37e3ce45-caa4-4f7d-ad51-2201fca1f6bd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                     Civilinė byla Nr. 2-2225/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00927-2009-5                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

O. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-156-510/2013 pagal ieÅ¡kovų R. M. ir V. A. ieÅ¡kinį atsakovams E. O., A. O., K. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. S., V. P., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Komsega“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. M. ir V. A. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovų E. O., A.

O., K. M., V. P. solidariai kiekvienam ieÅ¡kovui po 195 000 Lt žalos atlyginimo (iÅ¡ viso – 390 000 Lt). IeÅ¡kovai nurodė, jog jie su UAB „Komsega“ 2007 m. spalio 29 d. sudarė preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo ir sumokėjo bendrovei 390 000 Lt. Sutartu laiku nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, o ieÅ¡kovų sumokėtos lėšos jiems nebuvo grÄ Å¾intos, kadangi įmonei 2009 m. birželio 10 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovų teigimu, 2009 m. kovo 18 d. atsakovai, jau žinodami apie įmonės nemokumÄ bei vengimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovais, perleido 18 įmonei priklausiusių žemės sklypų, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymų su įmonės kreditoriais, tarp jų ir su ieÅ¡kovais. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovai jų patirtÄ Å¾alÄ dėl neįvykusių sandorių ir prarastų lėšų reikalauja atlyginti iÅ¡ atsakovų.IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ .

Teismas 2009 m. liepos 9 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovams E. O., A. O., K. M. ir V. P. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas, 390 000 Lt sumai. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Komsega“ bankroto byla, o ieÅ¡kovų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas dar nėra iÅ¡spręstas. Teismas vertino, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo galės bÅ«ti nagrinėjamas tik po to, kai paaiÅ¡kės, ar yra pagrįsti ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti finansiniai reikalavimai UAB „Komsega“ bankroto byloje, ir kokia apimtimi jie bus patenkinti iÅ¡ BUAB „Komsega“ turto.

Kadangi Å¡ios aplinkybės galutinai paaiÅ¡kės tik po to, kai bus iÅ¡nagrinėta UAB „Komsega“ bankroto byla, todėl bylos pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas 2009 m. spalio 16 d. buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas UAB „Komsega“ bankroto byloje. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsiėmimo atsakovo V. P. atžvilgiu ir ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovo V. P. paliko nenagrinėtÄ .

Ta pačia nutartimi teismas taip pat panaikino areÅ¡tÄ atsakovo V. P. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms, kuris buvo taikytas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi taikytÄ areÅ¡tÄ atsakovų E. O., A. O., K. M., priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms, bendrai 390 000 Lt sumai, paliko galioti.             Atsakovas A. O. 2013 m. kovo 25 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti jo ir E. O. atžvilgiu taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01083-09 pareikÅ¡ti kaltinimai K. M. ir K. P. dėl UAB „Komsega“ turto iÅ¡Å¡vaistymo bei žalos kreditoriams (tarp jų ir ieÅ¡kovams) padarymo. Atsakovo teigimu minėtos aplinkybės patvirtina, jog surinkta pakankamai duomenų apie tai kas atsakingas už įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ . Todėl ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas A. O. ir E. O. atžvilgiu yra nepagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės jų turtui taikomos neteisėtai. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog BUAB „Komsega“ baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, o tai reiÅ¡kia, kad tuo pačiu metu bankroto administratorius, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ ir visų kreditorių interesus, reikalauja tos pačios žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų baudžiamojoje byloje, o kreditoriai nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.Teismas sprendė, jog Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kinys atsakovų E. O. ir A. O. atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡nyko bÅ«tinybė jų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas A.

O. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir panaikinti A. O. ir E. O. atžvilgiu taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:1. Baudžiamoji byla K. M. ir K. P., kurioje jie kaltinami UAB „Komsega“ turto iÅ¡Å¡vaistymu, patvirtina, jog atsakovų A. O. ir E. O. atžvilgiu ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones jų atžvilgiu.2.

Å ios civilinės bylos nagrinėjimas, o kartu ir atsakovų turtui taikomi suvaržymai, tęsiasi jau ilgÄ laikÄ , o tai pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų reikalavimus, keliamus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai R. M. ir V. A. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ teismo nutartį nepakeistÄ . IeÅ¡kovų manymu, kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje suraÅ¡ymas nesudaro pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi įmonės akcininkų atsakomybė nebÅ«tinai turi bÅ«ti susijusi su baudžiamÄ ja.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, viena iÅ¡ jų - ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui taikomos neįvertinus ieÅ¡kinio jų atžvilgiu nepagrįstumo. Atsakovo vertinimu, jo pateiktas kaltinamasis aktas įrodo, jog yra nustatyti asmenys bei veika, kuri sukėlė įmonei UAB „Komsega“, o kartu ir jos kreditoriams, nuostolius, tarp jų atsakovo ir E. O. nenurodyta, todėl ieÅ¡kinys jų atžvilgiu, o kartu taikomi turto disponavimo apribojimai, yra nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas susipažinęs su atsakovams reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, jo pagrindimu, sprendė, jog ieÅ¡kinys atsakovų atžvilgiu yra preliminariai pagrįstas, o reiÅ¡kiamų reikalavimų suma kelia grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, dėl to taikė ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Visų pirma pažymėtina, jog teismas spręsdamas, ar pagrįstas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, preliminariai įvertina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Tai nereiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dažniausiai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje), turi įsitikinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu. Ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, todėl atsakovo pateiktas kaltinamasis aktas ir jo turinio svarba bei įrodomoji reikÅ¡mė taip pat bus vertinami bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimÄ .

Be to, kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraÅ¡oma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ veikÄ (Baudžiamojo proceso kodekso 23 str.), todėl apie asmens, kuriam pareikÅ¡ti įtarimai galimai nusikalstamas veikas bus sprendžiama tik esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog juridinio asmens dalyvio atsakomybė nebÅ«tinai siejama su nusikalstama veika.

ŽalÄ , kuriÄ Å¡iuo atveju praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų, gali sÄ lygoti ir kiti su baudžiamÄ ja atsakomybe nesusiję, juridinio asmens dalyvio veiksmai. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas CK 2.50 straipsnio 3 dalies (kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai) bei 6.253 straipsnio (pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ) pagrindu. Todėl tik kaltinamojo akto vienam iÅ¡ atsakovų suraÅ¡ymas, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kinys kitų atsakovų atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas ir negali bÅ«ti patenkintas.Kaip minėta, antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Todėl atsakovai, siekdami panaikinti jų atžvilgiu taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones visų pirma turėtų paneigti grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui, kuriÄ Å¡iuo atveju sÄ lygojo ieÅ¡kinio reikalavimų dydis. Taigi, atsakovas, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, gali pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad praÅ¡oma priteisti pinigų suma jam nėra didelė (CPK 12 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų teismui nepateikė ir net neįrodinėjo, kad ieÅ¡kinio suma jam nelaikytina didele, dėl ko apeliacinės instancijos vertinimu pagrindo naikinti byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo bei proporcingumo principus, dėl ko turėtų bÅ«ti naikintinos. Apeliacinio teismo vertinimu, Å¡ie teiginiai taip pat nepagrįsti.Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrÄ ja dalimi, parenkant laikinÄ jÄ apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Apelianto teigimu, atsakovų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo 2009 m., kas akivaizdžiai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , pažeidžiant ekonomiÅ¡kumo principÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, sukėlimu, tačiau tik ilgas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, nepateikiant teismui įrodymų apie atsakovų dėl to patiriamus nepatogumus ar nuostolius, nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo naikinti byloje taikomas laikinÄ sias apaugos priemones. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatytas areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumas, t. y. pirmiausia areÅ¡tuojamas nekilnojamasis, po to kilnojamasis ir tik nesant pirmiau nurodyto turto, ar jo nepakankant, areÅ¡tuojamos atsakovų piniginės lėšos, pažymint, jog areÅ¡tuojamam turtui taikomi disponavimo apribojimai.

Pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 56-58), vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį buvo areÅ¡tuotas A. O. ir E. O. priklausantis nekilnojamasis turtas. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo siekiama kuo mažiau apriboti atsakovų teises, dėl ko buvo nutarta apriboti mažiausiai atsakovų nuosavybės teises varžančiÄ teisę – disponavimo teisę.Teismui nusprendus, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė