Legislator Case Law & Legislation
37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89 AI generated

37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89 · Kauno apygardos teismas

Case Number 37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. K. nuteistas dėl to, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), nevykdydamas teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų eiti į eismo įvykio vietÄ , iÅ¡ kurios pasiÅ¡alino, sėdėdamas ant kėdės tyčia pakeltomis abejomis rankomis darydamas judesius, jog nustums besiartinančius policijos pareigÅ«nus, bei tyčia pakeltomis nuo grindų abejomis kojomis, tai yra batų padais spardydamasis, kad prie jo nebÅ«tų galima prieiti, vienÄ kartÄ tyčia spirdamas besiartinančiam policijos pareigÅ«nui G.

Legislator headnote

AI generated

37e08d7d-32d5-4654-94d4-2894d6dabe89 · Kauno apygardos teismas: nebuvo apklausta. Be to, teismas tinkamai neįvertino prieÅ¡taravimų, susijusių ne tik su paties pasiprieÅ¡inimo ir smurto panaudojimo faktu, bet ir jo momentu, kadangi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai skyrėsi. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų R. K. ir I. S. parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Be to, įvykio metu bute buvo daugiau pareigÅ«nų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Å i aplinkybė buvo nustatyta tik Kauno apylinkės teisme nagrinėjant D. K. iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir pareigÅ«nai G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-433-317/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36857-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.27.1; 2.1.10.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D.

K., jo gynėjui advokatui Vytautui MerkÅ¡aičiui, nukentėjusiajam G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje numatytÄ veikÄ ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant D.

K. per 9 (devynis) mėnesius iÅ¡dirbti 180 (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus bausmės vykdymÄ nuspręsta jÄ panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. K. nuteistas dėl to, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 14 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), nevykdydamas teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų eiti į eismo įvykio vietÄ , iÅ¡ kurios pasiÅ¡alino, sėdėdamas ant kėdės tyčia pakeltomis abejomis rankomis darydamas judesius, jog nustums besiartinančius policijos pareigÅ«nus, bei tyčia pakeltomis nuo grindų abejomis kojomis, tai yra batų padais spardydamasis, kad prie jo nebÅ«tų galima prieiti, vienÄ kartÄ tyčia spirdamas besiartinančiam policijos pareigÅ«nui G.

K. ir pataikydamas su bato padu į deÅ¡inės kojos Å¡launį ties keliu, taip padarydamas G. K. deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui G. K..

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. K. atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų reikalavimus, padarė nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui G. K..

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimus. Bylos duomenys buvo vertinami pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjus įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes, įrodymai vertinti selektyviai, remiantis prielaidomis, dėl to buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados, kas lėmė netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . 3.2.

Skunde pažymima, jog baudžiamojoje byloje yra abejonių, kurių apylinkės teismas nepaÅ¡alino. Apylinkės teismas nepagrįstai teikė prioritetÄ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimams ir jam palankių liudytojų – jo kolegų R. K., I. S. ir M. S. prieÅ¡taringiems ir subjektyviems parodymams, tinkamai neįvertinęs apeliantÄ teisinančių įrodymų. Pasak apelianto, nebuvo jokio pagrindo kritiÅ¡kai vertinti liudytojo D. D. parodymus. 3.3. Apelianto manymu, 2017 m. liepos 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas neatitinka jo paties parodymų dėl vietos, į kuriÄ tariamai buvo spirta.

Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio jis nurodė, kad bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo ir panaudodamas fizinę jėgÄ nuteistasis jam spyrė į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Apklausiamas pakartotinai 2017 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo spirta į kojos Å¡launį ties keliu. Pasak apelianto, tai patvirtina, kad nukentėjusiojo pozicija papildomos apklausos metu buvo priderinta prie specialisto iÅ¡vados, kurioje G.

K. nustatytas deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas. Apylinkės teisme nukentėjusysis taip pat nurodė skirtingas aplinkybes. Vienu metu apklausiamas teigė, jog nuteistajam spiriant buvo pataikyta į deÅ¡inės kojos Å¡launį, tačiau vėliau nurodė apie deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ . PraÅ¡ant parodyti, į kuriÄ konkrečiai deÅ¡inės kojos vietÄ buvo spirta, nukentėjusysis įvardyti ir parodyti negalėjo. 3.4. Pasak apelianto, nukentėjusiojo nurodomas skausmas kelio srityje nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tai subjektyvus vertinimas, o skausmo buvimÄ nukentėjusysis galėjo ir simuliuoti.

Pažymima, jog nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo į medikus nesikreipė, nesigydė, neturėjo nedarbingumo. Specialisto, rengusio iÅ¡vadÄ byloje, nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas tik 2017 m. liepos 26 d., todėl praėjus penkioms dienoms po įvykio neatmestina, jog per šį laikotarpį nukentėjusysis galėjo susižaloti buityje ar atliekant savo tiesiogines pareigas. 3.5. Nuteistasis skunde ginčija ir specialisto iÅ¡vados iÅ¡samumÄ , o apylinkės teisme jÄ parengusi specialistė Z.

M. nebuvo apklausta. Be to, teismas tinkamai neįvertino prieÅ¡taravimų, susijusių ne tik su paties pasiprieÅ¡inimo ir smurto panaudojimo faktu, bet ir jo momentu, kadangi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai skyrėsi. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų R. K. ir I. S. parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Be to, įvykio metu bute buvo daugiau pareigÅ«nų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Å i aplinkybė buvo nustatyta tik Kauno apylinkės teisme nagrinėjant D. K. iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir pareigÅ«nai G.

V., R. Å . bei R. A. ir kiti. 3.6. Pasak apelianto, teismas taip pat neiÅ¡tyrė ir tinkamai neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų – tarnybinių praneÅ¡imų, kuriuos pasirašė G. K. ir R. K., kurie yra identiÅ¡ki, suderinti tarpusavyje ir tai verčia abejoti jų, kaip įrodymų, patikimumu. 3.7. Skunde teigiama, jog nuteistojo galimas pasiprieÅ¡inimas mojuojant rankomis ir kojomis pasireiÅ¡kė natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka neadekvačia reakcija į situacijÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo veiksmai buvo tokio intensyvumo ir pobÅ«džio, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 3.8.

Netenkinus skundo reikalavimo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ viešųjų darbų bausmę pakeisti į baudÄ . Nuteistasis yra bedarbis, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis daugiau kaip 10 metų praleido karinėje tarnyboje, buvo profesionalus karys, neįgijo kitos profesijos. IÅ¡ tarnybos buvo priverstas iÅ¡eiti tik dėl pateiktų kaltinimų. Jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, todėl ketina iÅ¡vykti dirbti į užsienį (turi darbo pasiÅ«lymÄ ).

Paskyrus viešųjų darbų bausmę, kuriÄ nuteistasis turėtų atlikti per 9 mėnesius, jis tokiÄ galimybę prarastų. PraÅ¡o paskirti jam baudÄ , artimÄ minimaliam už tokio pobÅ«džio nusikaltimus skiriamų baudų dydžiui.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.

5. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ buvo apklausta specialistė Z. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam G. K. padaryto sveikatos sutrikdymo. 5.1. Specialistė Z. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, tačiau nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas ir kitÄ dienÄ . DeÅ¡inio kelio minkÅ¡tieji audiniai buvo skausmingi ir po 5 dienų.

Skausmas galėjo pereiti ir į keliÄ , galėjo bÅ«ti kryžminių raiščių ar menisko plyÅ¡imas. Kadangi nukentėjusysis nesikreipė tyrimams, tokių duomenų specialistė neturėjo. Matomų iÅ¡orinių kelio sužalojimo požymių nekonstatuota, tačiau nukentėjusysis jautė didelį skausmÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Palpuojant minkÅ¡tuosius audinius skaudėjo, skausmas buvo iÅ¡plitęs. Jeigu plyÅ¡ta raiščiai, iÅ¡ karto po traumos jaučiamas skausmas, gali atsirasti patinimas, tačiau ne visais atvejais.

Skausmas jaučiamas fizinio aktyvumo metu, lenkimo, tiesimo funkcija būna ribota. Kadangi nukentėjusysis kreipėsi tik po 5 dienų, jokios kraujosruvos nebuvo. Tokiais atvejais būna įvairiai, gali kraujosruvos ir nebūti, priklausomai nuo apsauginių žmogaus funkcijų ir imuninės sistemos.

6. Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Tačiau, skirdamas D. K. viešųjų darbų bausmę, netinkamai taikė bendruosius šios rūšies bausmės skyrimo pagrindus, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingai paskirtos bausmės. Dėl D.

K. kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ 8. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas – normali Å¡ias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvÅ«s kaltininko veiksmai.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å iame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

9. Nors, pasak nuteistojo D. K., jo kaltė dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo neįrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai pripažino apeliantÄ kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

10. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 14.40 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliams G. K. ir I. S. vykdant tarnybines funkcijas ir reaguojant į gautÄ praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Iki“ automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į smėlio dėžę, o vairuotojas pabėgo į greta esančio namo laiptinę, Å¡ie pareigÅ«nai nuvyko į įvykio vietÄ . IÅ¡ byloje esančio 18.18 val. registruoto ROIK praneÅ¡imo matyti, jog vyr. patrulis G.

K. paaiÅ¡kino, jog pagal įvykio, apie kurį buvo praneÅ¡ta bendruoju pagalbos telefonu, liudytojų paaiÅ¡kinimus buvo rasti du asmenys – D. D. ir D. K.. Pastarasis, vairavęs automobilį, bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, siÅ«lė pareigÅ«nams piniginį atlygį už tai, kad jie nuslėptų įvykio aplinkybes, o pareigÅ«nams pareikalavus nueiti į įvykio vietÄ , jis pradėjo elgtis agresyviai. Pakartotinai įspėjus dėl policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymo, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai ir kovinių imtynių veiksmai.

Jau šiame pranešime iš karto po įvykio G. K. nurodė, jog D. K. sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi ir įspyrė pareigūnui į dešinės kojos šlaunį (1 t., b. l. 4–6). Analogiškas aplinkybes šis pareigūnas nurodė ir savo 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens (1 t., b. l. 7), jas papildydamas detalesniu D. K. veiksmų įvykio metu ir vežant jį tarnybiniu automobiliu aprašymu.

11. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo G. K. tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių sutapimo su vyr. patrulio R. K. 2017 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l.

9) iÅ¡dėstyta įvykio eiga, teigiant, jog pareigÅ«nų pozicija buvo suderinta tarpusavyje ir Å¡i aplinkybė lemia minėtų įrodymų neleistinumÄ grindžiant nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su minėtais pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, nėra pagrindo teigti, kad jų turinys identiÅ¡kas. Nors dalis aplinkybių nurodoma naudojant tas pačias frazes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nesudaro prielaidų tarnybinių praneÅ¡imų dėl to paties įvykio, kuriame juos rengę pareigÅ«nai dalyvavo, nevertinti kaip įrodymo byloje, juolab, kad juos surašę pareigÅ«nai savo iÅ¡dėstytas aplinkybes nurodė ir apklausų metu.

12. Neigdamas nukentėjusiojo apklausų metu nurodytas aplinkybes, nuteistasis skunde teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo paties ir liudytojo D. D. parodymus kaip neatitinkančius bylos aplinkybių ir rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštaringi. 12.1. Nukentėjusysis G. K., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūno iš karto po įvykio 2017 m. liepos 21 d., nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir tarnybiniame pranešime.

Pripažinus G. K. nukentėjusiuoju ir papildomai jį apklausus 2017 m. rugsėjo 1 d., jis nurodė, jog sulaikant D. K., Å¡is sėdėjo buto virtuvėje ant kėdės. G. K. su R. K. einant link jo kėdės, nuteistasis tyčia pakėlęs abi rankas jomis darė judesius, kad pareigÅ«nus nustums, o nuo grindų pakėlęs abi kojas su batais tyčia spardėsi batų padais, kad prie jo pareigÅ«nai neprieitų. Nukentėjusysis papildė, kad jam einant link D. K., Å¡is tyčia spyrė jam į deÅ¡inės kojos Å¡launį ties keliu ir tai pareigÅ«nui sukėlė fizinį skausmÄ .

Kartu su R. K. jis uždėjo D. K. antrankius, panaudojo kovinių imtynių veiksmus. IÅ¡ Å¡ių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis vėlesnės apklausos metu tik patikslino įvykio aplinkybes, taip pat jam padaryto trauminio poveikio vietÄ â€“ deÅ¡inės kojos Å¡launį ties keliu. Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, toks aplinkybių papildymas nelaikytinas parodymų prieÅ¡taringumu ar nenuoseklumu, o skunde nurodomas teiginys, jog parodymus papildydamas nukentėjusysis siekė juos derinti su specialisto iÅ¡vada, niekuo nepagrįstas ir vertinamas kaip prielaida.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iÅ¡liko nuoseklÅ«s ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Apklausiamas jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbo pobÅ«dį bei nuo įvykio iki jo apklausos teisme praėjusį laiko tarpÄ , vien tai, kad G. K. teisme netiksliai nurodė tam tikras nuteistojo skunde apraÅ¡ytas veikos kvalifikavimui ir aplinkybių vertinimui esminės reikÅ¡mės neturinčias įvykio detales, nepaneigia jo parodymų teisingumo.

Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo spirta į deÅ¡inės kojos Å¡launį, kad Å¡is nuteistojo smurtinis veiksmas buvo atliktas bandant jį sulaikyti, iki uždedant antrankius. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog skausmÄ jautė kelio srityje, nors kraujosruvos nebuvo. Å iÄ aplinkybe patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta specialisto iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo parengusi specialistė Z. M.. Specialistė nurodė, jog nukentėjusiajam kraujosruvos iÅ¡ tikrųjų nebuvo užfiksuotos.

Nors nuteistasis skunde dėl Å¡ios priežasties ginčijo pareigÅ«nui padaryto sužalojimo faktÄ , tačiau specialistė patvirtino, kad palpuojant G. K. nurodytÄ sužalojimo deÅ¡inės kojos Å¡launyje sritį, ji buvo skausminga, o kraujosruvos galėjo ir neatsirasti, kadangi tai kiekvienu individualiu atveju priklauso nuo organizmo reakcijos. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl tokio trauminio poveikio Å¡launyje skausmas galėjo bÅ«ti jaučiamas kelyje, jį lankstant ar pan. Netikėti Å¡iais specialiųjų žinių turinčio asmens paaiÅ¡kinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Objektyvių duomenų, kurie paneigtų specialistės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nepateikė. Nors nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo masto nustatymo kreipėsi po įvykio praėjus penkioms dienoms, tačiau, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog bÅ«tent sulaikant D. K., pastarasis nukentėjusiajam spyrė į kojÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina įrodyta, jog bÅ«tent nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, juolab, kad jokių duomenų apie kitus G.

K. vykdomos tarnybos metu sukeltus sužalojimus po D. K. sulaikymo nebuvo gauta.

14. Tai, kad bÅ«tent D. K. panaudojo prieÅ¡ savo pareigas atliekantį policijos pareigÅ«nÄ fizinį smurtÄ , patvirtina byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimai. Liudytojas R. K., pagal iÅ¡kvietimÄ dėl pastiprinimo atvykęs į įvykio vietÄ , apklausiamas 2017 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. K. jam atvykus buvo nusiteikęs agresyviai, G. K. jį pakartotinai įspėjo dėl policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymo pasekmių, o pareigÅ«nams einant link Å¡io asmens, pastarasis atliko veiksmus rankomis bei kojomis, kuriais siekė pasiprieÅ¡inti sulaikymui, ir, avėdamas batais, spyrė G.

K. į dešinės kojos šlaunį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. K. apklausiami nurodė, jog virtuvėje, kurioje vyko D. K. sulaikymas, jie buvo vieni, tačiau prie jos durų stovėjo policijos pareigūnė I. S.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 18 d. ši liudytoja parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad D. K. jį sulaikant priešinosi, vengė sulaikymo ir, kadangi kojomis atliko spiriamuosius veiksmus, siekdamas, kad pareigūnai prie jo neprisiartintų, galėjo G.

K. įspirti. Šios jos dėstomos aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo bei liudytojo R. K. parodymus. Nors ši pareigūnė apklausiama teisme teigė pati mačiusi, kaip G. K. buvo įspirta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo teisme nukentėjusiajai – policijos pareigūnei negalint tinkamai atsiminti visų nagrinėjamo įvykio detalių, vien ši aplinkybė nepaneigia prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto fakto. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus liudytojos I.

S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Å¡i juos patvirtino. Ä®vertinus tai, kad Å¡ių apklaustų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu nekito, tarpusavyje sutapo, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas jais rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie prieÅ¡taringi ir nepatvirtina D. K. kaltės. Pagrindas policijos pareigÅ«nams, vykdžiusiems savo tarnybines funkcijas, apkalbėti nuteistÄ jį, nenustatytas, o reikalavimas nukentėjusiam asmeniui ir įvykio liudytojams detaliai ir tiksliai nurodyti smÅ«gio sudavimo vietÄ â€“ kojos Å¡launies dalį, į kuriÄ buvo spirta, bÅ«tų nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas bei apsunkinantis jo galimybę apsaugoti savo pažeistas teises.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo įvykio versijÄ patvirtinančio liudytojo D. D. parodymais, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Liudytojas M. S. parodė, kad jis nuteistojo D. K. sulaikymo metu su D. D. kalbėjosi prieÅ¡kambaryje, pastarasis niekaip per pareigÅ«nÄ negalėjo matyti, kas vyko virtuvėje (1 t., b. l. 44–45). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, nėra pagrindo remtis liudytojo D.

D. parodymais. Å is liudytojas dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 13 d. nurodė dėl girtumo neprisimenantis nei savo ir D. K. veiksmų iki pastarojo sulaikymo, nei kÄ pareigÅ«nai atsakė į D. K. klausimÄ , kokiu pagrindu jis yra sulaikomas, teigė, jog buvo praradęs laiko nuovokÄ , todėl negali pasakyti, kiek ilgai pareigÅ«nai įkalbinėjo nuteistÄ jį su jais eiti į įvykio vietÄ . Å is liudytojas nurodė, kad bÅ«damas prieÅ¡kambaryje nematė D. K. tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai jį sulaikė, tačiau tuo pačiu teigė matęs, jog nuteistasis tyčia policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino.

Tiek Å¡ie prieÅ¡taringi liudytojo parodymai, tiek objektyviai byloje nustatytos aplinkybės, kurias apklausiamas nurodė ir D. D., jog D. K., net ir bÅ«damas keliskart įspėtas, nesutiko eiti su pareigÅ«nais į sukelto eismo įvykio vietÄ , nesudaro pagrindo vertinti Å¡io liudytojo parodymų kaip patikimų, sprendžiant dėl jo draugo – nuteistojo D. K. kaltės įrodytumo. Todėl liudytojo D. D. parodymai, jog jis suprato, kad D. K. pats davė pareigÅ«nams rankas, kad Å¡ie uždėtų antrankius, nepatvirtina kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių visumos ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiÅ¡kai.

16. Kaip nepagrįsti vertinti ir nuteistojo argumentai, jog apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įvykio aplinkybes, kadangi neapklausė kitų į D. K. eismo įvykio vietÄ pagal praneÅ¡imÄ atvykusių pareigÅ«nų, kurie buvo nustatyti ir apklausti tik nagrinėjant nuteistojo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teisme. IÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų patyti, jog virtuvėje, kuomet buvo sulaikomas D. K., be paties nuteistojo, buvo tik nukentėjusysis G.

K. ir liudytojas R. K., o tarpduryje stovėjo liudytoja I. S.. Kaip parodė teisme apklausta liudytoja I. S., tuo metu, kai nuteistasis prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, nuteistojo skunde minėti pareigÅ«nai jau buvo iÅ¡ buto išėję į D. K. sukelto eismo įvykio vietÄ . Kadangi objektyviais įrodymais nenustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vykdant D. K. sulaikymÄ buvo ir kitų asmenų, kurie galėtų nurodyti reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, todėl apelianto skundo argumentas, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, neįvertinus visų D.

K. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, nepagrįstas.

17. Pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Smurtas gali bÅ«ti tyčinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011). Nors nuteistasis skunde teigia, jog nukentėjusiojo nurodomas skausmas kelio srityje nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o skausmo buvimÄ nukentėjusysis galėjo ir simuliuoti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaÅ¡alina D.

K. baudžiamosios atsakomybės. Skunde pagrįstai nurodoma, kad fizinis skausmas yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienas jį patiriantis asmuo suvokia subjektyviai, tačiau trauminį poveikį sukeliantis asmuo, Å¡iuo atveju D. K. neabejotinai suprato tokių savo veiksmų pasekmes bei jų norėjo. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ statutinį valstybės tarnautojÄ â€“ policijos pareigÅ«nÄ , nuteistajam siekiant pasiprieÅ¡inti pareigÅ«no tarnybos pagrindu atliekamiems veiksmams. Tai, kad D. K. sulaikomas buvo agresyvus, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad jį sulaikant turėjo prisidėti budinčiosios dalies pareigÅ«nai bei pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 punktÄ , 24 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai.

Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo agresyvų nusiteikimÄ pareigÅ«nų atžvilgiu ir logiÅ¡kai pagrindžia įvykių sekÄ . Nuteistasis fizinį smurtÄ panaudojo bÅ«damas pakartotinai įspėtas apie galimÄ sulaikymÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, ir toliau elgėsi agresyviai, vengdamas sulaikymo, sėdėdamas ant kėdės, koja, apauta batu, spyrė policijos pareigÅ«nui į kojÄ , tokiu bÅ«du neabejotinai suvokdamas, jog sukels nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir, tokius veiksmus atlikęs siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, tokių veiksmų norėjo, tai yra veikė tyčia.

18. Nors skunde teigiama, jog nuteistojo galimas pasiprieÅ¡inimas mojuojant rankomis ir kojomis pasireiÅ¡kė natÅ«raliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniÅ¡ka neadekvačia reakcija į situacijÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo veiksmai buvo tokio intensyvumo ir pobÅ«džio, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo motyvai tik patvirtina iki Å¡iol iÅ¡liekantį nuteistojo nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į jo prieÅ¡ingais teisei veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – valdymo tvarkos subjektų veiklai.

19. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo atliktų veiksmų nevykdant teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų intensyvumÄ ir pobÅ«dį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, tinkamai įvertino Å¡ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl, pripažindamas apeliantÄ kaltu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti nėra pagrindo. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 20. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o, nustačius, jog apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas pagrįstai, apylinkės teismo paskirtÄ viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda.

21. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. D. K. padarė vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , kuriuo buvo pažeista normali policijos pareigÅ«nų veikla. Skiriant bausmę, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jis veikė tyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos galiojančios. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat tai, jog D. K. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , bedarbis, jam skundžiamu nuosprendžiu skirta Å¡velniausia bausmės rūšis – vieÅ¡ieji darbai, tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo su tokia bausmės rūšimi nesutinkantis, praÅ¡o jÄ pakeisti bauda.

22. BK 46 straipsnyje numatyti vienos iÅ¡ bausmių rūšių – viešųjų darbų skyrimo sÄ lygos. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka, o 8 dalyje numatyta galimybė asmeniui atsisakyti vykdyti viešųjų darbų bausmę net ir nuosprendžiui įsiteisėjus. Å is baudžiamojo įstatymo reikalavimas, suteikiant asmeniui galimybę bet kuriuo metu pareikÅ¡ti, jog viešųjų darbų jis dirbti nesutinka, grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog niekas negali bÅ«ti verčiamas dirbti priverstinį arba privalomÄ jį darbÄ .

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kė. Prokurorui pasiÅ«lius nuteistajam skirti vieÅ¡uosius darbus, jo nuomonė dėl tokios bausmės rūšies paskyrimo nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta. Nors nuteistajam buvo suteiktas paskutinis žodis, tačiau jis, teigdamas, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti arba atnaujinti įrodymų tyrimÄ , dėl prokuroro siÅ«lomos bausmės rūšies ir dydžio nepasisakė.

Vis tik iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis akivaizdžiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšimi. Savo nesutikimÄ jis grindžia tuo, kad yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, turi iÅ¡laikyti du mažamečius vaikus. Kadangi jis 10 metų buvo profesionalus karys, kitos profesijos nėra įgijęs, todėl ketina vykti dirbti į užsienį, kur turi realų darbo pasiÅ«lymÄ , o viešųjų darbų bausmė, kuriÄ jis turės atlikti per 9 mėnesius, kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbant nustatytÄ valandų skaičių, tokiÄ galimybę jam apribos.

24. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2008 m. dirbo Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono JonuÅ¡o Radvilos mokomajame pulke, buvo atleistas iÅ¡ pareigų tik 2017 m. lapkričio 30 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu, o buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Už administracinių nusižengimų padarymÄ paskirtas baudas sumokėjęs, Å¡iuo metu yra registruotas darbo biržoje, o skunde nurodo apie ketinimÄ Ä¯sidarbinti užsienyje. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nesutinka atlikti viešųjų darbų bausmės, todėl jos skyrimas nuteistajam nėra tikslingas, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti D.

K. paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje bausmės rūšį – baudÄ . Atsižvelgiant į aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaujantis BK 61 straipsniu, nuteistajam skirtinas baudos dydis, kuris nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

25. Nors vieÅ¡ieji darbai yra Å¡velniausia iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių rūšių, tačiau, įvertinus tai, jog nuteistasis pats iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jam skirti kitos rūšies bausmę ir nurodė motyvus, dėl kurių viešųjų darbų bausmė, jo teigimu, nepagrįstai sunkintų jo teisinę padėtį, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatymo nuostata nepažeidžiama. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.

K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti: Pakeisti D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymÄ paskirtÄ 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę į 30 MGL dydžio, tai yra 1129,80 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 80 ct) baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. liepos 21 d. 15 val. 00 min. iki 2017 m. liepos 23 d. 13 val. 40 min. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatliktoji paskirtos baudos dalis yra 26 MGL dydžio, tai yra 979,16 Eur (devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 16 ct) bauda. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis Kiškis Rimas Švirinas