2021-06-09 Nr. AB-12377-3-61-3-02082-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-987-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02082-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovams savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus degtinė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4) „Dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ veiksmų“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir savivaldybės įmonę (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) iš naujo įvertinti AB „Vilniaus energija“ prašymą ir priimti naują sprendimą: užtikrinti pareiškėjo susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis valdo didelį gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo patalpas pareiškėjas naudoja pagal paskirtį – alkoholinių gėrimų gamybai. Vykdant šią veiklą susidaro įvairios gamybinės atliekos, kurios yra tvarkomos pagal atliekų tvarkymo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ekobazė“ (įskaitant, bet neapsiribojant: verslo gamybines atliekas, netinkamus naudoti gaminius, popieriaus ir kartono atliekas, mišrias popieriaus atliekas ir kt.), už šių atliekų išvežimą ir sutvarkymą pareiškėjas moka tiesiogiai UAB „Ekobazė“.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog VASA bei Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), nors pareiškėjo pastatuose yra vykdoma gamybinė veikla ir visos susidarančios atliekos yra susijusios išskirtinai su alkoholinių gėrimų gamyba. Kadangi patalpos nėra naudojamos asmeniniams (buitiniams) poreikiams tenkinti, dėl šios priežasties pareiškėjo valdomose patalpose nesusidaro buitinės atliekos, taigi ir vietinė rinkliava negali būti nustatoma tokiam objektui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vietinė rinkliava gali būti renkama tik už realiai teikiamas paslaugas. Šiuo atveju tiek VASA, tiek Vilniaus miesto savivaldybė atsisako teikti paslaugas, tačiau vis tiek reikalauja mokėti vietinę rinkliavą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas su nekilnojamojo turto objekto, kuris yra tam tikros savivaldybės teritorijoje, valdymu nuosavybės pagrindais. Kadangi pareiškėjas valdo daugelį pastatų, skirtų pagrindinei Bendrovės veiklai, vien dėl šios faktinės aplinkybės pareiškėjas, pagal bendrą taisyklę, yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti jam paskaičiuotą vietinę rinkliavą, ar ne. Pareiškėjas, teigdamas, kad jo veikloje nesusidaro komunalinės atliekos, nepateikia į bylą jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ar jos valdomą įmonę vykdyti gamybinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nors tokios funkcijos ir kompetencijos įstatymas atsakovams nenumato yra neteisėtas ir neįgyvendinamas. Reikalavimas neskaičiuoti vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai nėra užtikrinimas gamybinių atliekų tvarkymas, negali būti tenkinamas, nes jokia vietinė rinkliava už gamybinių atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir negali būti taikoma. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas ne konkrečiais teisiniais argumentais, teismų praktikos pavyzdžiais, bet subjektyviu pareiškėjo suvokimu, kaip turėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos skaičiavimą.

8. Atsakovas pažymėjo, jog nors pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos Raštą, tačiau nepateikė teisinių pagrindų, dėl kurių šis Raštas gali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu. Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam keliami turinio reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuoti formalūs, neesminiai Rašto turinio reikalavimų pažeidimai, tai nesudarytų pagrindo šį Raštą panaikinti.

9. Atsakovas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime prašė skundą atmesti.

10. VASA paaiškino, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Įgyvendinant šią nuostatą, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos. Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 3 priede nustatytos mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos pagal kategorijas, įskaitant ir gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo kategoriją. Šios normos būtent ir buvo nustatytos įvertinus, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklą atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimą susidaryti atliekų kiekį.

11. VASA nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčija jam priklausančių patalpų faktinio naudojimo ir pripažįsta, kad vykdoma gamybinė veikla ir patalpos naudojamos pagal paskirtį (laikomos žaliavos, gaminami alkoholiniai gėrimai bei sandėliuojama pagaminta produkcija), todėl pareiškėjui visiškai pagrįstai bei teisėtai yra nustatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Komunalinių atliekų tvarkymas pareiškėjui yra užtikrinamas, tai patvirtina aplinkybė, kad VASA 2019 m. birželio 7 d. gavo pareiškėjo prašymą pastatyti papildomus konteinerius, kurį išnagrinėjus buvo nuspręsta papildomai pastatyti aštuonis 1,1 m3 mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo AB „Vilniaus degtinė“ skundą atmetė.

13. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1–2 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, Nuostatus bei analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įvairiais vietinės rinkliavos aspektais (vietinė rinkliava nesiejama su atitinkamomis paslaugomis, tai privaloma įmoka, mokama asmens, kuris yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų).

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ veiksmų, paaiškino, kad pareiškėjas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoja pagal paskirtį – gamybos ir sandėliavimo veiklai, šiose patalpose susidaro tik gamybinės atliekos, nepaisant to, VASA atsisako tokias atliekas išvežti ir tvarkyti, tačiau vis tiek reikalauja mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo skundu pareiškėjas prašė Vilniaus miesto savivaldybės įpareigoti VASA atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo arba užtikrinti pareiškėjo susidarančių atliekų išvežimą ir tvarkymą, įpareigoti netaikyti vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai VASA neužtikrino susidarančių atliekų išvežimo ir tvarkymo. Administracija Raštu paaiškino pareiškėjui, kad jo veikloje susidaro ne tik gamybinės, bet ir komunalinės atliekos, vietinės rinkliavos dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems komunalinių atliekų, skaičiuojami pagal Nuostatus, kurie gamybinėms atliekoms nėra taikomi. Teismas nustatė, kad SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu informavo pareiškėją apie susidariusią 2 928,48 Eur skolą, 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimu įspėjo apie bendrą 4 686 Eur įsiskolinimą, o 2019 m. liepos 23 d. priminime nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimas siekia 8 184,79 Eur.

15. Teismas nurodė, kad VASA teismui pateikė duomenis, jog 2018 m. lapkričio 6 d. buvo atliktas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių patikrinimas, nustatyta, kad šiuo adresu pastatyti 2 vnt. 0,77 m3 mišrių atliekų konteineriai, kurie priskirti AB „Vilniaus degtinė“, paaiškino, kad UAB „VSA Vilnius“ aptarnauja šiuos konteinerius pagal nustatytą grafiką, o 2019 m. birželio 7 d. gavus prašymą iš Bendrovės nuspręsta papildomai pastatyti 8 vnt. 1,1 m3 mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į VASA, prašydamas pastatyti 11 vnt. konteinerių (duomenys neskelbtini), Bendrovės gamyklos teritorijoje. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius AB „Vilniaus degtinė“ konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), ištuštinimo faktus atitinkamais 2018–2019 m. laikotarpiais.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 17 gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, ūkio paskirties, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini). 2018–2019 m. laikotarpiu siųsti mokėjimo pranešimai patvirtino, kad vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 m2 administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 m2; 6892,42 m2; 2300,32 m2; 439,87 m2; 328,12 m2; 445,10 m2; 268,34 m2; 7214,05 m2 gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 m2 gyvenamosios–daugiabučių pastatų paskirties objektą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nereiškė nesutikimo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo už gyvenamosios paskirties ir administracinės paskirties pastatus, tačiau nesutiko su atsakovo nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, teigdamas, kad komunalinės atliekos šiuose pastatuose nesusidaro, o gamybines atliekas VASA bei Vilniaus miesto savivaldybė atsisako tvarkyti, nepaisant to, vis tiek reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą.

17. Kadangi pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, teismas vadovavosi Nuostatų 7.5 punktu ir sprendė, jog pareiškėjas yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju. Aplinkybę, jog pareiškėjui priklausantys pastatai yra gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties, teismas vertino, kaip savaime nereiškiančią, jog vietinės rinkliavos už komunalines atliekas, susidarančias šiuose pastatuose, pareiškėjui nereikia mokėti. Teismas pažymėjo, kad pastatų paskirtis savaime nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą už juose susidarančių komunalinių atliekų kiekį, tačiau tai yra aplinkybė, turinti įtakos apskaičiuojamam vietinės rinkliavos dydžiui. Teismas aptarė Nuostatų 4 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas jam apskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio šioje administracinėje byloje neginčija. Teismas priėjo prie išvados, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus – gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal Nuostatus, kuriuose įtvirtina vietinės rinkliavos skaičiavimo tvarka pagal nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų objektų kategorijas.

18. Teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti užtikrinti pareiškėjo susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas, nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas. Reikalavimas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo galėtų būti tenkinamas tik tokiam pareiškėjui, kuris įrodytų, kad nėra sukūręs komunalinių atliekų, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Toks asmuo gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

19. Teismas pažymėjo, kad komunalinės atliekos pareiškėjui priklausančių pastatų komplekse yra tvarkomos ir tai pagrindžia aplinkybė, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti 2 vnt. 0,77 m3 mišrių atliekų konteineriai, kurie priskirti AB „Vilniaus degtinė“, o po pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymo pastatyti papildomi 11 vnt. konteinerių (duomenys neskelbtini), AB „Vilniaus degtinė“ gamyklos teritorijoje. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teismui pateikė duomenis, patvirtinančius AB „Vilniaus degtinė“ konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), ištuštinimo faktus atitinkamais 2018–2019 m. laikotarpiais. Tai nustatęs teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjui vietinė rinkliava neturėtų būti skaičiuojama, nes komunalinės atliekos Bendrovės pastatų komplekse susidaro ir yra tvarkomos VASA.

20. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, pritarė Rašte išdėstytai atsakovo pozicijai, kad gamybinės atliekos tvarkomos ne pagal Nuostatus, o pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytas sąlygas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.) ir atmetė pareiškėjo skundo teiginius, jog atsakovai netvarko susidariusių atliekų (gamybinių), todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

21. Teismas sprendė, kad Administracijos Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Kadangi Administracija Raštu išnagrinėjo pareiškėjo prašymus tinkamai, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš naujo įvertinti Bendrovės prašymą ir priimti naują sprendimą: užtikrinti pareiškėjo susidarančių atliekų tvarkymą, neskaičiuoti rinkliavos už atliekų tvarkymą už laikotarpį, kai atliekų tvarkymas nėra užtikrinamas. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo sujungti šią bylą su administracine byla Nr. eA-3043-502/2020 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismo sprendime padarytos išvados prieštarauja bylos medžiagai – priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas buvo informavęs VASA apie susidarančių atliekų tipus (kodus), o VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė tvarkyti Bendrovėje susidarančias komunalines atliekas. Būtent sprendimą netvarkyti AB „Vilniaus degtinė“ susidarančių komunalinių atliekų ir skundžia pareiškėjas. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių, remdamasis atsakovų teismo posėdžio metu duotais žodiniais paaiškinimais, kurie prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, padarė klaidingas išvadas, jog VASA sutiko ir tvarkė visas pareiškėjo veikloje susidarančias atliekas. Iki 2018 m. lapkričio 14 d. nebuvo tvarkomos absoliučiai jokios su AB „Vilniaus degtinė“ susijusios atliekos (t. y. apie ankstesnį atliekų išvežimą nėra jokių duomenų, nes iki nurodyto termino atliekų VASA netvarkė). Byloje pateikiami duomenys tik apie 2 konteinerius, kurie buvo pastatyti aptarnauti ne visai gamyklai, tačiau tik Bendrovės administracines patalpas ir valdomus butus, pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. prašymą. Tačiau dėl visų kitų patalpų VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė tvarkyti atliekas, nes gamybos metu susidarančias komunalines atliekas nelaikė komunalinėmis atliekomis;

23.2. Tiek VASA, tiek Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas tvarkyti 20 klasės (komunalines) atliekas yra klaidingas, nes Atliekų tvarkymo taisyklės prie komunalinių atliekų priskiria ne tik buityje susidarančias atliekas, tačiau ir kitas atliekas, kurios yra panašios į susidarančias buityje. Būtent dėl to, jog VASA tenka pareiga tvarkyti atliekas, Vilniaus miesto savivaldybė gali nustatyti vietinę rinkliavą gamybinių pastatų atžvilgiu. Tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi VASA ir Vilniaus miesto savivaldybės pozicija šioje byloje, pareiškėjo gamybiniai pastatai negalėtų būti laikomi komunalinių atliekų rinkliavos objektu;

23.3. Šioje byloje yra akivaizdu tai, jog pareiškėjui nebuvo suteiktas atliekų tvarkymo rinkliavos objektas (t. y. atliekų tvarkymas), kuris yra numatytas Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Kadangi nebuvo rinkliavos objekto iki skundo padavimo ir dar 3 mėnesius po skundo padavimo, už šį laikotarpį VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisės reikalauti vietinės rinkliavos, nes toks reikalavimas šiurkščiai pažeistų ne tik Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, tačiau ir 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią rinkliava yra mokestis už konkrečias savivaldybių teikiamas paslaugas. Kadangi šioje byloje rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė savo pareigą užtikrinti AB „Vilniaus degtinė“ susidarančių komunalinių atliekų sutvarkymą, iš Bendrovės negali būti reikalaujama ir atitinkamos vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai atliekos nebuvo tvarkomos. Priešingas teisės aiškinimas iš esmės reikštų tai, jog vietinė rinkliava taptų ne rinkliava, o nekilnojamojo turto mokesčiu, nes pareiga ją mokėti būtų visiškai atsieta nuo pareigos tvarkyti komunalines atliekas.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad šalia pareiškėjo valdomų nekilnojamojo turto objektų iš pradžių buvo pastatyti 2 komunalinių atliekų konteineriai (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių aptarnavimo grafikai yra skelbiami viešai. Pagal SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateiktus duomenis nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki skundo padavimo surinkta 2 869,6 kg mišrių komunalinių atliekų. VASA pateikė į bylą papildomą informaciją, kad po pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymo šalia jo valdomų nekilnojamojo turto objektų buvo pastatyta dar 11 vnt. komunalinių atliekų konteinerių. Šiais konteineriais Bendrovė gali naudotis nevaržomai ir šalinti juose veikloje susidarančias komunalines atliekas. Jeigu pareiškėjas yra užtikrintas, kad jo veikloje susidarančios kitos atliekos, kurias, neva, atsakovai neteisėtai laiko gamybinėmis, iš tiesų yra komunalinės atliekos, jis jas gali šalinti pastatytuose komunalinių atliekų konteineriuose, prisiimant iš to kylančias pasekmes – atliekų turėtojams yra draudžiama naudoti konteinerius ne pagal paskirtį ir šalinti konteineriuose atliekas, kurioms konteineriai nėra skirti (už tai gresia administracinė atsakomybė), o atliekų vežėjai gali atsisakyti tokius konteinerius ištuštinti (Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445, (toliau – ir Taisyklės) 71.2., 71.3., 72.3, 112 p.);

25.2. Pareiškėjas skunde įrodinėjo, kad jo pastatuose yra vykdoma gamybinė veikla. AB „Vilniaus degtinė“ valdomose patalpose nesusidaro buitinės atliekos ir tokios patalpos negali būti komunalinių atliekų rinkliavos objektu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama absoliučiai priešingai, neva atsakovai atsisako tvarkyti Bendrovės komunalines atliekas ir teismas netinkamai įvertino skundo esmę bei dalyką, nors pareigą tinkamai ir aiškiai suformuluoti bylos ribas (dalyką ir pagrindą) turi būtent pareiškėjas. Tai tik įrodo, kad pats pareiškėjas neapsisprendžia, kokios jo teisės tariamai buvo pažeistos, ir kvestionuoja teismo sprendimo pagrįstumą deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais;

25.3. Gavus informaciją iš pareiškėjo, kad jo veikloje susidaro komunalinės atliekos, buvo nedelsiant pastatyti atitinkami konteineriai – juose pareiškėjas šalino visas jo veikloje susidariusias komunalines atliekas. Atitinkamai, 2019 m. birželio 7 d. gavus dar vieną prašymą, Bendrovei skirtų aptarnauti komunalinių atliekų konteinerių kiekis buvo padidintas iki 13 vnt. Pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus užtikrinti Bendrovėje susidarančių atliekų tvarkymą, tad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat aktualų teisinį reglamentavimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovai tvarko Bendrovės veikloje susidarančias komunalines atliekas, o kitokių atliekų atsakovai tvarkyti pagal teisės aktus apskritai negali;

25.4. Prievolė mokėti vietinę rinkliavą, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra siejama su konkrečių paslaugų teikimu. Vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas su nekilnojamojo turto objekto, kuris yra tam tikros savivaldybės teritorijoje, valdymu nuosavybės pagrindais – tokio fakto pakanka, kad turto valdytojas ar įgaliotas asmuo įgytų pareigą mokėti vietinę rinkliavą, kuria iš esmės yra išlaikoma visa atliekų tvarkymo sistema;

25.5. Kaip matyti iš pareiškėjo raštų atsakovams, Bendrovė nuolat nurodydavo, jog jos gamybinėje veikloje komunalinės atliekos nesusidaro. Dėl to pareiškėjas nuolat reikalavo jam neskaičiuoti vietinės rinkliavos, o jei tokia rinkliava būtų skaičiuojama – tvarkyti Bendrovės gamybines atliekas (pvz., 2019 m. kovo 12 d. raštu buvo prašoma „užtikrinti ir įgyvendinti AB „Vilniaus degtinė“ faktiškai susidarančių atliekų, kurios nėra komunalinės atliekos, išvežimą ir tvarkymą“, 2018 m. gruodžio 19 d. raštu reikalauta „užtikrinti realiai AB „Vilniaus degtinė“ gamybos, sandėliavimo ir kitose pramoninėse patalpose susidarančių atliekų išvežimą ir sutvarkymą, už komunalinių atliekų tvarkymui taikomus tarifus šiomis sąlygomis: gamybinės atliekos bus išvežamos pakankamu periodiškumu“, kt.). Atsakovai neturi įstatyminės pareigos organizuoti gamybinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, kas buvo aiškiai nurodyta atsakovų atsakymuose;

25.6. Nagrinėjamu atveju, net ir konstatavus, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu nepridavė komunalinių atliekų, ši aplinkybė nesuteikia teisės Bendrovei savavališkai nemokėti vietinės rinkliavos. Pažymėtina, kad pagal Rinkliavų įstatymą būtent savivaldybės taryba turi teisę nustatyti rinkliavos lengvatas (12 str. 3 p.), šiuo metu galiojančioje Nuostatų redakcijoje tokios lengvatos nėra nustatytos, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturi net ir hipotetinės galimybės atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kadangi to nenumato galiojantys teisės aktai;

25.7. Raštas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, o pareiškėjas iš esmės ir neįrodinėja priešingai, tačiau tik deklaratyviai ir formaliai prašo Raštą panaikinti;

25.8. Dėl pareiškėjo prašymo sujungti nagrinėjimą bylą su kita, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ inicijuota administracine byla Nr. eA-3043-502/2020 dėl vietinės rinkliavos nepriemokos iš pareiškėjo priteisimo, pažymėtina, kad abiejų bylų objektai yra skirtingi: vienoje byloje yra prašoma priteisti vietinės rinkliavos nepriemoką, o kitoje byloje – panaikinti Raštą bei įpareigoti užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymą. Nagrinėjamoje byloje jokie klausimai, susiję su vietinės rinkliavos apskaičiavimu / apskaičiavimo teisingumu už konkrečius laikotarpius, nėra ir nebus sprendžiami, todėl administracinė byla Nr. eA-3043-502/2020 gali būti nagrinėjama atskirai.

26. Atsakovas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

27. VASA atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pareiškėjui yra priskirti 10 mišrių komunalinių atliekų konteinerių, kurie yra aptarnaujami pagal nustatytą grafiką. Tai įrodo faktą, kad VASA jokia forma neatsisakė išvežti Bendrovės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių atliekų, o atsisakė tvarkyti tas atliekas, kurių tvarkyti VASA nenumato jokie teisės aktai. Pažymėtina, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius pareiškėjas gali išmesti visas atliekas, išskyrus tas, kurios privalo būti tvarkomos pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytas sąlygas. VASA byloje kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą yra pateikusi konteinerių ištuštinimo faktus, kuriuose atsispindi, kad mišrios komunalinės atliekos Bendrovės teritorijoje yra surenkamos ir išvežamos;

27.2. Mokėtina vietinės rinkliavos dalis nėra susijusi su konteinerių priskyrimo ir išvežimo faktu, o su nuosavybės teisės turėjimo faktu. Pareiškėjas teismo sprendimo neteisėtumą bando pagrįsti tuo, kad atliekos nebuvo vežamos iki 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau pateikti konteinerių ištuštinimo faktai įrodo, kad mišrios komunalinės atliekos Bendrovės teritorijoje susidaro ir yra išvežamos. Bendrovė klaidingai interpretuoja teismo šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai nustatė, kad atliekų vežimo ir surinkimo paslauga pareiškėjui teikiama;

27.3. Apeliaciniu skundu Bendrovė siekia, kad būtų panaikintas teismo sprendimas, tačiau nenurodo įstatymų ar bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Iš esmės, galima išvada, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su sprendimo rezultatu ir dėl šios priežasties jį skundžia, nenurodydamas, kodėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir / ar neteisėtas;

27.4. Skunde pareiškėjas prašo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eA-3043-502/2020. Pažymėtina, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes šios bylos ir kitos bylos nagrinėjimo dalykai skiriasi. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti VASA atlikti veiksmus. Toks naujo reikalavimo iškėlimas prieštarautų ABTĮ, todėl ši apeliacinio skundo dalis turi būti atmesta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. A63-81/19(3.2.1-EM4) „Dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ veiksmų“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus, susijusius su nepagrįstai jam atsakovų nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą už gamybinių ir sandėliavimo patalpų kompleksą, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal Nuostatus, pagal nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų objektų kategorijas. Pirmosios instancijos teismas pritarė Administracijos Rašte išdėstytai atsakovo pozicijai, kad gamybinės atliekos tvarkomos ne pagal Nuostatus, o pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytas sąlygas, bei sprendė, kad Raštas yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė tvarkyti Bendrovėje susidarančias komunalines atliekas, todėl iš Bendrovės negali būti reikalaujama ir atitinkamos vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai atliekos nebuvo tvarkomos.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė procesinį prašymą sujungti šią bylą su administracine byla Nr. eA-3043-502/2020.

33. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eTA-985-968/2021 pagal atsakovo AB „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui AB „Vilniaus degtinė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant gali būti sujungiamos kelios administracinės bylos, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

35. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su komunalinių atliekų tvarkymu (pirmosios instancijos teismo klaidinga išvada, jog VASA sutiko ir tvarkė visas pareiškėjo veikloje susidarančias atliekas, VASA ir Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė savo pareigą užtikrinti AB „Vilniaus degtinė“ susidarančių komunalinių atliekų sutvarkymą) matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

36. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

38. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

39. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius atsakovų atsisakymu tvarkyti Bendrovėje susidarančias komunalines atliekas, nes gamybos metu susidarančias komunalines atliekas atsakovai nelaikė komunalinėmis atliekomis, pirmiausia pažymėtina, kad komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.). Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d.).

40. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 11 punkte įtvirtintos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti atliekos: mišrios komunalinės (11.1 p.); pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos (11.2 p.) biologiškai skaidžios (11.3 p.); didelių gabaritų (11.4 p.); buityje susidarančios statybos ir griovimo (11.5 p.); buityje susidarančios tekstilės (11.6 p.); buityje susidarančios pavojingos (11.7 p.); kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose (11.8 p.). Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos gamybinės atliekos (Taisyklių 12.7 p.).

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl VASA veiksmų, paaiškino, kad pareiškėjas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoja pagal paskirtį – gamybos ir sandėliavimo veiklai, šiose patalpose susidaro tik gamybinės atliekos, nepaisant to, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsisako tokias atliekas išvežti ir tvarkyti, tačiau vis tiek reikalauja mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą. Pareiškėjas prašė Vilniaus miesto savivaldybės įpareigoti VASA atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo arba užtikrinti pareiškėjo susidarančių atliekų išvežimą ir tvarkymą, įpareigoti netaikyti vietinės rinkliavos už laikotarpį, kai SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ neužtikrino susidarančių atliekų išvežimo ir tvarkymo. Administracija 2019 m. gegužės 2 d. Raštu nurodė, kad pareiškėjo veikloje susidaro ne tik gamybinės, bet ir komunalinės atliekos, rinkliavų dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems komunalinių atliekų, skaičiuojami pagal Nuostatus, kurie gamybinėms atliekoms nėra taikomi.

42. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. skundo, atsakovo Administracijos Rašto turinį bei tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui yra užtikrinamas komunalinių atliekų tvarkymas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai tvarko Bendrovės veikloje susidarančias komunalines atliekas. Rašte, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad Nuostatai negali būti taikomi gamybinėms atliekoms ir atliekoms, tvarkomoms pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, šių atliekų sutvarkymą atliekų turėtojas turi finansuoti atskirai. Taigi, Administracija Rašte nurodžiusi, kad pareiškėjo veikloje susidaro ne tik gamybinės, bet ir komunalinės atliekos, pagrįstai atsisakė gamybines atliekas tvarkyti, nes tokios pareigos atsakovams nenustato teisės aktai. Atsakovai neturėjo jokio pagrindo gamybos metu susidarančių atliekų, pareiškėjo pageidavimu, pripažinti komunalinėmis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

43. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vietinės rinkliavos objekto nebuvimu, dėl ko iš Bendrovės negali būti reikalaujama sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai atliekos nebuvo tvarkomos, pažymėtina, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

44. Pareiškėjas neginčija jam priklausančių patalpų faktinio naudojimo, pripažįsta, kad vykdoma gamybinė veikla ir patalpos naudojamos pagal paskirtį (laikomos žaliavos, gaminami alkoholiniai gėrimai bei sandėliuojama pagaminta produkcija), todėl pareiškėjui visiškai pagrįstai bei teisėtai yra nustatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal Nuostatus, kuriuose įtvirtinta vietinės rinkliavos skaičiavimo tvarka pagal nuosavybės teise valdomų objektų kategorijas.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė