37d37b33-e752-4527-a91b-4320fb1b1132 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2-148/2012                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 126.8                                                                                            (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 12 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekolit“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Nazkafa“ (civilinės bylos Nr. B2-7343-115/2011).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė:             Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Ekolit“ ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Nazkafa“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti AsociacijÄ Intekta. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su ieÅ¡kovu, kuriam skolingas 15 000 Lt, be to, turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams.Trečiasis asmuo UAB „Rieta“ prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Nazkafa“ ir jos bankroto administratoriumi paskirti AsociacijÄ Intekta.

Nurodė, kad UAB „Nazkafa“ Å¡iam asmeniui skolinga 31 361,95 Lt dydžio sumÄ . Atsakovas UAB „Nazkafa“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė atsisakyti iÅ¡kelti UAB „Nazkafa“ bankroto bylÄ . Nurodė, kad neegzistuoja nė viena iÅ¡ Ä®BÄ® 4 straipsnio 5 dalyje numatytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Nazkafa“. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. spalio 1 d. balansai, tačiau jie pasiraÅ¡yti įgalinimų tam neturinčio asmens V.

J., nes byloje yra pateikti teismo sprendimai ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. vienintelio akcininko sprendimas, kurių pagrindu V. J. nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo atleistas iÅ¡Â UAB „Nazkafa“ vadovo pareigų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. bendrovės direktoriumi paskirtas L. N.. Pagal UAB „Nazkafa“ 2011 m. spalio 14 d. balansÄ , kurį pasirašė įmonės direktorius L. N., įmonės turtas sudarė 1 044 100 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 999 698 Lt.

Byloje nėra duomenų apie pradelstus UAB „Nazkafa“ įsipareigojimus. 2011 m. spalio 28 d. raÅ¡te dėl dokumentų pateikimo atsakovas nurodė, jog buvęs bendrovės vadovas V. J., atleidus jį iÅ¡ UAB „Nazkafa“ direktoriaus pareigų, neperdavė bendrovės dokumentų naujam įmonės vadovui, todėl nėra galimybės sužinoti visų kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminų. Be to, nors UAB „Rieta“ pateikė mokėjimo nurodymus, kad atliko mokėjimus už atsakovÄ , tačiau Å¡ie mokėjimai taip pat nepagrindžia fakto, kad UAB „Nazkafa“ apskritai yra įsipareigojusi UAB „Rieta“ ir kad įsiskolinimas yra pradelstas.

Byloje nėra duomenų, kad įmonė bÅ«tų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklÄ , ketintų pradėti likvidavimo procedÅ«rÄ ir pan. PrieÅ¡ingai, UAB „Nazkafa“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė veiklÄ vykdo pelningai – 2011 m. sausio 6 d. įmonės grynasis pelnas sudarė 14 402 Lt. Atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡as nepatvirtina, kad atsakovas skolingas savo darbuotojams, taip pat nėra pateikta duomenų, kad UAB „Nazkafa“ yra vieÅ¡ai paskelbusi arba kitaip praneÅ¡usi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas ginčija įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, teigdamas, jog galimas skolos įskaitymas. Teismas pažymėjo, kad įmonės likvidavimas bankroto bÅ«du yra ultima ratio. Kreditorius savo teises gali apginti reikalaudamas teisės į turtinės prievolės įvykdymÄ pripažinimo teismine tvarka (ieÅ¡kinio teisenos proceso ar kitu civilinio proceso įstatymuose numatytu bÅ«du) ir priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. UAB „Ekolit“ vienintelis akcininkas V. J. yra buvęs UAB „Nazkafa“ direktoriumi iki 2011 m. rugpjūčio 8 d., kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas, kurio pagrindu L.

N. tapo vieninteliu UAB „Nazkafa“ akcininku ir nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Nazkafa“ direktoriumi. BÅ«tent V. J. 2011 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu įspėjo atsakovÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai rodo, kad bankroto bylos inicijavimas yra galimai nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo siekis daryti spaudimÄ atsakovui sprendžiant ginčus dėl bendrovės valdymo. Tačiau Å¡i aplinkybė neleido teismui skirti UAB „Ekolit“ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes formaliai ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui.

Nėra pateikta ir duomenų apie V. J. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas neturėjo pareigos apie tai praneÅ¡ti prokuratÅ«rai.                          III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas UAB „Ekolit“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Nazkafa“ direktoriumi paskirtas L.

N. pateikė bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui 2011 m. spalio 14 d. balansÄ , pagal kurį įmonės turtas sudarė 1 044 100 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 999 698 Lt. Teismui buvo pateikti ir iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvusio įmonės vadovo sudaryti 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 m. spalio 1 d. balansai, kuriuose nurodyta, kad įmonės turtas sudaro 345 555 Lt. Esant tokiam įmonės turto įvertinimo skirtumui teismas privalėjo paÅ¡alinti balansų prieÅ¡taravimus, arba įpareigoti naujÄ jį įmonės vadovÄ L.

N. pateikti turto sÄ raÅ¡Ä ir/ar jo vertinimÄ . Naujai paskirtas įmonės vadovas L. N. nurodė, kad atleistas įmonės vadovas neperdavė jam dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remiantis buvo sudarytas 2011 m. spalio 14 d. balansas ir kokiu bÅ«du įmonės turto vertė nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. spalio 14 d. galėjo iÅ¡augti daugiau nei 3 kartus.Teismas rėmėsi 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Nazkafa“ naujai paskirto direktoriaus L. N. pateikto atsiliepimo teiginiu, kad neperdavus buvusiam direktoriui įmonės dokumentų nėra galimybės sužinoti kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminų.

Tačiau teismui buvęs įmonės vadovas pateikė kreditorių sÄ raÅ¡Ä su įvykdymo terminais bei įmonių rekvizitais. Susipažinus su byla naujasis įmonės vadovas turėjo galimybę patikrinti pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumÄ bei realumÄ . Teismas neatsižvelgė ir neįvertino buvusio įmonės vadovo pateikto teismui kreditorių sÄ raÅ¡o su įvykdymo terminais.Nesuprantamas teismo motyvas, kad 2011 m. birželio 1 d. įmonės grynasis pelnas sudarė 14 402 Lt. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remiantis 2011 m. rugpjūčio 9 d.

UAB „Nazkafa“ naujai paskirto direktoriaus pateikta pelno (nuostolių) ataskaita. Tačiau naujai paskirtas direktorius įmonės dokumentais nedisponuoja, t.y. jis teigia, kad buvęs direktorius neperdavė jam jokių įmonės dokumentų, dėl jų iÅ¡reikalavimo vyksta ginčas. Yra pagrindas teigti, kad naujai paskirto įmonės vadovo L. N. pateikti įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita neatitinka tikrovės.Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas ginčija įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.

Atsakovas nepateikė nei ieÅ¡kovui, nei teismui įrodymų, kad atsakovas yra dalinai ar visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, ar kad atsakovas su ieÅ¡kovu yra pasirašę pareiÅ¡kimÄ dėl skolos įskaitymo. IÅ¡ pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad įmonė skolinga V. J. 5 626 Lt darbo užmokesčio nuo 2009 m. balandžio 1 d. Teismo iÅ¡vada dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra nepagrįsta. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tik naujai paskirto direktoriaus L. N. pateiktu įmonės balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau neįvertino iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvusio vadovo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos informacijos spręsdamas klausimÄ apie atsakovo mokumÄ .

Teismas privalėjo įvertinti pateiktų į bylÄ dokumentų (įrodymų) visumÄ vertinant įmonės turto vertę ir jos santykį su pradelstais įsipareigojimais.IÅ¡ esmės ginčas dėl įmonės valdymo ar valdymo organų paskyrimo neturi bÅ«ti nagrinėjamas keliant bankroto bylÄ , nes tai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas turėjo vertinti įmonės priimtų įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ bei turto ir skolų santykį.

IeÅ¡kovo žiniomis kito, iÅ¡skyrus lizinguojamÄ , turto įmonė neturi. Netinkamas įsipareigojimų prieÅ¡ lizingo bendrovę vykdymas gali suponuoti lizingo sutarties nutraukimÄ ir įmokėtų piniginių lėšų praradimÄ . Tokiu bÅ«du įmonė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas gindamas savo pažeistas teises nutarė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Atsakovas UAB „Nazkafa” atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ bei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskirti UAB „Ekolit“ 20 000 Lt baudÄ .

Atsiliepime pažymima, kad V. J., bÅ«damas UAB „Nazkafa“ direktoriumi, nepateikė įstatymo nustatyta tvarka finansinės apskaitomybės dokumentų nei į Registrų centrÄ , nei į VMI, neperdavė dokumentų naujam įmonės direktoriui. Ä® bylÄ V. J. pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Balanse atvaizduota turto vertė atitinka nepriklausomo turto vertintojo nustatytas vertes. Atsakovas neturi duomenų apie V. J. priskaičiuotÄ darbo užmokestį, kadangi pats V. J. atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų iki Å¡iol neperdavė įmonės dokumentų. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas atsakovo UAB „Nazkafa“ praÅ¡ymas panaikinti teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo disponuoti turtu ir leisti UAB „Nazkafa” pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-080295 perleisti savo teises ir pareigas G.

K. bei K. G., kad Å¡ios galėtų savo iniciatyva iÅ¡pirkti patalpas anksčiau termino. Panaikinus minėtÄ draudimÄ , atsakovas praÅ¡o leisti vykdyti tokiÄ teismo nutartį skubiai. Teismui nusprendus, kad likusių laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka, atsakovas praÅ¡o vietoj panaikinto draudimo perleisti UAB „Nazkafa” teises ir pareigas pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-080295, paskirti kitÄ apsaugos priemonę (užstatÄ ar pan.). Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-242-294/2011, kuria patvirtino taikos sutartį tarp atsakovo UAB „Nazkafa” ir G.

K. bei K. G.. Pagal jÄ UAB „Nazkafa” įsipareigojo vykdyti 2004 m. gruodžio 7 d. IÅ¡perkamosios nuomos sutartį, sudarytÄ tarp Å¡alių, ir, gavęs ieÅ¡kovių G. K. bei K. G. praÅ¡ymÄ , kad UAB „Nazkafa“ lizingo bÅ«du valdomos patalpos, esančios Bartų g. 7, BuivydiÅ¡kių k., Vilniaus raj., bÅ«tų iÅ¡pirktos ieÅ¡kovių iniciatyva anksčiau termino (suderinus su UAB SEB lizingas), nedelsiant imtis visų veiksmų, jog ieÅ¡kovėms bÅ«tų leista anksčiau termino iÅ¡pirkti patalpas.

Yra gautas atitinkamas G. K. bei K. G. praÅ¡ymas, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Nazkafa” negali tinkamai vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties. Dėl UAB „Nazkafa” banko sÄ skaitose esančių lėšų areÅ¡to ji negali vykdyti ir savo įsipareigojimų UAB SEB lizingui, todėl UAB „Nazkafa” skaičiuojami delspinigiai, kurie, kaip ir įsiskolinimas pagal finansinio lizingo sutartį dėl patalpų, nuolat auga. Jeigu patalpos bÅ«tų iÅ¡pirktos anksčiau termino G.

K. bei K. G. iniciatyva, tai nutrauktų UAB „Nazkafa” skolos ir delspinigių augimÄ bei bÅ«tų įvykdyti UAB „Nazkafa” įsipareigojimai ieÅ¡kovėms pagal taikos sutartį. Patalpos yra neteisėtai užvaldytos trečiųjų asmenų ir kol nebus perimta nuosavybės teisė iÅ¡ UAB SEB lizingo, nė viena iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių negali imtis savo nuosavybės teisių gynybos ir iÅ¡kraustyti iÅ¡ patalpų neteisėtai jomis besinaudojančius asmenis. UAB “Nazkafa” negali tinkamai realizuoti savo lizingo gavėjo teisių, o G.

K. ir K. G. - savo teisių pagal patalpų iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir 2011 m. rugsėjo 29 d. taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Nazkafa“ yra pagrįsta ir teisėta. Å io klausimo nagrinėjimo ribas sudaro atskirojo skundo pagrindÄ sudarančių aplinkybių įvertinimas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl bankroto bylos UAB „Nazkafa“ iÅ¡kėlimo sÄ lygų (ne)buvimo Bankroto institutas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ bei paÅ¡alinti iÅ¡ apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Bankroto procesÄ reglamentuojančios teisės normos iÅ¡ esmės yra vieÅ¡osios teisės normos ir jų tikslas – paÅ¡alinti iÅ¡ apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , t. y. iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik tokioms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009, kt.).Nagrinėjamu atveju buvo inicijuojamas bankroto bylos atsakovui UAB „Nazkafa“ iÅ¡kėlimo procesas motyvuojant galimu atsakovo nemokumu.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalimi bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ ;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-453/2010, akcentavo, kad teismas gali iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, kai nustatoma, jog egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki.Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.

Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t.y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 2-1219/2011, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1433/2010, ir kt.).Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto bylos iÅ¡kėlimas, vadovo pareiga pateikti teismui įmonės kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, finansinių ataskaitų rinkinį, informacijÄ apie teismuose iÅ¡keltas bylas ir kitÄ Å¡ioje įstatymo normoje nurodytÄ dokumentinę informacijÄ .

Taigi, įstatyme įvardintas konkretus bankroto bylos nagrinėjimui reikalingų dokumentų pateikimo subjektas – įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, vadovas. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, veikiančius pagal įstatymų ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Sprendžiant iš byloje esančių UAB „Nazkafa“ registracijos Juridinių asmenų registre duomenų, šio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas.

Dokumentus, nurodytus Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje, reikalingus teismui nuspręsti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų ir sÄ lygų buvimo ar nebuvimo, kompetentingas pateikti tik įstatyminis juridinio asmens atstovas – įmonės vadovas. Taigi, tik UAB „Nazkafa“ vadovo pareigas einantis asmuo galėjo pateikti dokumentus pagal teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties nurodymus (18 b. l.). Nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Nazkafa“ vadovo pareigas ėjo L. N. (juridinių asmenų registre jo teisinis statusas įregistruotas 2011 m. rugpjūčio 16 d.).

UAB „Nazkafa“ 2011 m. spalio 10 d. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo su priedais – Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais teismui pateikti dokumentais (36-39 b. l.), pateikė ne UAB „Nazkafa“ vadovo pareigas einantis L. N., o kitas asmuo - V. J.. Byloje nėra jokių duomenų apie Å¡io asmens įgalinimus veikti UAB „Nazkafa“ vardu po to, kai vadovo pareigas pradėjo eiti L. N.. V. J. pasiraÅ¡ytas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kaip procesinis dokumentas, buvo paduotas asmens, neturinčio įstatyminės ar atstovavimo teisės veikti atsakovo vardu.

Dėl tos pačios priežasties neturi teisinės reikÅ¡mės ir negali bÅ«ti vertinami tokio asmens parengti, pateikti ir pasiraÅ¡yti atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedai (UAB „Nazkafa“ balansai, kreditorių sÄ raÅ¡as – 37-39 b. l.). Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesirėmė Å¡io asmens pateiktais į bylÄ dokumentais ir informacija dėl UAB „Nazkafa“ veiklos rezultatų ir finansinio pajėgumo bÅ«klės, nes jie parengti, pasiraÅ¡yti ir pateikti įgalinimų tam neturinčio asmens.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo analizuoti ir vertinti atskirojo skundo argumentų apie tai, kad teismui reikėjo paÅ¡alinti į bylÄ pateiktų UAB „Nazkafa“ „balansų prieÅ¡taravimus“, įpareigoti įmonės vadovÄ L. N. pateikti turto sÄ raÅ¡Ä ir/ar jo vertinimÄ , vertinti V. J. pateiktÄ UAB „Nazkafa“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , jo pateiktÄ kitÄ informacijÄ apie UAB „Nazkafa“ mokumo bÅ«klę. Teismui apskritai nebuvo jokio pagrindo vertinti UAB „Nazkafa“ vardu V.

J. pateiktų dokumentų, nes jie parengti ir pateikti įgalinimų neturinčio asmens, todėl atmestini atskirojo skundo motyvai, esÄ teismas pažeidė vienÄ pagrindinių įrodymų vertinimo reikalavimų, pagrįstÄ Ä¯ bylÄ pateiktų visų įrodymų (įrodymų visumos) vertinimo principu.    Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo bÅ«klę. Kaip jau nurodyta aukščiau, tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį.

Pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimui svarbu ne balanse nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų suma, o bÅ«tent pradelstų įsipareigojimų suma. Pirmosios instancijos teismas analizavo įstatyme numatyto subjekto - UAB „Nazkafa“ vadovo L. N. pateiktÄ bendrovės balansÄ 2011 m. spalio 14 d. (74 b. l.), pagal kurį įmonės turto vertė sudarė 1 044 100 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 999 698,00 Lt. Kaip jau pažymėta, teismų praktikoje susiformavusi vieninga teisinė nuostata, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t.y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, byloje nėra duomenų, kokiÄ dalį bendroje UAB „Nazkafa“ skolinių įsipareigojimų masėje sudaro pradelsti finansiniai įsipareigojimai. Sprendžiant pagal UAB „Nazkafa“ direktoriaus L. N. atsakymÄ Ä¯ teismo pavedimÄ dėl duomenų pateikimo (102 b. l.), iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyto bendro skolinių prievolių dydžio – 999 698 Lt (73 b. l.) maždaug 90 proc. sudaro skoliniai įsipareigojimai dviem kreditoriams - G.

K. (760 325 Lt) ir AB „SEB lizingas“ (152 380 Lt). UAB „Nazkafa“ raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad įsiskolinimas Å¡iems kreditoriams nėra pradelstas. Å ie UAB „Nazkafa“ vadovo paaiÅ¡kinimai kitais bylos duomenimis nepaneigti. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pradelstas finansinių prievolių įvykdymas Valstybinei mokesčių inspekcijai (atsakovo vadovo paaiÅ¡kinime nurodyta, kad kreditorinis reikalavimas susidarė iki 2008 m.), kurios kreditorinio reikalavimo dydis yra nurodytas 32 509 Lt.

Pradelstu galima bÅ«tų pripažinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ kreditorinį reikalavimÄ , sudarantį 15 000 Lt sumÄ . Pažymėtina, kad teisėjų kolegija Å¡iuo atveju neanalizuoja aplinkybės, ar atsakovas nuginčytų ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ , nes bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės. Trečiojo asmens UAB „Rieta“ pateikti įrodymai apie atsakovo 31 361,95 Lt dydžio kreditorinius įsipareigojimus neduoda pagrindo teigti, kad jie buvo pradelsti jau iki Å¡io asmens praÅ¡ymo įtraukti į bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesÄ padavimo, nes nėra jokių duomenų apie Å¡ių kreditorinių prievolių įvykdymo terminus, apie kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯vykdyti prievolę ir jos neįvykdymo faktÄ Ä¯statymo, sutarties arba kreditoriaus reikalavime nustatytu terminu.

Dėl disponuojamų dokumentų trÅ«kumo UAB „Nazkafa“ vadovas L. N. negalėjo nurodyti kitų kreditorių reikalavimų, sudarančių 54 484 Lt sumÄ (73 b. l.), atsiradimo momento ir įvykdymo terminų. Vertinant pagal byloje pateiktus duomenis, bet kuriuo atveju UAB „Nazkafa“ pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudarytų ne daugiau kaip 101 993 Lt (32 509 Lt įsiskolinimas VMI, 15 000 Lt skola ieÅ¡kovui, 54 484 Lt įsiskolinimas kitiems kreditoriams), o tai sudarytų tik apie 10 procentų balanse įraÅ¡yto turto vertės.Atskirajame skunde keliamos abejonės dėl UAB „Nazkafa“ direktoriaus galimybės pateikti reikalingus dokumentus ir jo pateiktų dokumentų galimo neatitikimo tikrovei grindžiami subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais ir prielaidomis, todėl teisėjų kolegija jų iÅ¡ esmės nevertina.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Nazkafa“ bÅ«tų sustabdžiusi ar nutraukusi veiklÄ , imtųsi pradėti likvidavimo procedÅ«rÄ , vieÅ¡ai paskelbusi apie negalėjimÄ ir/ar neketinimÄ vykdyti savo finansines prievoles. Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Nazkafa“ mokumÄ , rėmėsi direktoriaus L. N. pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis apie bendrovės veiklos pelningumÄ , nors Å¡iÄ ataskaitÄ pateikęs asmuo tvirtino neturįs galimybių disponuoti bendrovės veiklos dokumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje neturi esminės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, nes įvertinus aukščiau aptartus bylos įrodymus dėl bendrovės balanse įraÅ¡yto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo faktÄ .Spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiÅ¡kimo dėl tokios bylos iÅ¡kėlimo pridėtais dokumentais, tiek ir Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės bÅ«klės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo gavimo iki teisminio posėdžio, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas.

VieÅ¡o intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigÄ ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytų motyvų grindžiami tik prielaidomis, subjektyvaus turinio vertinimais, nepateikiant objektyvių juos patvirtinančių įrodymų.

Ä® bylÄ pateikti duomenys apie UAB ,,Nazkafa“ finansines galimybes leido teismui padaryti atitinkamas teisines iÅ¡vadas dėl Å¡ios įmonės turto balansinės vertės bei pradelstų įsipareigojimų santykio Å¡ios įmonės mokumo ar nemokumo faktui konstatuoti. Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl UAB „Nazkafa“ mokumo, todėl atsisakydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmė teisingÄ nutartį.

Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta apeliacijos teise savaime negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos UAB „Ekolit“ skyrimo.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo          PareiÅ¡kėjo UAB „Ekolit“ praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždėjo areÅ¡tÄ UAB „Nazkafa“ turtui ir bankų sÄ skaitose esančioms lėšoms, uždraudžiant disponuoti turtu ir lėšomis, taip pat sustabdė areÅ¡tuoto turto realizavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismų ar kitų institucijų priimtus sprendimus (18 b. l.).

Nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies pagrindu. Å ioje teisės normoje įtvirtinta, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės, teismo pritaikytos gavus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , galioja iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo momento. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Nazkafa“, įsiteisėja nuo priėmimo dienos, todėl nuo Å¡ios dienos nustoja galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Ä®BÄ® 9 str. 2 d. 5 p.).

Atskiras teismo procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Å¡iuo atveju nėra reikalingas.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :                          Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .         Pažymėti, kad nuo Å¡ios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos nustoja galioti laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės Nazkafa“ (j.a.k. 225701630) turtui ir lėšoms. Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Marytė Mitkuvienė Gintaras Pečiulis            Â