2025-06-04 Nr. CB-3330-2-55-3-01049-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismų nutartimis suinteresuotam asmeniui faktiškai apribota teisė eiti vadovo pareigas ne vienerius metus, bet vienerius metus ir septynis mėnesius, nes iki teismų nutarčių priėmimo, jam beveik septynis mėnesius galiojo toks apribojimas pagal ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuri kasacinio teismo buvo panaikinta, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
Legislator headnote
AI generated2025-06-04 Nr. CB-3330-2-55-3-01049-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Suinteresuotas asmuo D. F. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos UAB „Belor“ prašymas pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu ir suinteresuotiems asmenims (buvusiems bendrovės vadovams) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Full text
Nr. DOK-1686
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01049-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. balandžio 28 d. paduotu suinteresuoto asmens D. F. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo D. F. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos UAB „Belor“ prašymas pripažinti LUAB „Baltkalis“ bankrotą tyčiniu ir suinteresuotiems asmenims (buvusiems bendrovės vadovams) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens D. F. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai skyrė jam vienerių metų apribojimą eiti viešojo ir ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismų nutartimis suinteresuotam asmeniui faktiškai apribota teisė eiti vadovo pareigas ne vienerius metus, bet vienerius metus ir septynis mėnesius, nes iki teismų nutarčių priėmimo, jam beveik septynis mėnesius galiojo toks apribojimas pagal ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuri kasacinio teismo buvo panaikinta, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad, taikant buvusiam vadovui sankciją, kiekvienu atveju turi būti vertinami jo veiksmai individualių veiksmų aplinkybių kontekste; taikant atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą turi būti taikomas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Teismai netaikė šio įstatymo, nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad negalėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes buvo paskelbtas karantinas.
3. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismai taikė suinteresuotam asmeniui sankciją pagal kreditorės UAB „Belor“ prašymą, kuri, turėdama tik 1.93 proc. visų finansinių reikalavimų, neturėjo teisės teikti tokio prašymo.
4. Teismai neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jam sankcija paskirtą neteisėtai. Pradėjus eiti vadovo pareigas, jam nebuvo perduotas bendrovės balansas, o paskelbus karantiną, jis negalėjo užbaigti finansinių dokumentų rengimo bei sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo; pasibaigus karantinui, jis parengė finansinės atskaitomybės dokumentus ir pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pirmi tokį pareiškimą pateikė kreditoriai.
5. Teismai pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, nes sankciją suinteresuotam asmeniui skyrė ne tik už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir už akcijų pardavimo sandorio sudarymą, tinkamai neįvertindami to, kad jis bendrovei faktiškai vadovavo tik 4,5 mėnesio ir nesukėlė bendrovei ir jos kreditoriams jokių neigiamų pasekmių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti D. F. (a. k. duomenys neskelbtini) 56 (penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 23 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 220, kodas ZO25665.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė