37cea7dd-d86e-4a01-ae43-7edceebdd0f6 · Vilniaus apygardos teismas

                                         Civilinė byla Nr. 2S-789-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23879-2014-5                           Procesinio sprendimo kategorijos: 129.17.; 129.20.1.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-31512-910/2014 pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys yra E. V., R. M., antstolis V. M., n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. V. prašė teismo nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad jam priklauso 1/10 dalis sutuoktinės E. V. darbo užmokesčio. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-17 iÅ¡davė vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-40416-820/2013 dėl 43 104,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo, kaip skolininko, iÅ¡ieÅ¡kotojo R.

M. naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 127,26 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Išieškoma 43 104,96 Lt skola yra asmeninė skolininko prievolė, todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš asmeninio skolininko turto ir jo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko sutuoktinė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 3 947,36 Lt, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį.

Nustatant jo turto dalį sutuoktinės darbo užmokestyje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes pareiÅ¡kėjas gauna labai nedidelį darbo užmokestį ir sutuoktinei tenka didžioji naÅ¡ta iÅ¡laikant mažametį vaikÄ , be to, lėšų reikia jai pačiai, nes laukiasi antro vaiko. Turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad, gimus antram vaikui sutuoktinės iÅ¡laidos vaikams iÅ¡laikyti dar padidės. Nustatymas, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, prieÅ¡tarautų proporcingumo, protingumo, teisingumo principams, lemtų akivaizdų skolininko ir sutuoktinės vaikų interesų pažeidimÄ , suteikiant prioritetÄ kreditoriaus interesams.Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimu su pareiÅ¡kimu sutiko.

Nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio didžioji dalis skiriama nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu vieneri metai, interesams patenkinti, kadangi sutuoktinis, gaunantis tik 127,26 Lt darbo užmokestį, prie vaiko išlaikymo iš esmės neprisideda. Teismui nustačius, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio (apie 1500 Lt), neabejotinai nukentėtų vaiko interesai.

Vaiko interesai turi prioritetÄ prieÅ¡ kreditoriaus interesus. Be to, pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra ir tai, kad skolininko sutuoktinė laukiasi antro vaiko; nėštumo metu moteriai labai svarbi medicininė priežiÅ«ra, specialus maistas, vitaminai, medikamentai, taigi nėštumo metu reikia daug daugiau iÅ¡laidų. Gimus antram vaikui, iÅ¡laidos vaikams iÅ¡laikyti dar labiau padidės, vadinasi, dar didesnė suinteresuoto asmens pajamų dalis turės bus skirta vaikams iÅ¡laikyti.

Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma nustatyti jo turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalimi nesutiko. Nurodė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad skolininko sutuoktinė, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, gauna 3 947,36 Lt darbo užmokestį, tuo tarpu skolininkas, einantis direktoriaus pareigas – vos 127,26 Lt, t. y. eilinio darbuotojo darbo užmokestis 31 kartÄ didesnis už direktoriaus. Suinteresuoto asmens teigimu, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkas savo paties atlyginimo dalį iÅ¡moka per sutuoktinės darbo užmokestį, taip siekdamas iÅ¡vengti skolos kreditoriui grÄ Å¾inimo.

Suinteresuoto asmens duomenimis, (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičius nuolat auga, nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. jis išaugo nuo 15 iki 39 darbuotojų. Tai leidžia teigti, kad įmonė veikia pelningai, VSDFV skolų neturi. Dėl to neįtikėtina, kad skolininkas, eidamas pelningai veikiančios bendrovės direktoriaus pareigas, gauna tokias mažas pajamas. Suinteresuoto asmens nuomone, skolininko teiginiai, kad jo šeimos gerbūvį iš esmės lemia sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, visiškai nepagrįsti.

Apie sutuoktinės nėštumÄ Â skolininkas pateikė teismui pažymÄ , iÅ¡duotÄ UAB „Kardiolita“, t. y. vienos didžiausių ir brangiausių privačių klinikų. Nekvestionuotina asmens teisė rinktis tas medicinos priežiÅ«ros įstaigas, kurių jis nori ir turi finansinių galimybių pasirinkti, tačiau nagrinėjamu atveju skolininko Å¡eimos pasirinkimas parodo tikrÄ jÄ , o ne deklaruojamÄ Å¡eimos finansinę padėtį ir skolininko galimybes grÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui.

AiÅ¡kinantis skolininko ir jo Å¡eimos tikrÄ jÄ finansinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į UAB „Tikritus“ ir (duomenys neskelbtini) ryšį: UAB „Tikritus“, kurios didžiausias akcininkas – V. V., 2012-12-17 iÅ¡kelta bankroto byla; prieÅ¡ Å¡ios bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ 2012-07-16 buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia akcininkė – skolininko sesuo. Suinteresuoto asmens teigimu, akivaizdu, kad abiejų Å¡ių įmonių faktinis savininkas ir valdytojas yra skolininkas V.

V., kuris visais įmanomais bÅ«dais siekia nuslėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ tam, kad į jį nebÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Skolininkas yra verslininkas, todėl tikroji Å¡eimos padėtis yra visiÅ¡kai kitokia, nei deklaruojama teismui. Nors skolininkas 2014-07-16 praÅ¡yme teismui nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o sutuoktinės – (duomenys neskelbtini), tačiau realiai skolininkas su visa Å¡eima gyvena prabangiame name (duomenys neskelbtini). V. V. pokalbio su kreditoriumi metu skolininkas patvirtino, kad šį namÄ jo Å¡eima nuomojasi.

Tokio namo nuoma per mėnesį galėtų virÅ¡yti 2000 Lt, be to, namui iÅ¡laikyti reikalingos papildomos lėšos. Taigi skolininko turtinė padėtis yra labai gera: jis turi pinigų, kuriuos skiria savo ir savo Å¡eimos prabangiam gyvenimui, tačiau tai slepia, sÄ moningai vengdamas atsiskaityti su sÄ Å¾iningais kreditoriais, be to, teikia teismui pareiÅ¡kimus, nurodydamas juose neteisingus duomenis apie Å¡eimos finansinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo V.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkino iÅ¡ dalies – nustatė, kad pareiÅ¡kėjui (skolininkui) V. V. priklauso 1/2 dalis bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto – sutuoktinės E. V. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, paÅ¡alpų ir kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.).Ä®vertinęs civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0240/14/00948/2014 medžiagÄ , nustatė kad antstolis V.

M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 42 783,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo R. M. naudai. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. V. 2012-10-10 yra sudaręs santuokÄ su E. V.. Sutuoktiniai turi 2013-02-05 gimusį sÅ«nų, Å¡iuo metu laukia gimstant antrojo vaiko.

Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau abu sutuoktiniai dirba (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, V. V. nuo 2012-09-27 buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Juridinių asmenų registro 2014-07-24 duomenimis, (duomenys neskelbtini) vadovu nurodytas P. S. V. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio mėn. – 133,32 Lt, 2014 m. vasario mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. kovo mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 127,26 Lt.

Jo sutuoktinės E. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini): 2014 m. kovo mėn. – 3 749,99 Lt, 2014-04-01 – 3 947,36 Lt. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymÄ , E. V. darbo užmokestis 2014 m. balandžio-birželio mėn. – 3 947,36 Lt neatskaičius mokesčių, 3000 Lt – be mokesčių. Sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. IÅ¡ieÅ¡komos skolos likutis yra 43 104,96 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiÅ¡kinant nurodytÄ teisės normÄ , pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra bÅ«tinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; kt.).

Pažymėjo, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių bÅ«tina nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpcijÄ . Kaip pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo pareiÅ¡kėjas įvardijo mažamečio vaiko interesus, teigdamas, kad jis gauna labai mažas pajamas, todėl sutuoktinei tenka didžioji vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta. Pasisakydamas dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abu vaiko tėvai turi vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ .

PareiÅ¡kėjas yra jauno amžiaus, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turtintis vyras. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybių uždirbti daugiau pajamų ir prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-09-27 ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Nors (duomenys neskelbtini) yra pelningai dirbanti įmonė, 2012 m. gavusi 27 181 Lt grynojo pelno, 2013 m. – 221 193 Lt grynojo pelno, tačiau pareiÅ¡kėjui, ėjusiam Bendrovės direktoriaus pareigas, mokėtas Å¡iek tiek didesnis negu 100 Lt, atskaičius mokesčius, mėnesinis atlyginimas.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo deklaruojamos pajamos, atsižvelgiant į jaunÄ pareiÅ¡kėjo amžių, užimamas pareigas, suvokiamÄ atsakomybę iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , neatitinka protingumo kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, kiek lėšų reikia mažamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėjas V. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartį ir pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti visiÅ¡kai; netenkinus pareiÅ¡kimo visiÅ¡kai, nustatyti ne didesnę kaip 1/3 jam tenkančiÄ dalį į sutuoktinės pajamas.

Nurodo, kad jo Å¡eimos pajamos yra apie 3 100 Lt per mėnesį, kurių didžiÄ jÄ dalį, t.y. 3 000 Lt uždirba pareiÅ¡kėjo sutuoktinė. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , Å¡eimos mėnesio pajamos sumažėtų iki 1 500 Lt, nes visa sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, kuri nustatyta pareiÅ¡kėjui, bus skirta tenkinti pareiÅ¡kėjo kreditorių interesams. Keturių asmenų Å¡eimai iÅ¡gyventi Vilniuje iÅ¡ 1 500 Lt yra nepaprastai sudėtinga, o dar sunkiau užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.

Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjui yra sunku pateikti įrodymus, kiek lėšų reikia mažamečio sÅ«naus poreikiams tenkinti. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.Atskirasis skundas atmetamas.Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės bei vaikų teisių ir interesų nepažeidžia.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis V.

M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 42 783,96 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡kotojo R. M. naudai. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. V. 2012-10-10 yra sudaręs santuokÄ su E. V.. Sutuoktiniai turi 2013-02-05 gimusį sÅ«nų, Å¡iuo metu laukia gimstant antrojo vaiko.

Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau abu sutuoktiniai dirba (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, V. V. nuo 2012-09-27 buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Juridinių asmenų registro 2014-07-24 duomenimis, (duomenys neskelbtini) vadovu nurodytas P. S.. V. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio mėn. – 133,32 Lt, 2014 m. vasario mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. kovo mėn. – 121,20 Lt, 2014 m. balandžio mėn. – 127,26 Lt.

Jo sutuoktinės E. V. draudžiamosios pajamos (duomenys neskelbtini): 2014 m. kovo mėn. – 3 749,99 Lt, 2014-04-01 – 3 947,36 Lt. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymÄ , E. V. darbo užmokestis 2014 m. balandžio-birželio mėn. – 3 947,36 Lt neatskaičius mokesčių, 3000 Lt – be mokesčių. Sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties.Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

CPK 667 str.1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str. 2 d.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ½ dalis E. V. gaunamo darbo užmokesčio nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui, ir nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant CK 3. 123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų interesai nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiami. Tai, kad skolininko sutuoktinei E. V. tenka didžioji dalis šeimos ir šeimos ūkio išlaikymo dalis, o skolininkas V.

V. prie Å¡eimos iÅ¡laikymo beveik neprisideda, gaudamas apie 100 Lt dydžio darbo užmokestį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatymu nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir savaime nereiÅ¡kia, kad galima mažinti skolininkui priskiriamÄ sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Apeliacinė instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie skolininko neįgalumÄ ar turimus kitus iÅ¡laikytinius. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skolininkas bÅ«damas sveikas, darbingo amžiaus vyras, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių galėtų prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo didesne dalimi nei dabar.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylÄ taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Taigi daroma iÅ¡vada, kad atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad bÅ«tų patenkinti ne tik skolininko nepilnamečio vaiko poreikiai, bet ir vykdoma pareiga mokėti skolas savo kreditoriams.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                    Â