37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedD. K. nuteistas dÄl to, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14 val. 50 min., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), nevykdydamas teisÄtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų eiti į eismo įvykio vietÄ , iÅ¡ kurios pasiÅ¡alino, sÄdÄdamas ant kÄdÄs tyÄia pakeltomis abejomis rankomis darydamas judesius, jog nustums besiartinanÄius policijos pareigÅ«nus, bei tyÄia pakeltomis nuo grindų abejomis kojomis, tai yra batų padais spardydamasis, kad prie jo nebÅ«tų galima prieiti, vienÄ kartÄ tyÄia spirdamas besiartinanÄiam policijos pareigÅ«nui G.
Legislator headnote
AI generated37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89 · Kauno apygardos teismas: nebuvo apklausta. Be to, teismas tinkamai neįvertino prieÅ¡taravimų, susijusių ne tik su paties pasiprieÅ¡inimo ir smurto panaudojimo faktu, bet ir jo momentu, kadangi nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymai skyrÄsi. Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad liudytojų R. K. ir I. S. parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Be to, įvykio metu bute buvo daugiau pareigÅ«nų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Å i aplinkybÄ buvo nustatyta tik Kauno apylinkÄs teisme nagrinÄjant D. K. iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir pareigÅ«nai G.
Full text
?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-433-317/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36857-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.27.1; 2.1.10.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Rolandai BuÄmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D.
K., jo gynÄjui advokatui Vytautui MerkÅ¡aiÄiui, nukentÄjusiajam G. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu, padarÄs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 286 straipsnyje numatytÄ veikÄ ir jam paskirta 9 (devynių) mÄnesių viešųjų darbų bausmÄ, įpareigojant D.
K. per 9 (devynis) mÄnesius iÅ¡dirbti 180 (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mÄnesį visuomenÄs labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â iki bausmÄs vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradÄjus bausmÄs vykdymÄ nusprÄsta jÄ panaikinti.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. D. K. nuteistas dÄl to, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14 val. 50 min., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), nevykdydamas teisÄtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų eiti į eismo įvykio vietÄ , iÅ¡ kurios pasiÅ¡alino, sÄdÄdamas ant kÄdÄs tyÄia pakeltomis abejomis rankomis darydamas judesius, jog nustums besiartinanÄius policijos pareigÅ«nus, bei tyÄia pakeltomis nuo grindų abejomis kojomis, tai yra batų padais spardydamasis, kad prie jo nebÅ«tų galima prieiti, vienÄ kartÄ tyÄia spirdamas besiartinanÄiam policijos pareigÅ«nui G.
K. ir pataikydamas su bato padu į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį ties keliu, taip padarydamas G. K. deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino savo pareigas einanÄiam valstybÄs tarnautojui â Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui G. K..
2. Kauno apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 12 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. K. atsisakÄ vykdyti teisÄtus policijos pareigÅ«nų reikalavimus, padarÄ nukentÄjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino savo pareigas einanÄiam valstybÄs tarnautojui â Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui G. K..
3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarÄ esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio pažeidimus. Bylos duomenys buvo vertinami pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir nepakankamai kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes, įrodymai vertinti selektyviai, remiantis prielaidomis, dÄl to buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados, kas lÄmÄ netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ . 3.2.
Skunde pažymima, jog baudžiamojoje byloje yra abejonių, kurių apylinkÄs teismas nepaÅ¡alino. ApylinkÄs teismas nepagrįstai teikÄ prioritetÄ nukentÄjusiojo paaiÅ¡kinimams ir jam palankių liudytojų â jo kolegų R. K., I. S. ir M. S. prieÅ¡taringiems ir subjektyviems parodymams, tinkamai neįvertinÄs apeliantÄ teisinanÄių įrodymų. Pasak apelianto, nebuvo jokio pagrindo kritiÅ¡kai vertinti liudytojo D. D. parodymus. 3.3. Apelianto manymu, 2017 m. liepos 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nukentÄjusiajam nustatytas sužalojimas neatitinka jo paties parodymų dÄl vietos, į kuriÄ tariamai buvo spirta.
ApylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nukentÄjusiojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio jis nurodÄ, kad bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo ir panaudodamas fizinÄ jÄgÄ nuteistasis jam spyrÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos Å¡launį. Apklausiamas pakartotinai 2017 m. rugsÄjo 1 d. nukentÄjusysis nurodÄ, kad jam buvo spirta į kojos Å¡launį ties keliu. Pasak apelianto, tai patvirtina, kad nukentÄjusiojo pozicija papildomos apklausos metu buvo priderinta prie specialisto iÅ¡vados, kurioje G.
K. nustatytas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas. ApylinkÄs teisme nukentÄjusysis taip pat nurodÄ skirtingas aplinkybes. Vienu metu apklausiamas teigÄ, jog nuteistajam spiriant buvo pataikyta į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį, taÄiau vÄliau nurodÄ apie deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ . PraÅ¡ant parodyti, į kuriÄ konkreÄiai deÅ¡inÄs kojos vietÄ buvo spirta, nukentÄjusysis įvardyti ir parodyti negalÄjo. 3.4. Pasak apelianto, nukentÄjusiojo nurodomas skausmas kelio srityje nÄra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tai subjektyvus vertinimas, o skausmo buvimÄ nukentÄjusysis galÄjo ir simuliuoti.
Pažymima, jog nukentÄjusysis dÄl sveikatos sutrikdymo į medikus nesikreipÄ, nesigydÄ, neturÄjo nedarbingumo. Specialisto, rengusio iÅ¡vadÄ byloje, nukentÄjusysis buvo apžiÅ«rÄtas tik 2017 m. liepos 26 d., todÄl praÄjus penkioms dienoms po įvykio neatmestina, jog per šį laikotarpį nukentÄjusysis galÄjo susižaloti buityje ar atliekant savo tiesiogines pareigas. 3.5. Nuteistasis skunde ginÄija ir specialisto iÅ¡vados iÅ¡samumÄ , o apylinkÄs teisme jÄ parengusi specialistÄ Z.
M. nebuvo apklausta. Be to, teismas tinkamai neįvertino prieÅ¡taravimų, susijusių ne tik su paties pasiprieÅ¡inimo ir smurto panaudojimo faktu, bet ir jo momentu, kadangi nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymai skyrÄsi. Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad liudytojų R. K. ir I. S. parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Be to, įvykio metu bute buvo daugiau pareigÅ«nų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Å i aplinkybÄ buvo nustatyta tik Kauno apylinkÄs teisme nagrinÄjant D. K. iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir pareigÅ«nai G.
V., R. Å . bei R. A. ir kiti. 3.6. Pasak apelianto, teismas taip pat neiÅ¡tyrÄ ir tinkamai neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų â tarnybinių praneÅ¡imų, kuriuos pasiraÅ¡Ä G. K. ir R. K., kurie yra identiÅ¡ki, suderinti tarpusavyje ir tai verÄia abejoti jų, kaip įrodymų, patikimumu. 3.7. Skunde teigiama, jog nuteistojo galimas pasiprieÅ¡inimas mojuojant rankomis ir kojomis pasireiÅ¡kÄ natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka neadekvaÄia reakcija į situacijÄ , todÄl nÄra pagrindo sprÄsti, jog nuteistojo veiksmai buvo tokio intensyvumo ir pobÅ«džio, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. 3.8.
Netenkinus skundo reikalavimo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ viešųjų darbų bausmÄ pakeisti į baudÄ . Nuteistasis yra bedarbis, taÄiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis daugiau kaip 10 metų praleido karinÄje tarnyboje, buvo profesionalus karys, neįgijo kitos profesijos. IÅ¡ tarnybos buvo priverstas iÅ¡eiti tik dÄl pateiktų kaltinimų. Jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, su sutuoktine augina du mažameÄius vaikus, todÄl ketina iÅ¡vykti dirbti į užsienį (turi darbo pasiÅ«lymÄ ).
Paskyrus viešųjų darbų bausmÄ, kuriÄ nuteistasis turÄtų atlikti per 9 mÄnesius, jis tokiÄ galimybÄ prarastų. PraÅ¡o paskirti jam baudÄ , artimÄ minimaliam už tokio pobÅ«džio nusikaltimus skiriamų baudų dydžiui.
4. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.
5. ApeliacinÄs instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ buvo apklausta specialistÄ Z. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu pateikÄ specialisto iÅ¡vadÄ dÄl nukentÄjusiajam G. K. padaryto sveikatos sutrikdymo. 5.1. SpecialistÄ Z. M. apeliacinÄs instancijos teisme parodÄ, kad nukentÄjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybÄms, taÄiau nukentÄjusysis galÄjo bÅ«ti sužalotas ir kitÄ dienÄ . DeÅ¡inio kelio minkÅ¡tieji audiniai buvo skausmingi ir po 5 dienų.
Skausmas galÄjo pereiti ir į keliÄ , galÄjo bÅ«ti kryžminių raiÅ¡Äių ar menisko plyÅ¡imas. Kadangi nukentÄjusysis nesikreipÄ tyrimams, tokių duomenų specialistÄ neturÄjo. Matomų iÅ¡orinių kelio sužalojimo požymių nekonstatuota, taÄiau nukentÄjusysis jautÄ didelį skausmÄ . Sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Palpuojant minkÅ¡tuosius audinius skaudÄjo, skausmas buvo iÅ¡plitÄs. Jeigu plyÅ¡ta raiÅ¡Äiai, iÅ¡ karto po traumos jauÄiamas skausmas, gali atsirasti patinimas, taÄiau ne visais atvejais.
Skausmas jauÄiamas fizinio aktyvumo metu, lenkimo, tiesimo funkcija bÅ«na ribota. Kadangi nukentÄjusysis kreipÄsi tik po 5 dienų, jokios kraujosruvos nebuvo. Tokiais atvejais bÅ«na įvairiai, gali kraujosruvos ir nebÅ«ti, priklausomai nuo apsauginių žmogaus funkcijų ir imuninÄs sistemos.
6. Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.
7. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esanÄius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatÄs D. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidÄ. TaÄiau, skirdamas D. K. viešųjų darbų bausmÄ, netinkamai taikÄ bendruosius Å¡ios rūšies bausmÄs skyrimo pagrindus, todÄl Å¡i nuosprendžio dalis keistina dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs. DÄl D.
K. kaltÄs padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ 8. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybÄs tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekanÄiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas â normali Å¡ias funkcijas atliekanÄio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkreÄiam tokias funkcijas atliekanÄiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai â aktyvÅ«s kaltininko veiksmai.
Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais:
1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å iame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybÄs tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekanÄiam subjektui, ir nori taip veikti. Å io nusikaltimo sudÄtis yra formali, todÄl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybÄs tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekanÄiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
9. Nors, pasak nuteistojo D. K., jo kaltÄ dÄl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo neįrodyta, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinus byloje surinktus įrodymus, apylinkÄs teismas pagrįstai pripažino apeliantÄ kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .
10. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 14.40 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliams G. K. ir I. S. vykdant tarnybines funkcijas ir reaguojant į gautÄ praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro âIkiâ automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į smÄlio dÄžÄ, o vairuotojas pabÄgo į greta esanÄio namo laiptinÄ, Å¡ie pareigÅ«nai nuvyko į įvykio vietÄ . IÅ¡ byloje esanÄio 18.18 val. registruoto ROIK praneÅ¡imo matyti, jog vyr. patrulis G.
K. paaiÅ¡kino, jog pagal įvykio, apie kurį buvo praneÅ¡ta bendruoju pagalbos telefonu, liudytojų paaiÅ¡kinimus buvo rasti du asmenys â D. D. ir D. K.. Pastarasis, vairavÄs automobilį, bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, siÅ«lÄ pareigÅ«nams piniginį atlygį už tai, kad jie nuslÄptų įvykio aplinkybes, o pareigÅ«nams pareikalavus nueiti į įvykio vietÄ , jis pradÄjo elgtis agresyviai. Pakartotinai įspÄjus dÄl policijos pareigÅ«nų teisÄtų reikalavimų nevykdymo, buvo panaudotos spec. priemonÄs â antrankiai ir kovinių imtynių veiksmai.
Jau Å¡iame praneÅ¡ime iÅ¡ karto po įvykio G. K. nurodÄ, jog D. K. sulaikomas aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi ir įspyrÄ pareigÅ«nui į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį (1 t., b. l. 4â6). AnalogiÅ¡kas aplinkybes Å¡is pareigÅ«nas nurodÄ ir savo 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dÄl sulaikyto asmens (1 t., b. l. 7), jas papildydamas detalesniu D. K. veiksmų įvykio metu ir vežant jį tarnybiniu automobiliu apraÅ¡ymu.
11. Apeliaciniame skunde keliamos abejonÄs dÄl nukentÄjusiojo G. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomų aplinkybių sutapimo su vyr. patrulio R. K. 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l.
9) iÅ¡dÄstyta įvykio eiga, teigiant, jog pareigÅ«nų pozicija buvo suderinta tarpusavyje ir Å¡i aplinkybÄ lemia minÄtų įrodymų neleistinumÄ grindžiant nuteistojo kaltÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su minÄtais pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, nÄra pagrindo teigti, kad jų turinys identiÅ¡kas. Nors dalis aplinkybių nurodoma naudojant tas paÄias frazes, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, vien tai nesudaro prielaidų tarnybinių praneÅ¡imų dÄl to paties įvykio, kuriame juos rengÄ pareigÅ«nai dalyvavo, nevertinti kaip įrodymo byloje, juolab, kad juos suraÅ¡Ä pareigÅ«nai savo iÅ¡dÄstytas aplinkybes nurodÄ ir apklausų metu.
12. Neigdamas nukentÄjusiojo apklausų metu nurodytas aplinkybes, nuteistasis skunde teigÄ, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai atmetÄ jo paties ir liudytojo D. D. parodymus kaip neatitinkanÄius bylos aplinkybių ir rÄmÄsi nukentÄjusiojo bei liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais, kadangi jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. 12.1. NukentÄjusysis G. K., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no iÅ¡ karto po įvykio 2017 m. liepos 21 d., nurodÄ analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir tarnybiniame praneÅ¡ime.
Pripažinus G. K. nukentÄjusiuoju ir papildomai jį apklausus 2017 m. rugsÄjo 1 d., jis nurodÄ, jog sulaikant D. K., Å¡is sÄdÄjo buto virtuvÄje ant kÄdÄs. G. K. su R. K. einant link jo kÄdÄs, nuteistasis tyÄia pakÄlÄs abi rankas jomis darÄ judesius, kad pareigÅ«nus nustums, o nuo grindų pakÄlÄs abi kojas su batais tyÄia spardÄsi batų padais, kad prie jo pareigÅ«nai neprieitų. NukentÄjusysis papildÄ, kad jam einant link D. K., Å¡is tyÄia spyrÄ jam į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį ties keliu ir tai pareigÅ«nui sukÄlÄ fizinį skausmÄ .
Kartu su R. K. jis uždÄjo D. K. antrankius, panaudojo kovinių imtynių veiksmus. IÅ¡ Å¡ių nukentÄjusiojo parodymų matyti, jog jis vÄlesnÄs apklausos metu tik patikslino įvykio aplinkybes, taip pat jam padaryto trauminio poveikio vietÄ â deÅ¡inÄs kojos Å¡launį ties keliu. TaÄiau prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, toks aplinkybių papildymas nelaikytinas parodymų prieÅ¡taringumu ar nenuoseklumu, o skunde nurodomas teiginys, jog parodymus papildydamas nukentÄjusysis siekÄ juos derinti su specialisto iÅ¡vada, niekuo nepagrįstas ir vertinamas kaip prielaida.
13. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nukentÄjusiojo parodymai dÄl esminių įvykio aplinkybių iÅ¡liko nuoseklÅ«s ir teisiamojo posÄdžio pirmosios instancijos teisme metu. Apklausiamas jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgiant į nukentÄjusiojo darbo pobÅ«dį bei nuo įvykio iki jo apklausos teisme praÄjusį laiko tarpÄ , vien tai, kad G. K. teisme netiksliai nurodÄ tam tikras nuteistojo skunde apraÅ¡ytas veikos kvalifikavimui ir aplinkybių vertinimui esminÄs reikÅ¡mÄs neturinÄias įvykio detales, nepaneigia jo parodymų teisingumo.
Apklausiamas teismo posÄdžio metu nukentÄjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo spirta į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį, kad Å¡is nuteistojo smurtinis veiksmas buvo atliktas bandant jį sulaikyti, iki uždedant antrankius. NukentÄjusysis taip pat patvirtino, jog skausmÄ jautÄ kelio srityje, nors kraujosruvos nebuvo. Å iÄ aplinkybe patvirtino apeliacinÄs instancijos teisme apklausta specialisto iÅ¡vadÄ dÄl nukentÄjusiajam nustatyto sužalojimo parengusi specialistÄ Z. M.. SpecialistÄ nurodÄ, jog nukentÄjusiajam kraujosruvos iÅ¡ tikrųjų nebuvo užfiksuotos.
Nors nuteistasis skunde dÄl Å¡ios priežasties ginÄijo pareigÅ«nui padaryto sužalojimo faktÄ , taÄiau specialistÄ patvirtino, kad palpuojant G. K. nurodytÄ sužalojimo deÅ¡inÄs kojos Å¡launyje sritį, ji buvo skausminga, o kraujosruvos galÄjo ir neatsirasti, kadangi tai kiekvienu individualiu atveju priklauso nuo organizmo reakcijos. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dÄl tokio trauminio poveikio Å¡launyje skausmas galÄjo bÅ«ti jauÄiamas kelyje, jį lankstant ar pan. NetikÄti Å¡iais specialiųjų žinių turinÄio asmens paaiÅ¡kinimais teisÄjų kolegija neturi pagrindo.
Objektyvių duomenų, kurie paneigtų specialistÄs nurodytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismui nuteistasis nepateikÄ. Nors nukentÄjusysis į teismo medicinos ekspertus dÄl sužalojimo masto nustatymo kreipÄsi po įvykio praÄjus penkioms dienoms, taÄiau, įvertinus kitus byloje esanÄius įrodymus, patvirtinanÄius, jog bÅ«tent sulaikant D. K., pastarasis nukentÄjusiajam spyrÄ Ä¯ kojÄ , teisÄjų kolegijos vertinimu, laikytina įrodyta, jog bÅ«tent nuteistojo veiksmais nukentÄjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, juolab, kad jokių duomenų apie kitus G.
K. vykdomos tarnybos metu sukeltus sužalojimus po D. K. sulaikymo nebuvo gauta.
14. Tai, kad bÅ«tent D. K. panaudojo prieÅ¡ savo pareigas atliekantį policijos pareigÅ«nÄ fizinį smurtÄ , patvirtina byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimai. Liudytojas R. K., pagal iÅ¡kvietimÄ dÄl pastiprinimo atvykÄs į įvykio vietÄ , apklausiamas 2017 m. rugsÄjo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, jog D. K. jam atvykus buvo nusiteikÄs agresyviai, G. K. jį pakartotinai įspÄjo dÄl policijos pareigÅ«nų teisÄtų reikalavimų nevykdymo pasekmių, o pareigÅ«nams einant link Å¡io asmens, pastarasis atliko veiksmus rankomis bei kojomis, kuriais siekÄ pasiprieÅ¡inti sulaikymui, ir, avÄdamas batais, spyrÄ G.
K. į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį. Tiek nukentÄjusysis, tiek liudytojas R. K. apklausiami nurodÄ, jog virtuvÄje, kurioje vyko D. K. sulaikymas, jie buvo vieni, taÄiau prie jos durų stovÄjo policijos pareigÅ«nÄ I. S.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjÅ«Äio 18 d. Å¡i liudytoja parodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes, kad D. K. jį sulaikant prieÅ¡inosi, vengÄ sulaikymo ir, kadangi kojomis atliko spiriamuosius veiksmus, siekdamas, kad pareigÅ«nai prie jo neprisiartintų, galÄjo G.
K. įspirti. Å ios jos dÄstomos aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs atitinka nukentÄjusiojo bei liudytojo R. K. parodymus. Nors Å¡i pareigÅ«nÄ apklausiama teisme teigÄ pati maÄiusi, kaip G. K. buvo įspirta, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, dÄl praÄjusio pakankamai ilgo laiko tarpo teisme nukentÄjusiajai â policijos pareigÅ«nei negalint tinkamai atsiminti visų nagrinÄjamo įvykio detalių, vien Å¡i aplinkybÄ nepaneigia prieÅ¡ nukentÄjusįjį pavartoto fizinio smurto fakto. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus liudytojos I.
S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Å¡i juos patvirtino. Ä®vertinus tai, kad Å¡ių apklaustų asmenų parodymai dÄl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu nekito, tarpusavyje sutapo, teisÄjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkÄs teismas jais rÄmÄsi nepagrįstai, kadangi jie prieÅ¡taringi ir nepatvirtina D. K. kaltÄs. Pagrindas policijos pareigÅ«nams, vykdžiusiems savo tarnybines funkcijas, apkalbÄti nuteistÄ jį, nenustatytas, o reikalavimas nukentÄjusiam asmeniui ir įvykio liudytojams detaliai ir tiksliai nurodyti smÅ«gio sudavimo vietÄ â kojos Å¡launies dalį, į kuriÄ buvo spirta, bÅ«tų nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas bei apsunkinantis jo galimybÄ apsaugoti savo pažeistas teises.
15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo įvykio versijÄ patvirtinanÄio liudytojo D. D. parodymais, taÄiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nÄra. Liudytojas M. S. parodÄ, kad jis nuteistojo D. K. sulaikymo metu su D. D. kalbÄjosi prieÅ¡kambaryje, pastarasis niekaip per pareigÅ«nÄ negalÄjo matyti, kas vyko virtuvÄje (1 t., b. l. 44â45). TeisÄjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, nÄra pagrindo remtis liudytojo D.
D. parodymais. Å is liudytojas dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkriÄio 13 d. nurodÄ dÄl girtumo neprisimenantis nei savo ir D. K. veiksmų iki pastarojo sulaikymo, nei kÄ pareigÅ«nai atsakÄ Ä¯ D. K. klausimÄ , kokiu pagrindu jis yra sulaikomas, teigÄ, jog buvo praradÄs laiko nuovokÄ , todÄl negali pasakyti, kiek ilgai pareigÅ«nai įkalbinÄjo nuteistÄ jį su jais eiti į įvykio vietÄ . Å is liudytojas nurodÄ, kad bÅ«damas prieÅ¡kambaryje nematÄ D. K. tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai jį sulaikÄ, taÄiau tuo paÄiu teigÄ matÄs, jog nuteistasis tyÄia policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino.
Tiek Å¡ie prieÅ¡taringi liudytojo parodymai, tiek objektyviai byloje nustatytos aplinkybÄs, kurias apklausiamas nurodÄ ir D. D., jog D. K., net ir bÅ«damas keliskart įspÄtas, nesutiko eiti su pareigÅ«nais į sukelto eismo įvykio vietÄ , nesudaro pagrindo vertinti Å¡io liudytojo parodymų kaip patikimų, sprendžiant dÄl jo draugo â nuteistojo D. K. kaltÄs įrodytumo. TodÄl liudytojo D. D. parodymai, jog jis suprato, kad D. K. pats davÄ pareigÅ«nams rankas, kad Å¡ie uždÄtų antrankius, nepatvirtina kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių visumos ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiÅ¡kai.
16. Kaip nepagrįsti vertinti ir nuteistojo argumentai, jog apylinkÄs teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ Ä¯vykio aplinkybes, kadangi neapklausÄ kitų į D. K. eismo įvykio vietÄ pagal praneÅ¡imÄ atvykusių pareigÅ«nų, kurie buvo nustatyti ir apklausti tik nagrinÄjant nuteistojo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkÄs teisme. IÅ¡ nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų patyti, jog virtuvÄje, kuomet buvo sulaikomas D. K., be paties nuteistojo, buvo tik nukentÄjusysis G.
K. ir liudytojas R. K., o tarpduryje stovÄjo liudytoja I. S.. Kaip parodÄ teisme apklausta liudytoja I. S., tuo metu, kai nuteistasis prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, nuteistojo skunde minÄti pareigÅ«nai jau buvo iÅ¡ buto iÅ¡ÄjÄ Ä¯ D. K. sukelto eismo įvykio vietÄ . Kadangi objektyviais įrodymais nenustatyta, jog buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), virtuvÄje vykdant D. K. sulaikymÄ buvo ir kitų asmenų, kurie galÄtų nurodyti reikÅ¡mingas nagrinÄjamai bylai aplinkybes, todÄl apelianto skundo argumentas, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinÄta neiÅ¡samiai, neįvertinus visų D.
K. kaltÄ patvirtinanÄių ar paneigianÄių įrodymų, nepagrįstas.
17. PažymÄtina, kad BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisÄtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Smurtas gali bÅ«ti tyÄinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminÄmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011). Nors nuteistasis skunde teigia, jog nukentÄjusiojo nurodomas skausmas kelio srityje nÄra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o skausmo buvimÄ nukentÄjusysis galÄjo ir simuliuoti, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, tai nepaÅ¡alina D.
K. baudžiamosios atsakomybÄs. Skunde pagrįstai nurodoma, kad fizinis skausmas yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienas jį patiriantis asmuo suvokia subjektyviai, taÄiau trauminį poveikį sukeliantis asmuo, Å¡iuo atveju D. K. neabejotinai suprato tokių savo veiksmų pasekmes bei jų norÄjo. Kartu pažymÄtina, kad kaltÄs turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokÄ ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Taigi apie kaltÄ â psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais â sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. NagrinÄjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ statutinį valstybÄs tarnautojÄ â policijos pareigÅ«nÄ , nuteistajam siekiant pasiprieÅ¡inti pareigÅ«no tarnybos pagrindu atliekamiems veiksmams. Tai, kad D. K. sulaikomas buvo agresyvus, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad jį sulaikant turÄjo prisidÄti budinÄiosios dalies pareigÅ«nai bei pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 punktÄ , 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, buvo panaudotos specialiosios priemonÄs â antrankiai.
Aptartos aplinkybÄs rodo nuteistojo agresyvų nusiteikimÄ pareigÅ«nų atžvilgiu ir logiÅ¡kai pagrindžia įvykių sekÄ . Nuteistasis fizinį smurtÄ panaudojo bÅ«damas pakartotinai įspÄtas apie galimÄ sulaikymÄ , taÄiau, kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, ir toliau elgÄsi agresyviai, vengdamas sulaikymo, sÄdÄdamas ant kÄdÄs, koja, apauta batu, spyrÄ policijos pareigÅ«nui į kojÄ , tokiu bÅ«du neabejotinai suvokdamas, jog sukels nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ , ir, tokius veiksmus atlikÄs siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, tokių veiksmų norÄjo, tai yra veikÄ tyÄia.
18. Nors skunde teigiama, jog nuteistojo galimas pasiprieÅ¡inimas mojuojant rankomis ir kojomis pasireiÅ¡kÄ natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka neadekvaÄia reakcija į situacijÄ , todÄl nÄra pagrindo sprÄsti, jog nuteistojo veiksmai buvo tokio intensyvumo ir pobÅ«džio, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, tokie skundo motyvai tik patvirtina iki Å¡iol iÅ¡liekantį nuteistojo nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į jo prieÅ¡ingais teisei veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei â valdymo tvarkos subjektų veiklai.
19. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo atliktų veiksmų nevykdant teisÄtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų intensyvumÄ ir pobÅ«dį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, tinkamai įvertino Å¡ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todÄl, pripažindamas apeliantÄ kaltu, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti nÄra pagrindo. DÄl nuteistajam paskirtos bausmÄs 20. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o, nustaÄius, jog apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas pagrįstai, apylinkÄs teismo paskirtÄ viešųjų darbų bausmÄ pakeisti bauda.
21. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmÄ, pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes â tiek nuteistojo asmenybÄ, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes. D. K. padarÄ vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , kuriuo buvo pažeista normali policijos pareigÅ«nų veikla. Skiriant bausmÄ, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis veikÄ tyÄia, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, ir tai pripažinta jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe.
Nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. D. K. baustas administracinÄmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinÄs nuobaudos galiojanÄios. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat tai, jog D. K. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , bedarbis, jam skundžiamu nuosprendžiu skirta Å¡velniausia bausmÄs rūšis â vieÅ¡ieji darbai, taÄiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo su tokia bausmÄs rūšimi nesutinkantis, praÅ¡o jÄ pakeisti bauda.
22. BK 46 straipsnyje numatyti vienos iÅ¡ bausmių rūšių â viešųjų darbų skyrimo sÄ lygos. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka, o 8 dalyje numatyta galimybÄ asmeniui atsisakyti vykdyti viešųjų darbų bausmÄ net ir nuosprendžiui įsiteisÄjus. Å is baudžiamojo įstatymo reikalavimas, suteikiant asmeniui galimybÄ bet kuriuo metu pareikÅ¡ti, jog viešųjų darbų jis dirbti nesutinka, grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog niekas negali bÅ«ti verÄiamas dirbti priverstinį arba privalomÄ jį darbÄ .
23. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teisme sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmÄ nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kÄ. Prokurorui pasiÅ«lius nuteistajam skirti vieÅ¡uosius darbus, jo nuomonÄ dÄl tokios bausmÄs rūšies paskyrimo nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta. Nors nuteistajam buvo suteiktas paskutinis žodis, taÄiau jis, teigdamas, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarÄ ir praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti arba atnaujinti įrodymų tyrimÄ , dÄl prokuroro siÅ«lomos bausmÄs rūšies ir dydžio nepasisakÄ.
Vis tik iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis akivaizdžiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmÄs rūšimi. Savo nesutikimÄ jis grindžia tuo, kad yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, turi iÅ¡laikyti du mažameÄius vaikus. Kadangi jis 10 metų buvo profesionalus karys, kitos profesijos nÄra įgijÄs, todÄl ketina vykti dirbti į užsienį, kur turi realų darbo pasiÅ«lymÄ , o viešųjų darbų bausmÄ, kuriÄ jis turÄs atlikti per 9 mÄnesius, kiekvienÄ mÄnesį iÅ¡dirbant nustatytÄ valandų skaiÄių, tokiÄ galimybÄ jam apribos.
24. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2008 m. dirbo Lietuvos kariuomenÄs didžiojo Lietuvos etmono JonuÅ¡o Radvilos mokomajame pulke, buvo atleistas iÅ¡ pareigų tik 2017 m. lapkriÄio 30 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu, o buvusios darbovietÄs charakterizuojamas teigiamai. Už administracinių nusižengimų padarymÄ paskirtas baudas sumokÄjÄs, Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje, o skunde nurodo apie ketinimÄ Ä¯sidarbinti užsienyje. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmÄs, todÄl jos skyrimas nuteistajam nÄra tikslingas, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai nagrinÄjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti D.
K. paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje bausmÄs rūšį â baudÄ . Atsižvelgiant į aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaujantis BK 61 straipsniu, nuteistajam skirtinas baudos dydis, kuris nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmÄs vidurkis.
25. Nors vieÅ¡ieji darbai yra Å¡velniausia iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių rūšių, taÄiau, įvertinus tai, jog nuteistasis pats iÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ jam skirti kitos rūšies bausmÄ ir nurodÄ motyvus, dÄl kurių viešųjų darbų bausmÄ, jo teigimu, nepagrįstai sunkintų jo teisinÄ padÄtį, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatymo nuostata nepažeidžiama. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.
K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti: Pakeisti D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymÄ paskirtÄ 9 (devynių) mÄnesių viešųjų darbų bausmÄ Ä¯ 30 MGL dydžio, tai yra 1129,80 Eur (vieno tÅ«kstanÄio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 80 ct) baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatliktoji paskirtos baudos dalis yra 26 MGL dydžio, tai yra 979,16 Eur (devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 16 ct) bauda. Bauda turi bÅ«ti sumokÄta per 4 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, jÄ sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos (įmonÄs kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbankâ, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Laiku nesumokÄjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. TeisÄjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas