37d2e62a-e960-40dd-8dd0-d4dacc241234 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

  Civilinė byla Nr. 2-367-911/2014 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07903-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.6.7.; 11.9.10.8.; 11.9.13.; 14.7.; 125.7.; 113.1.; 114.9.; 114.11.; 116.4.PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Elvinai Škarnulienei, dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Davidavičiūtei,atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovams direktoriui A.

P., advokatui Algimantui Kolpertui,                       vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ADE tiekimas“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, Darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimo Nr. DGKS-133 panaikinimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 17 576,36 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2013-10-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimÄ Nr. DGKS-133, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl 7397,83 Lt turtinės žalos atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 119-123, 154-158).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. Å . paaiÅ¡kino, kad UAB „ADE tiekimas“ buvo naujai atsidariusi įmonė, pradžioje jis dirbo pusę metų neoficialiai, o oficialiai jis pradėjo dirbti nuo 2010 m. spalio mėn., reikėjo įvesti į rinkÄ Lietuvoje naujÄ produktÄ â€“ didmeninę prekybÄ Ä¯vairiomis santechnikos priemonėmis. Jis turėjo partnerių kontaktus. Ä®monės akcininkai buvo trys – jo brolis, direktorius A. P. ir E. S.. IeÅ¡kovo pareigos buvo pardavimų vadovas. Buvo sutarta, kad dirbs puse etato, kadangi įmonė neturi pinigų, tačiau iÅ¡ tikrųjų jis dirbo visu etatu, jam žadėjo, kad pinigus sumokės, kai įmonė atsigaus, kai produktas bus įvestas į rinkÄ .

Dėl darbo laiko su direktoriumi A. P. buvo žodinis susitarimas, pretenzijų direktoriui dėl virÅ¡valandžių nereiÅ¡kė. Ä®monėje dirbo trise. Su įmonėmis dirbo ir E. S.. Po pusės metų ieÅ¡kovas liko įmonėje dirbti vienas, o įmonės direktorius vykdė administracinę įmonės veiklÄ . IeÅ¡kovas dirbo namuose, Vilniuje. Ä®monė ofiso neturėjo, jis važinėjo pas klientus, veždavo prekes. Tuo metu atsakovo direktorius A. P. dirbo UAB „Mobili garantija“. UAB „ADE tiekimas“ buhaltere dirbo M.

L., po jos – atsakovo direktoriaus A. P. sesuo E. R., kuri dirbo namuose, Panevėžyje. IeÅ¡kovas važiuodavo darbo reikalais ir į LatvijÄ , EstijÄ . Sandėlys buvo Panevėžio r., ĖriÅ¡kių k., sandėlininke dirbo direktoriaus A. P. motina V. P.. Prekes klientams siųsdavo ir per siuntų tarnybas. V. P. buvo sandėlininkė, suruoÅ¡davo prekes ir jas iÅ¡siųsdavo. E. S. yra direktoriaus A. P. pusbrolis, jis dirbo irgi namuose, Klaipėdoje. UAB „ADE tiekimas“ ofiso neturėjo, tačiau, kai buvo priimtas dirbti vadybininku R.

M., tada buvo atidarytas ofisas Vilniuje. Kai R. M. išėjo iÅ¡ darbo, ofisas buvo uždarytas. Ofisas buvo apie 4-5 mėn.. Po to ieÅ¡kovas dirbo vėl namuose. KartÄ Ä¯ mėnesį ieÅ¡kovas susitikdavo su direktoriumi A. P. Vilniuje, „Akropolio“ kavinėje. Jis paduodavo direktoriui A. P. visus dokumentus, kasos pajamų orderius. Vienas kitu pasitikėjo, tvarka kaip perduoti direktoriui dokumentus ir pinigus nebuvo nustatyta. Kai atiduodavo direktoriui dokumentus ir pinigus, paraÅ¡o iÅ¡ jo nereikalaudavo, kadangi vienas kitu pasitikėjo.

Iki 2013 m. pavasario santykiai su direktoriumi A. P. buvo geri. Kaip premijÄ jam už darbÄ turėjo sumokėti 17 000 Lt. Atsakovo direktorius vis žadėjo su juo atsiskaityti už darbÄ , tačiau ieÅ¡kovas to nesulaukė ir prasidėjo konfliktas. Ä® atsakovo direktorių A. P. dėl minėtos pinigų sumos iÅ¡mokėjimo jis kreipėsi tik žodžiu. IeÅ¡kovas pradėjo nebeieÅ¡koti naujų klientų, bendravo tik su esamais klientais, kadangi manė, kad jam neverta per daug stengtis, nes jam už darbÄ tinkamai nesumoka.

Premijos įmonėje nebuvo mokamos. Per mėnesį jam reikėdavo aptarnauti apie 120 klientų – įmones, tokias, kaip pavyzdžiui – UAB „Vilpra“, UAB „Jaukurai“, „Bauhof“, UAB „Volonta“, ir fizinius asmenis. Vien UAB „Vilpra“ turėjo 5 padalinius, UAB „Bikuva“ – 11 parduotuvių, bet skaitėsi kaip 1 klientas. Paskutinė jo darbo diena buvo 2013-08-02. Atsakovas jam atjungė telefono numerį bei užblokavo elektroninio pašto dėžutę, todėl ieškovas daugiau nebegalėjo dirbti, kadangi tai buvo pagrindinės jo darbo priemonės. Jam paskambino brolis ir paklausė kas dedasi, kadangi jo telefono numeriu atsiliepia moteris.

Po to atsakovo direktorius visÄ mėnesį jam nieko nesakė, raginimo dirbti nebuvo. Rugsėjo mėn. direktorius paskambino ieÅ¡kovo žmonai, parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , kad reikia susitikti. IeÅ¡kovas pasakė, kad gali iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tik tegul sumoka 17 000 Lt. 2013-10-22 ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo. PrieÅ¡ 2013-08-02 buvo iÅ¡vykęs atostogauti į KroatijÄ , praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo direktoriui nerašė, kadangi nebuvo įmonėje tokios tvarkos. Å ių atostogų metu jis dirbo, bendravo su klientais, telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu jis buvo pasiekiamas. 2013-07-25 jam skambino klientas iÅ¡ Latvijos, byloje yra pateikta skambučių iÅ¡klotinė, iÅ¡ jos tai matosi.

Su Å¡iuo klientu bendravo darbo klausimais. PraÅ¡omÄ priteisti 17 576 Lt sumÄ sudaro sumos, kurios jam priklausytų, jeigu jis bÅ«tų buvęs įformintas, jog dirbo visu etatu, o ne puse etato. Taip pat nurodė, kad yra ne jo paraÅ¡as po pardavimo vadovo pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „ADE tiekimas“ 2010-05-05 direktoriaus įsakymu Nr. 10/05/05, bei UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1. Teigė, kad palaiko savo reikalavimÄ dėl grÄ Å¾inimo jį į darbÄ , mano, kad galėtų dirbti toliau be jokių problemų.

Nuo 2013-11-04 dirba ¼ etatu UAB „N&D Trade“ direktoriumi. Dėl atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ jo 7000 Lt žalos jis nesutinka, teigė, kad pagal sÄ skaitas – faktÅ«ras dėl UAB „Volonta“, UAB „Trasalis“, UAB „Lavitas“, UAB „Norega“, D. B. pinigus buvo atidavęs direktoriui A. P., kuomet su juo susitikdavo Vilniuje „Akropolio“ kavinėje. Dėl piniginių sumų UAB „Auksinė idėja“ pirktų prekių paaiÅ¡kino, kad prekes vėžė UAB „Auksinė idėja“, tačiau durys buvo užrakintos, skambino UAB „Auksinė idėja“, jam pasakė prekes palikti greta esančios įmonės darbuotojai ir jis jas paliko.

NeaiÅ¡ku, kodėl taip gavosi, kad UAB „Auksinė idėja“ Å¡ios sÄ skaitos nepripažįsta, nes tokia praktika dėl prekių palikimo su UAB „Auksinė idėja“ bÅ«davo visada, problemų nekildavo, sÄ skaitas apmokėdavo. Po Å¡io atvejo UAB „Auksinė idėja“ dar kartÄ užsisakė prekes ir prašė jas palikti, tačiau jis pareikalavo atvažiuoti ir pasiimti prekes, kad ieÅ¡kovui nereiktų jų palikti kitos įmonės darbuotojams, tačiau UAB „Auksinė idėja“ darbuotojai neatvažiavo kelis mėnesius prekių pasiimti ir vėliau sÄ skaitÄ buhalterė anuliavo.

Nežino kodėl atrinko atsakovas Å¡ias sÄ skaitas, kodėl jokių pretenzijų nereiÅ¡kė anksčiau, kai santykiai buvo geri, o reiÅ¡kia dabar, kai kilo konfliktas. Buhalterė E. R. ieÅ¡kovui apie neapmokėtas sÄ skaitas pasakė 2013 m. vasaros pradžioje, kai santykiai jo ir direktoriaus pablogėjo. Prašė ieÅ¡kinius tenkinti.IeÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja Evelina DavidavičiÅ«tė palaikė ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, tai ne pravaikÅ¡ta, kadangi nesudaryta galimybė atlikti darbo funkcijas - buvo atjungtas ieÅ¡kovo telefonas, elektroninis paÅ¡tas.

Ä®monė neturėjo jokio ofiso ir yra akivaizdu, kad atjungus telefonÄ ir elektroninį paÅ¡tÄ , ieÅ¡kovas negalėjo atlikti darbo funkcijų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieÅ¡kovu negalima buvo susisiekti 2013 m. liepos, rugpjūčio mėn.. Liudytoja E. R. patvirtino, kad 2013 m. birželio, liepos mėn. ieÅ¡kovas vykdė prekių pardavimÄ klientams. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovo telefonÄ atjungė, nes jis iÅ¡vyko atostogauti, tačiau įmonėje nebuvo jokio atostogų grafiko. PrieÅ¡ metus ieÅ¡kovas atostogavo Palangoje ir dirbo nuotolinį darbÄ , tačiau atsakovas jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Atsakovo parodymai patvirtina, kad telefono ir elektroninio pašto atjungiamas buvo asmeninio pobūdžio, atėjus dirbti atsakovo direktoriaus seseriai E. R. įmonei nebereikėjo kito darbuotojo. Liudytoja E. R. parodė, kad klientų nepasitenkinimas buvo 2013 m. rugpjūčio mėn., tačiau tuo metu ieškovo telefonas jau neveikė. Nėra įrodymų dėl ko ieškovas negalėjo vykdyti darbo funkcijų, jam nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda. Dėl ko atsakovui reikėjo atjungti ieškovo ryšio priemones nėra byloje konkrečių duomenų.

Å iuo metu ieÅ¡kovo elektroniniu paÅ¡tu naudojasi buhalterė E. R.. Atsakovas savo veiksmais pats sudarė ieÅ¡kovui prastovÄ . Atsakovas 2013-08-17 pareikalavimÄ ieÅ¡kovui įteikia tik 2013-09-23. Nuo 2013-08-02 iki 2013-10-22 ieÅ¡kovui buvo prastova dėl darbdavio kaltės. Darbdavys taip nesilaikė DK 241 straipsnyje numatytos procedÅ«ros ir terminų. Ä®monėje visi darbuotojai dirbo puse etato, tačiau neskaičiavo darbo valandų. Liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas dirbo visu etatu, važiavo pas klientus.

Atsakovo atstovas pats nurodė, kad darbo sutartyje numatyta, kad dirbama 4 val., kadangi įmonė neturėjo lėšų. IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o teismo pripažinti, kad ieÅ¡kovas dirbo nuo 2010-10-20 iki prastovos dienos ne 4 val., o 8 val. per dienÄ . Darbo inspekcijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad yra neįrodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 8 val. per dienÄ . IeÅ¡kovas neturėjo galimybės įtakoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, juos sudarydavo buhalterė. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo – žalos dydį turi įrodyti darbdavys.

Atsakovo atstovas direktorius A. P. pats teigė, kad įmonėje jokios tvarkos dėl pinigų perdavimo nebuvo. 2010-04-16 atsakovo įsakymas nepaneigia, kad ieÅ¡kovas galėjo paimti pinigus ir juos perduoti direktoriui. IeÅ¡kovas neigia, kad pinigus paėmė iÅ¡ klientų ir teigia, kad juos perdavė direktoriui A. P. Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas dėl pinigų paėmimo – reikalauja pinigų po 1-2 metų kada buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos. Kasos pajamų orderiai nėra įrodymas, kad padaryta atsakovo įmonei žala.

Atsakovas 1-2 metus delsė pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui pretenzijas dėl pinigų, taip pat galėjo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ atlyginimo sumas. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.                      Atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovas direktorius A. P. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad jo pusbrolis E. S. jam pasakė, kad turi pažįstamÄ , t.y. ieÅ¡kovÄ , kuris turi verslo partnerių kontaktų. UAB „ADE tiekimas“ įsteigė jis, jo pusbrolis E. S. ir ieÅ¡kovo brolis, kadangi pats ieÅ¡kovas D.

Å . turėjo daug skolų. Visi buvo įforminti, kad dirba puse etato. Ä®monės buhalterijÄ tvarkė M. L., o nuo 2013 m. pradžios pradėjo dirbti buhaltere jo sesuo E. R.. Kaip M. L. tvarkė buhalterijÄ jo netenkino, buvo problemų, netvarkingai vedė buhalterinę apskaitÄ , todėl jÄ atleido. E. R. pradėjo tikrinti, ar įmonė turi skolininkų, jų sÄ raÅ¡us siuntė ieÅ¡kovui, tačiau jis nieko neatsakydavo. IeÅ¡kovui bÅ«davo sunku prisiskambinti, neatsiliepdavo. Jokio atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl įmonės skolininkų negavo.

Tuomet 2013-08-02 nuėjo į UAB „Bitė Lietuva“ salonÄ ir išėmė naujÄ telefono kortelę. IeÅ¡kovo elektroninį paÅ¡tÄ peradresavo į buhalterės E. R. elektroninį paÅ¡tÄ . IeÅ¡kovo elektroninis paÅ¡tas veikia iki Å¡iol, prie jo ieÅ¡kovas gali prisijungti. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas jam paskambino ir pasakė, kad iÅ¡eina iÅ¡ darbo. Jis liepė ieÅ¡kovui ateiti ir susitvarkyti visus dokumentus iki galo, tačiau su ieÅ¡kovu negalima buvo susisiekti, todėl nusprendė kreiptis į darbo inspekcijÄ .

             Buhalterės dirbo namuose, ieÅ¡kovas taip pat. Atsakovo atstovas A. P. tuo metu dirbo taip pat ir UAB „Mobili garantija“, Vilniaus „Akropolyje“ yra ir Å¡ios įmonės akcininkas. UAB „ADE tiekimas“ biurÄ turėjo vienÄ kartÄ , kai buvo priimti dirbti R. M., tačiau, kai jis išėjo iÅ¡ darbo, biuras buvo uždarytas. Visi UAB „ADE tiekimas“ darbuotojai dirbo namuose. Darbo sutartyje sudarytoje su ieÅ¡kovu nurodyta darbo vieta – administracija, nes jis tikėjosi greito įmonės veiklos augimo.

Atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, situacija iÅ¡ karto pagerėjo, įmonių klientai galėjo prisiskambinti. Kai ieÅ¡kovas dirbo atsakovo įmonėje, jis su ieÅ¡kovu bendraudavo telefonu, susitikdavo aptarti kaip sekasi darbai. BÅ«davo taip, kad ieÅ¡kovas jam duodavo sÄ skaitas. Pinigų ieÅ¡kovas jam neduodavo. Teismo posėdžio 2014-03-24 metu atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad tvarka dėl grynųjų pinigų perdavimo įmonėje nebuvo nustatyta. Vėlesnio teismo posėdžio metu – 2014-03-28, A.

P. pradėjo teigti, kad UAB „ADE tiekimas“ buvo nustatyta piniginių lėšų perdavimo tvarka, o ieÅ¡kovas neturėjo jokios teisės imti pinigus grynais iÅ¡ klientų. Ä®monėje darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų, ieÅ¡kovas nei karto neatostogavo. Jis kaip įmonės direktorius ieÅ¡kovo nekontroliavo, santykiai buvo tarp jų geri, pasitikėdavo vienas kitu.              Palaikė savo reikalavimÄ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ įmonės klientų yra už prekes pasiėmęs pinigus, tačiau jų neperdavė į įmonei, todėl susidarė Å¡i žala.

Dėl UAB „Lavita“ sÄ skaitos 400 Lt sumai, atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad galėjo bÅ«ti taip, kaip nurodė ieÅ¡kovas, jog Å¡i suma buvo sumokėta už seminaro patalpų nuomÄ . UAB „Auksinė idėja“ už 805,27 Lt teikė paslaugÄ , tačiau ieÅ¡kovas paliko sÄ skaitas Å¡iai įmonei, o parašų apie prekių įteikimÄ iÅ¡ Å¡ios įmonės nereikalavo. IeÅ¡kovas yra pasakęs buhalterei, kad prekes paliko prie durų, tačiau paraÅ¡o apie jų įteikimÄ iÅ¡ UAB „Auksinė idėja“ nepaėmė.

Be to, ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo įmonėms kelias sÄ skaitas su tuo pačiu numeriu ir pinigines lėšas pasisavindavo, dėl to yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Manė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, prašė ieÅ¡kinį atmesti.             Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad palaiko darbo ginčų komisijos sprendimÄ , mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad atsakovas nepraleido 3 mėn. terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ bei 3 m. senaties terminÄ dėl žalos atlyginimo.

Å ie terminai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo kada darbdavys sužinojo apie pažeistÄ teisę. Apie tai atsakovas sužinojo, kai gavo atsakymÄ iÅ¡ prekių gavėjų. Pagal pardavimo vadovo pareiginių nuostatų 11 punktÄ , ieÅ¡kovas turėjo sekti atsiskaitymus su klientais. Buhalterė E. R. prašė ieÅ¡kovo, kad jis iÅ¡siaiÅ¡kintų su įmonės klientais dėl įsiskolinimų, tačiau jis to nepadarė. IeÅ¡kovas įvykdė įmonės turto pasisavinimÄ , kadangi kasos pajamų orderius iÅ¡raÅ¡ydavo kelis su tuo pačiu numeriu, jo kaltė bus įrodyta.

IeÅ¡kovas negalėjo pagal 2010-04-16 įsakymÄ pasiraÅ¡yti finansinių dokumentų, taip pat ieÅ¡kovas turėjo reikalauti iÅ¡ direktoriaus A. P. paraÅ¡o apie jam perduotas pinigines lėšas. IeÅ¡kovas yra atsakingas už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Darbo sutartyje yra numatyta, kad ieÅ¡kovas dirba 0,5 etato, nenurodytas konkretus laikas, buvo sudaryta ieÅ¡kovui galimybė pačiam pasirinkti darbo laikÄ . Å i sÄ lyga abi darbo sutarties Å¡alis tenkino. Tai, jog kaip ieÅ¡kovas teigia, jog jis dirbo virÅ¡valandžius, nėra įrodymų, jog jie buvo dirbami darbdavio nurodymu, jo paliepimu.

Susitarimo dirbti daugiau nei 4 val. per dienÄ nėra. IeÅ¡kovas nedirbo kenksmingomis sÄ lygomis, produkcija buvo saugi, supakuota. Kadangi ieÅ¡kovas nevykdė darbinių pareigų, jis atleistas teisėtai, nes darė tęstinį pažeidimÄ . IeÅ¡kovas pats nusiÅ¡alino nuo darbo. IeÅ¡kovas atostogavo nuo 2013-07-24, tai patvirtina liudytojos E. R., atsakovo atstovo direktoriaus A. P paaiÅ¡kinimai, kad su ieÅ¡kovu nebuvo galima susisiekti. IeÅ¡kovas turėjo dirbti namuose. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies.                         Byloje nustatyta, kad 2010-10-20 darbo sutartimi Nr. 4 ieÅ¡kovas D.

Å . ir atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovas direktorius A. P. sudarė darbo sutartį Nr. 4, kurioje numatė, kad ieÅ¡kovas dirba UAB „ADE tiekimas“ administracijoje pardavimo vadovu, darbo užmokestis per mėnesį 400 Lt, darbo dienos trukmė – 4 val. (t. 1, b.l. 8, 10-11). Å alys 2010-10-20 taip pat pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (t. 1, b.l. 9). Atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2013-10-22 įsakymu ieÅ¡kovas D. Å . atleistas nuo 2013-10-22 iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl to, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas pardavimo – vadovo pareigose neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ nuo 2013-07-24 iki Å¡io įsakymo priėmimo dienos ir nevykdė jokių darbo funkcijų (t. 1, b.l. 28).

Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ teisėtumo              LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).                          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis).

Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.                          Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Tinkamai organizuoti darbÄ privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ , taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011). Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.

Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Ä®sakyme skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010, 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tarp jų ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo UAB „ADE tiekimas“ įmonėje darbas buvo dirbamas nuotoliniu bÅ«du. Teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovas D. Å ., tiek atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad UAB „ADE tiekimas“ nuolatinio biuro neturėjo, į kurį visi įmonės darbuotojai rinktųsi kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kovo gyvenamoji vieta Vilniuje, o atsakovo buveinė Panevėžio r. (t. 1, b.l. 105). Atsakovo atstovas direktorius A. P. tuo metu taip pat gyveno Vilniuje, dirbo UAB „Mobili garantija“.

IeÅ¡kovas D. Å . dirbo namuose, pagrindinės darbo priemonės – telefonas ir kompiuteris, kurių pagalba ieÅ¡kovas bendravo su klientais. Å ių aplinkybių neginčijo ir atsakovo atstovas direktorius A. P., kuris taip pat nurodė, kad visi įmonės darbuotojai dirbo namuose, puse etato. UAB „ADE tiekimas“ įsteigta 2010-04-07 (t. 1, b.l. 105). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad atsakovo įmonė UAB „ADE tiekimas“ nuo jos įsteigimo dienos biuro neturėjo, iÅ¡skyrus tÄ laikotarpį, kai įmonėje dirbo darbuotojas R.

M. – tuomet šio darbuotojo darbo laikotarpiu įmonė buvo išsinuomojusi biuro patalpas Vilniuje. Vėliau, kai R. M. išėjo iš įmonės, įmonė biuro patalpų nebeturėjo. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad R. M. UAB „ADE tiekimas“ dirbo nuo 2012-07-02 iki 2013-02-28 (t. 1, b.l. 117-118). Liudytojos E. R., V. P. parodė, kad jos atsakovo įmonėje dirba taip pat namuose, puse etato, įmonė savo biuro neturėjo. V. P. gyvena Panevėžio r., o E. R. – Panevėžyje.

Taigi, visuma Å¡ių įrodymų leidžia konstatuoti, kad, nors Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nurodoma ieÅ¡kovo darbo vieta – administracija, tačiau Å¡i darbo sutarties nuostata neatitiko realaus ieÅ¡kovo dirbamo darbo pobÅ«džio – nuotolinio darbo, kurį ieÅ¡kovas dirbo nuo pat darbo sutarties sudarymo bei tarp Å¡alių susiklosčiusių darbo teisinių santykių metu. DK 99 straipsnio 3 dalis numato, kad už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Teismas sprendžia, kad Å¡alių 2011-10-20 darbo sutartyje nuoroda, kad ieÅ¡kovas dirba UAB „ADE tiekimas“ administracijoje, neatitiko Å¡ios įstatymo nuostatos, kadangi darbdavys turėjo pareigÄ darbo sutartyje tiksliai nurodyti, kad darbas dirbamas nuotoliniu bÅ«du.

             Byloje ieÅ¡kovas ginčija 2013-10-22 atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas D. Å . atleistas nuo 2013-10-22 iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl to, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas pardavimo – vadovo pareigose neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ nuo 2013-07-24 iki Å¡io įsakymo priėmimo dienos ir nevykdė jokių darbo funkcijų (t. 1, b.l. 28). Byloje pateikti atsakovo siųsti ieÅ¡kovui 2013-08-09, 2013-08-13, 2013-08-21, 2013-08-24, 2013-08-19, 2013-09-25, 2013-09-30, 2013-10-02 reikalavimai ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti (t. 1, b.l. 90-98).

IeÅ¡kovas atsakyme atsakovui dėl jam pateiktų minėtų reikalavimų nurodo, kad ieÅ¡kovo visus raÅ¡tus – reikalavimus gavo vienu registruotu laiÅ¡ku 2013-10-07 (t. 1, b.l. 2, 22, ). Atsakovo 2013-08-13 reikalavimu Nr. 2 iÅ¡ ieÅ¡kovo yra reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , darbo pareigų nevykdymÄ nuo liepos 24 d. (t. 1, b.l. 13). Byloje taip pat yra pateiktas ir kitas atsakovo 2013-08-13 reikalavimas Nr. 2, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo yra reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , darbo pareigų nevykdymÄ , savavaliÅ¡kai iÅ¡vykus atostogauti nuo rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 91).

             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad įmonėje per visÄ laikotarpį nei vienas darbuotojas nėjo kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013 m. liepos mėn. buvo iÅ¡vykęs 7 dienom atostogauti į KroatijÄ , tačiau atostogų metu jis bendravo su klientais telefonu, telefone buvo įdiegęs programÄ , kad bÅ«tų galima skaityti elektroninius laiÅ¡kus ir į juos atsakyti. Nurodė, kad 2013-07-25 jam skambino įmonės klientas iÅ¡ Latvijos.

Taip pat paaiškino, kad 2012 m. su šeima atostogavo 10 dienų Palangoje, atostogų metu taip pat bendravo su klientais, nebuvo taip, kad su juo nebūtų galima niekam susisiekti, jis dirbo įmonės klausimais, bendravo su klientais, tačiau atsakovas jam jokių pretenzijų dėl šių atostogų nereiškė. Atostogos nebuvo įforminamos darbdavio įsakymais, apie jas ieškovas direktorių kartais informuodavo, o kartais ir ne, įvairiai. Atsakovo atstovas direktorius A. P. neneigė šių aplinkybių.

Atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad 2013-08-02 UAB „Bitė Lietuva“ išėmė naujÄ telefono kortelę ir tokiu bÅ«du atjungė ieÅ¡kovo telefono numerį. Su ieÅ¡kovu 2013 m. liepos mėn. jis negalėjo susisiekti, ieÅ¡kovas nekeldavo telefono. 2013 m. liepos mėn. ieÅ¡kovas vykdė pardavimus, po 2013-08-02 ieÅ¡kovas daugiau nedirbo. VisÄ ieÅ¡kovo D. Å . darbÄ perėmė buhalterė E. R., kuri atsiliepdavo į ieÅ¡kovo atstovo peradresuotÄ telefono numerį, kai skambindavo klientai. E. R. vykdė klientų užsakymus, tokios pareigybės kaip pardavimų vadovas nebereikėjo.

Liudytoja E. R. parodė, kad įmonės darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų. Darbo laikas, kada dirbti turėjo darbuotojai dirbantys puse etato, nenustatytas. Teigė, kad elektroninio paÅ¡to dėžutė (duomenys neskelbtini) veikė, ar ieÅ¡kovas galėjo prie jos prisijungti nežino, ji gaudavo peradresuotus laiÅ¡kus iÅ¡ jo elektroninio paÅ¡to. IeÅ¡kovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, į jÄ kraipėsi dėl sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo.              Atsakovo atstovas direktorius A.P. teigė, kad ieÅ¡kovo elektroninio paÅ¡to dėžutė (duomenys neskelbtini) nebuvo užblokuota, ieÅ¡kovas prie jos galėjo prisijungti, buvo padarytas tik elektroninių laiÅ¡kų peradresavimas į buhalterės E. R. elektroninį paÅ¡tÄ .

Kaip įrodymÄ patvirtinantį Å¡ias aplinkybes pateikė atspausdintus du lapus iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (t. 1, b.l. 116). Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti minėti lapai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kadangi iÅ¡ jų negalima identifikuoti, kad 2013-08-02 buvo siųstas laiÅ¡kas tikrai iÅ¡ elektroninio paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini) į elektroninio paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) ir, kad ieÅ¡kovo elektroninio paÅ¡to dėžutė (duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo užblokuota.

Bylos nagrinėjimo metu teismas užklausė UAB „Interneto vizija“ apie tai, ar jų serveryje yra talpinama atsakovo UAB „ADE tiekimas“ elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini); ar turi galimybę prie minėtos pašto dėžutės prisijungti vartotojas ir daryti jos valdymo pakeitimus (keisti slaptažodį, peradresuoti ir kt.).; ar buvo daromi šios elektorinio pašto dėžutės pakeitimai laikotarpiu 2013 m. liepos – rugpjūčio mėn.; jeigu buvo daromi elektroninio pašto dėžutės valdymo pakeitimai, kada jie buvo daromi ir kokie bei iš kokių IP adresų buvo jungtasi, darant pakeitimus; ar ši elektroninio pašto dėžutė veikė laikotarpiu 2013 m. liepos – spalio mėn. (t. 2, b.l. 18).

IÅ¡ UAB „Interneto vizija“ gautas atsakymas, jog UAB „Interneto vizija“ nesaugo duomenų, ar minimu laikotarpiu buvo atliekami kokie nors pakeitimai su elektroninio paÅ¡to dėžutės valdymu, vartotojas prie Å¡ios paÅ¡to dėžutės gali prisijungti, daryti visus pakeitimus, kuriuos atlikti leidžia naudojama paÅ¡to programa, t.y. keisti slaptažodžius, atlikti peradresavimus ir pan. (t. 2, b.l. 25). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas galėjo prie ieÅ¡kovo elektroninio paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini) prisijungti ir daryti jos pakeitimus, t.y. nustatyti ne tik laiÅ¡kų peradresavimÄ , bet ir užblokuoti paÅ¡tÄ .

Konstatuotina, kad įrodymų, jog ieÅ¡kovo elektroninio paÅ¡to dėžutė (duomenys neskelbtini) nuo 2013-08-02 iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo – 2013-10-20, buvo veikianti ir, kad ieÅ¡kovas prie jos galėjo prisijungti, atsakovas nepateikė. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų - telefono numerio paslaugų detaliosios ataskaitos nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-07-24 buvo iÅ¡vykęs į KroatijÄ (t. b.l. 91). IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad 2013-07-25 jis bendravo telefonu su įmonės klientu iÅ¡ Latvijos.

Tai patvirtina ir byloje esanti telefono numerio paslaugų detalioji ataskaita, 15 punktas (t. 1, b.l. 81). Å ios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovas direktorius A. P. Be to, iÅ¡ byloje esančios telefono numerio paslaugų detaliosios ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovo telefono numeris visÄ 2013 m. liepos mėn. veikė, buvo skambinama ir siunčiamos sms žinutės (t.1, b.l. 74-82). Liudytoja E. R. parodė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, į jÄ ieÅ¡kovas kraipėsi dėl sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo.

Atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, o nebedirbo po 2013-08-02. Taigi, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojos E. P. parodymai, bei bylos raÅ¡ytinė medžiaga, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebevykdė darbinių funkcijų nuo 2013-08-02. Byloje nustatyta, kad UAB „ADE tiekimas“ kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos nebuvo – kasmetinės atostogos nebuvo įforminamos darbdavio įsakymais. IeÅ¡kovas teigė, kad 2012 m. atostogavo Palangoje, apie tai buvo informavęs direktorių.

Atsakovo atstovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Liudytoja E. R. teigė, kad įmonėje darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų. Atsakovas jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas nedirbo nuo 2013-07-24 iki 2013-08-02, nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad atsakovo direktorius ieÅ¡kovo ieÅ¡kojo laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2013-08-02, reiÅ¡kė jam pretenzijas dėl to, kad ieÅ¡kovas nedirba. Atsakovas į bylÄ pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu sms žinutėmis ir elektroniniu paÅ¡tu tik nuo 2013-08-12 (t. 1, b.l. 83-89), iÅ¡ kurio matyti, kad 2013-08-12 Å¡alys abi nebenori daugiau kartu dirbti – atsakovo direktoriaus sms skirtoje ieÅ¡kovui nurodo, kad „...toliau kartu dirbti negalime“, o ieÅ¡kovas sms atsakovui teigia, kad „...siÅ«lau normaliai Å¡iÄ savaitę susitvarkyti visus reikalus, juk sakiau, kad aÅ¡ pasitraukiu...“ (t. 1, b.l. 83).

Taip pat nustatyta, kad po 2013-08-02 daugiau atsakovo direktorius ieÅ¡kovui darbo nebedavė, nereiÅ¡kė pretenzijų, kad ieÅ¡kovas dirbtų, reikalavimÄ ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti įteikė tik 2013-09-23 ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido 2013-10-22 (t. 1, b.l. 83-98). Tai, jog ieÅ¡kovas D. Å . buvo iÅ¡vykęs į užsienį, Å¡ioje situacijoje teismo vertinimu nėra pagrindas traktuoti kaip darbuotojo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ . Atsakovas dirbo darbÄ nuotoliniu bÅ«du, Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbuotojo darbo vieta ar sÄ lyga dirbti tik, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje ar tik tam tikrame mieste, todėl vien tik ieÅ¡kovo iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos negali bÅ«ti siejamas su negalėjimu atlikti savo kaip darbuotojų darbinių pareigų.

Pažymėtina, kad Å¡ios bylos aplinkybių kontekste darbuotojas, dirbantis nuotolinį darbÄ , jį galėjo dirbti bÅ«damas įvairiose vietose – namuose, Lietuvoje ar užsienyje, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo priemonės buvo mobilus telefonas bei elektroninis paÅ¡tas. DK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo terminų ir tvarkos.

DK 241 straipsnio 1 dalis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi, kaip jau minėta, atsakovas ieÅ¡kovui tik 2013-09-23 įteikė reikalavimÄ 2013-08-13 Nr. 2 pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , darbo pareigų nevykdymo savavaliÅ¡kai iÅ¡vykus atostogauti nuo Å¡.m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 91).

Laikytina, kad atsakovui apie tariamÄ ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma 2013-08-13. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas drausminę nuobaudÄ skyrė ieÅ¡kovui praleidęs įstatymo nustatytÄ 1 mėn. laikotarpį – tik 2013-10-22 (t. 1, b.l. 44). Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas reikalavime 2013-08-13 Nr. 2 prašė ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , darbo pareigų nevykdymÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡vykus atostogauti nuo Å¡.m. rugpjūčio 1 d., o 2013-10-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iÅ¡ darbo nurodoma, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo už tai, kad neatvyko į darbÄ ir nevykdė darbo funkcijų nuo 2013-07-24 (t. 1, b.l. 44).

Nagrinėjant Å¡ios kategorijos – darbo, bylas įrodinėjimo naÅ¡ta yra perkeliama atsakovui, t.y. darbdaviui. Jis privalo įrodyti darbo sÄ lygų pakeitimo, nuÅ¡alinimo nuo darbo ar atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , bÅ«tinumÄ ir teisėtumÄ . IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinę medžiagÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas 2010-10-22 iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, todėl ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepadarė jokio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko pareigas, kadangi jis iÅ¡ klientų gaunamas pinigines lėšas pasisavindavo. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atleidimo pagrindas iÅ¡ darbo yra DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, dėl to, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ nuo 2013-07-24 iki įsakymo priėmimo dienos – 2010-10-22 ir nevykdė jokių darbo funkcijų, todėl teismas sprendime pasisako, ar Å¡is pagrindas yra pagrįstas ir teisėtas. Minėti atsakovo atstovo argumentai vertintini kaip ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo iÅ¡plėtimas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o grÄ Å¾inti jį į darbÄ . Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovas teigė, kad jis nori dirbti toliau atsakovo įmonėje. Kadangi teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai bei, atsižvelgdamas į Å¡iÄ atsakovo nuomonę, teismas grÄ Å¾ina ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ UAB „ADE tiekimas“ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Å alių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatytas ieÅ¡kovo darbo užmokestis – 400 Lt per mėnesį (t. 1, b.l. 46). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatyta minimali mėnesinė alga – 500 Lt, minimalus valandinis atlyginis – 6,06 Lt. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-11-04 dirba UAB „N&D Trade“ (t. 1, b.l. 132). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ioje įmonėje jis dirba ¼ etato direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo puse etato, t.y. 4 val. per dienÄ , bei į tai, kad ieÅ¡kovas nurodo, kad UAB „N&D Trade“ dirba tik ¼ etatu, laikytina, kad tai nekliudo ieÅ¡kovui dirbti atsakovo įmonėje, todėl ieÅ¡kovui yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2013-10-22) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-13), kas sudaro 3345,12 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių) (24,24 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 138 darbo dienos = 3345,12 Lt), o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – po 24,24 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių) per dienÄ (4 val. x 6,06 Lt = 24,24 Lt), skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę nuo sekančios sprendimo priėmimo dienos (2014-05-14) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis, CPK 417 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ bei dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 500 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių) priteisimo ieÅ¡kovui D. Å . iÅ¡ atsakovo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktas, DK 302 str. 1, 2 d.).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas atjungęs ieÅ¡kovo darbo priemones – telefonÄ ir elektroninį paÅ¡tÄ , iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos - 2013-10-22, sudarė prastovÄ ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. DK 122 str. 1 d. numato, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trÅ«ksta žaliavų, nėra energijos ir pan.).

Dėl prastovos nėra darbo sutarties Å¡alių kaltės. Tuo prastova skiriasi nuo panaÅ¡ių į jÄ situacijų – priverstinės pravaikÅ¡tos ir nuÅ¡alinimo nuo darbo, kai darbuotojui neleidžiama dirbti valiniais darbdavio sprendimais. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.), dėl kurių atsakovas ieÅ¡kovui nedavė darbo sutartyje sulygto darbo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių įrodymų – iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-08-02 negalėjo dirbti Å¡alių darbo sutartyje sutarto darbo dėl to, kad atsakovo direktorius atjungė jam pagrindines darbo priemones – telefonÄ ir elektroninį paÅ¡tÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo, o susiklosčiusi situacija atitinka faktinę priverstinės pravaikÅ¡tos padėtį (darbuotojas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo), t.y. laikotarpį, už kurį mokėtinas vidutinis darbo užmokestis. Nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas fiksavo nuo 2013-07-24 (t. 1, b.l. 27, 66). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo užmokestį ieÅ¡kovas prarado dėl darbdavio - UAB „ADE tiekimas“ kaltės, todėl atsakovui tenka pareiga nurodytus praradimus kompensuoti.

Tokios pasekmės taikymas atitinka analogiÅ¡koje situacijoje, reglamentuojamoje DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatytÄ tvarkÄ : pripažinus, jog darbdavys nesuteikė darbuotojui darbo be pagrindo, jam tenka pareiga mokėti darbuotojui Å¡io vidutinį darbo užmokestį. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22, kas sudaro 1551,36 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių), (24,24 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 64 darbo dienos = 1551,36 Lt).IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o jam priteisti 17 576,36 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Nurodo, kad atsakovas mokėjo ieÅ¡kovui atlyginimÄ tik už pusę darbo dienos, nors ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo visÄ darbo dienÄ , todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamas atlyginimas už visÄ darbo dienÄ bei atitinkamai didesnė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų E. R., Ž. K. ir V. P. parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis dirbo visÄ darbo dienÄ , t.y. visu etatu.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į atsakovo atstovÄ direktorių A. P. nesikreipė raÅ¡tu, jog bÅ«tų pakeista darbo sutarties sÄ lyga dėl darbo laiko. Teigė, kad jam klientai skambindavo ir 21 val., jis savo darbo laiko neribojo, dirbo visu etatu. Nors liudytojas Ž. K. parodė, kad su ieÅ¡kovu galėdavo susisiekti bet kokiu dienos laiku, tačiau teismas mano, kad Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai yra neįrodyti, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo dirbamÄ visÄ darbo dienos laikÄ .

Å alių sudarytoje darbo sutartyje Å¡alys neaptarė ieÅ¡kovo dirbamo konkretaus darbo laiko per dienÄ , t.y. nuo kokios valandos ieÅ¡kovas turi pradėti dirbti ir kokiÄ valandÄ ieÅ¡kovas turi pabaigti dirbti. Atsakovo įmonėje darbuotojų dirbamo darbo laiko tvarkos nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas į atsakovo įmonės buhalterę bei direktorių nesikreipė dėl galimai jo dirbtų virÅ¡valandžių apskaitymo. Dėl Å¡ių priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo.IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas UAB „ADE tiekimas“ neiÅ¡davė ieÅ¡kovui asmeninių apsaugos priemonių, nuo cheminių medžiagų pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, todėl jis turės kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl sveikatos pablogėjimo ir profesinio susirgimo nustatymo.

IeÅ¡kovas teigė, kad dirbo su rÅ«gÅ¡tinėm medžiagom, dalyvavo atliekant plovimus. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nedirbo kenksmingomis sÄ lygomis, produkcija buvo saugi, supakuota. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodomų, susijusių su Å¡iomis ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, apie jo sveikatos pablogėjimÄ , taip pat nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ byloje esančio darbo inspekcijos 2014-01-07 raÅ¡to ieÅ¡kovui matyti, kad inspekcija nenustatė jokių darbdavio pažeidimų, susijusių su cheminių medžiagų naudojimu (t. 1, b.l. 144-145).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių buvimo. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo Nustatyta, kad į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ 2013-11-11 kreipėsi UAB „ADE teikimas“ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Å .. Savo reikalavimÄ grindė Å¡iais kasos pajamų orderiais: 2012-07-27 ADE Nr. 27 dėl 106,49 Lt iÅ¡ UAB „Volonta“; 2012-06-07 ADE Nr. 27 dėl 102,49 Lt iÅ¡ UAB „Trasalis“; 2012-02-01 ADE (be numerio) dėl 1200 Lt iÅ¡ UAB „Lavitas“; 2011-02-15 ADE Nr. 3 dėl 500 Lt, 2011-059-25 ADE Nr. 3 dėl 244,49 Lt, 2011-09-28 ADE Nr. 12 dėl 733,89 Lt, 2012-01-11 ADE Nr. 21 dėl 350 Lt, 2012-02-07 ADE Nr. 24 dėl 200,95 Lt, 2012-10-19 KPO Nr. 00031 dėl 451,32 Lt, iÅ¡ viso dėl 2480,65 Lt iÅ¡ UAB „Norega“;

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000537 dėl 167,39 Lt, PCVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. DE000493 dėl 1117,42 Lt, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000306 dėl 456,12 Lt, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000299 dėl 138,76 Lt, iÅ¡ vis dėl 1879,69 Lt dėl prekių pardavimo D. B.;PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000529 dėl 805,27 Lt prekių pardavimo UAB „Auksinė idėja“;SÄ skaita Nr. LOB2045 dėl 400 Lt paslaugų pirkimo iÅ¡ UAB „Lavitas“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013 1-2 b.l.).Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-10 priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-133, kuriuo UAB „ADE tiekimas“ praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D.

Å . 5602,18 Lt dydžio žalos atlyginimÄ UAB „ADE tiekimas“ naudai (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 278-285 ).IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas D. Å . praÅ¡o panaikinti minėtÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir UAB „ADE tiekimas“ praÅ¡ymÄ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo atmesti (t. 1, b.l. 157-158). Atsakovo atstovas direktorius A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad palaiko savo reikalavimÄ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Byloje yra pateikti pardavimo vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtinti UAB „ADE tiekimas“ 2010-05-05 direktoriaus įsakymu Nr. 10/05/05, po kuriais yra įraÅ¡ai „susipažinau, paraÅ¡as, E. S., 2010-05-05“ bei „susipažinau, D.

Å ., paraÅ¡as, 2010-10-20“ (t. 1, b.l. 64-65). Å ių nuostatų II dalis numato pardavimo vadovo funkcijas ir uždavinius – parduoti prekes palankiomis įmonei kainomis, palaikyti esamus prekybinius ryÅ¡ius bei užmegzti naujus, palaikyti ryÅ¡ius su įmonės partneriais, laiku informuoti klientus apie kainų, asortimento bei prekybos sÄ lygų pakeitimus, sekti klientų atsiskaitymus bei imtis priemonių pasiekti, kad atsiskaitymai bÅ«tų vykdomi laiku, pildyti nustatytos formos prekybos ataskaitas, kontaktuoti su prekių gamintojais, suderinus su tiesioginiu vadovu, užsakyti prekes, užtikrinti jų sklandų atvežimÄ bei realizacijÄ ; sekti ir fiksuoti informacinius praneÅ¡imus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais; laiku teikti klientams visÄ su parduodamu produktu susijusiÄ informacijÄ bei reklaminę medžiagÄ ; saugoti jam patikėtas materialines vertybes, laiku ir tinkamai informuoti įmonės vadovÄ apie jam patikėtų materialinių vertybių netinkamÄ ar neteisėtÄ disponavimÄ bei juo padarytÄ Å¾alÄ (t. 1, b.l. 64).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas teigė, kad Å¡ių pareiginių nuostatų jis nepasirašė, yra galimai ne jo paraÅ¡as. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad po atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1 jis nepasirašė, paraÅ¡as taip pat yra galimai ne jo. Teigė, kad abiejuose dokumentuose įraÅ¡ai apie ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę yra tikrai raÅ¡yti ne jo ranka. Ekspertizės dėl paraÅ¡o suklastojimo skirti neprašė. Teigė, kad po 2014-03-24 teismo posėdžio atsakovas pradėjo rinkti paraÅ¡us, buvo skambinta E. S., kad jis pasiraÅ¡ytų po Å¡iais dokumentais.

Teismas vertindamas Å¡ias aplinkybes pažymi, kad 2013-03-24 teismo posėdžio metu į teisėjos klausimÄ , ar buvo atsakovo įmonėje nustatyta tvarka dėl piniginių lėšų perdavimo, atsakovo atstovas direktorius A. P. atsakė, kad tokios tvarkos nebuvo. Tačiau jau 2013-03-28 teismo posėdžio metu liudytoja E. R. duodama parodymus teismui pradėjo minėti, kad atsakovo įmonėje buvo nustatyta tvarka dėl piniginių lėšų perdavimo tarp darbuotojų ir direktoriaus. Atsakovo atstovas A.

P. taip pat pradėjo teigti, kad tokia tvarka buvo. Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas pats pasisiÅ«lė dokumentÄ apie Å¡iÄ tvarkÄ teismui pateikti. IÅ¡ atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymo Nr. 10/04/16-1 matyti, kad atsakingais asmenimis pasiraÅ¡yti įmonės buhalterinius dokumentus yra paskirti vyr. finansininkė M. L., pardavimo vadovas E. S. ir direktorius A. P. E. S. šį įsakymÄ pasiraÅ¡o kaip akcininkas (t. 2, b.l. 13). Tačiau iÅ¡ byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad E. S. UAB „ADE tiekimas“ pradėjo dirbti tik nuo 2010-05-05 (t. 1, b.l. 117), o minėtame 2010-04-16 atsakovo įsakyme E. S. yra nurodomas, kad dirba pardavimo vadovu (t. 2, b.l. 13).

Buhalterė M. L. nėra pasiraÅ¡iusi, jog susipažino su Å¡iuo įsakymu. IeÅ¡kovo galimas paraÅ¡as, jog jis susipažinęs su Å¡iuo įsakymu yra 2010-10-20 data. Be to, iÅ¡ prie bylos pridėtos darbo ginčų komisijos pateiktos teismui medžiagos – darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo 2014-01-09 Nr. DGP-105 matyti, kad į komisijos pirmininkės klausimus, „ar įmonėje buvo tvarka, kas gali paimti pinigus, kas sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡o?“, „kas turi teisę grynus pinigus paimti?“, UAB „ADE teikimas“ atstovė buhalterė E. R. atsakė, kad „ne, Å¡ito dokumento nėra“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013 274 b.l.).

Pažymėtina, kad 2010-04-16 įsakyme Nr. 10/04/16-1 yra numatoma tik kokie įmonės darbuotojai gali pasiraÅ¡yti įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau nėra nurodoma, kokie darbuotojai gali paimti iÅ¡ klientų grynuosius pinigus ir kaip paimtus pinigus darbuotojas turi perduoti įmonei. Taigi, dėl Å¡ių priežasčių teismas atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymÄ Nr. 10/04/16-1 vertina kritiÅ¡kai (t. 2, b.l. 13). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad paimtus pinigus iÅ¡ UAB „Volonta“, UAB „Lavitas“, UAB „Trasalis“, UAB „Norega“, D.

B. jis yra atidavęs atsakovo direktoriui A.P. Dėl Å¡ių sÄ skaitų jam pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti tik 2013 m. vasarÄ , iki to laiko niekas iÅ¡ jo nereikalavo pasiaiÅ¡kinti, nors sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos seniai – 2011-2012 m.. Kartais jis imdavo prekes iÅ¡ sandėlio, esančio Panevėžio r., kai reikėdavo važiuoti į parduotuves, tuo pačiu pristatydavo prekes klientams. UAB „Auksinė idėja“ prekes buvo nuvežęs, tačiau ofise nieko nerado, todėl prekes ir sÄ skaitÄ paliko Å¡alia esančios kitos įmonės darbuotojai, tačiau vėliau UAB „Auksinė idėja“ teigė, kad prekių iÅ¡ atsakovo įmonės negavo ir sÄ skaitos neapmokėjo.

Atsakovo atstovas direktorius A. P. teigė, kad ieškovas prekes kartais imdavo iš sandėlio. Sandėlininkas atplėšdavo dalį orderio ir išduodavo prekes. Tačiau, kai ieškovas imdavo prekes iš sandėlio, nebuvo pasirašoma ant dokumentų. Liudytoja V. P. parodė, kad dirba atsakovo įmonėje sandėlininke, iki jos darbo šioje įmonėje prekes iš sandėlio imdavo ieškovas, direktorius A. P. ir E. S.. Liudytoja E. R. parodė, kad buhaltere pradėjo dirbti 2012 m. pabaigoje, prieš tai dirbo buhaltere M.

L.. E. R. pradėjo sekti įsiskolinimus ir apie tai pasakė ieÅ¡kovui. 2013 m. kovo mėn. siuntė ieÅ¡kovui sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, kur buvo neatitikimai įsiskolinimų. 2013 m. kovo mėn. ji pati pradėjo bendrauti su įmonėmis, pradėjo sakyti, kad neapmokėtos sÄ skaitos. Tuomet įmonės atsiuntė sÄ skaitas su ieÅ¡kovo paraÅ¡ais. Taip pat atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad nebeturi ieÅ¡kovui pretenzijų dėl 400 Lt sÄ skaitos iÅ¡ UAB „Lavita“, kadangi galėjo bÅ«ti taip, kaip ieÅ¡kovas teigė, jog vyko seminaras ir reikėjo prisidėti 400 Lt prie patalpų nuomos.

Teismas iÅ¡tyręs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , ieÅ¡kovo, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojos E. R. parodymus sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB „ADE tiekimas“ buvo priimtas dokumentas, draudžiantis ieÅ¡kovui paimti iÅ¡ klientų grynuosius pinigus. IeÅ¡kovas tiek bylos nagrinėjimo metu darbo ginčų komisijoje teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, juose nurodydamas, jog įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, jog jis pinigines lėšas pagal kasos pajamų orderius atiduodavo direktoriui, perduodant kasos pajamų orderius ir pinigus Å¡alys pinigų perdavimo – priėmimo aktų nesudarydavo, dirbdavo pasitikėjimo pagrindais (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 73).

Bylos nagrinėjimo metu teisme jo paaiÅ¡kinimai Å¡iuo klausimu buvo analogiÅ¡ki. 2013-03-24 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius A. P. sakė, kad įmonėje tvarkos dėl piniginių lėšų perdavimo, nebuvo nustatyta, tačiau vėlesnio teismo posėdžio metu pakeitė pozicijÄ ir pradėjo teigti, kad tokia tvarka buvo nustatyta 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1. Atsakovo direktorius teigė, kad ieÅ¡kovas D. Å . neturėjo teisės imti pinigų iÅ¡ klientų. Tačiau iÅ¡ darbo ginčų komisijos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – pavyzdžiui, 2012-08-22 kasos pajamų orderio kvito ADE Nr. 28, 2012-04-10 kasos pajamų orderio kvito ADE Nr. 22, 2012-02-06 kasos pajamų orderio Nr. 21, 2011-12-08 kasos pajamų orderio Nr. 20, 2011-11-25 kasos pajamų orderio ADE Nr. 19, 2011-11-24 kasos pajamų orderio ADE Nr. 18, kasos pajamų orderių ADE Nr. 17, 16, 15, 14, 13, 11, 10, 9, 8, 6 matyti, kad pinigus paėmė buhalterė, tačiau Å¡iuose dokumentuose kasininku yra nurodytas ieÅ¡kovas D.

Å . (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 174, 176, 177, 180, 181, 183, 187-191, 196, 197, 199, 201, 204). Be to, iÅ¡ 2011-09-10 kasos pajamų orderio ADE Nr. 12, 2011-04-03 kasos pajamų orderio ADE Nr. 3, 2011-05-26 kasos pajamų orderio ADE Nr. 7 matyti, kad įmonės buhalterės pinigai buvo paimti tiesiogiai iÅ¡ paties ieÅ¡kovo (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 194, 202, 207). Taigi, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kodėl įmonė buhalterinės apskaitos dokumentuose pati nurodo ieÅ¡kovÄ kaip kasininkÄ ir iÅ¡ jo ima pinigus pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, jeigu, kaip atsakovo atstovas direktorius 2014-03-28 teismo posėdžio metu pradėjo teigti, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės iÅ¡ klientų imti pinigines lėšas grynais pinigais.

Teismas pažymi, kad įmonės direktoriaus pareiga yra organizuoti įmonės veiklÄ , jis atsako už įmonės tikslų įgyvendinimÄ (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas. Nei Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje, nei pardavimų vadovo pareiginiuose nuostatose nėra nurodoma, kad ieÅ¡kovas turi dirbti kaip kasininkas, tačiau jis taip įvardinamas atsakovo įmonės apskaitos dokumentuose. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Å«kio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, sÄ raÅ¡Ä ir jų parašų pavyzdžius.

Tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas pateikė į bylÄ minėtÄ 2010-04-16 įsakymÄ Nr. 10/04/16-1, iÅ¡ kurio matyti, kad šį įsakymÄ galimai pasirašė atsakovo direktorius, akcininkas E. S. ir ieÅ¡kovas. Nors įsakyme minima buhalterė M. L., tačiau jos paraÅ¡o nėra. Pastebėtina tai, kad E. S. 2010-04-16 nebuvo dar priimtas dirbti pardavimo vadovu, jis įmonėje pradėjo dirbti tik 2010-05-05 (t. 1, b.l. 117). Asmenų, turinčių teisę pasiraÅ¡yti įmonės buhalterinius dokumentus, parašų pavyzdžių į bylÄ atsakovas nepateikė.

IÅ¡ teismui 2014-04-14 pateiktos 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarkos matyti, kad jÄ pasirašė tik buhalterė M. L. ir E. S. (t. 2, b.l. 14). Teismas šį atsakovo pateiktÄ dokumentÄ vertina kaip įmonės direktoriaus nustatytÄ tvarkÄ , kuriÄ privalo vykdyti vyr. finansininkė, direktorius ir pardavimo vadovas E. S.. Minėtame dokumente nėra nustatyti jokie reikalavimai dėl darbo funkcijų vykdymo ieÅ¡kovui. Be to, pažymėtina, kad 2010-04-16 įsakymÄ Nr. 10/04/16-1 ir 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarkÄ atsakovas nei darbo ginčų komisijos nagrinėjimo metu, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei bylÄ nagrinėjant 2014-03-24 teismo posėdyje neteikė.

IÅ¡ darbo ginčų komisijos 2014-01-10 posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad „neatsimena tokio atvejo, kad bÅ«tų gavęs pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, gal ir buvo koks vienas atvejis“. „Darydavo taip: gaudavo pinigus, įneÅ¡davo į bankÄ , papildomai nieko nepasiraÅ¡inėjo“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 286 ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Å . v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J.

B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , nesutinka su darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendime padaryta iÅ¡vada, jog yra visos ieÅ¡kovo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas mano, kad Å¡iuo atveju nėra ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų sÄ lygos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog yra neįrodyta, jog ieÅ¡kovas neperdavė piniginių lėšų atsakovui ar pažeidė lokalinius teisės aktus ir todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė.

Dėl šių priežasčių atsakovo reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovo pagal kasos pajamų orderius 2012-07-27 ADE Nr. 27 dėl 106,49 Lt iš UAB „Volonta“; 2012-06-07 ADE Nr. 27 dėl 102,49 Lt iš UAB „Trasalis“; 2012-02-01 ADE (be numerio) dėl 1200 Lt iš UAB „Lavitas“; 2011-02-15 ADE Nr. 3 dėl 500 Lt, 2011-059-25 ADE Nr. 3 dėl 244,49 Lt, 2011-09-28 ADE Nr. 12 dėl 733,89 Lt, 2012-01-11 ADE Nr. 21 dėl 350 Lt, 2012-02-07 ADE Nr. 24 dėl 200,95 Lt, 2012-10-19 KPO Nr. 00031 dėl 451,32 Lt, iš viso dėl 2480,65 Lt iš UAB „Norega“;

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000537 dėl 167,39 Lt, PCVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. DE000493 dėl 1117,42 Lt, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000306 dėl 456,12 Lt, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 000299 dėl 138,76 Lt, iÅ¡ viso dėl 1879,69 Lt dėl prekių pardavimo D. B. yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl senaties termino nustatymo. Be to, CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ teisme gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas per 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog UAB „Auksinė idėja“ prekes buvo nuvežęs, tačiau ofise nieko nerado, todėl prekes ir sÄ skaitÄ paliko Å¡alia esančios kitos įmonės darbuotojai, tačiau vėliau UAB „Auksinė idėja“ teigė, kad prekių iÅ¡ atsakovo įmonės negavo ir sÄ skaitos neapmokėjo.

Teismas mano, kad atsakovo reikalavimas dėl 805,27 Lt žalos priteisimo yra pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas pats nurodė prekių pristatymo UAB „Auksinė idėja“ aplinkybes, ieÅ¡kovas buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ prekes įteikti klientui tik paėmęs iÅ¡ jo paraÅ¡Ä apie prekių gavimÄ . Todėl atsakovo reikalavimas dėl 805,27 Lt žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo tenkinamas (DK 246, 253 str. , 255 str. 1 d. 3 p., 256 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi teismas pripažįsta ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ neturtinį reikalavimÄ dėl atsakovo 2013-10-22 įsakymo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, 146,89 Lt žyminis mokestis už priteistas ieÅ¡kovui pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu ( 4896,48 Lt x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 96 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reiÅ¡kė darbo ginčų komisijai reikalavimÄ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kurio dalį - 6592,56 Lt teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 197,78 Lt dydžio žyminis mokestis (6592,56 Lt x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1p.), 93 str.).

Taigi, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 488,67 Lt dydžio žyminis mokestis (144 Lt +146,89 Lt +197,78 Lt). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. Å . patyrė 3000 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 8-11). Atsakovas patyrė 900 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 180-182). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo, laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra tenkinami iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, ieÅ¡kovas grÄ Å¾inamas į darbÄ , priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už pravaikÅ¡tos laikÄ , o reikalavimas dėl 17 576,36 Lt priteisimo atmestas.

Darytina iÅ¡vada, kad yra tenkinamos 2/3 dalys ieÅ¡kovo reikalavimų. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamos 2000 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 7397,83 Lt žalÄ . Kadangi teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisia 805,27 Lt dydžio žalÄ (tenkina 11 procentų reikalavimo), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisiamos 99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (900 Lt x 11 proc. / 100) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Å ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi bÅ«ti atlygintos (CPK 93 str., 98 str. 1, 2 d.). Taigi, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamos 1901 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2000 Lt - 99 Lt = 1901 Lt).Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų didžioji dalis yra tenkinama bei CPK 83 straipsnis nustato asmenų sÄ raÅ¡Ä , kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių tarpe yra minimi darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos teismo patirtos 44 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :    IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2013-10-22 įsakymu pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir šį įsakymÄ panaikinti. IeÅ¡kovÄ D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti į darbÄ atsakovo įmonėje UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, į pardavimo vadovo pareigas.Priteisti ieÅ¡kovui D.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109:- vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2013-10-22) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-13), kas sudaro 3345,12 Lt (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 12 centų) (neiÅ¡skaičius mokesčių); - vidutinį darbo užmokestį po 24,24 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių) per dienÄ , skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę, nuo sekančios teismo sprendimo priėmimo dienos - 2014-05-14, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;- vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22, kas sudaro 1551,36 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 36 centus) (neiÅ¡skaičius mokesčių).

IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 17576,36 Lt sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, atmesti.Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimÄ Nr. DGKS-133 pakeisti: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, 805,27 Lt (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkių litų 27 centų) dydžio žalÄ . KitÄ atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, reikalavimų dalį atmesti.

   Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, valstybei 488,67 Lt (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 67 centų) žyminį mokestį bei 44 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturių litų) paÅ¡to iÅ¡laidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti ieÅ¡kovui D.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, 1901 Lt (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų vieno lito) iÅ¡laidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į darbÄ atsakovo įmonėje UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, į pardavimo vadovo pareigas bei dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) (neiÅ¡skaičius mokesčių) priteisimo ieÅ¡kovui D.

Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                                    Kristina Serdiukienė