37d9ef07-3b8e-4e2e-9b45-c52fd06b270e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-459-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02480-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio 17 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupėje kamerų tipo patalpose Nr. 2, 14 ir 16. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo mažai vietos, kameros buvo apstatytos baldais, pareiÅ¡kėjas neturėjo vietos judėti.

Nurodė, kad kameros ilgÄ laikÄ buvo neremontuotos, jų sienos su skylėmis ir supelijusios. Nurodė, kad kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas. PaaiÅ¡kino, kad rÅ«bus turėjo skalbti Å¡altu vandeniu, kamerose nebuvo Å¡ilto vandens ir vietos rÅ«bams džiovinti, dėl džiÅ«stančių rÅ«bų kamerose buvo drėgna. Nurodė, kad naudotis duÅ¡u galėjo tik 15 min kartÄ per savaitę. PaaiÅ¡kino, kad kamerose stalas buvo mažas, jo užteko tik vienam asmeniui pavalgyti. Nurodė, kad Vilniaus PN iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus ir muilo jam neužtekdavo, nebuvo iÅ¡duodamos kitos higienos priemonės. Nurodė, kad jo asmeninės lėšos buvo areÅ¡tuotos antstolių, todėl jam asmeninių lėšų užteko tik higienos priemonėms nusipirkti.

Teigė, kad nuteistieji kamerose rÅ«kė, kameros nebuvo tinkamai vėdinamos. Nurodė, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimų kiemelis buvo mažas, pareiÅ¡kėjas jame negalėjo sportuoti. Teigė, kad jam nebuvo sudarytos galimybės palaikyti socialinius ryÅ¡ius su laisvėje esančiais asmenimis, Vilniaus PN nesuteikė pareiÅ¡kėjui lėšų bendrauti su jo nurodytais asmenimis. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriame prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 65–66). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–15, 71). PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015-07-25 iki 2018-07-25, atlikdamas Vilniaus PN direktoriaus paskirtas nuobaudas už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose.

Pažymėjo, kad drausmės grupės nuteistieji laikomi patalpose, analogiÅ¡kose kamerų tipo patalpoms, jie laikomi visÄ laikÄ užrakinti, iÅ¡skyrus pasivaikščiojimui skirtÄ laikÄ , kai yra iÅ¡vedami į specialiai įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, įrengti visus tesės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemeliai. Pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengtas sporto inventorius, nuteistiesiems sudarytos galimybės mankÅ¡tintis ir sportuoti.

Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Atsakovės atstovo teigimu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama teisė pasinaudoti duÅ¡u, nuteistieji duÅ¡u naudojasi pagal grafikÄ .

Kiekvienoje kamerų tipo patalpoje yra sanitarinis mazgas su kriaukle ir jos pagalba kasdien galima apsiprausti ir taip palaikyti bÅ«tinÄ jÄ asmens higienÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 20 000 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kėjas 2019-01-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundÄ ir prašė jį tenkinti. Pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Vilniaus PN atsiliepime pateiktų klaidingų duomenų.

Prašė tęsti bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsakovo atstovas 2019-01-16 teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio 17 d. sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio 17 d. IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2017 m. spalio 17 d., skundÄ dėl pažeistų jo teisių laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kėjas galėjo pateikti iki 2018 m. liepos 22 d., tačiau skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2018 m. liepos 23 d., t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. liepos 22 d.

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė teismui atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriame prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino bei nurodė aplinkybes, kad senaties terminÄ praleido dėl ribotų galimybių sužinoti apie savo teises bei jų pažeidimus.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimui prilygstančiomis sÄ lygomis, kilo grėsmė jo sveikatai. Jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot.

įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, pagal CK 6.250 str. 1 d. yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo Å¡alies (atsakovės) praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatytos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. liepos 22 d..

Ginčas nagrinėtinas dėl kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriaus įsakymais perkeltas į kamerų tipo patalpas dėl to, jog kalinimo laikotarpiu padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus (b. l. 21–47). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 111.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pažymėtina, kad į kameroje esantį sanitarinį mazgÄ ir kitus įrenginius, esančių baldų užimamÄ Â plotÄ Â atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Įvertinęs byloje pateiktus Vilniaus PN duomenis, teismas (b. l. 9–10, 49–50) daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m patalpos ploto.

PareiÅ¡kėjas 2019-01-16 teismo posėdžio metu teikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl kamerų ploto skaičiavimo visu ginčo laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2017-10-17. Teismas 2019-01-17 ir 2019-02-08 raÅ¡tu įpareigojo Vilniaus PN pateikti teismui papildomus duomenis dėl pareiÅ¡kėjo 2019-01-16 teismo posėdyje nurodytų argumentų. IÅ¡ teisme gautų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu, atėmus kamerose esančio sanitarinio mazgo plotÄ ir įvertinus pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, pripažintina, kad Å¡iuo aspektu jo teisės taip pat nebuvo pažeistos, nes jam teko ne mažiau kaip 3 kv. m kamerų ploto (b. l. 100–102).

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė argumentus dėl galimybės naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu, bei teigė, kad kiemelis buvo mažas ir netinkamas sportuoti. Pažymėtina, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje. BVK redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. kovo 31 d., buvo įtvirtinta nuostata, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, užrakinami nakties metu, tuo tarpu nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojančiame BVK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t. y. visÄ parÄ , iÅ¡skyrus pasivaikščiojimo laikÄ (BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems palikta teisė:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (75 straipsnio 2 dalis). Lyginant su iki tol galiojusiomis BVK 75 straipsnio nuostatomis, matyti, jog tam tikra apimtimi drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos pasunkėjo, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nėra galimybės be apribojimų naudotis drausmės grupės korpusuose įrengtomis patalpomis, nes visÄ parÄ nuteistieji yra rakinami, taigi drausmės grupei paskirtam pareiÅ¡kėjui buvo suteikiamos tik dvi valandos laiko kasdien pasivaikščioti kiemelyje.

Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 4 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemas – tai specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu, o esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos (Taisyklių 19 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 20-21 punktais, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus bei fotonuotraukas, matyti, kad pagal atsakovo pateiktas nuotraukas matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat įrengtos priemonės mankÅ¡tintis, dalis pasivaikščiojimo kiemelio uždengta stogu dėl galimų kritulių (b. l. 60–61). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Vilniaus PN yra įrengti vadovaujantis Taisyklių reikalavimais.

Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl kamerų kondicionavimo, drėgmės ir pelėsio, pažymėtina, kad, pagal Taisyklių 13.12 punktÄ , drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ , taip pat per langus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl kamerų kondicionavimo sÄ lygų ir apÅ¡vietimo.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, ar dėl minėtų kamerose buvusių sÄ lygų jis kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas įstaigas, turinčias kompetencijÄ tokias aplinkybes patikrinti, nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu minėti kamerų trÅ«kumai buvo pasireiÅ¡kę. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN administracijai neteikė skundų dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN (b. l. 51). IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad kamerose įrengtas langas, pagal Taisyklių nuostatas tai laikoma pakankama priemone užtikrinti patalpų vėdinimÄ .

Taigi, neteisėti atsakovės atstovo veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, galimybė nusiprausti po karÅ¡tu vandeniu suteikiama tik vienÄ kartÄ per savaitę, tai žemina pareiÅ¡kėjo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ä® duÅ¡Ä turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo (Higienos normos 18 punktas), duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ (Higienos normos 28.2 punktas).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Taigi matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus galimybė nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u suteikiama vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad Å¡ia teise jis pasinaudoti galėjo.

Be to, pastebėtina, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose kambariuose įrengti praustuvai, todėl asmens higienai palaikyti nuteistieji gali jais naudotis neribotai. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus PN kamerose buvo įrengtas mažas stalas, prie jo negalėjo vienu metu valgyti visi kameroje laikomi asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai.

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vienÄ stalÄ ir lentynÄ maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad prašė Vilniaus PN administracijos iÅ¡duoti jam papildomų baldų, o Å¡i atsisakiusi tai padaryti. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo lentynos asmeniniams daiktams susidėti, tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nepripažintinos atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 str., todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad jis turėjo rÅ«bus skalbti Å¡altu vandeniu, kamerose nebuvo Å¡ilto vandens ir vietos rÅ«bams džiovinti. Higienos normos 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. PareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Vilniaus PN iÅ¡skalbti drabužiai jam buvo grÄ Å¾inami netvarkingi, todėl atsirado poreikis pačiam juos skalbti.

PareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Vilniaus PN iÅ¡skalbti drabužiai jam buvo grÄ Å¾inami netvarkingi, dėl ko atsirado poreikis pačiam juos skalbti. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamai suteiktų skalbimo paslaugų ar netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimo skundų Vilniaus PN administracijai neteikė (b. l. 51). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN yra suteikta galimybė džiovinti rÅ«bus, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Vilniaus PN džiovykla neįrengta.

Taigi, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PM veiksmus Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus ir muilo jam neužtekdavo, nebuvo iÅ¡duodamos kitos higienos priemonės. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), pagal kurio nuostatas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Ä®sigaliojus naujai AprÅ«pinimo normos redakcijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. visiems nemokiems nuteistiesiems turėjo bÅ«ti iÅ¡duodama: pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, kuriame nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. IÅ¡ nustatyto teisinio reguliavimo ir byloje pateikto pareiÅ¡kėjo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelės duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos higienos priemonės jam buvo suteiktos (b. l. 52), todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad jo asmeninės lėšos buvo areÅ¡tuotos antstolių, todėl jam asmeninių lėšų užteko tik higienos priemonėms nusipirkti. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija jam neskyrė papildomų lėšų minėtoms higienos priemonėms įsigyti. PaÅ¡alpų nuteistiesiems skyrimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems fondo ir Socialinės paramos nuteistiesiems fondo laisvės atėmimo vietose sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).

Vienkartinių piniginių iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ nuteistiesiems reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.) 4 punkte buvo nustatyta, kad iÅ¡mokos neskiriamos, jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė iÅ¡moka, buvo skirta bent viena iÅ¡ Å¡ių drausminių nuobaudų (4.2 p.): uždarymas į baudos izoliatorių ar karcerį (4.2.1 p.); anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, panaikinimas (4.2.2 p.); perkėlimas į drausmės grupę (4.2.3 p.); perkėlimas į kamerų tipo patalpas (4.2.4 p.).

IÅ¡mokų skyrimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 2 d.) 4 punkte nustatyta, kad iÅ¡mokos neskiriamos, jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė iÅ¡moka, buvo skirta bent viena iÅ¡ Å¡ių drausminių nuobaudų (4.2 p.): anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, panaikinimas (4.2.1 p.); perkėlimas į drausmės grupę (4.2.2 p.); perkėlimas į kamerų tipo patalpas (4.2.3 p.). Taigi Taisyklėse nustatyta, kad iÅ¡mokos neskiriamos, jeigu per einamÄ jį mėnesį nuteistajam buvo paskirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių, perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi Taisyklėmis, pagrįstai neskyrė pareiÅ¡kėjui vienkartinių iÅ¡mokų ginčo laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl to, kad negalėjo įsigyti higienos priemonių dėl antstolio areÅ¡tuotų lėšų, t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su antstolio veiksmais. Teismas pažymi, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus PN veiksmų vertinimas bei kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN vertinimas, teismas nevertina antstolio veiksmų.

Vadovaujantis Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iÅ¡ teismo rÅ«mų, – teismo rÅ«mų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kina, kad dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Kitų galimai netinkamų laikymo Vilniaus PN sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė