37cd916c-48a3-4f79-8253-e214b222e888 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1152-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02577-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys L. S., V. Å ., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-978 (16.51) panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN-978 (16.51) ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė jam privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN‑978 (16.51), kuriuo įpareigojo nugriauti iki 2016 m. kovo 28 d. neteisėtai tarp sklypų (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio pastatytÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (ilgis apie 8,0 m, plotis apie 3,0 m) ir sutvarkyti statybvietę. Šį nurodymÄ atsakovė surašė atsižvelgusi į tai, kad tarp sklypų (duomenys neskelbtini), rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatÄ , pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m, plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. Priimtas nurodymas yra neteisėtas ir ginčas kyla dėl to, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog mÅ«rinis Å«kinis pastatas ir medinis Å«kinis pastatas yra vienas ir tas pats pastatas.

3. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras 1963 m. situacijos plane pažymėjo visus kiemo teritorijoje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), esamus pastatus ir statinius ir jame mūrinis ūkinis pastatas ir medinis ūkinis pastatas pažymėti atskirais indeksais. Be to, atsakovė klaidina teigdama, kad buvo atliekama mūrinio ūkinio pastato rekonstrukcija, kadangi pastato plotas 1963 m., tiek 1994 m., tiek dabar yra nepakitęs ir yra lygus 38 kv. m.

Atsakovės argumentai, kad atliekant tokio pastato remontÄ jo naudotojas automatiÅ¡kai tampa jo savininku, vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovas 2007 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybę – žemės sklypo dalį ir butÄ gyvenamajame name, esančiam (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir priklausinius – 25/100 dalis pastato – Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), jokių kitų Å«kinių pastatų ar jų dalių ieÅ¡kovas neįgijo.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė ignoravo pateiktus duomenis apie ginčo objektÄ ir nepertraukiamÄ jo egzistavimÄ visÄ laikÄ . Atsakovė pripažįsta, kad pastato remontui, rekonstrukcijai ar statybai nereikalingi leidimai ar sutikimai, jie yra remontuojami, rekonstruojami ar statomi teisėtai naudojamoje žemėje. Nugriovus atsakovės reikalaujamÄ dalį pastato, likusi dalis neiÅ¡liks, nes pastatų laikančios konstrukcijos yra bendros, be to, tokiu bÅ«du bus pažeistos pastato savininko teisės į dalį pastato, kuri yra nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir dėl kurio ginčo nėra.

Atsakovės teiginiai, kad ginčo pastato savininkai yra tie patys ir tokiomis pat proporcingomis dalimis, kaip ir kitas Å«kinis pastatas – mÅ«rinis Å«kinis pastatas, nepagrįsti. Pažymėjo, kad visas Å«kinis pastatas yra privačiame sklype ir negali bÅ«ti ginčo objektu. IeÅ¡kovas nurodė, kad teismas, kitoje civilinėje byloje nagrinėdamas ginÄÄ dėl žemės sklypo padalijimo pagal projektÄ , kuriuo buvo projektuojamas patekimas į dalijamÄ sklypÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinės žemės dalį, ant kurios stovi 1/2 dalis ginčo statinio, konstatavo, jog kelio toje vietoje niekada nebuvo.

Dabar patikslinus sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ar kitaip teisėtai leidus naudotis žemės dalimi po medinio ūkinio pastato, nepatenkančio į sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, dalimi nebeliktų ginčo, o statinys buvo teisėtai stovintis, kaip stovėjo ir 1963 m. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodė, kad atsakovė įpareigojo jį nugriauti dalį pastato, kuris jam nepriklauso, kurio jis nestatė ir kurio pusė yra ant svetimo privataus sklypo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. PN-978 (16.51) ir priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ieÅ¡kovui A.

G..

6. Teismas nustatė, kad ginčo pastatas pateiktuose sklypo planuose buvo pažymėtas 1963 m. spalio 31 d., ginčo pastatas buvo nurodytas ir 1994 m. atliekant namų valdos žemės sklypo ribų planÄ bei 2008 m. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliekant skaitmeninę topografinę nuotraukÄ , o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo buvo formuojamas 1995 m. (po to, kai pastatas buvo pastatytas). IeÅ¡kovas 2007 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), daikto priklausinį – 25/100 dalis pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas, nuosavybę įgijęs tik 2007 m. kovo 15 d., yra ginčo objekto (Å«kinio pastato – medinio Å«kinio pastato), kuris pastatytas iki 2007 m., savininkas. Konstatuota, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog jis negalėjo bÅ«ti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė, suraÅ¡ydama jam, kaip ginčo objekto statytojui, privalomÄ jį nurodymÄ , pažeidė įstatymo nuostatas, dėl to atsakovės ieÅ¡kovui 2015 m. rugsėjo 30 d. suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) naikintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais: 7.1. Teismas neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti nei statytojas, nei savininkas. Teismas neįvertino visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovas pripažino, kad prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Å«kinio pastato buvo pristatytas kitas statinys, kuris 2007 m. faktiÅ¡kai buvo sunykęs, ir ieÅ¡kovas dėjo pastangas jo atstatymui ir jį perstatė, o tvoros perkėlimas patvirtina faktinį atstatytos (rekonstruotos) statinio dalies pasidalijimÄ . Vertinant ieÅ¡kovo veiksmus perstatant sunykusiÄ pastato dalį, faktinį naudojimÄ si valstybinėje žemėje pastatyta ginčo statinio dalimi, akivaizdu, kad tik ieÅ¡kovui, kaip statybos darbų iniciatoriui ir tiesioginiam naudos gavėjui, kyla pareiga nugriauti valstybinėje žemėje pastatytÄ Å«kinio pastato dalį ir jis gali bÅ«ti pripažįstamas statytoju.

Ginčo statinio rekonstrukcijos darbai atlikti būtent ieškovo naudai ir interesais, todėl jis Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas. 7.2. Ieškovo tiesioginius interesus dėl valstybinėje žemėje rekonstruotos statinio dalies atspindi 2018 m. balandžio 20 d. jo pateiktas prašymas dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi ir ieškovo inicijuotas valstybinės žemės pertvarkymo procesas, siekiant valstybinės žemės dalį prisijungti prie savo sklypo dalies.

Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad teisėtai pastatytos Å«kinio pastato dalies, esančios privačiame sklype, bendraturčiai bÅ«tų prisidėję prie neteisėtos rekonstrukcijos darbų ir naudotųsi Å¡ia valstybinėje žemėje pastatyta statinio dalimi. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas nepagrįstai. 7.3. Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas negalėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytos statinio dalies statytoju, jis turėtų bÅ«ti pripažintas Å¡ios dalies naudotoju, o tai, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, taip pat bÅ«tų teisinis pagrindas teikti privalomÄ jį nurodymÄ dėl Å¡ios dalies nugriovimo bÅ«tent ieÅ¡kovui. 7.4.

Teismas neįvertino bendraturčių atsakomybės ribų vykdant neteisėtÄ ginčo pastato rekonstrukcijÄ , neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo.

8. Atsiliepimu ieÅ¡kovas A. G. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 8.1. Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos situacijos vertinimÄ ir priimtÄ sprendimÄ suraÅ¡yti privalomÄ jį nurodymÄ . Ginčo statinys – medinis Å«kinis statinys / malkinė, nėra tas statinys, dėl kurio neva atliktos rekonstrukcijos suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas. IeÅ¡kovas nei viso, nei dalies medinio Å«kinio pastato / malkinės neįsigijo 2007 m., jis yra tik kito besiblokuojančio mÅ«rinio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis.

Atsakovės pozicija byloje nenuosekli. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas yra ginčo statinio savininkas ar statytojas. 8.2. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad naudojimasis dalimi malkinės panaudos bÅ«du sukuria jam prielaidas ir pareigÄ bÅ«ti atsakingam už statinio teisėtumÄ , užimamÄ teritorijÄ ir pareigÄ nugriauti visÄ ar dalį tokio statinio. Apeliantės teiginiai apie ieÅ¡kovo investuotas lėšas yra deklaratyvaus pobÅ«džio, o teiginiai, kad darbai atlikti statinio savininko naudai, neatitinka tikrovės. Nesutinka, kad ieÅ¡kovÄ galima pripažinti statytoju. 8.3.

Apeliantės minimi veiksmai dėl ieÅ¡kovo siekio prisijungti valstybinės žemės sklypo dalį prie bendrÄ ja nuosavybe valdomo žemės sklypo neturi nieko bendra su suraÅ¡ytu privalomuoju nurodymu. Ginčo valstybinės žemės sklypas netarnauja jokiems vieÅ¡iesiems poreikiams, nėra nei kelias, nei įvažiavimas, nei kaip nors kitaip naudojamas tikslams, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip tarnaujantys vieÅ¡ajam interesui.

9. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, iÅ¡klausęs proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas A. G. įrodė, kad jis negalėjo bÅ«ti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė suraÅ¡ydama jam, kaip ginčo objekto statytojui privalomÄ jį nurodymÄ , pažeidė įstatymo nuostatas.

Trečiasis asmuo praÅ¡o spręsti atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumÄ teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomÄ jį nurodymÄ nugriauti dalį Å«kinio pastato, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl apeliacinio skundo dalyko 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui suraÅ¡ytas 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomas nurodymas Nr. PN-978 (16.51), kuriame nurodyta, kad „tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatÄ , pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8 m., plotis apie 3 m.) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio“.

IeÅ¡kovui nurodyta nugriauti neteisėtai tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio – pastatytÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (ilgis apie 8 m, plotis apie 3 m) ir sutvarkyti statybvietę (t. I, b. l. 9–10).

14. Iš pateikto žemės sklypo plano (situacijos planas) (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1963 m. spalio 31 d. plane buvo pažymėtas ginčo pastatas, indeksu PJ¹m (t. I, b. l. 13). Iš namų valdos žemės sklypo plano (savininkai V. S. ir V. Š.) nustatyta, kad 1994 metais, ginčo pastatas buvo pažymėtas sklypo plane, indeksu N (t. I, b. l. 14). Pateikta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2008 m. atlikta (duomenys neskelbtini), skaitmeninė topografinė nuotrauka, kurioje matyti pažymėtas ginčo pastatas, indeksu N, ir tvora (t.

I, b. l. 16). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso – ½ dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieÅ¡kovui ir V. Å ., Å«kinio pastato statybos metai – 1963 m., užstatytas plotas – 38 m² (t. I, e. b. l. 33–34). IÅ¡ L. S. raÅ¡yto paaiÅ¡kinimo Nacionalinei žemės tarnybai dėl sandėliuko / malkinės prie Å«kinio pastato nustatyta, jog ji nuo 1982 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 1994 m. uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniais tyrinėjimai“ parengė „Namų valdos žemės sklypo ribų planÄ â€œ, kuriame pažymėjo ir kieme jau esančius pastatus bei kitus kiemo statinius.

Šiame plane ginčo pastatas jau 1994 m. balandžio 13 d. buvo pažymėtas. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais buvo formuojamas 1995 metais, t. y. jau po to, kai ir kiti kiemo statiniai buvo pastatyti ir užfiksuoti 1994 m. plane. Iš pateiktų ankstesnių gyventojų, gyvenusių (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatyta, kad ginčo malkinė prie ūkinio pastato buvo pastatyta iki 1996 m., kada ji buvo pastatyta, jie paaiškinti tiksliai negali (t. I, e. b. l. 38–46).

15. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje privažiavimo kelių prie privačių žemės sklypų projektavimo 2016 m. vasario 29 d. susirinkimo protokolo Nr. 12PRT -18-(14.12.6) nustatyta, kad darbotvarkėje buvo svarstytas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 2007 m. parengtame formavimo pertvarkymo projekte numatyto privažiavimo tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir nutarta: panaikinti ankstesniuose projektuose pažymėtÄ pravažiavimÄ tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šį tarpÄ palikti kaip laisvos valstybinės žemės fondo sklypÄ (t. I, b. l. 47).

16. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raÅ¡to dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi, kuri yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, nustatyta, kad nėra galimybės ieÅ¡kovui suteikti leidimÄ naudotis laisvos valstybinės žemės sklypu, tačiau yra galimybė jį privatizuoti (t. II, b. l. 92–94).

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad ginčo objektas buvo pastatytas iki 2007 metų, ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nuosavybę įgijęs tik 2007 m. kovo 15 d. yra ginčo objekto (Å«kinio pastato – medinio Å«kinio pastato), kuris pastatytas iki 2007 metų, savininkas, nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovui 2015 m. rugsėjo 30 d. suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) naikintinas. Atsakovė nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ .

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti nei statytojas, nei savininkas. Teismas neįvertino visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas nevertino, kad 1963 m. situacijos plane (duomenys neskelbtini), 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėti ginčo statinio parametrai neatitinka privalomajame nurodyme užfiksuotų ginčo statinio parametrų. Byloje pateiktuose brėžiniuose nurodyti ginčo statinio plotai nesutampa su apeliantės fiksuoto statinio iÅ¡orės matmenimis, privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu buvo įvertintas naujų statybos darbų atlikimo faktas ir padidėjęs statybos darbų mastas, už kuriuos atsakingu laikytinas ieÅ¡kovas.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi visus raÅ¡ytinius bylos duomenis, procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog pasikeitė ginčo statinio parametrai. Akivaizdu, kad ginčo pastatas (medinė malkinė) pateiktuose sklypo planuose buvo pažymėtas 1963 m. spalio 31 d., ginčo pastatas buvo nurodytas ir 1994 metais atliekant namų valdos žemės sklypo ribų planÄ bei 2008 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliekant skaitmeninę topografinę nuotraukÄ .

Iš sklypo planų ir brėžinių matyti, kad jau nuo 1963 m. buvo du vienas šalia kito esantys pastatai, vienas kurių buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Registrų centro duomenimis, tai mūrinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieškovui ir V. Š., ūkinio pastato statybos metai – 1963 m., užstatytas plotas – 38 m². Šalia besiribojantis buvo ir iki šiol yra kitas medinis pastatas – malkinė, nagrinėjamu atveju ginčo objektas, kuris remiantis L.

S. paaiÅ¡kinimais nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi tuo metu pagal galiojančius teisės aktus buvo reikalaujama įregistruoti tik mÅ«rinius su pamatais pastatus, o ginčo objektas neturi pamatų, yra medinis. Apeliantė teikdama skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas atliko rekonstrukcijÄ ir prie buvusio mÅ«rinio pastato pristatė medinę dalį ir dėl Å¡ios priežasties pasikeitė pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini) parametrai – pastatas padidėjo, taip užimdamas valstybinės žemės dalį.

Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi mūrinio ūkinio pastato, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), parametrai nepasikeitė, jis ir toliau yra 38 m² ploto. O laikyti, kad kitas nuo 1963 m. stovintis medinis pastatas / malkinė buvo ieškovo pastatytas jau po 2007 metų, t. y. jam įsigijus 25/100 dalį mūrinio ūkinio pastato, ir taip padidintas mūrinio pastato plotas, nėra jokio pagrindo, kadangi medinė ginčo pastato dalis egzistavo dar iki 2007 m.

20. Apeliantė nurodo, jog ieÅ¡kovas pripažino, kad prie Nekilnojamo turto registre įregistruoto mÅ«rinio Å«kinio pastato buvo pristatytas kitas statinys, kuris 2007 m. faktiÅ¡kai buvo sunykęs, ir ieÅ¡kovas dėjo pastangas jo atstatymui ir jį perstatė, o tvoros perkėlimas patvirtina faktinį atstatytos (rekonstruotos) statinio dalies pasidalijimÄ . Vertinant ieÅ¡kovo veiksmus perstatant sunykusiÄ pastato dalį, faktinį naudojimÄ si valstybinėje žemėje pastatyta ginčo statinio dalimi, akivaizdu, kad tik ieÅ¡kovui, kaip statybos darbų iniciatoriui ir tiesioginiam naudos gavėjui, kyla pareiga nugriauti valstybinėje žemėje pastatytÄ Å«kinio pastato dalį ir jis gali bÅ«ti pripažįstamas statytoju. Ginčo statinio rekonstrukcijos darbai atlikti bÅ«tent ieÅ¡kovo naudai ir interesais, todėl jis Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas.

21. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad ieÅ¡kovas Statybos įstatymo prasme pripažintinas statytoju ir jam pagrįstai suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas. Apeliantė apskritai nenustatė ir į bylÄ nepateikė įrodymų dėl ginčo statinio dalies statybos darbų atlikimo datos, dėl ieÅ¡kovo investuotų ar neinvestuotų lėšų dydžio, nepateikė duomenų, kas yra ginčo objekto statytojas ar savininkas, neteisingai identifikavo ginčo objektÄ , taigi nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kurias apeliantė siekia įrodyti. Apeliantė, suraÅ¡iusi privalomÄ jį nurodymÄ , rėmėsi tik subjektyvia 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Rodena“ skunde iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad sklypo bendraturtis – ieÅ¡kovas – savavaliÅ¡kai pasinaudojo valstybine žeme – pastatė 8 metrų ilgio medinį statinį.

22. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau – TPSVPÄ®) (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu) apibrėžė, kad privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ ar statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įraÅ¡ytas teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ ar statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos ar pareigÅ«no įpareigojimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pateikti dokumentus, informacijÄ , paÅ¡alinti teritorijų planavimÄ ar statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtÄ administracinį sprendimÄ , atlikti kitus Å¡iame įstatyme nurodytus veiksmus (TPSVPÄ® 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantė ieÅ¡kovui privalomÄ jį nurodymÄ surašė vadovaudamasi TPSVPÄ® 11 straipsnio 6 dalimi, t. y. ieÅ¡kovui privalomasis nurodymas buvo suraÅ¡ytas, kadangi atsakovė sutikimo rekonstruoti ar statyti naujÄ statinį valstybinėje žemėje bet kuriam iÅ¡ Å«kinį pastatÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančiam ieÅ¡kovui, tretiesiems asmenims L. S. ar V. Å ., nedavė, todėl ieÅ¡kovui, kaip statytojui (apeliantės teigimu, kaip naudos gavėjui), buvo suraÅ¡ytas privalomas nurodymas – nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje (ant bendro naudojimo kelio) pastatytÄ Å«kinio pastato dalį.

23. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nei viso, nei dalies medinio Å«kinio statinio / malkinės neįsigijo 2007 m. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ieÅ¡kovas yra tik kito besiribojančio mÅ«rinio Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris yra registruotinas nekilnojamojo turto registre, bendraturtis, o tai jokiais pagrindais nesukuria nuosavybės teisės kitame - ginčo statinyje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris žymimas tik kiemo statinių plane ir kurio remontui atlikti nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Taigi ieÅ¡kovas niekada nebuvo ir nėra ginčo medinio Å«kinio statinio / malkinės nei statytojas, nei savininkas.

24. Apeliantė nurodo, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas negalėtų būti pripažintas neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytos statinio dalies statytoju, jis turėtų būti pripažintas šios dalies naudotoju. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Apeliantė šiuo atveju nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu (įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimo pagrindu) ji konstatuoja, kad ieškovas yra statinio naudotojas, todėl tokie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti ir nėra ginčo objekto statytojas, todėl atsakovė suraÅ¡ydama jam, kaip ginčo objekto statytojui, privalomÄ jį nurodymÄ , pažeidė įstatymo nuostatas ir todėl atsakovės ieÅ¡kovui 2015 m. rugsėjo 30 d. suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas Nr. PN-978 (16.51) turi bÅ«ti naikintinas.

26. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog statinio nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonė, yra įtvirtintas pirmajame iÅ¡ keturių punktų, kuriuose yra reglamentuotos padarinių Å¡alinimo priemonės, tačiau toks iÅ¡dėstymas nereiÅ¡kia, jog statinio nugriovimas yra pirminė neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo priemonė. PrieÅ¡ingai, tiek pats įstatymo leidėjas pripažįsta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais bÅ«dais paÅ¡alinti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 57 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 70 punktas).

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sÄ lygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (pvz., minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58–59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 31 punktas).

28. Taigi nagrinėjamu atveju savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas apskritai būtų galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad savavališka statyba negali būti įteisinta ir jos padariniai negali būti pašalinti kitomis, t. y. mažiau teises varžančiomis, priemonėmis.

29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) , anksčiau (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais ir kitais statiniais buvo formuojamas 1995 metais, t. y. jau po to, kai kiti kiemo statiniai buvo pastatyti ir užfiksuoti 1994 m. plane. Taigi tikėtina, kad ne ginčo pastato dalis neteisėtai atsirado ant valstybinės žemės 1995 m., o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas taip, kad sklypo riba buvo nustatyta per ginčo pastato vidurį (išilgai pastato) ir susiklostė dabartinė situacija.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nugriaunant dalį ginčo pastato, kita dalis, kuri teisėtai pastatyta ant privačios žemės, neturės techninės galimybės iÅ¡likti, kadangi pastato dalys turi bendras laikančiÄ sias konstrukcijas. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos ginčo statinio savininko (kurio apeliantė neidentifikavo) teisės į dalį pastato, kuri yra privačiame žemės sklype ir dėl kurios teisėtumo ginčo nėra.

30. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raÅ¡to ieÅ¡kovui dėl leidimo naudotis valstybinės žemės dalimi, kuri yra įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, nustatyta, kad nors nėra galimybės ieÅ¡kovui suteikti leidimÄ naudotis laisvos valstybinės žemės sklypu, ant kurio yra ginčo pastato dalis, tačiau yra galimybė jį privatizuoti. Taigi ieÅ¡kovui ar / ir kitiems besiribojančių sklypų savininkams esant galimybei valstybinės žemės dalį privatizuoti, ir Å¡ia galimybe pasinaudojus, neteisėtos statybos padariniai galės bÅ«ti paÅ¡alinti jÄ Ä¯teisinus. Todėl nagrinėjamu atveju įpareigojimas nugriauti dalį statinio ir sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ nėra galimas, kol neiÅ¡naudotos kitos priemonės.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas