2025-05-28 Nr. AB-9361-3-62-3-00352-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-135-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00352-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą, išdėstytą 2023 m. sausio 11 d. rašte Nr. PSD-165-(171) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Raštas), ir įpareigoti atsakovą jos (pareiškėjos) 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą patenkinti, įpareigojant atsakovą rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, arba įpareigoti šį prašymą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais bei žemės miškų ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiuos žemės sklypus įgijo 2005 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigijimo metu gyvenamosios teritorijos žemės sklypas buvo 30 arų ir stačiakampio formos, tačiau realiai namų valda buvo žymiai didesnė, dalis statinių buvo išsidėstę ir miško paskirties žemės sklype, kuriame daugiau nei 2 ha buvo kitos paskirties žemės. Pareiškėja nuo 2005 iki 2018 metų palaipsniui vykdė sodybos pastatų renovaciją ir susiklostė situacija, kad dalis renovuotų ir pastatytų statinių atsidūrė miško paskirties žemėje, todėl 2019 metais jai buvo surašyti privalomieji nurodymai, dalis kurių yra įvykdyti, dėl dalies teismui pateiktas prašymas pratęsti terminą. Pareiškėja teigė, kad vykdant privalomuosius nurodymus reikia rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas – pertvarkyti namų valdos ir miško žemės sklypų ribas. Šiuo tikslu Administracijos direktorius 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą Nr. DV-661, kurio pagrindu buvo rengtas miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus (keisti gretimų žemės sklypų ribas), neatsižvelgiant į pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, prijungiant žemės sklypų paskirtį atitinkančias naudmenas. Šio projekto vykdymo metu pareiškėja prašė atsakovo projekte keisti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tačiau atsakovas 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. PSD-1181(3.21) nurodė, kad to negalima daryti, nes neva reikalingos naujos sąlygos, naujas projektas, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) jau yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas šiems sklypams pertvarkyti, paslaugos Nr. ZSFP-77690.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-814 buvo patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-77690), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 3SK-683-(14.3.110 E.) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3VĮ-613-(14.3.2 E.), kuriuo buvo pakeistas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 3SK-683-(14.3.110 E.), buvo nuspręsta „1. Pertvarkyti bendrą ribą turinčius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdalijimo būdu, keičiant gretimų žemės sklypų ribas neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas, į du žemės sklypus, kurių projektiniai: Nr. 7-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 69, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu pareiškėjai priklausęs 0,3000 ha gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padidintas ir šiuo metu yra įregistruotas 1,0665 ha dydžio, visi statiniai, kurie yra šiame sklype, laikytini teisėtais ir šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo. Pareiškėja paaiškino, kad liko dar keli statiniai, kuriems surašyti privalomieji nurodymai, ir siekiant juos įvykdyti, reikalinga rengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą – keisti pagrindinę naudojimo paskirtį ir gretimų žemės sklypų ribas, numatyti miško naudmenų pavertimą kitomis naudmenomis.

4. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo tikslu 2022 m. gruodžio 14 d. atsakovui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pertvarkyti sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) – 10,4335 ha ir (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0665 ha; projekto tikslas: numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas) (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti Prašymą.

5. Pareiškėjos vertinimu, Raštas neteisėtas, nepagristas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus, nukrypstant nuo teismų praktikos bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato žemės sklypų savininkų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei įtvirtina kitas žemės sklypų savininkų teises, kurios pareiškėjos atveju buvo ignoruojamos. Pareiškėja, kaip žemės sklypų savininkė, pagal Taisyklių 13 punktą turi teisę inicijuoti žemės sklypų pertvarkymą, o Prašyme nurodyti tikslai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 4 p.).

6. Pareiškėja teigė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kuriam priimti taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, t. y. patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1528-261/2019). Šiuo atveju atsakovas Rašte, tik cituodamas teisės aktus, neturėdamas teisės šioje projektavimo stadijoje vertinti individualių aplinkybių ir jų atitikimo įstatymo normoms (spręsti dėl teisės taikymo), peržengė kompetencijos ribas, nes pareiškėjos prašymą vertino ne formaliuoju, o materialiuoju teisės taikymo aspektu, iš esmės pasisakydamas dėl leidimo rengti ar atsisakymo leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas Rašte nenurodė jokių procedūrinių kliūčių, kliudančių pradėti procedūrą, kai iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti rengimą svarstymo etapo metu nėra ir negali būti sprendžiama, ar nurodytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tikslas savaime neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatų. Pareiškėjos vertinimu, įstatymai, kuriuos cituoja atsakovas, numato galimybę formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus esant tam tikroms aplinkybėms ir sąlygoms, tačiau tokių sąlygų vertinimas negali būti atliekamas projektavimo sąlygų išdavimo stadijoje, tai gali būti atliekama tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo stadijoje, dėl to turėtų pasisakyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Miškų tarnyba), o atsakovas Raštą priėmė nesant nustatytų projektinių reikalavimų, todėl toks atsakovo veiksmas iš esmės išankstinis, pažeidžia projektavimo etapų eiliškumą ir nuoseklumą.

7. Pareiškėja teigė, kad atsakovas Rašte padarė nepagrįstą išvadą, jog planavimo tikslas neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 11 dalių ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjos vertinimu, jos Prašyme nurodyti tikslai yra numatyti Taisyklėse. Pareiškėja nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3, 7 ir 9 punkto ir 3 dalies nuostatas egzistuoja visos sąlygos miško naudmenoms pakeisti, tačiau atsakovas nevertino jokių duomenų, patvirtinančių tokių naudmenų faktinį ir teisinį pakeitimą bei kitų keliamų projektavimo tikslų.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad abu jos žemės sklypai yra šalia vienas kito, turi bendras ribas, nėra ginčo, kad minėtoje vietoje buvo ir yra sodyba su registruotais statiniais. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo suformuotas stačiakampio formos 30 arų žemės sklypas, tačiau iš tiesų sodybos statiniai buvo išsidėstę ir už namų valdos žemės sklypo, tik jie nebuvo registruoti, buvo likę pastatų pamatai, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, kad nuo 1953 metų iki nuosavybės teisių atkūrimo sodybvietės konfigūracija buvo netaisyklingos pailgos daugiakampės formos, sodyba užėmė apie 60 arų plotą, dalis statinių buvo išsidėstę ir miško paskirties žemės sklype, kas reiškia, kad statiniai, šiuo metu esantys miško ūkio paskirties žemėje, yra buvusios sodybos teritorijoje. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys patvirtina, kad renovuoti statiniai yra sodybos dalis, keli statiniai yra teisiškai registruoti viešajame registre, tai yra pagrindas šios teritorijos naudmenis keisti pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, tačiau šių aplinkybių atsakovas nevertino. Pareiškėja pažymėjo, kad jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, kaip vientiso sodybos komplekso, eksploatavimui šiuo metu reikalinga pertvarkyti jai priklausančius žemės sklypus, pakeisti miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudmenis, pertvarkyti žemės sklypų ribas. Sodyba naudojama turizmui, todėl pareiškėja siekia pertvarkyti žemės sklypus rekreaciniu tikslu, didindama vietovės estetinį potencialią ir jį dar pritaikydama visuomenės bei rekreacijos poreikiams, kas sudaro pagrindą paversti miško žemę kitomis naudmenomis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. visuomenės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti.

9. Pareiškėja nurodė, kad Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 437, (toliau – ir Apsaugos reglamentas), be kita ko, numato, kad Dzūkijos nacionaliniame parke skatinamas kaimo turizmo paslaugų teikimas, šiai veiklai pritaikant sodybas, užtikrinant Etnografinio regiono tradicijų tęstinumą (40.14 p.), o Varėnos rajono bendrojo plano sprendinių bei Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto sprendinių nuostatos patvirtina, kad Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, į kurią patenka ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, yra skatinami rekreacijos ir turizmo centrai, pabrėžiant, jog poilsiui taip pat būtina panaudoti kaimo aplinką, kuriant kaimo turizmo sodybas tam tikslui tinkamose ir patraukliose kaimo vietovėse. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, į kraštovaizdžio tvarkymo zonas, ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MU), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Žas), nereiškia, kad nėra sąlygų keisti miško naudmenas.

10. Pareiškėja nurodė, kad Raštas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį, nes neturi aiškaus faktinio pagrindo – yra nenuoseklus, jame nėra išsamių motyvų, formalus ir neaiškus. Pareiškėjos vertinimu, Rašte iš esmės tik pakartotos įstatymo nuostatos, tačiau nenurodomos konkrečios faktinės aplinkybės, nėra pateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas, nenustatytas juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normoms taikyti, neaišku kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis yra priimtas, ir kodėl planavimo tikslas laikomas prieštaraujančiu teisės normoms.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame nurodė, jog prašo organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 10,4335 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0665 ha); Prašyme nurodyti projekto tikslai: numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas). Atsakovas, išnagrinėjęs Prašymą, Rašte nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies, 11 dalies nuostatas, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybę, nurodė, kad pareiškėjos valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas: ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MŪ), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona (ŽAs), kuriose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

13. Atsakovas pažymėjo, kad Rašte nurodė, jog negalima leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei pakeisti gretimų žemės sklypų ribas, kadangi planavimo tikslas prieštarauja nurodytų teisės aktų nuostatoms bei Taisyklių 4.2.5 punktui. Atsakovas teigė, kad Rašte aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kodėl atsisakoma organizuoti projekto rengimą, kokioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms bei galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams prieštarauja numatomo rengti projekto tikslai.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl skunde nurodytų žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė projekto tikslus: miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis; gretimų žemės sklypų ribų pertvarkymas, o atsakovas 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. PSD-937 atsisakė pradėti projekto rengimą, nurodydamas kokiems teisės aktams prieštarauja planavimo tikslas. Pareiškėja 2020 m. birželio 4 d. pateikė atsakovui antrąjį prašymą su analogiškais pirmajam duomenimis, o atsakovas 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. PSD-2154 pakartotinai atsisakė pradėti projekto rengimą, nes pareiškėjos situacija neatitinka nė vieno Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyto išimtinio atvejo, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovui pateikė trečiąjį prašymą, tačiau nurodė kitus projekto tikslus: pertvarkyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant žemės ūkio naudmenas, keisti pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, pakeisti sklypų ribas. Kadangi projekto tikslai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentams, Administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. DV-661 buvo pradėtas rengti pareiškėjos miškų ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus (keisti gretimų žemės sklypų ribas, neatsižvelgiant į pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, prijungiant žemės sklypų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas), o Administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-814 pareiškėjos projektas buvo patvirtintas ir šio įsakymo pagrindu pareiškėjai priklausantis kitos paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padidėjo iki 1,0665 ha.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. vėl pateikė atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl skunde nurodytų žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė projekto tikslus: numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirti ir naudojimo būdą; pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas), o atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė organizuoti projekto rengimą, nurodydamas, kokiems teisės aktams prieštarauja planavimo tikslai.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai jau nuo 2020 metų buvo žinoma, jog teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir (ar) nustatyti ir keisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad atsakovas suteikė pareiškėjai nepagrįstus lūkesčius. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos atveju nėra išimčių, leidžiančių pakeisti miškų ūkio paskirties žemės paskirtį ir (ar) miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o pareiškėjos skundo argumentai, dėl Miškų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme numatytų išimtinių atvejų kada galima keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, yra nepagrįsti.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos B. S. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Raštą, įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą žemės sklypams (duomenys neskelbtini) kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kadastro numeris (duomenys neskelbtini); priteisė pareiškėjai iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso besiribojantys žemės sklypai: 1) žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (toliau – ir Sklypas); ir 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, plotas – 10,4335 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,3929 ha, miško žemės plotas – 9,8379 ha (toliau – ir Miško sklypas). Teismas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. su Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Sklypui ir Miško sklypui, projekto tikslas: numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas).

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Rašte, atsakydamas į pareiškėjos Prašymą, nurodė, jog negali leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti Sklypą ir Miško sklypą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei pakeisti gretimų žemės sklypų ribas, kadangi planavimo tikslas prieštarauja Rašte išdėstytų teisės aktų nuostatoms bei Taisyklių 4.2.5 punktui, kuriame nurodyta, kad rengiant projektą žemės sklypai pertvarkomi pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje nustatytas išimtis, žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu. Teismas nustatė, kad Rašte nurodyta, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjos valdomas Miško sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas: ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MŪ), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona (ŽAs), kuriose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), taip pat Rašte pacituoti Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalis, 11 dalis ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis.

20. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus dėl atsisakymo pradėti rengti Sklypo ir Miško sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstumo, vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo.

21. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad atsakovas, neturėdamas teisės pirmoje projektavimo inicijavimo stadijoje vertinti individualių aplinkybių ir jų atitikimo įstatymo normoms, peržengė savo kompetencijos ribas, nes pareiškėjos Prašymą vertino ne formaliuoju, o materialiuoju teisės taikymo aspektu, nurodydamas, kad pareiškėja neteisingai vertina Taisyklių 21 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šiuo aspektu.

22. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis ir Taisyklių 12 bei 21 punktai nustato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, kuris, pagal Taisyklių 21 punktą, turi teisę priimti sprendimą tiek pradėti rengti projektą, tiek motyvuotai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, todėl pareiškėjos teiginys, kad priimdamas Sprendimą Administracijos direktorius peržengė savo kompetencijos ribas yra nepagrįstas, nes teisę priimti tokį sprendimą jam suteikia įstatymas, o Rašto teisėtumas tikrintinas ne jį priėmusio subjekto įgaliojimų jį priimti aspektu, o atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu.

23. Teismas, įvertinęs, be kita ko, ir pareiškėjos nurodomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021, pažymėjo, kad prašymo vertinimo pradinėje stadijoje organizatorius turi teisę priimti sprendimą atsisakyti organizuoti projekto rengimą, jeigu nustato, kad yra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, todėl ir šiuo atveju pats savaime atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjos Prašymą nėra neteisėtas dėl neva peržengtų kompetencijos ribų, kaip teigia pareiškėja. Tačiau teismas nurodė, kad naudodamasis tokia teise ir priimdamas tokį sprendimą atsakovas turi pareigą aiškiai ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą bei jį pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės normomis, taikytinomis tų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. tinkamai motyvuoti aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, akivaizdumą (VAĮ 10 str. 5, 6 d., Taisyklių 21 p.).

24. Teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad Raštas nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, nes iš jo nėra aišku, kodėl planavimo tikslas laikomas prieštaraujančiu Rašte nurodytoms teisės normoms.

25. Teismas iš Rašto turinio sprendė, kad atsakovas atsisakė organizuoti projekto rengimą pagal Prašymą tuo pagrindu, kad planavimo tikslas prieštarauja Rašte nurodytų Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 4.2.5 punkto nuostatoms, o nurodyti teisės aktai laikytini Rašto teisiniu pagrindu. Teismas vertino, kad Rašto faktiniu pagrindu nurodyta tik aplinkybė, kad Miško sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas: ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MŪ), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zona (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zona (ŽAs); ši faktinė aplinkybė Rašte susiejama su teisiniu reguliavimu, pagal kurį tokiose zonose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), tačiau Rašte nenurodomas joks konkretus teisės aktas, kuriuo remiantis daroma tokia išvada apie žemės sklypo naudojimo paskirties keitimą į kitą nurodytose zonose.

26. Teismas konstatavo, kad Rašte nurodomi teisės aktai ir viena faktinė aplinkybė, jog Miško sklypas patenka į ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MŪ), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽAs), savaime neatskleidžia atsakovo Sprendimo motyvų dėl atsisakymo organizuoti projekto rengimą, nes iš Rašto nėra aišku, kodėl atsakovas sprendžia, kad Prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Rašte nurodytiems teisės aktams. Teismas vertino, kad Rašte yra nurodyti teisės aktai ir konstatuota išvada, jog planavimo tikslai prieštarauja nurodytiems teisės aktams, tačiau nėra paaiškinta, kodėl tokia išvada padaryta, tarp Rašto dalių nėra loginio, teisiškai argumentuoto, ryšio, nes vienoje Rašto dalyje išvardijus teisės aktus, o kitoje nurodžius faktinę aplinkybę dėl Miško sklypo vietos, šios dvi dalys nėra aiškiai susiejamos teisine argumentacija, pagrįsta konkrečiomis šios situacijos faktinėmis aplinkybėmis, nėra paaiškinama, kodėl konkrečiu pareiškėjos atveju nėra galima pasinaudoti Rašte nurodytų teisės aktų išimtimis, kurios numato ne vieną teisinį pagrindą ir galimybę paversti miško žemę kitomis naudmenomis, ko ir siekia pareiškėja dalyje Miško sklypo.

27. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį.

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad tam pačiam savininkui priklausančių besiribojančių žemės sklypų perdalijimas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos savininko nuosavybės teisės (teisės savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti) į žemės sklypą realizavimas, nes savininkas turi teisę savo turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra ir įstatymo nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, pagal šio straipsnio 2 dalį nuosavybės teises saugo įstatymai.

29. Teismas, be kita ko, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. spalio 30 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d., 2018 m. gegužės 4 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus, sprendė, kad: pirma, teisė perdalyti žemės sklypus yra savininko nuosavybės teisės į žemės sklypą sudėtinė dalis ir šios teisės realizavimo būdas, kurį atsakovas gali drausti tik įstatyme aiškiai numatytu pagrindu; antra, atsisakymas leisti žemės sklypo savininkui įgyvendinti šią savo teisę turi būti pagrįstas tik aiškiai įstatyme numatytu teisiniu pagrindu – įstatyme nustatytu draudimu perdalyti žemės sklypą.

30. Teismas konstatavo, kad Raštas nėra tinkamai motyvuotas ir argumentuotas dėl antrosios iš nurodytų sąlygų, nes nėra pagrįstas aiškiu ir konkrečias faktines aplinkybes atitinkančiu draudimu perdalyti Sklypą ir Miško sklypą taip, kad dalis Miško sklypo naudmenų galėtų būti paversta kitomis naudmenomis ir jos būtų prijungtos prie Sklypo, pakeičiant gretimų sklypų ribas, todėl Raštas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

31. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 4 dalis imperatyviai nustato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti rengiamas, jeigu to pageidauja inicijavimo teisę turintis privačios žemės savininkas, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, o analogiška teisės norma yra atkartota ir Taisyklių 2.1 punkte.

32. Teismas sprendė, kad atsakovas Raštą, kuriuo atsisakė organizuoti projekto rengimą, privalėjo motyvuoti įstatyme ar kitame teisės akte numatytu aiškiai pagrįstu draudimu perdalyti žemės sklypus konkrečioje situacijoje, o ne apskritai vien dėl to, kad sklypai patenka į tam tikras zonas, tačiau Rašte nėra argumentuotai nurodytas tikslus ir aiškus įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintas draudimas, kuris draustų pareiškėjai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į sklypų perdalijimą, pakeičiant jų ribas taip, kad visi statiniai patektų į vieną žemės sklypą.

33. Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo ir Miškų įstatymo normos dėl draudimo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, numato nemažai išimčių, leidžiančių tą daryti, tačiau šios išimtys Rašte nėra analizuojamos konkrečių faktinių aplinkybių kontekste ir nėra pateikiamos jokios išvados dėl konkrečių išimčių taikymo ar netaikymo galimybės, t. y. Raštas nėra individualizuotas būtent pareiškėjos atvejui ir būtent jos situacijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, kai pareiškėja turi nuosavybės teise priklausančių ir viešajame registre įregistruotų statinių miško žemėje (pvz., poilsio nameliai), kuri ribojasi su kitos paskirties Sklypu, kuriame yra likusi didžioji dalis kitų statinių, ir pareiškėja siekia, kad jie visi būtų viename sklype.

34. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai surašytame atsakovo 2021 m. sausio 25 d. rašte Nr. PSD- 329 pats atsakovas konstatavo, jog poilsio nameliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti kaip esantys kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklype, faktiškai stovi ant ribos arba Miško sklype. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu NR. DV-814 buvo patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-77690), pagal kurį pareiškėjai priklausęs 0,3000 ha gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padidintas iki 1,0665 ha dydžio Miško sklypo sąskaita, pakeitus dalies Miško sklypo žemės naudmenas, tačiau dar liko keli statiniai ir gretimoje miško žemėje, todėl ji ir siekia rengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą – dalį miško žemės paversti kitomis naudmenomis ir pakeisti gretimų žemės sklypų ribas.

35. Teismas, aptaręs Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 2 punkto, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies, Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 40.14 punkto nuostatas, pažymėjo, kad miško žemėje stovint viešajame registre įregistruotiems statiniams, kurie faktiškai sudaro pareiškėjai priklausančios kaimo turizmo sodybos dalį, esant tam tikroms sąlygoms yra tam tikros teisinės galimybės ir prielaidos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, o po to atitinkamai perdalyti besiribojančius žemės sklypus taip, kad kaimo turizmo sodybos statiniai būtų viename žemės sklype, nes Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalis ir Taisyklių 4.2.5 punktas numato galimybę, neatsižvelgiant į gretimų žemės sklypų paskirtį, pakeisti žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Rašte tokia galimybė nėra išanalizuota ir nėra motyvuotai pagrįsta, kodėl pareiškėjai netaikytinos nurodytos įstatymų išimtys, leidžiančios miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai tai gali būti reikalinga buvusiai sodybai miško žemėje atstatyti ir teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7, 9 p.).

36. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja taip pat teigia, jog jos sodyba naudojama turizmui, todėl ji siekia pertvarkyti žemės sklypus rekreaciniu tikslu, pritaikydama visuomenės bei rekreacijos poreikiams, kas sudaro, pareiškėjos manymu, pagrindą paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti, tačiau Rašte tokia galimybė taip pat nėra išanalizuota ir nėra motyvuotai pagrįsta, kodėl pareiškėjai netaikytina ši įstatymo išimtis.

37. Teismas nurodė, kad šį Rašto trūkumą dėl jo neindividualizavimo ir dėl motyvų trūkumo atsakovas bandė pašalinti bylos proceso metu, savo atsiliepime į skundą pateikdamas argumentus, kodėl įstatymų išimtys, kuriomis skunde remiasi pareiškėja, negalėtų būti taikomos šiuo atveju, tačiau pagal teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu negali eliminuoti fakto, kad pats Raštas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų ir Taisyklių 21 punkto reikalavimų.

38. Teismas sprendė, kad ankstesni šalių teisiniai santykiai dėl nagrinėjamo pareiškėjos tikslo neleidžia pareiškėjai suprasti Rašto motyvų ginčijamo Rašto aiškumo prasme. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytais 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. PSD-937 ir 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. PSD-2154 atsakovas taip pat atsisakė organizuoti projekto rengimą iš esmės tuo pačiu, nedetalizuotu ir neindividualizuotu, pagrindu kaip ir ginčijamu Raštu, nes šiuose raštuose minėtos išimtys taip pat neanalizuotos konkrečių aplinkybių kontekste. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-814 buvo patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu 2022 m. rugsėjo 1 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 3SK-683-(14.3.110 E.) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3VĮ-613-(14.3.2 E.) buvo nuspręsta pertvarkyti bendrą ribą turinčius žemės sklypus perdalijimo būdu, keičiant gretimų žemės sklypų ribas neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas, dėl ko pareiškėjai priklausęs 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypas buvo padidintas iki 1,0665 ha dydžio, o miškų ūkio paskirties sklypas sumažėjo. Teismas nurodė, kad dalies pareiškėjos sodybai faktiškai priklausančių pastatų, patekusių į gretimą miškų ūkio sklypą, priskyrimo vienam namų valdos sklypui klausimas jau buvo išspręstas iš esmės tokiu pat sklypų perdalijimo būdu, kokio siekia pareiškėja ir nagrinėjamu atveju, tačiau iš nemotyvuoto ginčijamo Rašto turinio pareiškėjai nėra aišku, kodėl ir likusių miško žemėje jos sodybos statinių klausimas negali būti sprendžiamas panašiu būdu kaip buvo išspręstas dalies statinių klausimas 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-814 patvirtintu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, o Rašte nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl likusių statinių faktinė situacija yra kitokia ir kodėl gretimų pareiškėjos žemės sklypų perdalijimo klausimas negali būti sprendžiamas dar kartą.

39. Teismas nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio 6 d. pateikė teismui papildomus teritorijų planavimo dokumentų duomenis (Varėnos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T-VI-403 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo“, bei Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740), iš kurių matyti, kad galimi žemės sklypų naudojimo būdai bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MAb) ir ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MŪ) numato, jog miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais išimtiniais atvejais, o galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys yra negyvenamieji poilsio paskirties pastatai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti; kadangi pareiškėja siekia miško žemę paversti kitomis naudmenomis tam, kad jos negyvenamieji poilsio paskirties pastatai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti, patektų ne į miškų ūkio paskirties, o į gretimą kitos paskirties sklypą, tai nurodyta Rašto išvada, kad į atitinkamas tvarkymo zonas patenka miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o jose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, be papildomų motyvų, nepaaiškina, kodėl tam tikra miško žemės dalis negali būti paversta kitomis naudmenomis ir pakeičiamos žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai miškų ūkio žemės sklypo dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu.

40. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja prašo ne tik panaikinti Raštą, bet ir įpareigoti atsakovą rengti žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą arba įpareigoti atsakovą Prašymą nagrinėti iš naujo, tačiau teismas negali patenkinti pirmos nurodyto alternatyvaus reikalavimo dalies, kadangi teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.

41. Teismas nurodė, kad panaikinus Raštą, atsakovas turi priimti naują administracinį sprendimą pagal savo kompetenciją, įvertinęs teismo nustatytus pažeidimus ir pateikdamas aiškius motyvus, atitinkančius teisinį ginčo reguliavimą, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.

42. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 23 Eur žyminio mokesčio, t. y. bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėja pagrindė.

III. 43. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos B. S. skundą atmesti.

44. Atsakovas nesutinka, kad Raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimu, jog jame nėra nurodytas aiškus teisinis ir faktinis pagrindas bei motyvai, nes Rašte, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus – žemės sklypų planus ir registracijos pažymėjimus, aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos valdomas Miško sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, kur nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas.

45. Atsakovas nurodo, kad Rašte būtent ir nurodė, jog įstatymai numato atitinkamas išimtis, leidžiančias miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir atitinkamai perdalyti gretimus žemės sklypus, tačiau pareiškėja jokių papildomų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą jos atveju taikyti Miškų įstatyme numatytas išimtis, atsakovui nepateikė, o nesant pridėtų papildomų dokumentų, kurie galbūt sudarytų pagrindą taikyti išimtis, atsakovas negalėjo pateikti kitų motyvų ir išvadų dėl to, t. y. atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą jo ribose pagal pateiktus dokumentus.

46. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad jis savo sprendime turėjo plečiamai pateikti motyvus dėl visuose teisės aktuose numatytų išimčių, dėl kurių atsakovas neturėjo duomenų ir kuriuos pareiškėja pateikė tik teisme.

47. Atsakovas nurodo, kad teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, kurias nurodė pareiškėja, tačiau šios aplinkybės prieštarauja kitose bylose konstatuotiems faktams ir teismų sprendimams, kurie turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią, taip pat teismas tinkamai neįvertino kitų bylos aplinkybių.

48. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja kitos paskirties (su namu valda) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2005 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš trečiojo asmens ir juose nuo 2005 iki 2018 metų palaipsniui vykdė pastatų renovaciją, remontą, statė naujus statinius. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktų dėl statinių, esančių Miško sklype, o pareiškėja, norėdama įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto – didesnės sodybos (daugiau nei 30 arų) buvimo fakto nustatymo. Atsakovas nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2402-547/2020 pareiškėjos pareiškimas nebuvo patenkintas, konstatuota, kad sodyba yra buvusioje sodybos vietoje ir yra atstatyta; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-36-259/2021minėtas apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti.

49. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Rašte nėra išanalizuota ir pagrįsta kodėl pareiškėjai netaikytinos įstatymų išimtys, leidžiančios miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai tai gali būti reikalinga buvusiai sodybai miško žemėje atstatyti ir teisėtai pastatyto pastato (kartu su jo priklausiniais), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl pareiškėjai surašytų savavališkos statybos aktų, be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija civilinėje byloje Nr. e2YT-2402-547/2020 savo atsiliepime nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. gavo Miškų tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. S-OIK-01-78, kuriuo buvo informuota, jog statiniai Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 22, 23, 24, 25 ir dalis 21 sklype esančios teniso ir kitų sporto šakų žaidimo aikštelės, vadovaujantis valstybės Miškų kadastro duomenimis, yra miško žemėje, šie statiniai įrengti ne pagal sklypui parengtą ir 2011 m. birželio 29 d. patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą Nr. 40469 bei prieštarauja Miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas“ nuostatoms. Atsakovo vertinimu, teismas ignoruodamas kitose bylose nustatytus prejudicinius faktus ir priimtus sprendimus nepagrįstai konstatavo, kad miško žemėje stovintys savavališkai pastatyti statiniai yra teisėtai pastatyti, ir jog visi pareiškėjos statiniai yra sodybos dalis, tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą.

50. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjos naudai vertina aplinkybę, kad atsakovas 2021 m. sausio 25 d. rašte Nr. PSD-389 konstatavo, jog pareiškėjos poilsio nameliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti kaip esantys kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklype, faktiškai stovi ant ribos arba miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas teigia, kad pareiškėja savavališkai pastatė statinius miško žemėje, kuriuos neteisėtai įregistravo kaip stovinčius kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklype, t. y. statiniai realiai stovi miško žemėje, o neteisėtai įregistruoti kaip stovintys kitos paskirties žemės sklype.

51. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes ir pareiškėjos naudai konstatavo faktus, kurie prieštarauja kitose bylose konstatuotiems faktams ir priimtiems sprendimams, todėl teismo sprendimas naikintinas.

52. Pareiškėja B. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažymi, kad Prašymą grindė trimis atskirais tikslais, kurie kiekvienas atskirai ir jų visetas sudarė pagrindą išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo, pertvarkymo projekto rengimui (pagal Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 3, 7 ir 9 p. ir 3 d.), tačiau atsakovas iš esmės vertino tik vieną iš tikslų, t. y. dalis Prašymo liko nenagrinėta. Pareiškėja pažymi, kad Rašte nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl likusių statinių faktinė situacija yra kitokia ir kodėl gretimų pareiškėjos žemės sklypų perdalijimo klausimas negali būti sprendžiamas dar kartą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas neginčija teismo išvadų dėl to, kad teisė perdalyti žemės sklypus yra savininko nuosavybės teisės į žemės sklypą sudėtinė dalis ir šios teisės realizavimo būdas, kurį atsakovas gali drausti tik įstatyme aiškiai numatytu pagrindu, o atsisakymas leisti žemės sklypo savininkui įgyvendinti šią savo teisę turi būti pagrįstas tik aiškiai įstatyme numatytu teisiniu pagrindu – įstatyme numatytu draudimu perdalyti žemės sklypą.

54. Pareiškėja teigia, jog jei atsakovas manė, kad trūksta dokumentų tinkamai įvertinti situaciją, galėjo pareikalauti papildomų dokumentų, o ne bendro pobūdžio teiginiais atmesti Prašymą. Pareiškėja teigia, kad jos situacijoje yra susiklostę Miškų įstatyme numatytos sąlygos ir galimybės miškų ūkio paskirties žemę pakeisti kitomis naudmenomis (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 3, 7 ir 9 p. ir 3 d.).

55. Pareiškėja nurodo, kad atsakovui pateikti ir šioje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai priklausanti sodyba iš tiesų visą laiką susidėjo ne iš 30, o iš 60 arų, ir viename žemės sklype buvo buvusios sodybos statinių (kai kurių buvo likę tik pamatai), kas reiškia, jog ir ūkiniai pastatai, dėl kurių prijungimo prie kito sklypo būtina pakeisti žemės naudmenas, iš tiesų visuomet buvo sodybvietės dalis. Pareiškėja teigia, kad jis veiklą vykdo turėdama tikslą ją padaryti prieinamą visuomenei turizmo ir rekreaciniu aspektu, todėl egzistuoja kita išimtinė miško naudmenų pakeitimo kitais naudmenomis sąlyga – žemės sklypų pertvarkymas siekiant plėsti sodybos kompleksą rekreaciniu tikslu, didinant vietovės estetinį potencialią ir jį pritaikant visuomenės bei rekreacijos poreikiams (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėja nurodo, kad Miško sklypas yra priskirtinas dviejų grupių – III ir IV grupės ūkinių miškų sklypui (Miškų įstatymo 11 str. 2 d.). Pagal Miškų įstatymo nuostatas, IV grupės miškui draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis netaikomas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo nurodomose kitų teismų nagrinėtose bylose nustatyti faktai neturi reikšmės šiai bylai. Pareiškėja teigia, kad nėra atsakinga dėl anksčiau padarytų procedūrinių klaidų atkuriant per pusę mažesnį sodybvietės sklypą, tačiau ji maksimaliai stengiasi ištaisyti valstybinių institucijų padarytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Administracijos 2023 m. sausio 11 d. raštas Nr. PSD-165-(171) neleisti pareiškėjai B. S. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

57. Pirmosios instancijos teismas panaikino Raštą, nustatęs, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalis ir Taisyklių 4.2.5 punktas numato galimybę, neatsižvelgiant į gretimų žemės sklypų paskirtį, pakeisti žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu, tačiau Rašte tokia galimybė nėra išanalizuota ir nėra motyvuotai pagrįsta, kodėl pareiškėjai netaikytinos nurodytos įstatymų išimtys, leidžiančios miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai tai gali būti reikalinga buvusiai sodybai miško žemėje atstatyti ir teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7, 9 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Raštas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu individualiu administraciniu aktu, iš kurio pareiškėjai būtų aišku, kodėl pagal jos Prašymą buvo atsisakyta organizuoti projekto rengimą, kai įstatymai numato atitinkamas išimtis, leidžiančias miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir atitinkamai perdalyti gretimus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Rašte nėra argumentuotai nurodytas tikslus ir aiškus įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintas draudimas, kuris draustų pareiškėjai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į sklypų perdalijimą, pakeičiant jų ribas taip, kad visi statiniai patektų į vieną žemės sklypą.

58. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teigia, jog Rašte, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus – žemės sklypų planus ir registracijos pažymėjimus, aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos valdomas Miško sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, kur nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas, t. y. nurodyta, jog įstatymai numato atitinkamas išimtis, leidžiančias miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir atitinkamai perdalyti gretimus žemės sklypus, tačiau pareiškėja jokių papildomų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą jos atveju taikyti Miškų įstatyme numatytas išimtis, atsakovui nepateikė, o nesant tokių dokumentų, atsakovas negalėjo pateikti kitų motyvų ir išvadų dėl to (atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą jo ribose pagal pateiktus dokumentus). Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl pareiškėjai surašytų savavališkos statybos aktų, netinkamai vertino kitų teismų išnagrinėtose bylose nustatytas prejudicines aplinkybes, kad pareiškėja savavališkai pastatė miško žemėje statinius, kuriuos neteisėtai įregistravo kaip stovinčius kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklype, t. y. statiniai realiai stovi miško žemėje, o neteisėtai įregistruoti kaip stovintys kitos paskirties žemės sklype. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir prašo jį palikti galioti nepakeistą.

59. Nagrinėjant apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja su Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti Sklypo ir Miško sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodė šiuos projekto tikslus: numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; pertvarkyti žemės sklypus (pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas). Pareiškėja kartu su Prašymu pateikė žemės sklypų planus ir registracijos pažymėjimų kopijas. Atsakovas Raštu neleido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi planavimo tikslas prieštarauja Rašte nurodytų teisės aktų nuostatoms. Atsakovas Rašte pacitavo Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 11 dalis, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei nurodė, kad pareiškėjos valdomas Miško sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos ekologinės apsaugos prioriteto ir miškų ūkio zoną, taip pat į kraštovaizdžio tvarkymo zonas: ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MŪ), bendrojo apsauginio ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio zoną (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽAs), kuriose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

60. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja žemės nuosavybę saugomose teritorijose. Pagal šio straipsnio 8 dalį, valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai: 1) tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams; 2) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas); 3) miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina įgyvendinant valstybei svarbius projektus; 4) formuojamos šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos; 5) padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą; 6) miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams.

61. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalis nustato, kad šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

62. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

63. Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Pagal Taisyklių 2 punktą Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (Taisyklių 2.1 p.).

64. Taisyklių 4 punktas nustato, kad rengiant Projektą atliekami šie veiksmai: „4.1. formuojami nauji valstybinės žemės sklypai; 4.2. pertvarkomi žemės sklypai: <...> 4.2.5 padalijant į du ar daugiau žemės sklypų pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje nustatytas išimtis, žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu“.

65. Pagal Taisyklių 12 punktą, Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir organizatorius). Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau – ir iniciatoriai): privačios žemės savininkai (Taisyklių 3.4 p.). Taisyklių 21 punktas nustato, kad organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kuriam priimti taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, t. y. patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą (žr. 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021). Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-462-821/2022).

67. Iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti rengimą svarstymo etapo metu nėra sprendžiama dėl žemės sklypo dydžio. Žemės sklypo dydžio klausimas nagrinėjamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti, turi būti vertinama atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad gali būti formuojamas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančių statinių tiksline paskirtimi atitinkančia realų jų naudojimą, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-424-442/2022).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymi, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos Prašymą, turėjo pagrindą patikrinti, ar pareiškėja yra tinkamas subjektas pateikti prašymą rengti projektą, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, tačiau, be kita ko, vadovaudamasis ir gero viešojo administravimo principu, kartu turėjo įvertinti, ar pareiškėja pateikė visus dokumentus, būtinus išnagrinėti jos pateiktą Prašymą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog atsakovas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos Prašymą tik jo ribose pagal su juo pateiktus dokumentus, atmestini.

69. Kaip minėta, pagal Taisyklių 21 punktą, organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius, atsisakydamas organizuoti Projekto rengimą, privalo atsisakymą pagrįsti (motyvuoti) (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-758-556/2022). Pareigą nurodyti administracinio sprendimo motyvus viešojo administravimo subjektui nustato ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas, o pagal šio straipsnio 5 dalies 5 punktą administraciniame sprendime taip pat turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

70. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Miško sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 10,4335 ha, iš šio ploto miško žemės plotas sudaro 9,8379 ha, o žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų) – 0,3929 ha. Miško sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, nurodyti žemės sklypo naudojimo būdai: apsauginių miškų sklypai, ūkinių miškų sklypai. Iš minėto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad yra įregistruotos žymos apie savavališką statybą Miško sklype. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-570-402/2024 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinių, esančių Miško sklype (ūkinio pastato 22, poilsio namelių 5 ir 6, trinkelių dangos tako 10, sandėlio 25, malkinės 24, buitinių nuotekų valymo įrenginio 19, universalios sporto žaidimų aikštelės 21, universalios krepšinio ir lauko teniso aikštelės 3) įvykdymo terminai pratęsti iki 2025 m. liepos 1 d.

71. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o Administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-814 pareiškėjos parengtas projektas buvo patvirtintas ir šio įsakymo pagrindu pareiškėjai priklausantis kitos paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padidėjo iki 1,0665 ha, minėto įsakymo pagrindu 2022 m. rugsėjo 1 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 3SK-683-(14.3.110 E.) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3VĮ-613-(14.3.2 E.) buvo nuspręsta pertvarkyti bendrą ribą turinčius žemės sklypus perdalijimo būdu, keičiant gretimų žemės sklypų ribas neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas. Bylos duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. eA-504-624/2022 ir Nr. eA-458-662/2024) patvirtina, kad atsakovui nagrinėjant pareiškėjos Prašymą buvo žinoma apie pareiškėjos situaciją, jos anksčiau pateiktus prašymus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, tokių projektų rengimo tikslus, atsakovui pareiškėja buvo pateikusi atitinkamus dokumentus, be to, pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose yra savavališkai pastatytų statinių, kuriuos ji siekia įteisinti.

72. Tačiau atsakovas nagrinėjamu atveju dėl išimčių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, Rašte nepasisakė, t. y. savo Rašto, kuriuo atsisakė organizuoti Projekto rengimą, tinkamai nemotyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad Raštas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu individualiu administraciniu sprendimu, iš kurio pareiškėjai būtų aišku, kodėl pagal jos Prašymą buvo atsisakyta organizuoti projekto rengimą, kai įstatymai numato atitinkamas išimtis, leidžiančias miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir atitinkamai perdalyti gretimus žemės sklypus.

73. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

75. Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Tai reiškia, kad atsakovo šioje byloje nurodomi papildomi argumentai, dėl kurių pareiškėjai negali būti leidžiama rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, turėjo būti nurodyti Rašte, o ne nurodomi bylos procesiniuose dokumentuose.

76. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

77. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau ji nepateikė patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis jos prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė