2023-05-31 Nr. AB-11146-3-61-3-01917-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-375-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01917-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. Sp-138 „Dėl išplatintų skrajučių, kuriomis raginta nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad elektroniniu paštu gavo VRK 2021 m. vasario 10 d. raštą Nr. 2-128 (7.9) „Dėl kvietimo nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S.“, kuriame VRK nurodė, jog VRK reklamos gaudyklėje 2020 m. spalio 10 d. gautas pranešimas apie lankstinuką. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija dėl paaiškinimo pateikimo į jį kreipėsi praėjus 4 mėn. po gauto pranešimo, o ginčijamą Sprendimą priėmė 2021 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus beveik 7 mėn. nuo gauto pranešimo. Pareiškėjo manymu, VRK, priimdama ginčijamą Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRK įstatymas) 121 straipsnio 2 punkte nustatytą 3 mėn. pranešimo išnagrinėjimo terminą.

3. Taip pat pareiškėjas paaiškino, jog VRK 2021 m. kovo 4 d. posėdyje buvo pagarsinta tik pasirinkta jo 2021 m. vasario 24 d. atsakymo dalis, nutylint aplinkybę, susijusią su pranešimo nagrinėjimo senaties terminu. Dėl šios aplinkybės posėdyje nepasisakė nei vienas VRK narys.

4. Pareiškėjo vertinimu, galimo pažeidimo nagrinėjimas VRK buvo neskaidrus, susijęs su politikų siekiu susidoroti su pareiškėju, kaip aktyviu gyventoju. VRK tinklalapyje „Skundų nagrinėjimas“ pagal skundo gavimo datą – 2020 m. spalio 10 d., nebuvo nurodytas joks skundas, susijęs su lankstinuku, nebuvo išviešintas ir skaidriai paskelbtas VRK tinklalapyje „Skundų nagrinėjimas“.

5. Be to, VRK 2021 m. kovo 4 d. posėdyje buvo atidėtas klausimo, susijusio su išplatintomis skrajutėmis, kuriomis raginta nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją, nagrinėjimas. Vėlesniuose VRK posėdžiuose, kurie vyko 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. kovo 26 d., bei kituose posėdžiuose šis pranešimas nebuvo svarstomas, nepaisant to VRK ginčijamą Sprendimą priėmė 2021 m. gegužės 6 d.

6. Pareiškėjo teigimu, jis nėra valstybės politikas, nėra politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvis, ir platindamas skrajutes neveikė jokio valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvių vardu ir (ar) interesais. Jo, kaip Lazdynų mikrorajono gyventojo, subjektyvi nuomonė nebuvo politinė reklama ir jo, kaip trečiojo asmens, nuomonė neturi nieko bendro su politinės reklamos apibrėžimu. Pareiškėjo, kaip Lazdynų mikrorajono gyventojo, informacija (subjektyvi nuomonė) buvo skleidžiama neatlygintinai. Iš to jis negavo jokios naudos, todėl, pareiškėjo nuomone, jam negali būti taikomas politinės reklamos apibrėžimas, numatytas Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas).

7. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad VRK reklamos gaudyklė užfiksavo pranešimą apie Vilniaus Lazdynų mikrorajone platinamas skrajutes, kuriomis gyventojai buvo kviečiami nebalsuoti už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – ir TS-LKD) kandidatą A. S. ir jį iškėlusią partiją. Skrajutė pasirašyta „Lazdynų gyventojas G. G.“. VRK 2021 m. vasario 10 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją dėl platinamų lankstinukų. Pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. pateikė atsakymą, kuriuo patvirtino, kad tai jis užsakė ir platino lankstinuką bei nurodė jo apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Tik gavus G. G. atsakymą paaiškėjo aplinkybės, iš kurių buvo galima nustatyti Įstatymo pažeidimą ir pradėti administracinę procedūrą. Atsižvelgus į tai, VRK manymu, pranešimo apie Vilniaus Lazdynų mikrorajone platinamas skrajutes, kuriomis gyventojai buvo kviečiami nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S. ir jį iškėlusią partiją, nagrinėjimo procedūros pradžia yra 2021 m. vasario 10 d. Sprendimą VRK priėmė 2021 m. gegužės 6 d., todėl VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebuvo praleistas.

9. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad skrajutei negali būti taikoma politinės reklamos sąvoka, numatyta Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Įstatymas neapibrėžia subjektų, kas gali skleisti politinę reklamą. Politinė reklama yra nustatoma pagal Įstatyme nurodytus turinio kriterijus. Pranešime pateiktoje skrajutės nuotraukoje matomas kreipimasis į Lazdynų gyventojus, kvietimas nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S. ir jo partiją per Seimo rinkimus.

10. 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu G. G. užsakytose, mokamai išspausdintose ir jo paties Lazdynų rinkimų apygardos Nr. 9 teritorijoje išplatintose skrajutėse (1 500 vnt.) neigiamai atsiliepiama apie kandidatą ir Seimo TS-LKD frakciją, raginama nebalsuoti už konkretų kandidatą, t. y. siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Todėl VRK šias skrajutes laikė neigiama A. S. politine reklama, nepaisant to, kad pareiškėjas yra ne politikas, politinės partijos narys ir pan., nes politinė reklama buvo skleidžiama prieš A. S. interesus, ji buvo apmokėta ir išplatinta. Pagal politinės reklamos apibrėžimą ji gali būti skleidžiama ir politiko vardu, jo interesais.

11. VRK įstatymas nustato specialią VRK sudarymo tvarką, kai dalis komisijos narių gali būti deleguoti nuo politinių partijų (VRK įstatymo 7 str. 3 d.). Vien pats delegavimo faktas ir komisijos nario pareigų vykdymo faktas negali būti laikomas asmeniniu suinteresuotumu. VRK yra kolegiali institucija ir vieno jos nario tariamas suinteresuotumas Sprendimo priėmimui įtakos neturi ir neturėjo. Partijos pasiūlytas komisijos narys negali dalyvauti VRK posėdyje tik tais atvejais, kai yra priimamas sprendimas dėl jį pasiūliusios partijos tik aukščiau nurodytais atvejais (kandidato registravimas, kandidatų sąrašo paskelbimas, šiurkštus įstatymo pažeidimas). Sprendimo priėmimo metu tai nebuvo VRK įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas atvejis.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo G. G. skundą patenkino – panaikino Sprendimą.

13. Teismas nustatė, kad VRK, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir, atsižvelgdama į VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2021 m. kovo 2 d. pažymą Nr. 3-38 (1.2) „Dėl išplatintų skrajučių, kuriomis raginta nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją“ (toliau – ir Pažyma), 2021 m. gegužės 6 d. priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu pripažino, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos metu G. G. užsakytos ir išplatintos skrajutės, kuriomis raginama nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją, yra neigiama TS-LKD Lazdynų rinkimų apygardoje Nr. 9 A. S. politinė reklama, o Sprendimo 2 punktu nurodyta politinė reklama pripažinta paslėpta politine reklama.

14. Teismas pažymėjo, jog Įstatymas politine reklama laiko tiek politinės kampanijos dalyvio, tiek ir valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, ar jų vardu ar interesais skleidžiamą informaciją, kuri gali būti skleidžiama tiek už užmokestį, tiek ir neatlygintinai. Tokia informacija gali būti skleidžiama tiek politinės kampanijos metu, tiek ir tarp politinių kampanijų. Tam, kad informacija būtų pripažinta politine reklama, būtina pagrindinė sąlyga – tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą. Be to, politinės kampanijos laikotarpiu šios reklamos išimtys susiaurėja, tokia reklama nelaikomi tik neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų veiklą.

15. Kaip matyti iš Pažymos, 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose A. S. buvo registruotas partijos TS-LKD kandidatu vienmandatėje Lazdynų rinkimų apygardoje Nr. 9 ir TS-LKD kandidatų sąraše, daugiamandatėje rinkimų apygardoje įrašytas 64 numeriu. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Pažymoje nurodyta, kad pranešime pateiktoje skrajutės nuotraukoje matomas kreipimasis: „Gerb. Lazdynų gyventojai, kviečiu Jus nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S. ir jo partiją per Seimo rinkimus. A. S. jau 2 kadencijas buvo Lazdynų vienmandatės apygardos nariu. Mano žiniomis, A. S. nuo 2007 metų neapskundė teisinėmis priemonės institucijų išduotų leidimų dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės, įskaitant TIPK leidimą. Ši jėgainė terš Lazdynų aplinką visą mūsų gyvenimą. A. S. Seimo TS-LKD frakcija blokavo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (siekiau, kad atliekų deginimo gamyklos būtų 20 km nuo gyvenamosios teritorijos). Lazdynų gyventojas G. G.“ Pareiškėjas pripažino, kad jis platino Pažymoje nurodyto turinio skrajutes ir kad jos buvo platinamos politinės kampanijos metu. Įvertinęs Pažymoje nurodytos skrajutės turinį, teismas darė išvadą, kad skrajutėje yra pateikta neigiama informacija apie valstybės politiką. Nors šia informacija ir siekiama paveikti rinkėjų apsisprendimą, tačiau joks kitas konkretus valstybės politikas ar politinė partija nėra propaguojami. Šios aplinkybės nenustatė ir VRK tyrimo metu (Pažymos 11 p.).

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog Įstatyme nenumatytas ribojimas skleisti politinę reklamą kitiems (tretiesiems) asmenims, išskyrus tai, kad išlaidos politinei reklamai yra politinės kampanijos išlaidos, o įgyti turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai gali tik užsiregistravę savarankiški politinės kampanijos dalyviai ir išlaidos turi būti apmokėtos iš politinės kampanijos sąskaitos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už lankstinukus pareiškėjas sumokėjo 23,66 Eur iš savo asmeninių lėšų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjo turtines prievoles tretiesiems asmenims, susijusiems su politine kampanija.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad pareiškėjo išplatintuose lankstinukuose nurodyta informacija laikytina įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu apie konkretaus valstybės politiko veiklą, patenka į Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą išimtį ir pagal savo turinį nėra politinė reklama.

18. Teismas nurodė, jog 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai paskelbti 2020 m. spalio 31 d., Pažymoje konstatuota, kad pranešimas apie Vilniaus Lazdynų mikrorajone platinamas skrajutes, kuriomis gyventojai buvo kviečiami nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S. ir jį iškėlusią partiją TS-LKD, skrajutė pasirašyta „Lazdynų gyventojas G. G.“, VRK per reklamos gaudyklę gautas 2020 m. spalio 10 d., tačiau dėl informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, pateikimo, kaip tai numatyta VRK 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. Sp-38 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Politinės reklamos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 21.1 papunktyje, į pareiškėją buvo kreiptasi tik 2021 m. vasario 10 d., t. y. praėjus 4 mėn. nuo pranešimo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog 14 dienų terminas, nustatytas Tvarkos aprašo 20 punkte, buvo pratęstas. Nustatęs, kad buvo pažeistas pranešimo apie Vilniaus Lazdynų mikrorajone platinamas skrajutes, kuriomis gyventojai buvo kviečiami nebalsuoti už TS-LKD kandidatą A. S. ir jį iškėlusią partiją, tyrimo terminas, numatytas Tvarkos apraše, teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė ir VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Sprendimą.

III. 20. Atsakovas VRK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti bei išspręsti klausimą dėl teismo išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimo.

21. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo išplatintuose lankstinukuose nurodyta informacija laikytina įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu apie konkretaus valstybės politiko veiklą ir, kad informacija patenka į Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą išimtį, ir pagal savo turinį nėra politinė reklama. Teismas sprendė, kad šiuo atveju gali būti taikoma išimtis, bet neįvertino, kad pareiškėjo išplatintos skrajutės nėra informacija, paskelbta visuomenės informavimo priemonėje. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 16 straipsnį, laikytina, kad 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta išimtis gali būti taikoma tik visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamai informacijai. Be to, ne žurnalistų parengta informacija, kuria nėra pateikiami objektyvūs duomenys (išskyrus išimtis dėl specialių rubrikų) paprastai skelbiama už mokestį, kas yra politinę reklamą kvalifikuojantis požymis (Įstatymo 2 str. 8 d.). Šiuo atveju skrajučių spausdinimas buvo apmokėtas, t. y. informacija nebuvo skleista neatlygintinai. Taip pat poveikis rinkėjų motyvacijai yra politinę reklamą kvalifikuojantis požymis.

22. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo išplatinta reklama pažeidė kandidatų lygiateisiškumo principą, nes buvo veikiama prieš vieno iš kandidatų (A. S.) interesus, o teisės aktuose nėra numatyta išimčių, kad trečiųjų asmenų skleidžiama informacija, turinti politinės reklamos požymių, nėra laikoma politine reklama.

23. VRK pareiškėjo užsakyto, apmokėto ir platinto lankstinuko turinį, kaip politinę reklamą, vertino pagal įstatyme nurodytus turinio kriterijus. Juose buvo pateikiama neigiama informacija, nukreiptą prieš vieną kandidatą ir jį keliančią partiją, joje tiesiogiai skatinama nebalsuoti. Vertinant skrajutės turinį, ji laikytina neigiama politine reklama, nepaisant to, kad pareiškėjas nėra politikas, politinės partijos narys ir pan. Pareiškėjui paskleidus tokio turinio politinę reklamą, kiti kandidatai įgijo pranašumą, kadangi kitų kandidatų naudai buvo neigiamai atsiliepiama apie vieną iš kandidatų ir skatinama už jį nebalsuoti. Pareiškėjo išplatintos skrajutės atitinka Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus politinės reklamos požymius: pagal turinį jos neigiamai apibūdina kandidatą ir partija; daro poveikį rinkėjų apsisprendimui; yra atlygintina; ja tiesiogiai skatinama nebalsuoti už vieną iš kandidatų.

24. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė Tvarkos aprašo 20 punktą ir VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju negalėjo būti taikomas Tvarkos aprašo 20 punktas, nes: 1) jis taikomas apygardų rinkimų komisijoms; 2) Tvarkos aprašo III ir IV skyriai yra skirti aprašyti stebėsenos grupių funkcijas, stebėsenos grupių atliekamų pranešimų, skundų tyrimų tvarka. Be to, jei VRK būtų gavusi pranešimą apie galimai daromą įstatymų pažeidimą, būtų taikiusi šiuos terminus nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau toks pranešimas nebuvo gautas. VRK atlikdama stebėseną pasitelkdama Reklamos gaudyklės įrankį savo iniciatyva aiškinosi aplinkybes dėl politinės reklamos galbūt neatitinkančios įstatymų reikalavimų. Kadangi pranešimas nebuvo gautas, tai nėra atskaitos taško, numatyto įstatyme, pagal kurį būtų galima skaičiuoti termino pradžią. Be to, VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą galima pratęsti.

25. VRK informacinėje patalpinto politinės reklamos pavyzdžio (iš gauto Reklamos gaudyklėje) nagrinėjimo procedūros pradžia laikoma 2021 m. vasario 10 d., kai VRK pareiškėjui išsiuntė raštą dėl informacijos pateikimo raštu. 2020 m. vasario 24 d. buvo gautas atsakymas iš G. G., kuriame jis patvirtino, kad tai jis užsakė ir platino lankstinuką ir nurodė jo apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Tik gavus pareiškėjo atsakymą paaiškėjo aplinkybės, iš kurių buvo galima nustatyti Įstatymo pažeidimą ir pradėti administracinę procedūrą. 2021 m. kovo 2 d. įvertinus surinktą informaciją buvo parengta Pažyma. Klausimas į VRK posėdžių darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas priimtas 2021 m. gegužės 6 d. Taigi 3 mėnesių terminas priimti VRK sprendimą galėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 10 d., kai paklausimu buvo kreiptasi į G. G.. Todėl 3 mėnesių terminas skundo tyrimui pagal VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalį nebuvo pažeistas.

26. Pareiškėjas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas teigia, kad jis nepriklauso jokiai politinei partijai ir yra nesusijęs su jokių politiku ar kandidatu, todėl Įstatymas neturėjo būti taikomas jo atžvilgiu. Taigi teismas tinkamai taikė Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą. Pareiškėjo pateikta informacija neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto politinės reklamos apibrėžimo. Lankstinukuose buvo išreikšta jo, kaip Lazdynų gyventojo subjektyvi nuomone ir pagrįsta kritika politikui A. S. Galiojantys teisės aktai nedraudžia piliečiui išreikšti savo nuomonę.

28. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai pasisakė dėl VRK įstatymo 121 straipsnio bei Tvarkos aprašo taikymo ir išakinimo. VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo VRK rašto pareiškėjui išsiuntimo, o nuo informacijos, užfiksuotos Reklamos gaudyklės įrankyje dienos. VRK pranešimą apie lankstinuką Reklamos gaudyklėje gavo 2020m. spalio 10 d., į pareiškėją kreipėsi tik 2021 m. vasario 10 d., o Sprendimą priėmė tik 2021 m. gegužės 6 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. Sp-138 „Dėl išplatintų skrajučių, kuriomis raginta nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją“, kuriuo pripažinta, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos metu G. G. užsakytos ir išplatintos skrajutės, kuriomis raginama nebalsuoti už kandidatą ir jo atstovaujamą partiją, yra neigiama TS-LKD kandidato lazdynų rinkimų apygardoje Nr. 9 A. S. politinė reklama (Sprendimo 1 punktas) bei nurodyta politinė reklama pripažinta paslėpta politine reklama (Sprendimo 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą, konstatavęs, jog pareiškėjo išplatintuose lankstinukuose nurodyta informacija laikytina įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu apie konkretaus valstybės politiko veiklą, patenka į Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą išimtį ir pagal savo turinį nėra politinė reklama, taip pat atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė ir VRK įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti.

31. Atsakovas VRK apeliaciniame skunde tvirtina, jog sistemiškai aiškinant Įstatymo 16 straipsnį, laikytina, kad 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta išimtis gali būti taikoma tik visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamai informacijai, vertinant skrajutės turinį, ji laikytina neigiama politine reklama, nepaisant to, kad pareiškėjas nėra politikas, politinės partijos narys ir pan.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

33. Ginčo teisinius santykius reguliuojančio Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (1 str.).

34. Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta politinės reklamos sąvoka – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (8 d.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama, ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2839-968/2021; 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-183-502/2022; 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-574-662/2023).

36. Pažymėtina, kad politinės reklamos sąvoka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pastaruoju metu buvo aiškinama bylose, kuriose buvo akcentuojamas konkretaus valstybės politiko ar politinės partijos propagavimas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R552-17/2012; 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-39-261/2017; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2839-968/2021), taip pat ir veikimas politinės partijos vardu ir interesais (2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019).

37. Įstatymo 15 straipsnyje aptariamas politinės reklamos žymėjimo klausimas: politinė reklama turi būti pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos (1 d.); politinė reklama, nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama; už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (2 d.).

38. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju VRK, spręsdama, ar pareiškėjo G. G. užsakytos ir išplatintos skrajutės, kuriomis raginta nebalsuoti už TS-LKD kandidatą ir šią partiją, visų pirma, privalėjo nustatyti, kad: 1) skrajutėse nurodyta informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) skrajutėmis buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu buvo propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

39. Vertindama, ar skrajutėse platinta informacija yra laikytina politine reklama, kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 dalies 8 punkte, t. y. ar informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas G. G. yra politikas, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis. Be to, bylos duomenys patvirtina (žr. Pažymos 7.5, 7.6 p.), jog atsakydamas į VRK paklausimus, G. G. nurodė, kad: „šį lankstinuką platinau kaip gyventojas, išreiškiantis savo kaip Lazdynų gyventojo pilietinę poziciją, kritiką Seimo nariui A. S.“; „Aš nebuvau kandidatu į Seimą, nebuvau politinės kampanijos dalyviu, nedirbau jokios pilietinės partijos, jos nario, jokio politinės kampanijos dalyvio politiniams ar bet kokiems interesams, jau prieš kelis metus reiškiau savo, kaip aktyvaus Lazdynų gyventojo ir Lietuvos Respublikos piliečio, neigiamą, kritišką apie savo Lazdynų apygardos Seimo narį A. S., kurio darbas netenkino.“

40. Taigi, teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju informaciją apie politinę partiją ir jos kandidatą paskleidė ne politikas, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis. Be to, nenustatyta, kad skrajutėmis platinama informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais. Taigi, nors ir galima vertinti, kad pareiškėjo platintose skrajutėse skleista informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, t. y. nebalsuoti už TS-LKD partiją ir jos kandidatą A. S., nėra pagrindo traktuoti, kad tokios informacijos skleidimu buvo propaguojamas kuris nors valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

41. Atsižvelgdama į aptartas faktines aplinkybes, ginčui taikytiną teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimu skrajutėmis platinta informacija nepagrįstai pripažinta politine reklama, kadangi ji neatitinka Įstatymo 2 dalies 8 punkte nustatyto kriterijaus, t. y. skrajutės nebuvo platinamos valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais. Konstatavus, kad Sprendime nurodyta informacija nelaikytina politine reklama, darytina išvada, jog ginčijamo Sprendimo 2 dalis, kuria informacija pripažinta paslėpta reklama (Įstatymo 15 str. 2 d.), taip pat nelaikytina teisėta ir pagrįsta.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog ginčo informacija nelaikytina politine reklama Įstatymo taikymo prasme, teisiškai nereikšmingi tampa kiti pareiškėjo argumentai, susiję su procesiniuose dokumentuose nurodytais VRK procesiniais pažeidimais. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys minėtais aspektais.

43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas VRK Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

44. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (8.1MR)TP-22-T-525-2806 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. A-1750-575/2022 (proc. Nr. 3-61-3-01917-2021-6), parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Teikti teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Z. B..

45. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo atmesti, darytina išvada, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos valstybei.

46. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (12.32MR)PT-3325 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei priteistina 110 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ši prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio. Todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

47. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą, kuris, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 2 dalimi, yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra sumokėjęs 11,25 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovui (VRK) gražintina jo sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 110 Eur (šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Gražinti atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai 11,25 Eur (vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius