę daugybiniai trumpieji jungimai ir perkrovos laiduose bei kabeliuose, taip pat dviejų iš trijų vandens šildytuvo kaitinimo elementų pradegimas, tikėtina, nesant šildytuve vandens.

Kabelių ir gyslų apsilydymai dėl trumpojo jungimo, įvykusio gaisro metu, arba avarinio darbo režimo dėl perkrovos yra galimo atitinkamų įrenginių buvimo įjungtoje padėtyje ir avarinio darbo režimo požymiai. Ekspertų nurodyta, kad elektrinio vandens šildytuvo dviejų kaitinimo elementų perdegimas yra požymis, kad jų blokas perdegimo metu buvo įjungtas, o vandens siurblys, tikėtina – neįjungtas arba dėl kitų nenurodytų priežasčių neužtikrino vandens cirkuliacijos šildytuve.

Specialistai nurodė esant netiesioginių požymių, kad dėl avarinio darbo režimo galėjo bÅ«ti nustojęs veikti filtravimo (cirkuliacinis) siurblys, tuo bÅ«du sÄ lygodamas vandens Å¡ildytuvo avarijÄ . Teismo posėdyje ekspertas S. K. patvirtino iÅ¡vadÄ , jog Å¡ildytuvo elementų perkaitimas sietinas su vandens į jį nepatekimu. Taigi, labiau tikėtina yra ta aplinkybė, kad elektrinio vandens Å¡ildytuvo kaitinimo elementų perdegimas buvo jau įvykusio gedimo baseino valdymo įrangos elektrinės dalies sistemoje ir juo sukelto avarinio darbo režimo pasekmė.

Antra, elektrinį vandens Å¡ildytuvÄ kartu su baseinu ir visa kita jo įranga užsakovui

pardavė ir sumontavo atsakovas. Atsakovo darbuotojai trečiasis asmuo byloje E. Č. ir liudytojas A. K. pirmosios

instancijos teisme patvirtino, kad atsakovas baseinui suteikia 10 metų garantijÄ , o įrangai, įskaitant elektrinę dalį, – vienerių metų garantijÄ . Atsakovo suteikiamÄ garantijÄ patvirtina jo pateikiama sÄ skaita faktÅ«ra. Tokiu bÅ«du laikytina, kad atsakovas prisiėmė sutartinę atsakomybę už visos baseino įrangos (įskaitant ir elektrinę jos dalį) funkcionalumÄ , tinkamÄ ir saugų eksploatacinį veikimÄ . Tais atvejais, kada pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui arba užsakovui dėl to, kad pirkėjas (užsakovas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, ir pardavėjas nėra atsakingas už trÅ«kumų atsiradimÄ (CK 6.333 str. 3 d. nuostatos).

Tai reiÅ¡kia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už jo parduoto daikto kokybę, kuri turi užtikrinti tinkamÄ ir saugų daikto veikimÄ , jeigu neįrodo, kad daikto trÅ«kumai atsirado dėl pirkėjo (užsakovo) ar kitų asmenų kaltų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Pareiga įrodyti CPK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleidžiančias daikto pardavėjÄ nuo atsakomybės tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009, kt.).

Byloje nustatyta, kad gaisrÄ sukėlė techninio pobÅ«džio priežastis - trumpasis jungimas baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje, įvykęs atsakovo suteiktos baseino ir jo įrangos (įskaitant elektrinę dalį) garantijos galiojimo laikotarpiu. Kaip jau pažymėta aukščiau, itin reikÅ¡minga aplinkybė, sÄ lygojanti atsakovo atsakomybės už gaisro padarytÄ Å¾alÄ atsiradimÄ , laikytina ta, kad gaisras kilo atsakovo darbuotojui atliekant baseino įrangos paruoÅ¡imo sezonui darbus. Tų darbų metu buvo naudojami (įjungiami arba paleidžiami veikti) baseino valdymo įrangos, taip pat ir jos elektrinės dalies, prietaisai, kuriems bÅ«nant įjungtoje padėtyje baseino valdymo sistemoje įvyko gedimas, sukėlęs avarinį elektrinės dalies darbo režimÄ , o tuo pačiu ir gaisrÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡sakyti teiginiai apie tai, kad atsakovo darbuotojai nėra įgalioti tikrinti, ar baseino įrenginiai prijungti prie bendro elektros tinklo pagal atitinkamÄ schemÄ , kad atsakovo darbuotojas E. Č., rengdamas baseino įrangÄ naujam sezonui, neatliko jokių veiksmų su elektriniu vandens Å¡ildytuvu, kad elektros įrangos jungimas/iÅ¡jungimas nėra neteisėtas veiksmas, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės teisinės atsakomybės už atsiradusiÄ dėl gaisro žalÄ , nėra reikÅ¡mingi.

IeÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo keliamas klausimas dėl bÅ«tinumo aiÅ¡kintis, kurio konkretaus baseino įrangos komponento gedimas lėmė gaisro kilimÄ , nėra esminis ir aktualus, nes atsakovui tenka pareiga atsakyti už visos jo parduotos ir sumontuotos baseino įrangos tinkamÄ veikimÄ . Suteikdamas visai baseino įrangai atitinkamÄ garantijÄ , atsakovas tuo pačiu užtikrino Å¡ios įrangos prietaisų ir sudėtinių dalių tinkamÄ (kokybiÅ¡kÄ ir saugų) veikimÄ .

Kadangi atsakovas neįrodė, kad garantijos galiojimo laikotarpiu atsakovo darbuotojui atliekant baseino ir jo įrangos paruoÅ¡imo veikimui darbus, gedimÄ baseino įrangos elektrinės dalies sistemoje lėmė arba jam turėjo įtakos baseinÄ ir jo įrangÄ Ä¯gijusio asmens arba kitų asmenų veiksmai ar neveikimas arba nenugalimos jėgos poveikis, jis yra atsakingas už tokio gedimo padarinius – dėl gaisro atsiradusiÄ Å¾alÄ ir turi pareigÄ jÄ atlyginti (CK 6.256 str. 1 ir 4 d., 6.264 str. 1 d., 6.333 str. 3 d., 6.1015 str. 1 ir 2 d. nuostatos).

Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovo darbuotojo trečiojo asmens E. Č. veiksmų atliekant baseino ir jo įrangos paruošimo naujam eksploatacijos sezonui įvertinimu. A. Č. pripažino turįs elektrosaugos

kvalifikacinį pažymėjimÄ . Toks faktas leidžia manyti, kad Å¡is asmuo turi žinių, gebėjimų ir kompetencijos

elektros įrenginių darbo saugumo srityje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baseino paruoÅ¡imo sezonui darbus, kurių dalis apėmė ir veiksmus su baseino valdymo (vandens Å¡ildymo, valymo, cirkuliacijos) įranga, E. Č. vykdė neįsitikinęs saugiu valdymo įrangos elektrinės dalies veikimu, nesiėmęs elementarių priemonių patikrinti elektros prietaisų darbo saugumo, t. y. veikė aplaidžiai ir

nerÅ«pestingai. Turėdamas atitinkamÄ kvalifikacijÄ ir kompetencijÄ , E. Č. nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis tiek atidžiai,

rÅ«pestingai ir atsargiai (CK 6.246 str. 1 d. reikalavimas), kad bÅ«tų užtikrintas visų jo ruoÅ¡iamos darbui baseino įrangos sudėtinių dalių tinkamas funkcionalumas ir saugus veikimas ir kad bÅ«tų iÅ¡vengta grėsmės tų žalingų padarinių, kurie atsirado byloje nagrinėjamu atveju. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti visas atsakovo civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bylos esmė gali bÅ«ti laikoma neatskleista tuo atveju, kada lieka neiÅ¡aiÅ¡kintos, neiÅ¡tirtos ir neįvertintos svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės ir tokių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas bei įvertinimas dėl jų bei reikalaujamų įrodymų apimties ir pobÅ«džio negalimas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn.

4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004, ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir iÅ¡tyrė visas esmines (svarbiausias) faktines bei teisines aplinkybes kilusiam ginčui iÅ¡spręsti, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir iÅ¡dėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis atliko teisingÄ ginčo teisinių santykių kvalifikacijÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija įsitikino, kad patenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti pagal atsakovo apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo.

Atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta, todėl tenkinti ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos atsakovui paskyrimo nėra pagrindo.Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ ir 2010 m. sausio 14 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

Â

Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė

Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis       Â