2024-10-11 Nr. AB-14739-3-66-3-00069-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-58-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00069-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. spalio 11 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) atsakyti į pareiškėjo 2024 m. spalio 6 d. skundą.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – siekiant sureguliuoti stebėtojų veiklą Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų metu, šios politinės kampanijos metu uždrausti rinkimų komisijoms riboti stebėtojų, kuriems VRK išdavė stebėtojo pažymėjimą su teise stebėti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teises stebėti šiuos rinkimus Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos Nr. 71 rinkimų apylinkių balsavimo patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kaip Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojas, Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisijai Nr. 71 pateikė 2024 m. spalio 6 d. skundą dėl rinkimų apygardos Nr. 71 rinkimų apylinkės Nr. 55 komisijos pirmininkės J. B. Š. 2024 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo išaiškinta, kad ši rinkimų komisija nepripažins šių rinkimų stebėtojų pažymėjimų, kuriuose nurodyta, kad stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir neleis rinkimų stebėti šioje rinkimų apylinkėje. Pareiškėjo nuomone, tai yra šališkas sprendimas, nes jį priėmusi J. B. Š. yra Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje įgaliotoji ministrė, kuri pagal šias jos užimamas pareigas negali nežinoti ir nesuprasti, kad Lietuvos valstybės diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos yra Lietuvos Respublikos teritorija.

Pareiškėjas nurodo, jog VRK viešai skelbiamoje informacijoje apie Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisiją Nr.71 nurodyta, kad tokios rinkimų komisijos narių nėra, o tai, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad šios komisijos VRK nesuformavo. Pareiškėjo manymu, esant nesuformuotai rinkimų apygardos Nr. 71 komisijai, jos vardu veikia VRK, todėl nesuformuotos Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisijos Nr.71 neveikimas skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 185 straipsnio 2 ir 6 dalių analogija. Teismo prašoma taikyti šią įstatymo analogiją, priešingu atveju dėl neteisėto precedento sukūrimo rinkimų apygardos Nr.71 rinkimų apylinkės Nr.55 komisijos pirmininkės J. B. Š. 2024 m. spalio 4 d. sprendimu stebėtojams užsienyje, taip pat ir pareiškėjui, planuojančiam rinkimus stebėti Londone, bus atimta teisė stebėti šiuos rinkimus.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo neveikimas pažeidžia esminius konstitucinius teisinės valstybės principus - teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, nes dirbtinai ir neteisėtai ribojant stebėtojų teises, ir rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo ir būsimuose rinkimuose, referendumuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

II. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Rinkimų kodekse) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėjas prašo teismo nutraukti VRK neveikimą ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 6 d. skundo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 6 d. su skundu kreipėsi į Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisiją. Nr.71. Minėtame skunde pareiškėjas paaiškino, jog rinkimų apygardos Nr.71 rinkimų apylinkės Nr.55 komisijos pirmininkė J. B. Š. nurodė, jog nepripažins VRK išduotų stebėtojų pažymėjimų (taip pat ir pareiškėjo pažymėjimo) ir neleis rinkimų stebėti šioje rinkimų apylinkėje. Pareiškėjas 2024 m. spalio 6 d. skunde pažymėjo, kad yra ribojamos stebėtojų, taip pat ir pareiškėjo, teisės, todėl prašė panaikinti rinkimų apygardos Nr.71 rinkimų apylinkės Nr.55 komisijos pirmininkės J. B. Š. 2024 m. spalio 4 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylų priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai bendrąsias taisykles nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 punktas); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 punktas.). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija visoms administracinėms byloms, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ( dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo) , 13 punkte (dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės meras (toliau – meras), kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų) ir 14 punkte ( dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, be kita ko, yra numatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai, pavyzdžiui, bylų pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (ABTĮ 124–126 str.). ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą VRK atsakyti į pareiškėjo 2024 m. spalio 6 d. skundą. Iš pareiškėjo 2024 m. spalio 6 d. skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas skundą pateikė Pasaulio lietuvių apygardos rinkimų komisijai Nr. 71. Pareiškėjas minėtame skunde prašė panaikinti rinkimų apygardos Nr. 71 rinkimų apylinkės Nr. 55 komisijos pirmininkės J. B. Š. 2024 m. spalio 4 d. sprendimą.

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato VRK. Rinkimų kodekso 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad skundas dėl rinkimų stebėtojų teisių buvo teikiamas apygardos rinkimų komisijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs specialia Rinkimų kodekso 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų apskundimo VRK procedūra. Vadinasi, VRK, kuriai suteikti įgaliojimai nagrinėti skundus dėl apygardų rinkimų komisijų sprendimų, dar nėra įvertinusi pareiškėjo skunde teismui nurodytų aplinkybių dėl stebėtojų teisių pažeidimų ir priėmusi dėl to sprendimo.

Nustačius, kad Rinkimų kodekse nustatyta speciali skundų dėl apygardų rinkimų komisijų sprendimų procedūra dar nėra baigta ir VRK, kuri yra įgaliota nagrinėti skundus dėl apygardų rinkimų komisijų sprendimų, dar nėra dėl to priėmusi sprendimo, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnyje 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pareiškėjui išaiškintina, kad, nesutikdamas su apygardos rinkimų komisijos sprendimais, jis gali šiuos sprendimus skųsti VRK.

Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, nespręstinas pareiškėjo skunde nurodytas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.) ir kiti procesinio pobūdžio prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė