Legislator Case Law & Legislation
37d66649-e237-41c5-a7a0-5157442f9d8d AI generated

37d66649-e237-41c5-a7a0-5157442f9d8d · Kauno apylinkės teismas

Case Number 37d66649-e237-41c5-a7a0-5157442f9d8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

Legislator headnote

AI generated

37d66649-e237-41c5-a7a0-5157442f9d8d · Kauno apylinkės teismas: buvo iÅ¡duotas orderis į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å¡iuo adresu ieÅ¡kovė nuo 1990-07-03 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (13, 16, 17, 19, 40, 41 b.l.).          2006-01-30 mirus pagrindiniam nuomininkui sutuoktiniui A. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 įsakymo Nr. A-1273 pagrindu, nuomos sutartis buvo pakeista ieÅ¡kovės vardu, ji tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrindine nuomininke (38, 14-15 b.l.). IeÅ¡kovė kitos gyvenamosios vietos neturi, bute gyvena nuo 1989-12-22 ( 33-32 b.l.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2- 569- 713/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22301-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6; 3.1.1.2.21; 3.2.4.9.2; 3.2.4.1; 13.2.6. (S)                                                    KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                                                                                                                                                                       2016 m. vasario 2 d.                                                                                                                                                  Kaunas                   Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei G.

S. ir jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. S. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ , n u s t a t ė:             ieÅ¡kovė G. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas patalpas – butÄ (duomenys neskelbtini) Kaune, pagal Lietuvos Respublikos „Butų privatizavimo įstatymÄ â€œ lengvatinėmis sÄ lygomis (3-4 b.l.).

IeÅ¡kovė ir jos atstovė advokatė Vida Tarutienė posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrindinė nuomininkė. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, Kauno miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė pagrindine nuomininke tapo 2006 m., po sutuoktinio J. S. mirties. Butas Å¡eimai suteiktas 1989 m. Å eima nutarė butÄ privatizuoti ieÅ¡kovės vardu. Buvo pradėti rinkti dokumentai, ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno m. savivaldybės Pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybÄ , pateikė praÅ¡ymÄ ir visus bÅ«tinus dokumentus buto privatizavimui ieÅ¡kovės vardu, kaip ir buvo susitarę sutuoktiniai.

Dokumentai, pareiÅ¡kimas buvo priimti, užregistruoti, ieÅ¡kovė sumokėjo už pradedamas privatizavimo procedÅ«ras ir įmokos kvitÄ pateikė tarnybai. Tarnybos darbuotoja ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino, kad privatizavimo procedÅ«ros pradedamos, ieÅ¡kovė bus informuojama apie privatizavimo eigÄ . IeÅ¡kovė buvo iÅ¡kviesta į tarnybÄ ir supažindinta su Buto techninės apskaitos byla, kuriÄ buvo paruošęs tuometinis Inventorizacijos biuras, suderino duomenis ir nurodė toliau laukti iÅ¡kvietimo. IlgÄ laikÄ negavusi informacijos kreipėsi į savivaldybę, kur buvo patikinta, jog atėjus laikui ieÅ¡kovė anksčiau ar vėliau butÄ privatizuos ir taps jo savininke. 1998-07-01 butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad bus priimtas papildomas įstatymas ir privatizavimo procedÅ«ros bus pratęstos.

IeÅ¡kovė informacijos apie galimumÄ tęsti privatizavimo procedÅ«ras negavo, mano, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl buto privatizavimo, privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta, butas liko neprivatizuotas ne dėl jos kaltės. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti jos teisę privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo informuota, jog negalės buto privatizuoti. Terminai, padavus pareiÅ¡kimÄ savivaldybei, nebuvo nustatyti, o ieÅ¡kovė negalėjo turėti įtakos savivaldybės darbui.

IeÅ¡kovė buvo rÅ«pestinga, atidi, pagal savo iÅ¡silavinimÄ atliko visus veiksmus, pasitikėjo institucija, todėl nesutinka su atsakovės prieÅ¡inga nuomone ir kaltinimu, kad ji nesiėmė veiksmų, siekiant privatizuoti butÄ .              Atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį (25-29 b.l.). Tokios pat pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu.

Nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.             2006-04-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1273 pagrindu su ieškove G. S. 2006-04-19 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-11-23 raštu Nr. 66-3-664 informavo, kad skyriuje nėra ieškovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tačiau yra sudaryta šių gyvenamųjų patalpų techninės apskaitos byla.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės keliamu reikalavimu privatizuoti bÅ«stÄ , kadangi ieÅ¡kovė nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise privatizuoti butÄ , neatliko veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti. IeÅ¡kovė turėjo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka iki 1992-12-01 pareikÅ¡ti norÄ gyvenamÄ sias patalpas įsigyti nuosavybėn, tokio noro nepareiÅ¡kė. Buto bylos sudarymas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės valia privatizuoti butÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta laiku ir tinkamai.

Atsakovė ieÅ¡kinio reikalavimams praÅ¡o taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį skaičiuoja nuo LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos.                                                                                                        IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (21 b.l.). 1989-12-22 ieÅ¡kovės sutuoktiniui A.

S. buvo iÅ¡duotas orderis į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å¡iuo adresu ieÅ¡kovė nuo 1990-07-03 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (13, 16, 17, 19, 40, 41 b.l.).          2006-01-30 mirus pagrindiniam nuomininkui sutuoktiniui A. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 įsakymo Nr. A-1273 pagrindu, nuomos sutartis buvo pakeista ieÅ¡kovės vardu, ji tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrindine nuomininke (38, 14-15 b.l.). IeÅ¡kovė kitos gyvenamosios vietos neturi, bute gyvena nuo 1989-12-22 ( 33-32 b.l.).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieÅ¡kovė G. S. ir sutuoktinis A. J. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamų daiktų neturi ir neturėjo (20 b.l.). 1992-01-20 sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, techninės apskaitos byla, buto savininke nurodant S. G. (9-12 b.l.).             IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, kadangi ji 1991 m. lapkričio mėnesį pradėjo ginčo buto privatizavimo procedÅ«rÄ : pateikė Kauno miesto savivaldybei praÅ¡ymÄ , kitus dokumentus, sumokėjo pinigus taupomojoje kasoje ir įmokos kvitÄ už pradedamÄ privatizacijos procedÅ«rÄ pateikė privatizavimo tarnybai; privatizavimo procedÅ«ra iki Å¡iol neužbaigta.

Savo reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovė remiasi ginčo buto techninės apskaitos byla, sudaryta 1992 m. sausio 20 d. ir gauta iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (9-12 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015-10-05 raÅ¡tu, kuriame nurodoma, kad Skyriuje iÅ¡likusi buto (duomenys neskelbtini) Kaune, Buto apskaitos byla, parengta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o pareiÅ¡kimo ir kitų dokumentų privatizuoti butÄ Skyriuje nėra iÅ¡likę (8 b.l.), taip pat teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J.

K. parodymais. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo pradėtos ginčo buto privatizavimo procedÅ«ros, ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį teismo praÅ¡o taikyti.Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 Å¡io įstatymo galiojimo laikas buvo su iÅ¡lygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d.

įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , įtvirtinta „LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnyje (toliau- VPBÄ®IDNAMÄ®.

Pagal Å¡iame įstatyme nustatytas sÄ lygas vienas iÅ¡ atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (VPBÄ®IDNAMÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui.

Å is aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiÅ¡kia, kad civiliniai įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neiÅ¡nyksta ir gali bÅ«ti įgyvendinamos pagal Å¡ių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančiÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).Kasacinis teismas, formuojantis teismų praktikÄ , ne kartÄ yra pasisakęs, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis bei viena valstybės socialinės ekonominės politikos krypčių, turinčios tikslÄ sudaryti sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. Butų privatizavimu buvo siekiama, kad gyvenamosios patalpos taptų privačia nuosavybe, t.y., kad savininkas bÅ«tų joje gyvenantis asmuo.

Kita vertus, teisė privatizuoti nėra prigimtinė žmogaus teisė. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtÄ atsiranda tik atitinkamo teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrÄ laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifikÄ ir sudėtingumÄ , o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigÄ aiÅ¡kinti bei taikyti butų privatizavimÄ reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2013) 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka.

Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ä®statymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymÄ ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2012 kt.).Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, suformavo praktikÄ , kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti tokias Å¡iame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės nuomojamas butas gali bÅ«ti privatizavimo objektas, tačiau Å¡alys nesutaria dėl to, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta valia pasinaudoti Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise galiojant Å¡iam įstatymui.             Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 įsakymas Nr. A-1273; nuomos sutartis, pakeista ieÅ¡kovės vardu, kurios pagrindu ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovė gyvena ginčo bute ir yra pagrindinė nuomininkė (33-32 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015-10-05 raÅ¡tas, duomenys apie ieÅ¡kovės registracijos ir deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , patvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui; nuo 1989 metų ieÅ¡kovė gyveno Å¡iame bute ir gyvena iki Å¡iol.

VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė taip pat Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi. Taigi, teismas konstatuoja, kad ginčo butas galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu, o ieÅ¡kovė, kaip pagrindinė nuomininkė turėjo teisę privatizuoti šį butÄ . Byloje esanti ginčo Buto techninės apskaitos byla patvirtina, kad ji buvo parengta 1992 m. sausio 20 d. ir iki Å¡iol yra saugoma pas atsakovę Kauno miesto savivaldybę. Atsakovė Å¡ių faktų neginčija.

Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu valstybiniam butų fondui priklausančių butų techninės apskaitos bylos buvo rengiamos tuometiniame Inventorizacijos biure (dabar – VÄ® „Registrų centras“) tik esant nuomininko pateiktam praÅ¡ymui leisti privatizuoti butÄ kartu su kitais bÅ«tinais dokumentais ir gyventojui apmokėjus nustatyto dydžio rinkliavÄ už buto inventorizavimÄ . Teismo posėdyje apklausti liudytoja J. K. patvirtino, kad 1992 metais jos kaimynė (ieÅ¡kovė) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo, tvarkėsi dokumentus, vaikščiojo į savivaldybę dėl buto privatizavimo, žinojo, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma kantriai laukti kada bus pakviesta pasiraÅ¡yti sutartį.

Todėl teismas, 1992-01-20 parengtÄ Buto techninės apskaitos bylÄ , vertindamas kartu su kitais įrodymais daro iÅ¡vadÄ , jog G. S., galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovę įstatymo nustatyta tvarka su praÅ¡ymu privatizuoti ginčo butÄ .                                                                                                        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R.

B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butÄ , sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; daugelį Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiÅ«riu, sudėtingi ir specifiÅ¡ki; kitai santykio Å¡aliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei G. S. ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. spalio 5 d., kai ieÅ¡kovė buvo informuota apie negalėjimÄ privatizuoti butÄ , kadangi savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butÄ Ä¯gyvendinimÄ . Savivaldybei to nepadarius, ieÅ¡kovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ji ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), dėl to atsakovės reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.             Taigi, remiantis byloje nustatytais faktais, aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika Å¡ios kategorijos bylose, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas (LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. , CPK 178 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė turėjo 641,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis (5 b.l.), ir 600,00 Eur už ieÅ¡kovės procesinio dokumento parengimÄ , atstovavimÄ teisme (48-49 b.l.). Turėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, todėl iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės priteistinos (CPK 79 str., 93 str. 1 d.) Valstybė taip pat patyrė 2,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo).Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Kaune, pagal Lietuvos Respublikos „Butų privatizavimo įstatymÄ â€œ lengvatinėmis sÄ lygomis.Priteisti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, įm.k.111106319, 641,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

                                                                 Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                      Vidutė LiubÅ¡evičiÅ«tė