2021-06-16 Nr. AB-13164-3-61-3-04278-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-38-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04278-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą D. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2020 pagal pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. gruodžio 19 d. skundu (toliau – ir Skundas 1), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas 1);

2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio mėn. sprendimą Nr. 5-S „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją D. Ž. į pareigas bei atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimo procedūrą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą (toliau – ir vertinimo išvada), kuria pareiškėjo D. Ž. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinimai“, pareiškėjui pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją;

4) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio (toliau – ir Sprendimas dėl tarnybos nepratęsimo); 5) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 6) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui duomenis apie pareiškėjo D. Ž. atžvilgiu atliekamą (ar atliktą) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pirminį ir papildomą patikrinimą, t. y. duomenis apie tokio patikrinimo eigą ir rezultatus, taip pat nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atėmimo ar ribojimą faktinį ir teisinį pagrindą; 7) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D.

Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 8) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D.

Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 9) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl pareiškėjo neteisėto nušalinimo nuo pareigų pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną;

10) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prie bylos pagal Skundą 1 buvo prijungta byla pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 24 d. pateiktą skundą (toliau – ir Skundą 2), kuriuo pareiškėjas reikalavo: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 įsakymą Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“; 2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; 4) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas Skunde 1 nurodė manantis, kad jis neteisėtai ir nepagrįstai Įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų ir nepagrįstai buvo atsisakyta grąžinti jį į pareigas. Pareiškėjas paaiškino, kad iki nušalinimo jis ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigas. Nušalinus nuo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo pabaigos, jam nebuvo pateiktas 2019 m. spalio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2459 „Dėl nustatytų aplinkybių apie Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) D. Ž. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“. Pareiškėjas buvo pasiryžęs grįžti į eitas pareigas po vaiko priežiūros atostogų, paprašė atsakovo leisti tai padaryti nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ar suderinti kitą datą, tačiau atsakovas sąmoningai nepasiūlė jokio sprendimo būdo, taip, pareiškėjo manymu, akivaizdžiai vengdamas grąžinti pareiškėją į pareigas. Atsakovas atsisakė grąžinti pareiškėją į pareigas net ir gavęs pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad šio prašymo turinys nėra aiškus, tačiau siekia formaliai atsirašinėti ir negrąžinti pareiškėjo į pareigas.

4. Pareiškėjas teigė, kad nėra įstatymuose nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų, t. y. pareiškėjas nuo pareigų nušalintas be teisinio pagrindo. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 31 straipsnio 5 dalies, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, tvirtino, kad pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų tik esant šioms kumuliatyvioms sąlygoms: pareigūnui uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; pareigūnas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija; nėra kitų pareigų, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareigūnas galėtų būti perkeliamas, arba pareigūnas nesutinka su tokiu perkėlimu. Tik esant visų šių sąlygų visumai, pareiškėjas galėtų būti teisėtai nušalintas nuo pareigų. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra nurodytų sąlygų. Apie nušalinimą nuo pareigų pareiškėjas sužinojo tik iš žiniasklaidos, o iki to laiko apie nušalinimą vadovybės nebuvo informuotas. Pareiškėjas buvo nušalintas jo net neišklausius ir taip atimant galimybę pateikti paaiškinimus. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas ir Sprendimo dalis, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas, naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

5. Nepaskyrus privalomo pokalbio su tiesioginiu vadovu ir įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant, jo tarnybinė veikla Išvadoje buvo įvertinta „patenkinimai“, tokiu būdu pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, (toliau – ir Aprašas) 26 punkto nuostatas. Pareiškėjas prašė atidėti posėdį, tačiau to atsakovas nepadarė, pažeisdamas ir Aprašo 23 punkte nustatytus terminus.

6. Ginčijama Išvada yra visiškai nemotyvuota, t. y. joje nepateiktas nė vienas motyvas, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys (faktai) ar teisės aktų normos, kuriais remiantis pareiškėjo veikla atitinkamai įvertinta. Išvada neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam administraciniam aktui keliamų, o atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų.

7. Dėl Sprendimo dėl tarnybos nepratęsimo pareiškėjas paaiškino, kad juo buvo nuspręsta nepratęsti jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio, rotacijos komisija vadovavosi pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta tik „patenkinimai“. Pareiškėjo nuomone, Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ir jos pagrindu priimtas rotacijos komisijos sprendimas taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir tarnybos rotacijos procedūros buvo atliktos neteisėtai, taip pat buvo pažeisti VTS įtvirtinti pamatiniai principai – lygiateisiškumo, karjeros, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms.

8. Atsakovo sprendimas nepateikti pareiškėjui prašomos informacijos yra nemotyvuotas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gero viešojo administravimo ir objektyvumo principus. Atsakovas Įsakymu pareiškėją nušalino nuo pareigų motyvuodamas būtent tuo, kad dėl pareiškėjo atliekamas patikrinimas, tačiau pareiškėjui iki šiol nežinoma, dėl kokių aplinkybių atliekamas patikrinimas, taip pat pareiškėjui nesuteikta jokia galimybė pateikti paaiškinimus ar duomenis, susijusius su patikrinimu. Tokiu būdu pareiškėjo teisės buvo nepagrįstai varžomos. Atsakovo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją apie patikrinimą, yra visiškai nemotyvuota.

9. Pareiškėją grąžinus į pareigas, atsakovas turi būti įpareigotas išmokėti jam dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

10. Pareiškėjas Skunde 2 nurodė nesutinkantis su Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo “ (toliau – ir Įsakymas 2) ir 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas 3).

11. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas papildomas patikrinimas dėl jo galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atvykus į pokalbį Imuniteto valdyboje, pareiškėjui buvo įteiktas atsakovo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas dėl tyrimo poligrafu atlikimo, kurio tikslas „patikrinti D. Ž. patikimumą ir tinkamumą darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Sutikdamas pasitikrinti poligrafu, pareiškėjas nurodytu laiku 2020 m. sausio 28 d. 9 val. atvyko į nurodytą vietą. Pareiškėjas sutiko bendradarbiauti ir atsakė į visus klausimus. Pokalbio su pareiškėju prieš testų atlikimą metu buvo įvardintos temos ir aptarti pateiktini klausimai, iš ko paaiškėjo, kad tyrimo poligrafu metu bus tiriamos neapibrėžto laikotarpio aplinkybės (nuo 2012 iki 2015 metų). Pareiškėjas prašė laikytis įstatyme apibrėžtų terminų, kurie nustatyti asmens patikimumui ir tinkamumui vertinti, dėl to tyrimas nebuvo tęsiamas.

12. 2020 m. sausio 29 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 straipsnio 2 dalį klausimai gali būti pateikiami tik už pastarųjų 3 metų laikotarpį (20 p.), todėl negalėjo būti klausimų už 2012, 2013 ir 2015 m. Pareiškėjas paprašė: 1) esant reikalingumui pakartotinai kviesti ir tyrimą poligrafu jo atžvilgiu atlikti teisės aktų nustatyta tvarka – įstatymu apibrėžtose ribose; 2) ištirti šiuo prašymu nurodomas aplinkybes ir spręsti dėl atsakovo Imuniteto valdybos pareigūnų veiksmų teisėtumo; 3) pareiškėjo atžvilgiu nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsakovas 2020 m. vasario 10 d. atsakymu atsakė į pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. prašymą ir nurodė, jog laiko, kad pareiškėjas atsisakė tęsti tyrimą, todėl tyrimas laikomas baigtu. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. vasario 18 d. pakartotinį prašymą dėl tyrimo poligrafu, į kurį atsakovas pateikė atsakymą, jog 2020 m. vasario 18 d. pakartotinis prašymas nenagrinėtinas ir atsiuntė Įsakymą 2, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas nurodė, kad nėra aišku, kodėl pareiškėjas netirtas dėl aplinkybių, dėl kurių sutiko tirtis (aplinkybių, kurios vyko ne anksčiau nei prieš 3 metus). Poligrafo tyrimo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

13. Įsakyme 2 nėra nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių yra atimamas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvada taip pat negali būti laikoma pagrindu iš pareiškėjo atimti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes joje nustatyta, kad išvada negalima. Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad, taikant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą ir atliekant tyrimą poligrafu (melo detektoriumi), galima vertinti apskritai visas aplinkybes, kurios turi įtaką sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Atsakovo 2020 m. sausio 21 d. sprendime dėl tyrimo poligrafu atlikimo nurodyta, kad tyrimas atliekamas vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Atsakovas plečiamai aiškina įstatymo nuostatas. Net baudžiamajai ar administracinei atsakomybei atsirasti yra taikomi senaties terminai, todėl netaikant termino pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą, būtų pažeistas teisinio saugumo ir apibrėžtumo principas. Taip pat negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios jau buvo nustatytos anksčiau kaip prieš 3 metus.

14. Pagal Policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 5-V-635 patvirtintos Psichofiziologinio tyrimo taikymo policijos veikloje instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 8 punktą, tiriamojo nesutikimas, kad būtu taikytas psichofiziologinis tyrimas, negali riboti arba pažeisti jo teisių ir interesų arba sukelti kitų tiriamajam neigiamų padarinių, jei kitaip nenustato Poligrafo naudojimo įstatymas, Taisyklės ar kiti teisės aktai. Tuo tarpu pareiškėjui buvo taikomos neigiamos pasekmės. Pareiškėjui iki šiol nėra žinoma, dėl kokiu aplinkybių iš jo buvo atimtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įsakyme 2 tik nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis atsakovo Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir CSEK) 2020 m. vasario 20 d. posėdžio protokolu Nr. 5 IL(S)-11(RN) (toliau – ir Protokolas), tačiau šis protokolas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Atsakovas tik su atsiliepimu pateikė Protokolą.

15. Vertinant pareiškėjo patikimumo klausimą CSEK, buvo pažeistas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintas 3 metų apribojimas, nes vertintos aplinkybės, vykusios anksčiau nei prieš 3 metus. Protokole pateikiamos (duomenys neskelbtini). Protokolas grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais, daugeliu atvejų teigiama, kad pareiškėjas „galimai“ atliko tam tikrus veiksmus, o kai kuriais atvejais net neatskleistas išvados turinys, o tik nurodyta, kad išvada paremta disponuojama neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo (pvz., (duomenys neskelbtini)). Taip pat neaišku, ar teisėtai panaudoti įrodymai, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, t. y. ar buvo gautos sankcijos jiems rinkti ir leidimai juos panaudoti.

16. Pareiškėjas dėl kai kurių Protokole užfiksuotų epizodų detalizavo, kad Protokole nurodyti pareiškėjo veiksmai ir ryšiai su kitais asmenimis neatitinka tikrovės.

17. Pareiškėjas nurodė, kad Protokole vis minima „Policijos departamento Imuniteto valdyboje turima neviešo pobūdžio informacija“, tačiau ji nepateikta į bylą ir jos patikrinti nėra galimybės. Kaip paaiškėjo teismui pareikalavus atitinkamų duomenų iš atsakovo, duomenys, kuriais atsakovas rėmėsi pareiškėjo patikrinime ir CSEK 2020 m. vasario 20 d. protokole, net nebuvo išslaptinti, taigi, negalėjo būti ir panaudoti. Atsakovas dėl daugelio išreikalautų įrodymų nurodė, kad tokie įrodymai jau yra pateikti byloje kartu su įslaptinta medžiaga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Protokole iš esmės pažodžiui perrašytas J. P. 2020 m. vasario 17 d. teikimas, CSEK vertino duomenis tik formaliai, jų realiai nenagrinėjo. Baigiamojoje kalboje pareiškėjas pažymėjo, kad CSEK posėdis truko tik 3 valandas, per kurias išnagrinėti dar šeši klausimai, prieš posėdį komisijos nariai nesusipažino su priminiais dokumentais, neišklausė įrašytų pokalbių. Taigi narinėjimas CSEK nebuvo objektyvus. Protokole remtasi aplinkybėmis, kurios buvo dar iki pareiškėjo paskyrimo Kauno AVPK vadovu (2015 m. kovo 18 d.), tuo tarpu leidimas dirbti su slapta informacija išduotas dar vėliau (2017 m. rugsėjo 13 d.).

18. Pareiškėjas dėl Įsakymo 3 pažymėjo, kad jame nurodyta, jog jis buvo priimtas atsižvelgiant į Įsakymą 2, vadovaujantis VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 76 straipsnio 5 dalimi, Darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalimi. Įsakymo 2 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjui neleidžiama dirbti dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Taigi akivaizdu, kad Įsakymas 3 atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priimtas būtent dėl to, jog Įsakymu 2 pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Vien tai, kad Įsakymas 2 yra neteisėtas, yra pagrindas panaikinti Įsakymą 3.

19. Atsakovas, pažeisdamas VTS 76 straipsnio 5 dalies nuostatas, pareiškėjui nepasiūlė jokių kitų pareigų. Atsakovas Įsakymu 2 pareiškėjui panaikino tik leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, t. y. pareiškėjui nebuvo panaikinta teisė dirbti su žemesne slaptumo žyma žymima informacija („Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad Įsakymo 3 priėmimo metu nebūtų buvę kitų pareigų, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“ ar žemesne žyma, reikalavimas, į kurias pareiškėją būtų galima perkelti.

20. Atleidžiant pareiškėją buvo pažeisti VTS įtvirtinti pamatiniai principai (lygiateisiškumas, karjeros principas, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms). Atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat išmokėti neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas akcentavo, kad jo atžvilgiu įvyko susidorojimas po to, kai jam žodžiu 2019 m. spalio 27 d. buvo pasiūlyta išeiti į pensiją ir jis nesutiko. Būtent tada pradėta ieškoti priežasčių atleisti pareiškėją iš pareigų. 2019–2020 m. tyrimus ir patikrinimus dėl pareiškėjo atliko atsakovo Imuniteto valdyba, kurios vadovas E. J. iš karto po pareiškėjo nušalinimo nuo Kauno AVPK vadovo pareigų buvo paskirtas laikinai eiti šias pareigas ir vėliau pretendavo jas užimti.

21. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas dėl Skundo 1 nurodė, kad nesutinka su pareiškėju, jog jis negalėjo būti nušalintas nuo pareigų, nes jam nėra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas, nes atliekamas papildomas patikrinimas savaime suponuoja draudimą asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pagal teismų praktiką draudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra imperatyvi pradėto papildomo patikrinimo pasekmė, įtvirtinta įstatyme ir nereikalaujanti atskiro įforminimo. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens vertinimas (sprendimas), kad asmuo negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, nereikalauja atskiro tvarkomojo veiksmo, bet suponuoja jo kitus veiksmus – asmens perkėlimą į kitas pareigas arba nušalinimą nuo pareigų. Visi šie klausimai gali būti išspręsti vienu dokumentu – šiuo atveju Įsakymu dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Atsakovas vadovavosi pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.27 punktu ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, yra asmuo, rengiantis įslaptintą informaciją ir vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija, jis neturi objektyvių galimybių eiti Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors atskiras šios pareigybės funkcijas, nes tai galimai keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir (arba) trikdytų įstaigos veiklą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo būti perkeltas į kitas pareigas arba būti nušalintas nuo pareigų.

23. Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 8 dalimi, asmuo gali būti perkeltas tik į pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Tačiau Kauno AVPK nėra tokių statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi, pareiškėjas privalėjo būti nušalintas.

24. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu buvo nušalintas nuo 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo tos dienos, kurią pareiškėjas turėjo grįžti į tarnybą iš atostogų vaikui prižiūrėti. Sprendimo priėmimo dieną atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie būsimas pateisinamas pareiškėjo neatvykimo į darbą priežastis (sergančio šeimos nario slaugą) bei pareiškėjo ketinimą pratęsti atostogas vaikui prižiūrėti. Pareiškėjo prašymas dėl atostogų vaikui prižiūrėti pratęsimo buvo gautas tik 2019 m. spalio 31 d., todėl pareiškėjui buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki vaikui sukaks dveji metai. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad tol, kol pareiškėjas buvo tikslinėse atostogose vaikui prižiūrėti, Įsakymas dėl jo nušalinimo nuo pareigų laikytinas suspenduotu.

25. Atsakovas nesutiko, kad jis pareiškėjui pateikė tik formalų atsakymą į jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą, policijos įstaigoje gautą 2019 m. lapkričio 21 d., grąžinti jį į pareigas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ar kitos suderintos datos. Pareiškėjo prašyme aiškiai neatskirti jo reikalavimai, todėl policijos įstaiga neturėjo galimybės tinkamai, nerizikuodama pažeisti pareiškėjo teisės į aptariamą socialinę garantiją, išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalies dėl jam suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti nutraukimo. Pareiškėjui buvo pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas, kuriame aiškiai išdėstyta, kad pagal pareiškėjo prašymo kontekstą nėra aišku, ar jis išreiškė prašymą grįžti iš vaiko priežiūros atostogų joms nepasibaigus, t. y. jas nutraukti, ar tik teoriškai domisi galimybėmis sugrįžti (atsižvelgiant į nušalinimo aplinkybes), todėl buvo paaiškinta, kad dėl šios priežasties prašymas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir sprendimas negali būti priimtas.

26. Atsakovas dėl sprendimo atsisakyti suteikti informaciją paaiškino, kad Įsakyme aiškiai nurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, t. y. pradėtas papildomas tikrinimas, tiksliai nurodytos įstatymų nuostatos, kurios yra nušalinimo teisinis pagrindas. Nei VTS 45 straipsnio 3 dalis, nei VTPĮ 17 ar 18 straipsniai nereikalauja, kad paslapčių subjektas informuotų apie priežastis, dėl kurių yra pradėtas papildomas patikrinimas. Jokio teisinio pagrindimo neturi pareiškėjo argumentai, kad prieš priimant atitinkamus sprendimus, jam turėjo būti sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, nes joks nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aktas nenustato paslapčių subjektui, jo įgaliotam asmeniui ar tikrinančiai institucijai tokios pareigos, kaip ir nenustato asmeniui tokios teisės. Teisė inicijuoti papildomų paaiškinimų bei dokumentų pateikimą yra suteikta tikrinančiai institucijai, o ne tikrinamajam.

27. Atsakovas dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo paaiškino, kad pareiškėjo pokalbis įvyko (2019 m. vasario 26 d.) su Policijos generalinio komisaro pavaduotoju, teisės aktų nustatyta tvarka atlikusiu Policijos generalinio komisaro funkcijas, E. Š. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada surašyta 2019 m. vasario 27 d. Pareiškėjas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada pasirašytinai susipažino 2019 m. vasario 28 d. Aprašo 51 punkte nustatyta, kad pareigūnų, kuriems įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, paskutinis jų kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jų tarnybos, einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaiga buvo 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis minėta norma, jo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas privalėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjui pasinaudojus teise į atostogas vaikui prižiūrėti, posėdis neįvyko. Pareiškėjui paaiškinta, kad nepaisant šių aplinkybių, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, jo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2018 m. turi būti atliktas ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, laikotarpio pabaigos, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 18 d. Taip pat paaiškinta, kad, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje jis bus informuotas atskiru raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios, bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo iki 2019 m. lapkričio 2 d., jam pasiūlyta nurodyti jam priimtiną tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio datą (darbo dienomis), bet ne vėlesnę kaip 2019 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie paskirtą posėdžio datą ir turėjo pakankamai laiko jam pasirengti, tačiau į 2019 m. lapkričio 5 d. posėdį neatvyko.

28. Atsakovas nesutiko, kad vertinimo komisijos posėdis turėjo būti atidėtas. Pareiškėjui neatvykus į vertinimo komisijos posėdį, vertinimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad paskirta posėdžio data pareigūnui buvo pranešta iš anksto, bei į tai, kad posėdis kartą jau buvo atidėtas, taip pat bendrą pareigūno elgesį pagal protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, turėjo teisę spręsti, kad pareiškėjo neatvykimo priežastys nėra svarbios. Atsakovas tinkamai vykdė jam tenkančią pareigą dėl Išvados įteikimo pareiškėjui, tačiau jos pareiškėjui įteikti nepavyko dėl jo paties veiksmų, sąmoningo vengimo gauti jam adresuojamą korespondenciją.

29. Atsakovas dėl rotacijos paaiškino, kad Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną. Pareiškėjas į posėdį neatvyko. Rotacijos komisija priėmė siūlymus, vadovaujantis VTS 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nepratęsti pareigūno tarnybos einamose ratuojamose pareigose (nes, atsižvelgiant į pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, kitoks siūlymas negalėjo būti priimtas), papildomai pateikti pareigūnui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir siūlyti jo datą, bet ne vėlesnę kaip 2019 m. gruodžio 16 d., pasirinkti pareigūnui. 2019 m. gruodžio 12 d. el. paštu buvo gautas pareiškėjo įgalioto atstovo, advokato D.

P., pranešimas, kad pareiškėjui priimtina rotacijos komisijos posėdžio data yra 2019 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjo teiginys, kad į pareiškėjo prašymą nebuvo atsižvelgta ir klausimas dėl jo tolesnės tarnybos išspręstas šio posėdžio metu, jam nedalyvaujant, yra nepagrįstas. T. y. klausimas dėl pareiškėjo tolesnės tarnybos iš esmės nebuvo išspręstas, o buvo perkeltas į kitą rotacijos komisijos posėdį. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą posėdžio datą, kitas rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d.

Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas pagal pateiktą sąrašą. Pareiškėjas patvirtino, kad sąrašą yra gavęs, tačiau prašė dar kartą atidėti posėdį. Pasak atsakovo, rotacijos komisija konstatavo, kad pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra baigta, jo tarnybinė veikla už 2018 m. įvertinta „patenkinamai“, rotacijos komisija nevertina pareigūnų tarnybinės veiklos, tik atsižvelgia į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, spręsdama klausimą dėl tolesnės tarnybos rotuojamose pareigose.

Rotacijos komisija nusprendė neatidėti rotacijos komisijos posėdžio pareigūno prašymu ir jo nurodytais pagrindais, tačiau stabdyti rotacijos procedūrą iki papildomo patikrinimo pabaigos. Toks rotacijos komisijas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atsižvelgiant į VTS 32 straipsnio 3 dalį bei Aprašo nuostatas.

30. Atsakovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 6 d. jo prašymu buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti. Šių tikslinių atostogų metu pareiškėjas įgijo darbuotojo, esančio atostogose vaikui prižiūrėti, teises ir pareigas bei socialines garantijas. Darbuotojams, esantiems tikslinėse atostogose vaikui prižiūrėti, nėra mokamas darbo užmokestis, todėl pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

31. Atsakovas dėl pareiškėjo Skundo 2 pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 5-TE-749 „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ buvo priimtas vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 8 dalimi, VTS 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko pareigas, Ž. B. 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5 PR2 2459 „Dėl nustatytų aplinkybių apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. Ž. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“.

32. Pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, savo poziciją ir pan., neturi teisinio pagrindo, nes joks nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aktas nenustato paslapčių subjektui, jo įgaliotam asmeniui ar tikrinančiai institucijai tokios pareigos, kaip ir nenustato tikrinamam asmeniui tokios teisės. Policijos departamento Imuniteto valdyba, vadovaudamasi VTPĮ 18 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 5-S-12616 įteikė pareiškėjui kvietimą atvykti į Policijos departamento Imuniteto valdybą pokalbiui bei paaiškinimo pateikimui.

33. Pareiškėjui buvo asmeniškai įteiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 5-IL-1103 „Dėl tyrimo poligrafu atlikimo“, priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas raštu patvirtino savo sutikimą tirtis poligrafu. Tačiau ikitestinio pokalbio, vykusio 2020 m. sausio 28 d., metu pareiškėjas tęsti tyrimą atsisakė, nurodydamas, kad jo metu negali būti aptariamos aplinkybės, kurios yra senesnės nei trejų metų.

Policijos departamente 2020 m. sausio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame išdėstytas reikalavimas, vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, klausimus teikti tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo ne anksčiau nei prieš trejus metus. Policijos departamento 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 5-S-2062 „Dėl 2020-01-30 prašymo“ pareiškėjui motyvuotai atsakyta, kad jo reikalavimas negali būti tenkinamas, o pareiškėjo pakartotinį prašymą, gautą Policijos departamente 2020 m. vasario 19 d., Policijos departamento 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3637 „Dėl pakartotinio prašymo“ nagrinėti atsisakyta.

VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nenustatyta, kad tikrinimą atliekančios institucijos gali vertinti tik tas aplinkybes, kurios buvo ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Šis terminas reiškia, kad tikrinimą atliekančiai institucijai nusprendus, jog asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, kitas to paties asmens kandidatūros patikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 metų. Tokia pozicija atitinka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išaiškinimą. Administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis nėra analogiška VTPĮ nustatytiesiems suvaržymams.

Pasinaudojus Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teise atsisakyti tęsti tyrimą, jis laikomas baigtu. Specialisto išvada surašyta 2020 m. sausio 31 d., joje konstatuota, kad išvada negalima – nustatyti, ar tiriamasis sakė tiesą ar netiesą, atsakydamas į užduotyje pateiktus klausimus, negalima, nes tiriamasis ikitestinio pokalbio metu savo iniciatyva nutraukė tyrimą. Ši išvada nėra ginčijamų sprendimų pagrindas. Atitinkamas tikrinamojo elgesys yra vertinimo kriterijus pagal aktualią teismų praktiką.

Pareiškėjas turėjo realią galimybę paneigti bet kokias abejones dėl jo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau atitinkamų veiksmų nesiėmė.

34. CSEK, įvertinusi papildomo patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad jie „kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo, taip pat tolesnio jo darbo su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nes pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir taisyklių, palaiko ryšius su prieštaringos reputacijos asmenimis, to teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nedeklaruoja, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad tokius savo ryšius jis slepia, kas kelia grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“. Vertinant asmens patikimumą ir tinkamumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, visiškai neturi reikšmės tai, ar asmuo atskleidė jam patikėtą informaciją subjektams, kurie neturi tokios teisės, ar realizavo ją netinkamai. Taip pat neturi reikšmės ankstesni asmens tarnybinės veiklos vertinimai, apdovanojimai ar pan. Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija priimtas Protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Protokolas yra sudėtinė įsakymo dalis. Papildomo tikrinimo metu pareiškėjas dėl tiriamų aplinkybių buvo apklausiamas tyrimą atlikusiame padalinyje, taip pat tiriamos aplinkybės pareiškėjui buvo pristatytos tyrimo poligrafu metu, dėl jų pareiškėjui buvo pateikiami klausimai ikitestinio pokalbio metu. Protokolas pareiškėjui išsiųstas Policijos departamento 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 5-S-4758 „Dėl išrašo siuntimo“. Taigi, sprendimo motyvai pareiškėjui turėjo būti suprantami ir žinomi.

35. Teismų praktikoje pasisakoma, kad netekus specialiosios teisės, susijusios su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, atsakovas pasirinkimo teisės atleisti ar neatleisti pareiškėjo neturi, įstatyme imperatyviai įtvirtinta atleidimo diena – kita diena po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Todėl panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir konstatavus aplinkybę, kad nėra pareigybių, kurioms nenumatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atsakovas gali ir turi priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas taip pat yra pripažįstamas pagrindu panaikinti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima kitomis slapumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“ pagal aktualią teismų praktiką.

II. 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinę bylą nutraukė dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų: 1) dėl reikalavimo panaikinti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“; 2) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą; 3) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio; 4) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 6) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 7) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; kitą pareiškėjo D. Ž. skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš pareiškėjo į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtų 18,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

37. Teismas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir Įsakymo 1 apskundimo termino pažymėjo, kad sprendimas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo priimtas 2019 m. spalio 30 d. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad atsakovo darbuotojai tą pačią dieną buvo nuvykę į pareiškėjo gyvenamąją vietą įteikti pranešimo apie nušalinimą nuo pareigų, tačiau durų niekas neatidarė, o kitą dieną apie 10 val. pareiškėją rado namuose. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. (kuri kartu su kolega buvo nuvykusi pas pareiškėją) parodė, kad su pareiškėju kalbėjo tarpduryje, pareiškėjui paaiškino, kokį sprendimą nori jam įteikti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti nurodęs, kad priims, kai grįš į tarnybą. Pareiškėjas paaiškino, kad iš žiniasklaidos tuo metu žinojo apie jo nušalinimą nuo tarnybos. Teismo vertinimu, pareiškėjas realiai supažindintas su sprendimu buvo 2019 m. spalio 31 d., tik nuo jo paties valios priklausė, kad pasirinko nepriimti sprendimo, todėl terminas sprendimui apskųsti skaičiuotinas būtent nuo šios datos ir jis pasibaigė 2019 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas, tuo metu, kai kreipėsi į teismą (2019 m. gruodžio 19 d.), jau buvo praleidęs terminą skundui pateikti. Pareiškėjas svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenurodė, rėmėsi tuo, kad sprendimą gavo tik 2019 m. gruodžio 5 d. Tai pat pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau vertindamas kontekstą, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė sprendimą priimti, nėra svarbi priežastis, dėl kurios galėtų būti atnaujintas terminas skundui pateikti. Atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta, teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą 1, taip pat dėl susijusio išvestinio reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas (Skundo 1 reikalavimas), atitinkamai teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Skundo 1 apimtyje).

38. Teismas, pasisakydamas dėl nušalinimo pagrindų, nurodė, kad nepaisant to, jog dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą 1 ši administracinė byla nutraukta, siekdamas įtikinamo teismo sprendimo, pasisakys ir dėl pareiškėjo argumentų iš esmės. Teismas pažymėjo, kad nors Įsakyme 1 nėra atskirai nurodyta, kad dėl papildomo patikrinimo uždraudžiama dirbti ir/ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau tai aišku iš jo turinio. Dėl papildomo tikrinimo kyla privalomos pasekmės; uždraudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat perkėlimas į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė. Vien tai, kad tekste atskirai nėra nurodyta, jog pareiškėjui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nereiškia, kad atsakovas nesilaikė tokios pareigos. Be to, tai akivaizdu iš fakto, kad pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų. Taigi nors Įsakymas 1 formos požiūriu nėra preciziškas, jo adresatui turėjo būti aiški jo esmė, t. y., kad dėl pradėto papildomo patikrinimo yra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjas yra nušalintas nuo pareigų. Teismas iš pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkto nustatė, kad jame nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Pareiškėjo pareigybės aprašyme, be kita ko, 7.27 punkte nustatyta, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą apskrities mastu, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, yra asmuo, rengiantis įslaptintą informaciją ir vykdantis užduotis tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija, pareiškėjas neturėjo galimybių eiti Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors atskiras šios pareigybės funkcijas, nes tai galimai keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir (arba) trikdytų įstaigos veiklą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo būti perkeltas į kitas pareigas arba būti nušalintas nuo pareigų.

39. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo perkelti jį į kitas laisvas pareigas, nes toks klausimas nebuvo sprendžiamas ir jam tai nebuvo pasiūlyta, nustatė, kad, atsakovo teigimu, laisvų statutinių pareigybių, kurioms nebūtų taikomas galimybės dirbti su slapta informacija reikalavimas, pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų metu nebuvo, taip pat jų nebuvo ir vėliau. Visgi VTS ir Valstybės tarnybos įstatymas numato skirtingus pagrindus patekimui į tarnybą, t. y. valstybės tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimui. VTĮ nenumato pagrindo tarnybos santykiams atsirasti tuo pagrindu, kad asmeniui, dirbančiam pagal VTS, uždraudžiama dirbti su slapta informacija. Teismas laikė, kad VTS numato specialią garantiją pareigūnui, kuri ir taikoma VTS reguliavimo ribose, t. y. VTS negali numatyti pagrindų valstybės tarnautojo statusui įgyti, nes tokių santykių nereguliuoja. VTPĮ taip pat nereguliuoja santykių dėl tarnybos santykių atsiradimo ir jo 17 straipsnio 8 dalies norma negali būti aiškinama, kaip sukurianti naują pagrindą valstybės tarnybos santykiams atsirasti. Teismas įvertino, kad esminis klausimas, kuris yra sprendžiamas dėl nušalinimo nuo pareigų dėl papildomo patikrinimo, yra rizikos slaptai informacijai pašalinimas. Šioje stadijoje nėra vertinami ir nušalinamojo paaiškinimai. Būtų nepateisinama, jeigu rizika informacijos saugumui nebūtų pašalinta, o būtų sprendžiami klausimai, susiję su asmens garantijomis būti perkeltam į kitas pareigas. Taigi, klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo galėjo būti sprendžiamas ir atskirai, be rizikos informacijos saugumui. Pareiškėjas nereiškė noro būti perkeltam į valstybės tarnautojo pareigas, nesidomėjo laisvomis pareigybėmis ir galimybėmis jose dirbti. Dėl aptartų motyvų teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo 1 panaikinimo pripažino nepagrįstu iš esmės.

40. Teismas, pasisakydamas dėl atsisakymo grąžinti pareiškėją į pareigas po nušalinimo (dėl atitinkamos Sprendimo dalies teisėtumo), nustatė, kad iš 2019 m. gruodžio 4 d. (Sprendimo) atsakymo yra akivaizdu, jog juo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas, nuo kurių jis buvo nušalintas. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, neturėjo pagrindo grąžinti jį į pareigas, nes papildomas patikrinimas nebuvo baigtas (o tai ir buvo nušalinimo pagrindas). Būtent tokias aplinkybės atsakyme ir nurodė atsakovas. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu buvo išleistas atostogų vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks 2 metai ir į tai buvo atsižvelgta teikiant atsakymą. Šiuo atveju tai, kad atsakymo motyvacijoje atsakovas nurodė, kad prašymas nėra aiškus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė grąžinimui į pareigas. Pareiškėjas vėliau, 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl atostogų vaiko priežiūrai nutraukimo ir 2020 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 5TE-13 pareiškėjui vaiko priežiūros atostogos nuo 2020 m. sausio 6 d. buvo nutrauktos. Pareiškėjas nesiskundžia tuo, kad jo interesus pažeidė vėlesnis vaiko priežiūros atostogų nutraukimas. Atsakovas turėjo teisę ir pareigą reaguoti į paaiškėjusias aplinkybes dėl galimo pareiškėjo nepatikimumo ir kuo greičiau imtis priemonių, kad pareiškėjas negalėtų susipažinti su įslaptinta informacija ir būtų išvengta neigiamų pasekmių. Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad tam tikrą nušalinimo nuo pareigų laiką pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 8 dalį uždraudimas susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija yra imperatyvi papildomo patikrinimo pasekmė, kaip ir nušalinimas nuo pareigų. Pareiškėjas nenurodė, kuo tokia situacija pažeidė jo interesus. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas. Teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas, netenkinamas ir reikalavimas priteisti išmoką už priverstinę pravaikštą (Skundo 1 ribose, t. y. už laikotarpį iki atleidimo iš tarnybos).

41. Teismas, pasisakydamas dėl informacijos teikimo ir su tuo susijusios Sprendimo dalies, pažymėjo, kad nušalinimas nuo pareigų yra privaloma papildomo patikrinimo pasekmė. Šioje stadijoje nėra vertinami pareiškėjo paaiškinimai. Procedūra yra skirta kuo greičiau neutralizuoti informacijos apsaugojimo riziką, kylančią dėl asmens galimo patikimumo trūkumo. Papildomo patikrinimo metu nagrinėjama, ar iš tiesų yra pagrindas asmeniui panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taigi priimant sprendimą dėl nušalinimo nėra privaloma gauti nušalinamo asmens paaiškinimus.

Teismas priminė, kad iš Įsakymo 1 turinio iš esmės buvo aiškus nušalinimo pagrindas, t. y. pradėtas papildomas patikrinimas dėl pareiškėjo ryšių, veiklos ir dalykinių savybių, kurios kelia abejonių. Teisės aktai nenumato, kad asmeniui turėtų būti detaliai atskleisti faktai, sudarantys pagrindą jį nušalinti nuo pareigų. Būtent papildomo patikrinimo metu yra aiškinamasi, ar tokie faktai egzistuoja ir taip pradedama nauja procedūra, kurioje pareiškėjas turi tam tikras teises ir pareigas, ir dėl kurios rezultatų šioje byloje vyksta ginčas.

Iš Skundo 2 argumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas dar iki skundo teismui pateikimo (2019 m. gruodžio 16 d. raštu) buvo tuo klausimu kviestas į pokalbį atsakovo Imuniteto valdyboje. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl galimybės pateikti paaiškinimus labiau susiję su papildomo patikrinimo procedūra ir jos rezultatu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios informacijos apie patikrinimo pagrindą ir eigą nori gauti iš atsakovo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad iš esmės jį tenkintų 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas papildomas patikrinimas, pateikimas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. prašyme nesuformulavo prašymo pateikti šį tarnybinį pranešimą, taip pat nekonkretizavo, kokių kitų duomenų reikalauja (reikalavo nurodyti nušalinimo nuo pareigų teisinį ir faktinį pagrindą). Atsakovas 2019 m. gruodžio 4 d. rašte (Sprendime) dar kartą pakomentavo Įsakyme 1 nurodytus pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindus. Taigi, iš esmės adekvačiai atsakė į pareiškėjo paklausimą, minėto tarnybinio pranešimo nepateikė, nes pareiškėjas jo ir neprašė, iš jo prašymo turinio nebuvo aišku, kad jis siekia gauti būtent šį dokumentą.

Pareiškėjui iš šios bylos prieinama medžiaga, susijusi su papildomu patikrinimu, taigi tokio pareiškėjo reikalavimo aktualumas yra pasibaigęs. Taip pat, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, teikdamas 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą, būtų pažeidęs pareiškėjo interesus. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, taip pat pagrindo tenkinti su tuo susijusius pareiškėjo reikalavimus (įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą (ar atliktą) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pirminį ir papildomą patikrinimą, t. y. duomenis apie tokio patikrinimo eigą ir rezultatus, taip pat nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atėmimo ar ribojimą faktinį ir teisinį pagrindą).

42. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinės veiklos vertinimo, pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi tuo, kad nebuvo atliktas jo vertinamasis pokalbis, o Vertinimo išvada yra nemotyvuota, tuo tarpu atsakovas paaiškino, jog pareikėjo vertinamasis pokalbis įvyko 2019 m. vasario 26 d., buvo surašyta ir pasirašyta vertinimo išvada, su ja supažindintas pareiškėjas, kuris pastabų neteikė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. patvirtino, kad su pareiškėju vertinimo pokalbis vyko 2019 m. vasario 26 d. ryte tarp 8 ir 9 val., paaiškino, kad buvo kalbama apie veiklos organizavimo problemas Kauno AVPK (suirusią statutinę struktūrą, vadovo siekį tiesiogiai dalyvauti atskiruose tyrimuose), rastų šovinių epizodą Kauno AVPK, taip pat įvertintas atliktas psichologinės situacijos Kauno AVPK įvertinimas. Aplinkybę, kad buvo atliekami psichologinio klimato vertinimai, patvirtina ir atsakovo į bylą su 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimais pateiktos tokių tyrimų pažymos (minėtų paaiškinimų 14 priedas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo atvykęs į pokalbį, tačiau, pasak jo, pokalbis truko labai trumpai, nes E. Š. turėjo skubiai išvykti. Teismas įvertino, kad ta aplinkybė, jog prieš tai (7.30–8.15 val.) E. Š. buvo susitikęs su kitu asmeniu (kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktų paaiškinimų ir jų priedų), nepaneigia, kad vėliau vyko pokalbis su pareiškėju. Teisės aktai nenustato, kiek laiko turi vykti vertinimo pokalbis, taip pat išsamaus jo turinio. Teismas įvertino, kad aptarti įrodymai – pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. pasirašytinas susipažinimas su vertinimo išvada, liudytojo E. Š. parodymai, paties pareiškėjo paaiškinimai, kad buvo atvykęs į pokalbį, rodo, kad vertinimo pokalbis įvyko. Vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai ir glaustai nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo veikla kai kuriais aspektais vertinama kritiškai, ypatingai tinkamumas eiti pareigoms ir kvalifikacija. Pareiškėjas nenurodė, su kokias konkrečiais vertinimo rodikliais nesutinka. Taigi, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad vertinimo išvada nemotyvuota.

43. Teismas dėl vertinimo komisijoje (dėl pasiūlytos datos vertinimui) nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog iš pradžių atsakovas jam 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu leido pasirinkti vertinimo komisijoje datą iki 2019 m. lapkričio 18 d., pateikė dokumentą, kuriame nurodyta būtent tokia data, tačiau teismas iš šio dokumento metaduomenų nustatė, jog jis neturi datos ir numerio, nėra pasirašytas. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d. el. dokumento Nr. 5-S-8916 kopiją, kuriame nurodyta, kad siūloma pasirinkti vertinimo datą iki 2019 m. lapkričio 1 d.

Pareiškėjui išsiųstas 2019 m. spalio 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad jo vertinimas vyks 2019 m. lapkričio 5 d. Tuo tarpu pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad pageidautų būti vertinamas 2019 m. lapkričio 18 d., nes į tarnybą planuoja grįžti 2019 m. lapkričio 4 d. ir turės susipažinti su darbo organizavimu jam nesant, naujais teisės aktais. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl ko vertinimas negalėjo būti atliktas 2019 m. lapkričio 5 d., nėra svarbios, nes buvo numatyta veiklą vertinti už praėjusį (2018 m.) laikotarpį, o ne už tą, kurį pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė (vaiko slaugymas) negalėjo būti iš anksto suplanuota ir paaiškėjo jau vėliau. Tuo tarpu atsakovas pateikia svarius argumentus, kad pagal Aprašo 51 punktą pareiškėjo, kaip rotuojamose pareigose esančio pareigūno, vertinimas turėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovas vertinimo komisijoje datą (2019 m. lapkričio 5 d.) paskyrė pagrįstai. Teismas, aptardamas galimybę vertinti pareiškėją komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d., nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaiga yra 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis Aprašu, jo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas privalėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d.

Teismo vertinimu, Aprašo 51 punkte nustatytas terminas nėra naikinamasis, t. y. jį praleidus nebūtų laikoma, kad vėliau vertinimo procedūra negalėtų būti atliekama. Tuo tarpu Aprašo 26 punktas įsakmiai reikalavo, kad tiesioginiam vadovui įvertinus tarnybinę veiklą „patenkinamai“, komisijos posėdyje dalyvautų pareigūnas, kurio veikla yra vertinama. Tuo atveju, kai pareigūnas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas. Aiškindamas Aprašo 26 punkto nuostatą, kad netaikomi 23 punkte nustatyti terminai, teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atskirai nepaminėjus 51 punkto, reikia laikyti, kad jame nustatyti terminai vis tiek turėtų būti taikomi.

Sistemiškai aiškinant Aprašo 26 punkto normą matyti, kad yra nustatytas imperatyvus reikalavimas tam tikrais atvejais pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje, ir numatyta, kad dėl svarbių priežasčių posėdis atidedamas, taip pat išsprendžiama situacija su dėl atidėjimo galimai atsirandančiais prieštaravimais dėl vertinimo terminų (nurodyta, kad 23 punkte nurodyti terminai netaikomi). Būtent 23 punktas nustato vertinimo terminus, įskaitant ir tai, kad pateikiama nuoroda į termino taikymą specialiu atveju (51 punkte). Teismas laikė, kad nuostata dėl terminų netaikymo apima visus atvejus, kai reikia atidėti posėdį, nes kitaip reikėtų laikyti, jog prieštaravimas tarp posėdžio atidėjimo ir vertinimo termino 51 punkte nurodytu atveju lieka neišspręstas.

Teismas iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. SMS žinute iš tarnybinio mobilaus telefono informavo Kauno AVPK viršininko pavaduotoją apie nedarbingumą nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 8 d., taip pat apie nedarbingumą 2019 m lapkričio 5 d. iš minėto telefono SMS žinute informavo ir Personalo administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėją. Atsakovas iš esmės neginčija, kad pareiškėjo nedarbingumas dėl šeimos nario slaugymo gali būti svarbi priežastis.

Dėl aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 5 d., kai vyko vertinimas komisijoje, pareiškėjas slaugė šeimos narį, ginčo nėra. Teismas laikė, kad komisijos posėdis turėjo būti atidėtas ir įvykdytas Aprašo 26 punkte nustatytas reikalavimas pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje. Aprašo 26 punkte numatytas pareigūno dalyvavimas vertinimo komisijoje metu nėra savitikslis ir yra vienas iš pagrindinių elementų, kuris užtikrina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Toks trūkumas negali būti vertinamas kaip formalus, neturėjęs įtakos sprendimo priėmimui.

Teismas įvertino, kad atsakovas netinkamai atliko vertinimą komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d.

44. Teismas, pasisakydamas dėl termino apskųsti Vertinimo išvadą, nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jo vertinimas komisijoje turi vykti 2019 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas tą pripažįsta. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad pareiškėjui personalo ir administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėjas D. K. 2019 m. lapkričio 8 d. siūlė lapkričio 11 d. atvykti ir susipažinti su jo atžvilgiu priimtais dokumentais, įskaitant vertinimo išvadą, tačiau pareiškėjas atsisakė. 2019 m. lapkričio 12 d. registruota pašto siunta pareiškėjui gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsta komisijos vertinimo išvada, tačiau siuntos įteikti nepavyko ir paliktas pranešimas su kvietimu atsiimti siuntą pašte. 2019 m. lapkričio 11 d. 11.21–22 val. į pareiškėjo tarnybinį telefoną naudojant programėlę „What‘s App“ buvo išsiųsta komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. vertinimo išvada. Būtent šiuo telefonu pareiškėjas naudojosi informuodamas apie nedarbingumą ir bendraudamas su personalo ir administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėju D. K. 2019 m. lapkričio 5–8 d. Pareiškėjas, būdamas atidus ir sąžiningas, turėjo pareigą domėtis vertinimo eiga. Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su skundžiama išvada, tačiau vengė tai daryti, o su išvados turiniu susipažino vėliausiai 2019 m. lapkričio 11 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. į teismą su skundu kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl nutraukė bylą dėl reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 m. procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose.

45. Teismas, pasisakydamas dėl rotacijos komisijos sprendimo, nurodė, kad Policijos departamento Personalo administravimo valdybos 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 5-S-11626 „Dėl rotacijos komisijos posėdžio“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. gruodžio 4 d. yra paskirtas Rotacijos komisijos posėdis. Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną, tačiau pareiškėjas į posėdį neatvyko.

Rotacijos komisija, posėdžio metu įvertinusi aplinkybių visumą, pareigūno paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą, taip pat gautą prašymą atidėti posėdį, priėmė siūlymus, vadovaujantis VTS 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nepratęsti pareigūno tarnybos einamose ratuojamose pareigose (nes, atsižvelgiant į pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, kitoks siūlymas negali būti priimtas), papildomai pateikti pareigūnui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir siūlyti jo datą, bet ne vėlesnę kaip 2019 m. gruodžio 16 d., pasirinkti pareigūnui. 2019 m. gruodžio 12 d. el. laišku gautas pareiškėjo atstovo, advokato D.

P., pranešimas, kad pareiškėjui priimtina rotacijos komisijos posėdžio data yra 2019 m. gruodžio 16 d. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginys, jog į jo prašymą nebuvo atsižvelgta ir klausimas dėl jo tolesnės tarnybos išspręstas šio posėdžio metu, jam nedalyvaujant, yra nepagrįstas. Klausimas dėl jo tolesnės tarnybos iš esmės nebuvo išspręstas ir buvo perkeltas į kitą rotacijos komisijos posėdį. Kitas rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas patvirtino, kad sąrašą yra gavęs, tačiau prašė dar kartą atidėti posėdį, kol bus išspręsti jo pateikti prašymai – 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir 2019 m. gruodžio 9 d. prašymas dėl Lietuvos policijoje esamos situacijos ištyrimo bei įvertinimo, adresuotas Ministrui Pirmininkui, vidaus reikalų ministrui ir policijos generaliniam komisarui.

Iš pareiškėjo prašymo teismas nustatė, kad jam buvo žinoma apie rotacijos komisijos posėdį. Tuo tarpu nurodoma priežastis, kodėl reikėtų atidėti rotacijos komisijos posėdį, nėra svarbi, nes pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas ir jo nagrinėjimas ar 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Ministrui Pirmininkui savaime neužkirto kelio nagrinėti pareiškėjo rotacijos klausimo. Be to, pirmasis rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 4 d., o atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d.

Be to, galutinai pareiškėjo rotacijos klausimas buvo sprendžiamas 2019 m. gruodžio 16 d. posėdyje, t. y. į pareiškėjo prašymą dėl posėdžio datos buvo atsižvelgta. Visgi pareiškėjas prašė dar kartą atidėti rotacijos komisijos posėdį – kol bus išspręsti jo kitas prašymas (2019 m. gruodžio 9 d.), adresuotas Ministrui Pirmininkui. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kodėl reikėtų laikyti, kad neatsakius į jo prašymus, negalėjo būti sprendžiamas rotacijos klausimas. Šiuo atveju svarbu, kad pagal VTS 32 straipsnio 3 dalį rotacijos klausimas turėjo būti išspręstas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybos paskirtose pareigose pabaigos (šiuo atveju – iki 2019 m. gruodžio 18 d.).

Teismas atmetė šį pareiškėjo argumentą. Teismas paminėjo, kad pagal VTS 32 straipsnio 3 dalį tolesnį pareigūno tarnybos eigos klausimą sprendžia centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Rotacijos procedūra komisijos sprendimu buvo sustabdyta dėl pradėto papildomo patikrinimo, Policijos departamento generalinis komisaras jokio sprendimo dėl pareiškėjo rotacijos nepriėmė. Taigi, administracinė procedūra dėl pareiškėjo rotacijos nebuvo baigta. Tuo tarpu komisijos sprendimai buvo tarpinio pobūdžio šioje procedūroje.

Atsakovas nepriėmė sprendimų, kurie sukeltų pasekmes pareiškėjui. Skundai dėl tokių sprendimų nenagrinėtini administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio nutraukė. Taip pat tuo pačiu pagrindu teismas nutraukė ir bylos dalį dėl išvestinių reikalavimų (įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose).

46. Teismas, pasisakydamas dėl leidimo panaikinimo ir atleidimo iš pareigų, t. y. dėl galimybės remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis seniau kaip prieš 3 metus ir anksčiau žinotomis aplinkybėmis, nurodė, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas neriboja patikrinimo metu nustatinėti aplinkybes, kurios įvyko seniau nei prieš 3 metus. Alternatyvi sąlyga dėl per pastaruosius 3 metus nustatytų savybių lieka prasminga tuo požiūriu, kad po to, kai nustatomos aptariamos savybės, 3 metus leidimas visais atvejais nebūtų išduotas (taikomas tam tikras „atvėsimo“ terminas).

Teismas nesutiko su aiškinimu, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovui (ar jo vadovybei) buvo arba galėjo būti žinomos kai kurios aplinkybės, kurios galėjo rodyti pareiškėjo neatitikimą leidimui gauti, jomis negalima remtis vertinant pareiškėjo savybes pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytus kriterijus. Pirmiausia, pagal teismų formuojamą doktriną tokiu patikrinimu vertinama, ar neatsiranda rizika, kuri pasireiškia dėl tam tikrų asmens savybių. Negalėjimas remtis aplinkybėmis, kurios jau anksčiau buvo žinomos vadovybei, iš esmės paneigtų tokios rizikos vertinimo galimybes.

Antra, tam tikrų aplinkybių buvimas atsietai nuo kitų (vėliau sužinotų) galėjo būti vertinamas kitaip. Trečia, toks aiškinimas pažeistų viešojo ir individualaus intereso pusiausvyrą, nes galimas ankstesnis aplinkybių ignoravimas neleistų ištaisyti padėties, kurioje yra rizika dėl informacijos saugumo. Teismas, pasisakydamas dėl poligrafo naudojimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės iš tų, kurias buvo ketinama tirti poligrafu, išeina už tokio tyrimo ribų. Teismo vertinimu, tiriant poligrafu ketinta tirti aplinkybes apie pareiškėją, jo pateiktus duomenis apie save ar savo aplinką.

Teismas pažymėjo, kad papildomo tikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. teikė duomenis apie save ir savo aplinką, todėl laikytina, kad poligrafu tirti duomenys neišėjo už sprendimo atlikti tyrimą poligrafu ribų. Tyrimo poligrafu eiga ir pareiškėjo elgesys jos metu vertinti bendrame įrodymų kontekste kaip papildomi įrodymai. Teismas, pasisakydamas dėl leistinumo naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis, nurodė, kad leidimo panaikinimas nėra atsakomybės taikymas, o asmens pasitikėjimo ir patikimumo vertinimas. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma VTPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad asmens tikrinimui gali būti naudojami kriminalinės žvalgybos duomenys.

Ši įstatymo nuostata reiškia, kad asmens vertinimas negali būti pagrindu imtis kriminalinės žvalgybos priemonių, tačiau gali būti vertinama jau turima kriminalinės žvalgybos informacija. Šiuo atveju teismas laikė, kad atsakovas kriminalinės žvalgybos priemonėmis nerinko duomenų asmens patikimui įvertinti, bet naudojosi jau turima informacija.

47. Toliau teismas vertino aplinkybes, nurodytas Protokole.

48. (duomenys neskelbtini).

49. (duomenys neskelbtini).

50. (duomenys neskelbtini).

51. (duomenys neskelbtini).

52. (duomenys neskelbtini).

53. (duomenys neskelbtini).

54. (duomenys neskelbtini).

55. (duomenys neskelbtini).

56. (duomenys neskelbtini).

57. (duomenys neskelbtini).

58. (duomenys neskelbtini).

59. (duomenys neskelbtini).

60. (duomenys neskelbtini).

61. (duomenys neskelbtini).

62. Teismas apibendrino, kad surinktų domenų visuma (pareiškėjo elgesys aptartose situacijose bei tyrimo poligrafu metu) duoda pakankamą pagrindą neigiamai išvadai dėl pareiškėjo sąžiningumo, patikimumo, pareigingumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, užėmė aukštas pareigas – Kauno AVPK (duomenys neskelbtini), jis yra atsakingas už visą šios policijos įstaigos veiklos organizavimą, jam keliami atitinkami moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai, dėl ko esant bent menkiausiam pagrindui abejoti pareiškėjo patikimumu, įstaigos veikla taptų realiai nefunkcionali. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), pareiškėjas neatitiko patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų, kurie suteiktų pagrindą pakankami pasitikėti pareiškėju, todėl leidimas pareiškėjui buvo panaikintas pagrįstai.

63. Teismas, pasisakydamas dėl svarstymo CSEK procedūros, nustatė, kad atsakovo įsakymu buvo sudaryta CSEK, o įvertinęs bylos aplinkybes apie CSEK procedūrą, teismas padarė išvadą, kad leidimo panaikinimo procedūra buvo teisėta, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą 2.

64. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nurodė, kad teismas negali už viešojo administravimo instituciją atlikti tokio veiksmo. Be to, teismas vertino, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes jeigu būtų patenkintas reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas, asmuo būtų grąžintas į iki tol buvusią padėtį, t. y. būtų laikoma, kad jis leidimą turi, todėl teismas administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.

65. Teismas, pasisakydamas dėl atleidimo iš pareigų (Įsakymo 3), nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys rodo, jog 2020 m. vasario 25 d. nebuvo laisvų nei karjeros valstybės tarnautojų, nei statutinių pareigybių, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas turėti teisę dirbti su slapta informacija (šiame sprendime jau pasisakyta, kad perkėlimas į valstybės tarnautojo pareigas būtų negalimas). Pareiškėjo teiginys, jog buvo panaikintas tik leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, bet nepanaikino leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas rėmėsi VTPĮ 17 straipsnio 3 dalimi, taip pat VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Panaikinus leidimą ir nesant kitų laisvų pareigų, į kurias būtų galima perkelti pareiškėją, atsakovas negalėjo niekaip kitaip pasielgti, kaip tik atleisti pareiškėją iš pareigų. Įsakyme 3 nurodyti faktai ir aplinkybės, teisės normos, kuriomis remtasi priimant įsakymą. Įvertinęs ginčijamo Įsakymo 3 turinį, teismas laikė, kad Įsakymas 3 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo 3 dalis, aiškumo požiūriu adekvačiai jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjo teiginiai, kad su juo buvo siekiama susidoroti, remiasi subjektyviu pareiškėjo vertinimu ir yra neapgrįsti įrodymais. Taigi nėra pagrindo panaikinti Įsakymą 3. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl Įsakymo 3, atmetė ir su juo susijusius išvestinius reikalavimai (įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas; įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką).

III.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė, be kita ko, prijungti prie bylos pateikiamus rašytinius įrodymus; tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas praleido Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ ir/arba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvados apskundimo terminus – tokius terminus atnaujinti; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundų reikalavimus tenkinti:

1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“;

2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas bei atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimo procedūrą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „patenkinimai“, pareiškėjui pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją;

4) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio;

5) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“;

6) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 7) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; 8) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 9) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 m. procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose; 10) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose; 11) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;

12) priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

13) priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo Įsakymo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados apskundimo termino, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas be teisinio pagrindo, nes nebuvo įstatymuose nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų; teismas pažeidė VTS 31 straipsnio 5 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies nuostatas. Nors teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo atliktas netinkamai, dėl ko išvada turėjo būti panaikinta, o atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, tačiau vietoje to šioje dalyje teismas bylą nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė. Teismo sprendime atsakovo Rotacijos komisijos Sprendimas 2 nepagrįstai įvertintas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui ir šioje dalyje byla nepagrįstai ir neteisėtai nutraukta. Buvo paneigti Konstitucijos 25 straipsnio, VAĮ 2 straipsnio 17 punkto, 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir su tuo susijusi pareiškėjo teisė gauti informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą.

68. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, sprendime neįvertino, jog pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą ir pareiškėjo atleidimą iš tarnybos atsakovas įvykdė visiškai neobjektyviai ir nepagrįstai, aiškiai pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tuo pagrindu priimtas atsakovo Įsakymas 2 negali būti laikomas teisėtu, turi būti panaikintas, inter alia dėl šių priežasčių: 1) teismas sprendime ir atsakovas negalėjo remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis prieš specialaus leidimo išdavimą arba seniau kaip 3 metai iki patikrinimo bei atsakovo anksčiau žinotomis aplinkybėmis; 2) teismas neįvertino pareiškėjo atžvilgiu sukurtų kaltinimų dirbtinumo, objektyvaus ir nešališko tyrimo atsakovo įstaigoje nebuvimo; 3) teismas tinkamai neanalizavo CSEK posėdžio 2020 m. vasario 20 d. protokole užfiksuotų tariamų pareiškėjo pažeidimų ir juos neteisingai įvertino; 4) teismas sprendime pats konstatavo, kad daug CSEK 2020 m. vasario 20 d. protokole nurodytų pažeidimų epizodų nepasitvirtino, tačiau vis tiek ėmėsi už atsakovą ir CSEK vertinti kitus pažeidimų epizodus ir jų įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui, o ne grąžino šiuos trūkumus pašalinti atsakovui; 5) teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų reikalavimus dėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinktos informacijos naudojimo ir vertinimo administracinėje byloje; nepaisė to, kad atsakovas byloje nepateikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje reikalaujamų prokuroro sutikimų (sankcijų), kurios yra būtinos norint išslaptinti ir panaudoti žvalgybinę medžiagą tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, kas daro šių duomenų panaudojimą pareiškėjo atžvilgiu negalimą; 6) teismas neįvertino byloje esančių duomenų dėl CSEK pateiktos informacijos apie pareiškėją neobjektyvumo ir šališkumo, bei pareiškėjo klausimo nagrinėjimo CSEK neobjektyvumo ir šališkumo; 7) teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas dėl įslaptintos medžiagos laikymo įrodymais administracinėje byloje; 8) teismas padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo tyrimo poligrafu teisinės reikšmės ir įtakos šiai bylai.

69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Įsakymas 2 yra naikintinas, todėl jo pagrindu priimtas Įsakymas 3 taip pat turėjo būti panaikintas, kaip neturintis teisinio pagrindo (VAĮ 3 str. 2 p., 8 str. 1 d.), o pareiškėjas turėjo būti grąžintas į vidaus tarnybą jo buvusiose pareigose. Atsakovas ir bylą nagrinėjęs teismas pažeidė VTS 76 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią prieš atleidžiant pareiškėją iš tarnybos VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, pasiūlyti jam kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“, reikalavimas. Teismo sprendimu nepagrįstai atmesti pareiškėjo reikalavimai, panaikinus ginčijamus atsakovo sprendimus, įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

70. Atsakovas atsiliepime, kartodamas savo atsiliepimo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat aiškiai motyvuotas.

IV. 71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi (toliau – ir LVAT Nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

72. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes ir ABTĮ nuostatas (29 str., 30 str., 103 str. 8 p.), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas vengė priimti jam teikiamus sprendimų nuorašus, kad atsakovas savalaikiai juos pareiškėjui teikė, žodžiu ir elektroninėmis priemonėmis apie juos savalaikiai informavo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, kadangi pareiškėjas sprendimus teismine tvarka užginčijo tik 2019 m. gruodžio 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl jų nuginčijimo.

73. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nėra procesinių prielaidų revizuoti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvados teisėtumą bei pagrįstumą kitais aspektais, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, yra nevertinami bei neteikiami į juos atsakymai.

74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi VTS 45 straipsnio 3–7 dalių nuostatomis, konstatavo, kad atsakovo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl grąžinimo į pareigas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., atitiko VTS 45 straipsnio 3-7 dalių reikalavimus, nes dar buvo nepasibaigęs pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis.

75. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes dėl įslaptintos informacijos pareiškėjui nepateikimo, taip pat atsižvelgęs į VTPĮ nuostatas (VTPĮ 20 str. 4 d.) konstatavo, kad minėtos informacijos pareiškėjui pateikimas bei atsisakymas teikti kitokio pobūdžio informaciją, atitiko VTPĮ reikalavimus bei nepažeidė nagrinėjamu laikotarpiu (2019 m. lapkričio 18 d. – 2019 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjo teisių į informacijos apimtį ir pobūdį, kurią jis tuo metu galėjo gauti, bei užtikrino jo teisę žinoti apie pradėtą jo atžvilgiu patikrinimą, taip pat pareiškėjui buvo užtikrinta ir teisė pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

76. Pasisakydamas dėl bylos nutraukimo ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas įvertino teisinį reguliavimą (VTS 32 str. 3 d. ir 7 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašo 15–21 punktai) ir nurodė, kad šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareigūnui teisines pasekmes sukelia centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimas, kuriuo yra išsprendžiamas pareigūno tolesnės tarnybos atitinkamose pareigose, pasibaigus jo rotacijos laikui, klausimas, o ne rotacijos komisijos atitinkamo pobūdžio pateiktas pasiūlymas centrinės statutinės įstaigos vadovui dėl tolesnės pareigūno tarnybos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ginčijamo Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo statusą, t. y., kad šis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o tuo pačiu negali būti bylos nagrinėjamos teisme dalyku (ABTĮ 103 str. 1 p.).

77. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl Įsakymo 2, teismas apžvelgė teisinį reguliavimą (VTPĮ 17 str. 2 d. 20 p., 20 str. 1 d. 4 p.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas išaiškino, kad Leidimo panaikinimą tiesiogiai reglamentuoja VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, o ne VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas. Tačiau ši teisės norma (VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas) savo dispozicijoje nenustato Leidimo panaikinimo sąlygų, ir nukreipia į VTPĮ 17 straipsnio 2 dalį, įskaitant ir jos 20 punktą. Todėl aiškinant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas Leidimo panaikinimo aspektu, svarbi yra pirmoji šios teisės normos dispozicijoje nustatyta sąlyga, numatanti, kad Leidimas neišduodamas (šiuo atveju panaikinamas), kai tikrinimo metu nustatomos atitinkamos aplinkybės, neribojant laike šių aplinkybių atsiradimo fakto. Leidimo panaikinimo atveju antroji sąlyga yra neaktuali, nes kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo nustatomos aptariamos aplinkybės yra besąlyginė vada panaikinti Leidimą, todėl yra negalima situacija, kad esant tokiam sprendimui asmuo dar galėtų 3 metus turėti Leidimą ir pan. Teismas konstatavo, kad toks išaiškinimas paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Leidimo panaikinimo atveju, VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatos draudžia tikrinti aplinkybes, susijusias su asmens patikimumu už ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį ir pan.

78. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įrodymus ištyrė išsamiai ir visapusiškai, juos įvertinęs nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, dalį pareiškėjui inkriminuotų veikų paneigė (pvz., „abonentinio“ mokesčio mokėjimas pareiškėjui; dėl neteisėto asmenų įdarbinimo ir kt.), kitą dalį pripažino pagrįsta. Aptartų įrodymų visumos analizė duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, yra pagrįstos išsamiu ir visapusišku byloje surinktų įrodymų ištyrimu, atitinkančiu įrodymų vertinimo taisykles, todėl kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, jų detaliai nebekartoja. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, kiek tai susiję su CSEK procedūrų teisėtumu.

79. Vadovaudamasis Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatomis (5 str. 2 d. 1 p., 10 str.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai, atsisakant bendradarbiauti, atliekant tyrimą poligrafu, nustatytų faktų kontekste vertinti, kaip neigiamai apibūdinantys tiriamą asmenį, sustiprinantys abejones jo sąžiningumu, patikimumu ir lojalumu.

80. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atlikta priešinga vidaus tarnybos interesams veikla, tenkinant kitų asmenų interesus, darant įtaką kitiems pareigūnams, turėti ar turimi ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais, vengimas apie tai tirtis poligrafu, yra tos VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto sudėtį kvalifikuojančios aplinkybės, kurios patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl pareiškėjo veiksmų yra kilusi grėsmė pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o tuo pačiu paneigia ir priešingus šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

81. Pasisakydama dėl Įsakymo 3 teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant iš esmės analogiškus teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja VTĮ 49 straipsnio 1 dalis (iki 2019 m. sausio 1 d. buvusi VTĮ 43 str. 1 d.) konstatuota, kad ši teisės norma neįpareigoja valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti ne su valstybės tarnautojo statusu susijusį darbą.

82. Teisėjų kolegija akcentavo, kad aptartas teisinis reglamentavimas paneigia priešingus šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovas jam turėjo pasiūlyti užimti ir kitas pareigybes, dirbamas pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautoju, kurioms nėra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pan.

83. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu policijos įstaigose nebuvo tokių vidaus tarnybos pareigybių, kurių aprašyme nebuvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Visa tai lemia, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu nebuvo sąlygų, kurios pareiškėjui suteiktų teisę į garantiją, numatytą VTS 76 straipsnio 5 dalyje, o atsakovui sukurtų pareigą šią garantiją taikyti pareiškėjo atžvilgiu.

84. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti G. S., S. S. ir D. V.

V. 85. Pareiškėjas D. Ž. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-2411-438/2021 ir perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

85.1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl asmens teisės į teismą, realaus asmens teisių gynimo.

85.2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl administracinio teismo pareigų ir vaidmens (aktyvumo) administracinėje byloje.

85.3. Teismai pažeidė pareigūno nušalinimo nuo pareigų pagrindus ir tvarką, įtvirtintus VTS (31 str. 5 d., 45 str. 1 d. 2 p.) ir VTPĮ (17 str. 8 d.), nukrypo nuo susijusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4780-790/2017 suformuotos praktikos.

85.4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl principų ir kriterijų, kuriais viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis;

85.5. Teismai pažeidė kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančias Aprašo normas (8 ir 26 p.), VAĮ nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui (3 str. 2 p., 8 str. 1 d.), nukrypo nuo susijusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

85.6. pažeidė VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, nustatančią leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindą, Instrukcijos 8 punktą. Susijusi teismų praktika Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-33-342/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5285-556/2018 ir šioje byloje yra nevienoda; bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019, 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-20-556/2017, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-641/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-575-475/2012, 2004 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-7-1148/2004, 2007 m. gegužės 4 d. nutartyje byloje Nr. N-62-883-07, 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019;

85.7. Teismai pažeidė kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinktos informacijos išslaptinimą ir panaudojimą reglamentuojančią Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo susijusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

85.8. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime suformuotos praktikos dėl įslaptintos medžiagos laikymo įrodymais administracinėje byloje;

85.9. Teismai pažeidė pamatinius vidaus tarnybos principus, įtvirtintus VTS (3 str. 1 d. 2 p., 5 p., 7 p.).

86. Atsakovas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo yra tas, kad bylą nagrinėję teismai ginčo dalyje dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, panaikinimo tariamai pažeidė VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintą materialinės teisės normą ją taikydami bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aiškinant ir taikant šią teisės normą kitose administracinėse bylose.

87. Pasisakydamas dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto normos dalies dėl 3 metų termino taikymo ir aiškinimo, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikino ir atleidimo šiuo pagrindu, atsakovas nurodo, kad:

87.1. Policijos departamentas šioje byloje yra išsamiai išdėstęs ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas klaidingai ir subjektyviai interpretuoja VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto normą. Šioje normoje nustatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto norma nenustato, kad tikrinimą atliekančios institucijos gali vertinti tik tas aplinkybes, kurios buvo ne anksčiau kaip prieš 3 metus. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtinta, kad turi būti nustatyta, jog šiuo metu asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tačiau įvykių, kuriais remiantis konstatuojama, kad šiuo metu asmeniui yra nustatytas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindas, atsiradimo laikas nėra svarbus ir ribojamas. Aptariamoje normoje nustatytas 3 metų terminas reiškia, kad tikrinimą atliekančiai institucijai nusprendus, jog asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, kitas to paties asmens kandidatūros patikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 metų, t. y. tokiam asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas anksčiau kaip po 3 metų, nevertinant, ar ankstesnio patikrinimo metu nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai šiuo metu vis dar kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, ar ne. Taigi, atliekant asmens tikrinimą institucijos privalo vertinti visas aplinkybes ir faktus, kurie turi įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.

87.2. Išdėstyta pozicija dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo atitinka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išaiškinimą. Vadovaujantis VTPĮ 12 straipsnio 3 dalies 6 punktu, viena iš šios komisijos funkcijų yra rekomendacijų, išaiškinimų ir metodinės pagalbos paslapčių subjektams teikimas. Taigi, priešingai nei interpretuoja pareiškėjas, vertinant tikrinamo asmens patikimumą, turi būti vertinami visi asmens biografijos faktai, kiti duomenys apie asmenį ir jo aplinką, neribojant jų laike, nes tokie faktai, duomenys ir aplinkybės, be kita ko, charakterizuoja asmens savybes, atskleidžiančias asmens patikimumą ir grėsmes patikėtos informacijos saugumui. Taigi, nei VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto turinyje, nei kituose aktualiuose teisės aktuose nėra nustatyta senaties terminų asmens savybėms, kitai veiklai ar ryšiams, ar kitoms su asmeniu susijusioms aplinkybėms, ar faktams, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Atliekant patikrinimą vertinama tik tai, ar atitinkami veiksniai šiuo metu kelia grėsmę patikėtos informacijos saugumui ar ne, neatsižvelgiant į jų atsiradimo laiką. Pirmosios instancijos išaiškinimas, kuriam pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra tinkamas ir pagrįstas.

87.3. Pareiškėjo nurodomoje byloje (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-33-342/2018) teismas pasisakė visiškai kitame aplinkybių kontekste nei vertinamas šioje byloje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas 3 metų terminą taikė vertindamas ne pareigūno, bet asmens, su kuriuo jis bendravo, asmenybę, ir sprendė, kad vien šio asmens teistumas, buvęs daugiau nei prieš 5 metus, nesudaro pagrindo jį vertinti kaip asmenį, su kuriuo pareigūno ryšys kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Taigi, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skirtingų aplinkybių ir atlikto jų vertinimo pobūdžio negali būti traktuojamas nei kaip aktualus precedentas, nei juo labiau kaip suformuota teismų praktika.

87.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje, kaip minėta, išsamiai pasisakė tiek dėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų, tiek pateikė paties apeliacinio teismo kolegijos detalų VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto normos taikymo vertinimą ir išaiškinimą.

87.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje šią teisės normą aiškino plečiamai, nes pateiktas aiškinimas vertintinas, kaip paremtas lingvistiniu, sisteminiu, teleologiniu teisės normų aiškinimo būdu.

87.6. Teismai VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto vertinimą pateikė, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Tai, kad pareiškėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ir (ar) interesus byloje nustatytas aplinkybes vertina kitaip, nereiškia, kad teismai jas vertino netinkamai ir (ar) nukrypo nuo aktualių teismų išaiškinimų.

87.7. Pareiškėjo papildomo tikrinimo metu nustatytos ir įrodytos jo asmens savybės, ryšiai, kitos aplinkybės, jų visuma yra reikšmingi faktoriai ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad, pareiškėjui nepanaikinus teisės susipažinti su įslaptinta informacija, galėtų kilti grėsmė visuomenei reikšmingiems interesams. Todėl policijos generalinis komisaras, pripažinęs nepasitikėjimą pareiškėju, privalėjo panaikinti jam teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

87.8. Vertinant pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo toliau teikiamus argumentus dėl tyrimo poligrafu teisinės reikšmės šioje byloje, spręstina, kad atitinkami argumentai siejami su aptartu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto aiškinimu, t. y. pareiškėjo interpretacija, jog papildomo tikrinimo metu negali būti vertinamos aplinkybės, faktiškai įvykusios anksčiau nei prieš 3 metus, atitinkamai, pasak pareiškėjo, šios aplinkybės negali būti ir tyrimo poligrafu objektas. Pripažinus pareiškėjo argumentus dėl 3 metų „senaties“ taikymo nepagrįstais, atmestini ir atitinkami argumentai dėl tyrimo poligrafu teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir plačiau dėl jų nepasisakytina, tačiau dar kartą akcentuotina, kad tyrimo poligrafu išvada nėra šioje byloje ginčijamų sprendimų pagrindas.

88. Pasisakydamas dėl įslaptintos informacijos, kaip įrodymų byloje, vertinimo ir išslaptintos informacijos naudojimo papildomo patikrinimo metu, atsakovas nurodo, kad:

88.1. Atsižvelgiant į tai, jog įslaptinti dokumentai nėra vieninteliai pareiškėjo nepatikimumo įrodymai, taip pat tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su praktiškai visa skundžiamą sprendimą pagrindžiančia medžiaga, nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant bylą jos šalių procesinė padėtis buvo nelygiavertė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą. Pateiktos neįslaptintos medžiagos turinys leidžia aiškiai nustatyti skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus ir atitinkamai sudarė pareiškėjui galimybę tinkamai pasirengti gynybai.

Be to, ABTĮ 6 ir 7 straipsniuose nustatyta, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu; vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Taigi, pareiškėjo teisė į tinkamą bylos išnagrinėjimą, be kita ko, užtikrinta bylą nagrinėjančiam teismui betarpiškai susipažinus su įslaptinta informacija (priešingai nei prašyme atnaujinti procesą teigia pareiškėjas, visi įslaptinti dokumentai teismui buvo pateikti) ir ją įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai pasibaigia šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas arba išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įslaptinta informacija išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Vadovaudamasis pastarąja norma, Policijos departamentas byloje yra teikęs paaiškinimus, kad Policijos departamentas iš esmės negali spręsti klausimo dėl dalies įslaptintų dokumentų, pateiktų teismui, išslaptinimo, kadangi Policijos departamentas nėra atitinkamos informacijos rengėjas.

Dėl kitos dalies įslaptintų dokumentų, pateiktų teismui, kurių rengėjas yra Policijos departamentas, išslaptinimo, Policijos departamentas pasisakė, kad jų išslaptinti nėra galimybės, kadangi nustatytas įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs bei nėra išnykęs įslaptinimo tikslingumas (gali būti atskleista slaptai bendradarbiaujančių asmenų tapatybė bei pakenkta vykdomiems tyrimams). Policijos departamentas taip pat yra pažymėjęs, kad papildomo patikrinimo metu dalis informacijos jau buvo išslaptinta, esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams, atitinkami dokumentai pateikti byloje ir, kaip minėta, pareiškėjas galėjo su jais (t. y. praktiškai visa skundžiamą sprendimą pagrindžiančia medžiaga) susipažinti, nustatyti skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus ir tinkamai pasirengti gynybai.

88.2. Pareiškėjas, ginčydamas įslaptintos informacijos vertinimą byloje, tuo pačiu ginčija ir išslaptintos informacijos naudojimą. Nurodo, kad atsakovas tariamai net tris kartus buvo teismo įpareigotas pateikti šiuos naudojamos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo dokumentus – prokuroro sutikimus ir kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimus, tačiau šių išreikalautų įrodymų taip ir nepateikė bei nepaaiškino nepateikimo motyvų. Teikia vertinimą, kad dėl to (nesant prokuroro sutikimų) atitinkama kriminalinės žvalgybos informacija papildomo patikrinimo metu apskritai negalėjo būti naudojama, kadangi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad:

„Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.“ (redakcija iki 2020 m. kovo 31 d.). Teigia, kad priimant teismų sprendimus, negavus šių bylai itin reikšmingų duomenų, buvo akivaizdžiai pažeista minėta materialinė teisės norma. Atsikertant į šiuos pareiškėjo teiginius, visų pirma paminėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl išslaptinimo dokumentų nepateikimo neatitinka faktinių bylos nagrinėjimo aplinkybių.

Policijos departamentas į bylą pateikė visus informacijos išslaptinimo dokumentus: Policijos departamento 2020 m. vasario 15 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto Nr. 5-IL-2753, kuriuo buvo išslaptinti Policijos departamento Imuniteto valdybos Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, nuorašą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. sausio 30 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto Nr. 38-IL426, kuriuo buvo išslaptinta Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymos Nr. 38-29 (DS)-4167-RN „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės policijos įstaigose“ dalis, nuorašą ir kt. susijusius dokumentus.

Policijos departamentas atkreipė dėmesį, kad minėtuose aktuose yra aiškiai nurodytas informacijos išslaptinimo pagrindas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantis, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs (o ne pareiškėjo minima Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Paaiškino, kad, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, kai nustatytas informacijos įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, tačiau įslaptinimo tikslingumas jau yra išnykęs, informacija išslaptinama tik ją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu (ne prokuroro sutikimu ar pan.).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, kuria klaidingai vadovaujasi pareiškėjas, reglamentuoja informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinimą, tai yra tik tuos atvejus, kai kitaip nei nagrinėjamu atveju lygiagrečiai yra sprendžiamas asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas. Taigi, pareiškėjas be pagrindo vadovaujasi nagrinėjamam ginčui netaikytina teisės norma ir atitinkamai reiškia nepagrįstus, nekvalifikuotus reikalavimus dėl „prokurorų sutikimų“ išreikalavimo.

Vėlgi, priešingai nei teigia pareiškėjas, dėl šių jo teiginių ir keliamų abejonių išsamiai bei aiškiai pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

89. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindų ir tvarkos, atsakovas nurodo, kad:

89.1. Pareiškėjas painioja draudimą tikrinamam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo metu ir tokios teisės atėmimą, atlikus papildomą patikrinimą.

89.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs ir konstatavęs, kad atliekant papildomą patikrinimą paslapčių subjekto vadovui (jo įgaliotam asmeniui) kyla pareiga tikrinamam asmeniui uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tuo atveju, kai šis asmuo negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelti į kitas pareigas arba nušalinti nuo pareigų, t. y. pagrįstai pradėjus asmens patikrinimą, uždraudimas tikrinamam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei jo perkėlimas į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė, įtvirtinta įstatyme ir atitinkamai nereikalaujanti atskiro įforminimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas minėtus atsakovo argumentus, teigia, kad aptartose bylose yra susiklosčiusi visai kita situacija, todėl atsakovo argumentai neva yra nepagrįsti, ir tuo pačiu pats nurodo analogiškus teismų sprendimus, kaip įrodymą, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo šiose bylose suformuotos teismų praktikos. Policijos departamento vertinimu, pareiškėjo pozicija neaiški, dviprasmiška, argumentai nesuprantami. Policijos departamento įsitikinimu, aptartose bylose nustatytos nušalinimo nuo pareigų įforminimo aplinkybės visiškai atitinka nustatytąsias nagrinėjamoje byloje, o jose pateikti išaiškinimai yra akivaizdūs. Todėl bylą nagrinėję teismai tinkamai ir pagrįstai aiškino teisės aktų reikalavimus ir taikė teismų praktiką.

89.3. Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą apskrities mastu, įslaptintos informaciją rengimą ir užduočių, tiesiogiai susijusių su įslaptinta informacija, vykdymą, todėl Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) negalėdamas pats dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija įstatymu uždraudus jam tą daryti papildomo patikrinimo metu, iki papildomo patikrinimo pabaigos negalėjo toliau eiti šių pareigų ir atitinkamai privalėjo būti perkeltas į kitas pareigas arba būti nuo pareigų nušalintas. Policijos departamentas taip pat yra išsamiai pasisakęs ir laikosi pozicijos, kad perkelti pareiškėjo į kitas pareigas nebuvo galimybių.

89.4. Teisinis reglamentavimas paneigia priešingus šiuo klausimu pareiškėjo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovas jam turėjo pasiūlyti užimti ir kitas pareigybes, dirbamas pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautoju, kurioms nėra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pan.

90. Pasisakydamas dėl terminų skundui paduoti bylos dalyje dėl reikalavimų panaikinti sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų bei išvadą dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, atsakovas nurodė, kad atsakovas pareiškėją apie priimtus sprendimus ne tik informavo žodžiu, bet ir ėmėsi visų įmanomų bei protingų priemonių juos pareiškėjui įteikti asmeniškai, paštu, elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi atsakovas tinkamai vykdė ir atliko jam tenkančią pareigą dėl sprendimų įteikimo pareiškėjui, tačiau jų įteikti nepavyko tik dėl paties pareiškėjo veiksmų, sąmoningo vengimo gauti jam adresuojamą korespondenciją. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai taikė tą teismų praktiką, kuri yra aktuali pagal byloje individualiai nustatytas faktines aplinkybes, tai yra praktiką dėl asmens žinojimo, kad jo atžvilgiu yra priimtas individualus teisės aktas, jo aktyvumo tai žinant ir atitinkamo veikimo ar neveikimo. Todėl spręsti, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl „smulkių formalaus pobūdžio trūkumų“ ir pan., nėra faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi ši teismų praktika kokybiškai yra skirtinga ir, kaip minėta, pagal individualiai nustatytas faktines aplinkybes šioje byloje neaktuali.

91. Pasisakydamas dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų, atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad įrodymai – pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. pasirašytinas susipažinimas su vertinimo išvada, liudytojo E. Š. parodymai, paties pareiškėjo paaiškinimai, kad buvo atvykęs į pokalbį ir kita, rodo, kad vertinimo pokalbis faktiškai įvyko. Atsakovas pabrėžia, kad byloje pateikti dokumentai aiškiai įrodo, kad pareiškėjui buvo žinoma paskirta jo tarnybinės veiklos vertinimo data, o jo neatvykimas į posėdį nustatytu laiku nebuvo sąlygotas netinkamo informavimo. Policijos departamentas procesiniuose dokumentuose taip pat yra išsamiai pasisakęs dėl motyvų nustatant posėdžio datą.

92. Pasisakydamas dėl teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, dubliuojantys tiek skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinio skundo argumentaciją, dėl kurių išsamiai pasisakė abiejų instancijų teismai, yra ne tik nepagrįsti, bet ir parodo, kad pareiškėjas iš esmės siekia peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turėdamas tikslą iš naujo nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 93. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

94. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012).

95. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2174/2014)

96. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri neturėtų tapti „užslėpta apeliacija“. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laivių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tą nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės. Aukštesnių teismų teisė atnaujinti procesą turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti teismines klaidas, tačiau ne siekiant, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 p.; Rosca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 p.; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 p.; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 p.).

97. Proceso atnaujinimas nėra įprastinė teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuriai esant, teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui pakanka asmens nesutikimo dėl tokio procesinio sprendimo (pvz., apeliacija). Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė proceso stadija, kurios metu peržiūrimi įsiteisėję teismo sprendimai, kreiptis dėl proceso atnaujinimo galima tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Proceso atnaujinimas galimas bylose užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atnaujinti procesą galima tik įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis yra būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-47-602/2018, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-108-552/2016).

98. Pareiškėjas D. Ž. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, tačiau, kaip minėta (žr. šios nutarties 96–97 p.), aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės (dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, dėl pareiškėjo atsisakymo tirtis poligrafu reikšmės, dėl tarnybinio vertinimo) ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus. Tai – ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva.

99. Procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

100. Siekdamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-161-552/2020 procesą pareiškėjas nurodo, kad teismai pažeidė pareigūno nušalinimo nuo pareigų pagrindus ir tvarką, įtvirtintus VTS (31 str. 5 d., 45 str. 1 d. 2 p.) ir VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje, taip pat pažeidė kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančias Aprašo normas (8 p. ir 26 p.), VAĮ nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui (3 str. 2 p., 8 str. 1 d.), pažeidė VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, Instrukcijos 8 punktą, be to, pažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, taip pat pažeidė pamatinius vidaus tarnybos principus, įtvirtintus VTS (3 str. 1 d. 2 p., 5 p. ir 7 p.).

101. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, sprendžia, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog teismai pažeidė pareigūno nušalinimo nuo pareigų pagrindus ir tvarką, įtvirtintus VTS (31 str. 5 d., 45 str. 1 d. 2 p.) ir VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje, iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos bylos faktines aplinkybes, t. y., ar ginčo laikotarpiu buvo neužimtos kitos pareigos į kurias galėjo pretenduoti pareiškėjas ir kt. Akcentuotina, kad LVAT Nutarties 80 punkte konstatuota, jog „nėra procesinių prielaidų revizuoti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvados teisėtumą bei pagrįstumą kitais aspektais, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, yra nevertinami bei neteikiami į juos atsakymai.“ Taigi, iš LVAT Nutarties aiškiai matyti, kad Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinami iš esmės, kadangi pareiškėjas praleido terminą Įsakymui apskųsti, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Įsakymo neteisėtumu ir nurodytu teisės normų pažeidimu šiuo atveju nėra vertinami.

102. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas teiginius, jog buvo pažeistos Aprašo normos (8 p., 26 p.,) ir Instrukcijos 8 punktas, taip pat sieja iš esmės su faktinių aplinkybių vertinimu iš naujo.

103. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą taip pat teigia, kad buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos informacija apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota turto tyrimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą atlikti. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį pareiškėjo argumentą, pažymi, kad nurodyta teisės norma reglamentuoja informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinimą ir jos ir panaudojimą konkretiems tikslams – tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, tai yra kitiems atvejais, nei nagrinėjamu, kai duomenų išslaptinimo pagrindu buvo VTPĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantis, kad įslaptinta informacija išslaptinama, kai išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs (o ne pareiškėjo minima Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas nepagrindė savo atsikirtimų apie duomenų surinkimo legalumą (duomenys surinkti neteisėtai ir atitinkamais neteisėtai surinktais duomenimis paremti skundžiami atsakovo sprendimai yra nepagristi ir neteisėti, todėl sprendimus turėjo panaikinti, tačiau to nepagristai nepadarė), yra paneigti LVAT Nutarties 105–106 punktuose. Kaip minėta, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos.

104. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad teismai netinkamai išaiškino VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš LVAT Nutarties (100–102 p.) matyti, kad teismai, aiškindami šią normą, išsamiai pagrindė savo poziciją, įvertino pareiškėjo teiginius dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-33-342/2018 pateikto išaiškinimo. Pareiškėjo teiginiai, jog teismai šioje byloje minėtą normą išaiškino plečiamai yra nepagrįsti, nes iš nurodytų procesinių sprendimų matyti, kad išaiškinimas paremtas lingvistiniu, sisteminiu, teleologiniu teisės normų aiškinimo būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog buvo padarytas akivaizdus materialiosios teisės normos pažeidimas.

105. Įvertinusi tai, kad nenustatyta jokių materialiųjų teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti pamatiniai vidaus tarnybos principai, įtvirtinti VTS (3 str. 1 d. 2 p., 5 p., 7 p.).

106. Pareiškėjas taip pat siekia atnaujinti procesą ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu – procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

107. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, Nr. P822-81/2010, Nr. P143-154/2011, Nr. P-86-822/2015, Nr. P-97-502/2015, Nr. P-106-525/2015, ir kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

108. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjas teigia, jog teismai, nagrinėdami šią bylą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nurodytą teiginį pareiškėjas grindžia šiais aspektais:

108.1. Teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl asmens teisės į teismą, realaus asmens teisių gynimo (2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-629-602/2019);

108.2. Teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl administracinio teismo pareigų ir vaidmens (aktyvumo) administracinėje byloje (administracinėje byloje (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1238/2009), dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo kriterijų (2018 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-509-525/2018, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-525-575/2018).).

108.3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-4780-790/2017 suformuotos praktikos (dėl pareigūno nušalinimo nuo pareigų pagrindų ir tvarkos);

108.4. Nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-185/2013 suformuotos praktikos dėl principų ir kriterijų, kuriais viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis;

108.5. Nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (2013 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-1229-13, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2124-13, 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011) dėl reikalavimų administraciniam aktui;

108.6. Suformuota praktika dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto aiškinimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-33-342/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5285-556/2018 ir šioje byloje yra nevienoda; bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo praktikos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019, 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-20-556/2017, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-641/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-575-475/2012, 2004 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-7-1148/2004, 2007 m. gegužės 4 d. nutartyje byloje Nr. N-62-883-07, 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).

108.7. Teismai nukrypo nuo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškinančios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

108.8. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime suformuotos praktikos dėl įslaptintos medžiagos laikymo įrodymais administracinėje byloje.

109. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 108 punkte nurodyti procesiniai sprendimai, priimti bylose, kuriose bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintos faktinės aplinkybės, nėra tapatūs (iš esmės panašūs) LVAT Nutartimi nagrinėtos bylos dalykui ir vertintoms faktinės aplinkybėms.

110. Teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali, nėra pagrindo vertinti, ar teismų sprendimai nagrinėjamoje byloje atitinka šį teisinį reguliavimą.

111. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl suformuotos praktikos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto kontekste, pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodyta LVAT Nutartyje, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra pavesta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Įvertinęs tai, kad tarp pirmosios instancijos teismų sprendimų yra kolizija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė nurodytos normos išaiškinimą, t. y. įvykdė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje jam nustatytą pareigą. Pareiškėjo teiginiai, kad LVAT Nutartyje be argumentų pritarta pirmosios instancijos teismo išaiškinimui yra visiškai nepagrįsti, nes iš LVAT Nutarties (100–101 p.) aiškiai matyti, jog teismas argumentuotai ir išsamiai išaiškino aktualios normos turinį.

112. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT Nutartyje nurodė, kad informacijos gautos kriminalinės žvalgybos priemonėmis teisėtumą bei jos surinkimą anksčiau nei buvo pradėtos pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir tikrinimo procedūros, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie šios informacijos išslaptinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog LVAT Nutartyje nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime suformuota praktika dėl įslaptintos medžiagos, kaip įrodymo, panaudojimo.

113. Papildomai akcentuotina, kad pareiškėjo argumentai ir pateikti procesiniai sprendimai dėl Įsakymo ir Išvados neatitikimo teismų praktikai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, šių aktų vertinimas iš esmės nebuvo atliktas, nes bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimus panaikinti nurodytus aktus buvo nutraukta.

114. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė