37db967f-e2cd-4334-9fd5-9637736059dc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-523-324/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08697-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 78.2.1; 121.21; 125.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. K. ir atsakovės R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-454/2012 pagal A. K. ir E. K. ieÅ¡kinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei bankui Snoras dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, atsakovės R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes, pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises ir priteisti jai 500 Lt vertės automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 75 100 Lt vertės 2 kambarių butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teises ir priteisti jam 37 300 Lt vertės gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37 600 Lt vertės 0,0477 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt iki jos pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise Å¡ių lėšų tvarkytoja atsakovę, nustatyti nepilnametės dukros E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove.

Atsakovė R. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytÄ Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametei dukrai E. K. iÅ¡laikymÄ , mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 5 000 Lt kompensacijÄ moralinei žalai atlyginti, pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , atsakovei priteisiant 37 600 Lt vertės 0,0477 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 39 030 Lt vertės gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priteisiant 75 100 Lt vertės 2 kambarių butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Nutraukė (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatė nepilnametės dukros E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. K. po 350 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011 m. birželio 9 d. iki dukros pilnametystės, pavedė atsakovei uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros E. K. priteistomis lėšomis, padalino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtÄ , ieÅ¡kovui natÅ«ra priteisiant butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei natÅ«ra priteisiant 0,0477 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 27 500 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, Å¡ios sprendimo dalies vykdymÄ atidedant 6 mėnesiams, priteisė atsakovei automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei iÅ¡ Å¡alių – po 11,55 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Ä®vertinęs santuokos metu atliktus turto pagerinimo darbus, sprendė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytini bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktini į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä . Vadovaudamasis nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr. L-11-30, konstatavo, kad atsakovei priteistinų gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 127 000 Lt, o ieÅ¡kovui priteistino buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 72 000 Lt.

Sprendė, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei priteisus turtÄ natÅ«ra, Å¡alys viena kitai turėtų iÅ¡mokėti kompensacijÄ už tenkančiÄ kito sutuoktinio turto dalį. Nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 36 000 Lt, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui – 63 500 Lt, skirtumas tarp kompensuojamų dalių yra 27 500 Lt, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui. Konstatavo, kad Å¡iuo metu esanti ieÅ¡kovo turtinė padėtis neleidžia iÅ¡ jo priteisti atsakovės praÅ¡omos iÅ¡laikymo sumos nepilnametei dukrai pagal jos poreikius, kad ir kokie tie poreikiai bÅ«tų.

Atsižvelgęs į Å¡alių nepilnametės dukros poreikius, į ieÅ¡kovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ (yra darbingas), pažymėjęs, kad atsakovei, pas kuriÄ lieka gyventi dukra, tenka ir kasdienė jos priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, tačiau ir ji, bÅ«dama darbinga, turėtų stengtis Å¡alinti savo sunkios turtinės padėties priežastis ir vienodai prisidėti prie iÅ¡laikymo, sprendė, kad, siekiant patenkinti bent minimalius dukros poreikius, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas materialinis iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, kasmet iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (LR CK 3.194 str., 3.196 str., 3.208 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. K. ir atsakovė R. K. nurodo, jog sprendimo dalys dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžio ir kompensacijos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisimo neteisėtos ir nepagrįstos. Nevertinta pateikta E. K. poreikių lentelė, įrodanti, kad dukrai per mėnesį reikia apie 1 416 Lt, įrodymai, patvirtinantys didesnio iÅ¡laikymo dydžio reikalingumÄ . Lietuvoje nuolat kyla bÅ«tiniausių maisto produktų, degalų, aptarnavimo ir kitų paslaugų kainos, todėl atsakovei  nepakanka priteistos 350 Lt sumos iÅ¡laikyti 15 metų paauglę dukrÄ .

Nevertinta, kad mergaitė yra paauglė, aktyviai sportuoja, lanko rankinį. Dėl to susidaro papildomos iÅ¡laidos (sportinė apranga, kuprinė, sportiniai kostiumai, iÅ¡laidos vykstant į varžybas ir pan.), siekiančios mažiausiai 150 Lt per mėnesį. Dukra taip pat lanko skautų bÅ«relį, dėl kurio atsakovė iÅ¡leidžianti apie 100 Lt per mėnesį. Dukros maitinimui atsakovė iÅ¡leidžia apie 15 Lt per dienÄ (su maitinimusi mokykloje), t. y. apie 450 Lt per mėnesį. Visa apranga įvairių sezonų metu, batai, vidutiniÅ¡kai per mėnesį kainuoja apie 250-300 Lt.

Mokyklos reikmenims, knygoms, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, pratyboms atsakovė vidutiniškai išleidžia apie 100 Lt per mėnesį. Taip pat atsakovė patiria išlaidų vaistams, dantų taisymui, higienos reikmenims, kirpyklai, draugų gimtadieniams, filmams, koncertams ir pan. Dukrai mokymuisi reikalingas kompiuteris, internetas, už kuriuos taip pat reikia mokėti. Nevertinta, kad atsakovė viena augina neįgalų (širdies, intelekto sutrikimas) sūnų iš pirmosios santuokos – V. V., kuris yra ir tik 20 procentų darbingas.

Nevertinti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, įrodantys, kad mergaitė turi specialių poreikių. Nuo 2004 metų jai diagnozuotas stuburo iÅ¡krypimas, todėl dukrai rekomenduojami masažai, mankÅ¡ta, procedÅ«ros, baseinas. Pateikta pažyma taip pat patvirtina, kad dukra buvo pasitempusi deÅ¡inės kojos čiurnÄ , todėl atsakovė turėjo papildomų iÅ¡laidų. Netinkamai vertinta ieÅ¡kovo turtinė padėtis. IeÅ¡kovas yra jaunas, darbingas asmuo, turintis galimybę teikti iÅ¡laikymÄ dukrai.

Atsakovė iÅ¡ savo gaunamų pajamų Å¡iuo metu neturi galimybės nupirkti dukrai visų reikalingų daiktų ir pilnai patenkinti jos poreikius. Jeigu tėvas nesugeba iÅ¡laikyti savo vaikų, yra galimybė priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ turtu. IeÅ¡kovui yra priteistas 72 000 Lt vertės dviejų kambarių butas. Neatsižvelgta, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti ieÅ¡kovui priteistos 27 500 Lt kompensacijos. Atsakovė uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį, iÅ¡laiko dukrÄ , neįgalų sÅ«nų, todėl priteistai kompensacijai sumokėti ji bÅ«tų priversta parduoti namÄ ir atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu ieÅ¡kovas, o tai reikÅ¡tų protingumo ir teisingumo principų nepaisymÄ .

Nepagrįstai 72 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Santuokos metu minėtame bute nebuvo atlikti jokie pagerinimo darbai, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo. Nepagrįstai nurodyta, kad neliko bendrų patalpų, buvo įrengta virtuvė. Bendrų patalpų neliko atsakovei įgijus visÄ butÄ , o virtuvės įrengimas apsiribojo spintelių pastatymu prie sienos. 1998 m. kovo 19 d. Å¡alys santuokoje įgijo 0,44 dalis Å¡io buto su ½ dalimi bendro naudojimo patalpų.

KitÄ buto dalį, atsakovė buvo įgijusi iki santuokos 1993 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, už investicinius čekius, todėl Å¡io buto dalis laikytina atsakovės asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Kaunas Real Estate“ atlikto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad 44/100 dalių vertė yra 28 000 Lt. Taigi santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalintina dalis sudarė 44/100, 28 000 Lt vertės. Nevertinta, kad 0,0477 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktas 2006 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu lengvatine tvarka už 3 131,37 Lt.

Dėl to nepagrįstai, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atsakovei Å¡is žemės sklypas priteistas kaip 45 000 Lt vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012 konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje vieno iÅ¡ dalijamų objektų – namų valdos žemės sklypo – vertė turėjo bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į Å¡io turto įgijimo bÅ«dÄ bei specifinę paskirtį, t. y. į aplinkybę, jog Å¡iame sklype stovi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypas buvo įsigytas iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis už nominaliÄ kainÄ .

Dėl to žemės sklypas turėjo bÅ«ti vertinamas 20 000 Lt. Neatsižvelgta, kad, net sudarius turto balansÄ su teismo nustatyta 45 000 Lt žemės sklypo verte, visa santuokoje įgyto turto vertė yra 155 000 Lt (82 000+45 000+28 000). Tokiu atveju kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tektų po 77 500 Lt. IeÅ¡kovui priteisus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jis gautų turto už 72 000 Lt (byloje nėra ginčo dėl buto vertės), o kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti 5 500 Lt. Žemės sklypÄ Ä¯vertinus 20 000 Lt, bendro turto vertė turėtų bÅ«ti 130 000 Lt (82 000+20 000+28 000).

Tokiu atveju kiekvienai Å¡aliai tektų po 65 000 Lt. Sprendžiant turto padalijimo klausimÄ ir iÅ¡ atsakovės priteisiant 27 500 Lt kompensacijÄ , netaikytos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nors buvo visos sÄ lygos nukrypti nuo lygių dalių principo. Su atsakove liko gyventi paauglė nepilnametė dukra, kuriÄ atsakovė viena prižiÅ«ri, iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi. Atsakovė turi neįgalų suaugusį sÅ«nų, kuris turi daug sveikatos problemų (Å¡irdies, psichikos). Rekonstruojant gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos sÅ«naus V.

V. piniginės lėšos. Byloje nustatyta, kad padalijamas namas yra trijų kambarių, vaikai yra skirtingų lyčių, todėl yra siektina, kad kiekvienas iÅ¡ jų turėtų atskirÄ gyvenamÄ jÄ erdvę – kambarį. Dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su atsakove, Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrÄ turtÄ . PraÅ¡o pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo E. K. dydžio ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukrai E. K. iÅ¡laikymÄ , mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo (2011 m. birželio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 27 500 Lt kompensacija už atsakovei tenkančiÄ didesnę turto dalį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad Å¡iuo metu dėl savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų nėra pajėgus mokėti didesnį iÅ¡laikymÄ nei nurodyta ieÅ¡kinyje. Iki Å¡iol teikė dukrai iÅ¡laikymÄ po 250 Lt kas mėnesį, papildomai jai duodavo pinigų, Å¡iÄ aplinkybę apklausos metu pripažino atsakovė ir nepilnametė dukra. Atsakovė gauna didesnes pajamas nei ieÅ¡kovas: ji gauna 800 Lt atlyginimÄ , papildomai užsidirba pardavinėdama kosmetikÄ , gauna 1 000 Lt pajamas už buto nuomÄ .

IeÅ¡kovas gauna minimalų atlyginimÄ , turi iÅ¡laikyti (duomenys neskelbtini) gimusiÄ dukrÄ A. K., neranda geriau apmokamo darbo dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje, be to, paÅ¡lijo ieÅ¡kovo sveikata. Didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai A. K. skiria jos motina E. R., turinti du nepilnamečius vaikus iÅ¡ pirmosios santuokos, kadangi atsakovo pajamos nepakankamos. Atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neįrodo jos turimų iÅ¡laidų dukrai iÅ¡laikyti. Atsakovė teismo posėdžio metu nepaaiÅ¡kino, kaip vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia daugiau, nei gauna pajamų.

Dukros poreikių tenkinimui atsakovė galimai skiria apie 700 Lt. Nepateikti komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai, todėl nepagrįstai teigiama, kad dukters dalis su maistu sudaro 500 Lt per mėnesį. Nepagrįstai 350 Lt suma dukros iÅ¡laikymui priteista nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Mokėdamas dar didesnį iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovas pažeis kito vaiko teisėtus interesus. Nepagrįstai pripažinta, jog visas gyvenamasis namas įgytas santuokoje, nes buvo perstatytas.

Visi statiniai pastatyti ir darbai atlikti nuo 1920 m. iki 1992 m., t. y. iki santuokos. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad žemės sklypo vertė yra 37 600 Lt, o apeliaciniame skunde Å¡io sklypo vertę mažina. Žemės sklypo vertė yra 45 000 Lt, namo vertė 80 000 Lt, kiemo statinių 2 000 Lt, t. y. namų valdos vertė yra 127 000 Lt. Atsakovei iÅ¡ Å¡io turto tektų tik 20 000 Lt, nes dalintina yra tik ½ gyvenamojo namo dalis. Tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvendamos santuokoje Å¡alys, kaip sutuoktiniai, pasigerino gyvenimo sÄ lygas (atliko kosmetinį remontÄ , dažė ar tapetavo kambarių sienas, perklojo grindis, pakeitė langus), negali bÅ«ti laikoma esminiu turto pagerinimu. 1998 m. nusipirkę dar vienÄ kambarį, įsirengę atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ , įsivedę dujas, įsirengę atskirÄ virtuvę ir taip sukÅ«rę atskirÄ turtinį vienetÄ , Å¡alys iÅ¡ esmės padidino bendrabutyje esančio buto vertę.

Atsakovės nurodytas turto padalinimo bÅ«das neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, LR Konstitucijoje nustatytų teisės normų. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovė nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principų dalijant turtÄ . Be to, ji prieÅ¡ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė tokio reikalavimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimÄ reglamentuojančius įstatymus, nustatydamas lygias sutuoktinių turto dalis, bei nusprendė apie ieÅ¡kovo neiÅ¡galėjimÄ teikti nepilnamečiam vaikui 500 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ . Dėl turto padalijimo Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė. IeÅ¡kovas neįrodinėjo atlikęs Å¡io buto pagerinimo darbus patalpų remonto bÅ«du, tačiau rėmėsi notariÅ¡kai patvirtintu sandoriu, įrodančiu, jog, gyvenant santuokoje, 1998 m. kovo 19 d. buvo įsigytos papildomos 0,44 dalys (18,79 m2) Å¡io bÅ«sto.

Tai paneigia apeliantės argumentÄ , kad visÄ butÄ nupirko tik ji. Kadangi Å¡iuo sandoriu įgytos buvusios bendrabučio tipo namo bendrojo naudojimo patalpos tapo ženklia pagal plotÄ ir naudojimo paskirtį buto dalimi – virtuve, vonia ir koridoriumi (tai nustatyta iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir buto vertinimo ataskaitos duomenų), kurių, kaip atskirų vienetų, iki tol bute nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl turto, kuris yra vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, šį turtÄ iÅ¡ esmės pagerinus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog 0,0477 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš valstybės išpirkto 2006 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu lengvatine tvarka už 3 131,37 Lt, vertė 45 000 Lt netinkamai nustatyta, remiantis UAB „Real estate“ atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr.L-11-30 (pažymoje nurodoma, kad šio turto rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės nustatymo metodu, t.y. palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas vertinimo atlikimo metu).

Formuodama teismų praktikÄ , sprendžiant dėl lengvatinėmis sÄ lygomis įgyto turto (žemės sklypo) vertės nustatymo, kai tai yra susiję su piniginės kompensacijos priteisimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010 pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, yra nurodžiusi, kad, natÅ«ra paskyrus tokį žemės sklypÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, sklypo vertė turėjo bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į Å¡io turto įgijimo bÅ«dÄ bei specifinę paskirtį, t. y., be kitų aplinkybių, į tai, jog sklypas buvo įsigytas iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis už nominaliÄ kainÄ , kuri neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės, nes nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sÄ lygomis.

Apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje byloje prie atsakovei paskirto gyvenamojo namo esantis žemės sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis, kuri, atsižvelgiant į dydį bei paskirtį, negalėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės teisinės apyvartos objektas, tačiau prieÅ¡ingai, nei nustatyta nurodomoje kasacinio teismo byloje, namų valda nėra apeliantės asmeninė nuosavybė. NamÄ paskyrus apeliantei, žemės sklypo dislokacijos vieta ir su tuo susijusi jo vertė neabejotinai turi reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jame esančio nekilnojamojo turto vertei.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė pripažino, kad žemės sklypas yra vertas 37 600 Lt. Tai ji grindė analogiÅ¡ku UAB „Real esatate“ pažymai įrodymu – vieÅ¡ojoje erdvėje patalpintais VÄ® Registrų centras duomenimis apie vidutinių rinkos verčių nustatymÄ pagal turto unikalų numerį. Laikantis Å¡io principo teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Real estate“ atliktas konkretaus turto vertinimas yra tikslesnis, tuo labiau, kad apeliantė neginčija tuo pačiu vertinimu nustatytos gyvenamojo namo kainos.

Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės ji sutiko, jog žemės sklypo vertė bÅ«tų ne nominali ir ne jokiais duomenimis nepagrįsta skunde minima 20 000 Lt kaina, o vidutinė rinkos vertė. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dalintino turto vertę – 127 000 Lt – pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimÄ , nepasisakė dėl t. 1 b.l. 155 iÅ¡dėstyto atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kininio reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių, dalijant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Sutiktina su apeliante, kad Å¡is jos praÅ¡ymas liko neiÅ¡nagrinėtas ir kad byloje yra nustatytos dvi sÄ lygos CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikymui – aplinkybė, kad su atsakove liko gyventi paauglė dukra, kurios iÅ¡laikymui ieÅ¡kovas skyrė tik po 250 Lt kas mėnesį, todėl atsakovei teko ir tenka didžioji iÅ¡laikymo ir kitokio rÅ«pinimosi bendru vaiku naÅ¡ta, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas ir ieÅ¡kovo neginčytas faktas, jog pagal turtinę padėtį atsakovė negali realiai iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui priteistos 27500 Lt kompensacijos.

Apeliantė pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ , priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančiÄ dalį kompensacijÄ pinigais, bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti iÅ¡ jo priteistÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Apeliantė uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį, iÅ¡laiko dukrÄ , rÅ«pinasi savo suaugusiu neįgaliu sÅ«numi.

Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad, esant tokioms aplinkybėms, net ir iÅ¡dėsčius 27500 Lt dydžio piniginės kompensacijos sumokėjimÄ Å¡eÅ¡eriems mėnesiams, jai sumokėti atsakovė bÅ«tų priversta realizuoti priteistÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu ieÅ¡kovas. Tai reikÅ¡tų ne tik protingumo ir teisingumo principų nepaisymÄ , tačiau ir nepilnametės Å¡alių dukters interesų pažeidimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatydamas lygias turto dalis, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė 3.123 straipsnio pirmosios dalies nuostatų, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis).

Vadovaujantis nurodytais argumentais, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad nėra Å¡alių ginčo dėl turto padalijimo natÅ«ra, nustatytina, kad pagal Å¡alims natÅ«ra priteisto turto vertę (127 000 Lt ir 72 000 Lt) ieÅ¡kovui skirtina 36 procentai, atsakovei – 64 (63,81) procentai viso turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl iÅ¡laikymo dydžio Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, sprendžiant apie nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydį, nustatytina iÅ¡laikymui bÅ«tina pinigų suma (pirmosios instancijos teismas jos nenurodė) ir tėvų galimybės tokį iÅ¡laikymÄ suteikti. Atmestini apeliantės argumentai, jog dukters iÅ¡laikymui per mėnesį ji iÅ¡leidžia apie 1 416 Lt. Apeliantė neįrodė nei tokio dydžio iÅ¡laidų, nei jų bÅ«tinumo. Visų pirma, ji nenuginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie negalimas didesnes, nei pajamos, iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

Antra vertus, vadovaujantis apeliantės apskaičiavimu, vien mokykliniams reikmenims per metus vaikui reikėtų 1200 Lt, o aprangai – apie 3000-3600 Lt. Tokio dydžio iÅ¡laidos nėra realiai pagrįstos, t.y. byloje nėra įrodymų apie kas mėnesį vaikui perkamas mokyklines priemones už 100 Lt ir aprangÄ bei kosmetikÄ už 250-300 Lt, kasmet perkamus riedučius už 80 Lt, kasmėnesines iÅ¡laidas gyvÅ«nams po 50 Lt (pastarosios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bÅ«tinų vaikui iÅ¡laikyti). Sutiktina su apeliante, jog turi bÅ«ti įvertinti byloje įrodyti nuolatiniai specialÅ«s vaiko poreikiai, susiję su stuburo korekcija, kojos gydymu (vaistai, vitaminai), aktyviu sportavimu, su mokymusi ir paauglio laisvalaikiu (užsiėmimais jÅ«rų skautų bÅ«relyje) susijusiais poreikiais bei elementariais kasdieniais poreikiais.

Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas iÅ¡laidas maistui ir komunalinėms iÅ¡laidoms (500 Lt), į jos vidutinį uždarbį (1000 Lt), pripažinimÄ , jog papildomai užsidirba prekiaudama kosmetika, kad dukrÄ iÅ¡laikyti padeda jos mama (apeliantės sÅ«nus yra pilnametis, gaunantis invalidumo pensijÄ ), į ieÅ¡kovo teiktÄ 250 Lt iÅ¡laikymÄ , darytina iÅ¡vada, jog 15 metų amžiaus Å¡alių dukters iÅ¡laikymui per mėnesį bÅ«tina skirti 800 Lt. Nesutiktina su prieÅ¡taringa pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog esama sunki ieÅ¡kovo turtinė padėtis (uždirba vidutiniÅ¡kai 300 Lt per mėnesį, turi dar vienÄ (duomenys neskelbtini) gimusiÄ iÅ¡laikytinę) neleidžia iÅ¡ jo priteisti daugiau, nei 350 Lt, kad ir kokie bebÅ«tų nepilnametės dukters E. K. poreikiai, nes tuo pačiu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra pilnai pajėgus dirbti, kad jo pasyvumas ar netinkamo elgesio susidariusi sunki turtinė padėtis negalėtų bÅ«ti argumentas mažinti priteistino iÅ¡laikymo dydį, kad nėra nustatytas ribotas ieÅ¡kovo nedarbingumas dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovės turtinė padėtis geresnė, nes ji papildomai užsidirba iÅ¡ prekybos kosmetika, buto nuomos, t.y. atsakovė stengiasi Å¡alinti sunkios turtinės padėties priežastis, tačiau ieÅ¡kovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad pats negali gauti didesnių, nei 300 Lt, pajamų. IeÅ¡kovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius (pažymėtina, jog, butÄ natÅ«ra paskyrus ieÅ¡kovui, nuomos pajamas galės gauti Å¡io buto savininkas). IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad, be Å¡alių dukters, jis turi iÅ¡laikyti ir iÅ¡ ryÅ¡io su kita moterimi gimusiÄ dukrÄ , nepatvirtina, jog dėl Å¡ios iÅ¡laikymo prievolės iÅ¡ esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, priteisiant vienam iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymÄ , kai teisę jį gauti iÅ¡ to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi bÅ«ti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau Å¡is nereiÅ¡kia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iÅ¡ vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiÅ¡kia, kad visiems vaikams visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas vienodas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ .

Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsiradusi nauja iÅ¡laikymo prievolė trejų metų vaikui nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos ieÅ¡kovas negali užtikrinti bÅ«tinų 15 metų vaiko poreikių. Pažymėtina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas pripažino, kad jo uždarbis siekia 850 Lt, t.y. yra beveik tolygus atsakovė uždarbiui, ir, kaip minėta, nėra įrodytos objektyvios kliÅ«tys gauti didesnį uždarbį.

 Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, kitaip įvertinus Å¡alių pateiktus įrodymus, sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo pakeistina, priteistÄ iÅ¡laikymÄ padidinant 50-čia Lt. Å i suma, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovo turtinių interesų iÅ¡ esmės nepažeis, tačiau kas mėnesį beveik pilnai užtikrins jų dukters aprÅ«pinimÄ mokykloje reikalingais dienpinigiais, kurie pagal atsakovės sudarytÄ iÅ¡laidų apyraÅ¡Ä yra 70 Lt (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2012 m. spalio 15 d. nutartimi, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui buvo priteista po 250 Lt nuo 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

IÅ¡ abiejų Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog 2011 m. birželio – 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ mokėjo kas mėnesį, iÅ¡ viso yra sumokėjęs 5500 Lt iÅ¡laikymo (250x22). IÅ¡laikymÄ padidinus iki 400 Lt, Å¡iuo laikotarpiu mokėtina suma sudarytų 8800 Lt. Ji turi bÅ«ti sumažinta sumokėto iÅ¡laikymo dalimi, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 3300 Lt iÅ¡laikymo už 2011 m. birželio 8 d. iki 2013 m. kovo mėn. laikotarpį ir po 400 Lt nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki dukters E. K. pilnametystės (CK 3.200 straipsnio 1 dalis). Pakeitus sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5dalis).

Pilnai patenkinus priešieškininius turtinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 64 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui – 36 procentai šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 2000 Lt, atsakovės 1200 Lt, todėl ieškovas atsakovei turi sumokėti 768 Lt, atsakovė ieškovui – 720 Lt bylinėjimosi išlaidų (skirtumas – 48 Lt atsakovės naudai).

Už apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 100 Lt, nuo likusios mokesčio dalies buvo atleista 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi. 100 Lt ir 48 Lt priteistini atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo atleisto 2011 m. birželio 9 d. nutartimi. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos iÅ¡ Å¡alių, atleistų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:

„ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) santuokÄ Ä¯registruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB įraÅ¡o Nr. 1305 nutraukti dėl ieÅ¡kovo A. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieÅ¡kovui A. K. – „K.“, atsakovei R. K. – „K.“. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei R.

K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnametės dukros E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina R. K. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3300 (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus ) Lt už 2011 m. birželio - 2013 m. kovo mėn. laikotarpį ir po 400 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki dukters E. K. pilnametystės. Pavesti atsakovei R.

K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros E. K. priteistomis lėšomis, atsakovę informuojant, kad dukrai skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jos interesais. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ieÅ¡kovui pripažįstant nuosavybės teisę į 0,36 , atsakovei – į 0,64 Å¡ios nuosavybės dalis. IeÅ¡kovui A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra priteisti šį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra priteisti šį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0, 0477ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės R.

K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 48 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .“ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 100 (Å¡imtÄ ) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjai                                                                                   Žibutė Budžienė                                                                                                 Evaldas Burzdikas                                                                                                                              Virginija Gudynienė