37cd52df-d4aa-4582-bc6e-d86f6530ee19 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-988/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41514-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nuteistojo D.

P. gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis D. P. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas į D. P. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę suėmime ir laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. gruodžio 27 d. vienÄ suėmime ir laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžiÄ D.

P. nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pripažinta, kad civilinė ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E. R.“ baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusi ir UAB „E. R.“ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. D. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 10 d. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkintas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. P. nuteistas už tai, kad laikė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o bÅ«tent: jis, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ , Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai iÅ¡duotÄ 2010 m. lapkričio 9 d.

Valstybės įmonėje „Regitra“, su įraÅ¡ytais D. P. asmens duomenimis – vardu, pavarde, asmens kodu bei fotonuotrauka, jį laikė savo piniginėje, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2021  m.  rugpjūčio  11  d. jį rado ir kratos metu paėmė policijos pareigÅ«nai. Å iais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, D. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ 2021 m. balandžio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), sudarė apgaulės bÅ«du iÅ¡perkamosios nuomos sutartį su UAB „E. R.“ dėl paminėtai įmonei priklausančio automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡perkamosios nuomos, kas pasireiÅ¡kė tuo, jog nedirbdamas bei neturėdamas realaus pragyvenimo Å¡altinio, UAB „E. R.“ darbuotojui apgaulingai nurodydamas, kad atliks mokėjimus pagal jo ir UAB „E. R.“ sudarytÄ sutartį bei prie jos pateiktÄ Ä¯mokų mokėjimo grafikÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad tokių įmokų nemokės, po ko laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje siekdamas užvaldyti apgaule įgytÄ automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas nuo UAB „E. R.“ darbuotojų nuslėpti automobilio buvimo vietÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išėmė automobilyje „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sumontuotÄ kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangÄ ir įmontavo jÄ Ä¯ jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gegužės 31 d.

UAB „E. R.“ atstovui telefonu paaiÅ¡kino, kad automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo vietos jis nežino ir dėl to į policijÄ nesikreipė bei po 2021 m. balandžio 6 d. sudarytos sutarties jokių įmokų už automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ UAB „E. R.“ nemokėjo, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , UAB „E. R.“ priklausantį, turtÄ , tuo savo veiksmais padarydamas UAB „E. R.“ 8 600 eurų žalÄ .

Å iais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį, priimtÄ D. P. atžvilgiu, ir priimti naujÄ nuosprendį: D. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarius jam veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių, arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl D.

P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir toje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: D. P. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarius jam veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Be to, praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl D. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl netinkamai paskirtos bausmės, paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti neskiriant realaus bausmės atlikimo. 3.1. Apeliantas neginčija paties netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo, tačiau mano, kad toks pažymėjimas, kurį jis laikė, neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, sudėties dalyko. 3.2.

D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pas jį kratos metu paimtas vairuotojo pažymėjimas tiek savo iÅ¡ore, tiek jo pagaminimo bÅ«du negali bÅ«ti laikomas kaip netikras dokumentas, patvirtinantis jo teisę vairuoti. Jis buvo primityviai padarytas, nepanaÅ¡us į tikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , paprasta akimi laisvai atskiriamas nuo tikro vairuotojo pažymėjimo, o tai pagal jį yra svarbu vertinant netikro dokumento pažymėjimo kaip nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykÄ . Jis suvokė, kad toks jo laikomas pažymėjimas negali bÅ«ti laikomas vairuotojo pažymėjimu, todėl laikė jį Å¡iaip sau, nemanydamas, kad daro nusikaltimÄ .

Tai, kad jo laikomas vairuotojo pažymėjimas negali būti pripažintas netikru dokumentu, patvirtinančiu tam tikras jo teises, patvirtina ir jame nurodytas šio pažymėjimo galiojimo laikas (jo galiojimo data nurodyta iki 2020 metų). 2021 m. rugpjūčio 11 d. kratos atlikimo metu paimtame vairuotojo pažymėjime nurodytas galiojimas buvo pasibaigęs, todėl toks dokumentas ir dėl šios aplinkybės negali būti vertinamas kaip netikras dokumentas, sukeliantis tam tikras teisines pareigas. Dokumentas yra plonas, suplyšęs popierėlis, tegu ir laminuotas, negali būti vertinamas kaip jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas 3.3.

D. P. atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įvertinti duomenys, jog jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kad aptariamÄ dokumentÄ laikė savo piniginėje ir kad kratos metu aptariamas dokumentas buvo paimtas iÅ¡ jo piniginės ir pan., atitinka tikrovę, tačiau tokie duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad rastas dokumentas yra netikras dokumentas, atitinkantis BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ dalyko sampratÄ . 3.4. D. P. pastebėjo, kad teismas neįvardijo, kokia apgaulės forma jam inkriminuotina, tik iÅ¡ nuosprendžio turinio darytina iÅ¡vada, kad jis bendrovę apgavo neva piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu.

D. P. kategoriÅ¡kai neigia, kad pirko automobilį „BMW 530“ su tikslu apgauti bendrovę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis su bendrove UAB „E. R.“ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį sudarė apgaule, neva tos sutarties sudarymo metu jau turėjo tikslÄ nemokėti sutartyje nurodytų įmokų. Norėdamas įgyti automobilį „BMW 530“ iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du jis elgėsi sÄ Å¾iningai ir apgauti Å¡ios bendrovės neturėjo jokio tikslo. Jis neneigia, kad pirkdamas automobilį, prieÅ¡ tai žinodamas reikalavimus, įregistravo individualiÄ veiklÄ , kuria oficialiai neketino verstis, bet, jo manymu, tai nebuvo apgaulė, turinti lemiamÄ reikÅ¡mę bendrovei sudarant su juo automobilio pirkimÄ iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du.

Jei bendrovei tai bÅ«tų itin svarbu, ji turėjo patikrinti jo galimybes užsiimti individualia veikla, bet ji to nedarė, tai rodo, kad aplinkybė dėl jo neva ketinimo verstis individualia veikla tebuvo paprastas formalumas. Sandorio sudarymo metu jis niekur oficialiai nedirbo, tačiau jis visÄ laikÄ dirba neoficialiai, nes oficialiai dirbti negali dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos. Jis turi didžiulių įsiskolinimų, apie 100 000 Eur, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas yra perduotas antstoliams, todėl bet kuris jo oficialus įsidarbinimas reiÅ¡kia, kad jis neturės lėšų pragyvenimui.

Dėl Å¡ios priežasties jis nuolat dirba neoficialiai ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymo metu turėjo piniginių santaupų, iÅ¡ kurių sumokėjo nemaÅ¾Ä pradinį įnaÅ¡Ä ir pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , ir tÄ ketino daryti toliau taip, kaip numatyta sutartyje ir mokėjimo grafike. 3.5. Apeliantas pastebėjo, kad bylos duomenimis yra nustatyta, kad iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du perkamas automobilis „BMW 530“ sandorio sudarymo metu buvo įvertintas 10 750 Eur, jis bendrovei sumokėjo pradinę įmokÄ , 2 150 Eur, bei 236,66 Eur kaip pirmÄ mokėjimÄ , todėl, iÅ¡leidęs tiek pinigų, jis neturėjo jokio pagrindo nutraukti mokėjimus ir prarasti galimybę oficialiai įgyti automobilį ir juo naudotis, jį nežinia kur pradanginant.

Teismas nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais, kad jis iÅ¡perkamÄ ja nuoma įgytÄ automobilį prarado prieÅ¡ savo valiÄ , nes jis buvo pavogtas jo nurodytomis aplinkybėmis, apie kÄ iÅ¡kart pranešė automobilio savininkei – bendrovei – paskambindamas telefonu. Kadangi automobilis „BMW 530“ buvo pavogtas, jis nebeturėjo prievolės toliau už jį mokėti, to ir nedarė, tačiau jei automobilis nebÅ«tų buvęs pavogtas, jis tikrai bÅ«tų tęsęs mokėjimus, kuriuos buvo įsipareigojęs mokėti. 3.6.

Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad teismas inkriminuodamas jam automobilio įgijimÄ apgaule kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, kad jis sudarydamas sutartį su bendrove jos neinformavo apie savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį, kad neturėjo materialinių lėšų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, dėl ko paskiau jų ir nevykdė. Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Visų pirma, kaip nurodė anksčiau, jis visada dirbo ir turėjo pajamų, ir bÅ«tų iÅ¡galėjęs vykdyti sutartinius mokėjimus, tačiau automobilį „BMW 530“ pavogus 2021 m. gegužės 9 d. jis įmokų nebemokėjo, nes Å¡io automobilio nebeturėjo ir nebuvo, už kÄ mokėti. 3.7.

D. P. manymu, pats įmokų nemokėjimas yra pateisinamas dėl to, kad automobilis buvo pavogtas ir juo jis nebegalėjo naudotis, todėl teismui teigti, kad toks įmokų nemokėjimas yra susijęs su tikslu apgaule įgyti svetimÄ automobilį, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 3.8. D. P. pažymėjo, kad teismas vertindamas jo finansinę situacijÄ jo parodymus dėl turimo neoficialaus uždarbio vertino kritiÅ¡kai, nes jis neva meluoja, nes nenurodė neoficialių savo darbo vietų. D. P. jų nurodyti negali, nes tokiu atveju bus nubausti asmenys, kurie jį neoficialiai įdarbina, be to, jis kaip kaltinamas asmuo neturi prievolės pateikti įrodymus dėl savo kaltumo ar nekaltumo. 3.9.

Apeliantas nurodė, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog sandorio sudarymo dienÄ Ä¯ jo perkamÄ automobilį „BMW 530“ buvo įmontuota GPS įranga, skirta kontrolės palaikymui, kuri vėliau po automobilio „BMW“ dingimo buvo rasta automobilyje „Audi A4“, kuriuo naudojosi jis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis žinojo, kurioje automobilio „BMW 530“ vietoje buvo įmontuota Å¡i kontrolės sistema ir kad bÅ«tent jis Å¡iÄ sistemÄ iÅ¡montavo iÅ¡ automobilio „BMW 530“, kad nuslėptų Å¡io automobilio buvimo vietÄ , ir įmontavo į savo naudojamÄ automobilį.

D. P. neneigia, kad jis maždaug žinojo, kad GPS įranga automobilyje „BMW 530“ galimai buvo įmontuota bagažinėje, tačiau vien toks faktas jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad bÅ«tent jis aptariamÄ Ä¯rangÄ iÅ¡montavo ir perdėjo į savo naudojamÄ automobilį. D. P. turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai kvailas, jeigu tai bÅ«tų padaręs. D. P., aiÅ¡ku, nežino, kas tai padarė, tačiau abu automobiliai buvo laikomi atviroje kitiems prieinamoje vietoje, apie jo turimus automobilius daug kas žinojo, tarp jų ir asmenys, linkę automobilius vogti, todėl tokia situacija galėjo pasinaudoti tik asmuo ar asmenys, pavogę automobilį „BMW 530“, iÅ¡ Å¡io automobilio įrangÄ permontavę į jo naudojamÄ automobilį „Audi A4“, to jam nežinant.

Teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent D. P. išėmė kontrolės įrangÄ iÅ¡ automobilio „BMW“, kad nuslėptų jo buvimo vietÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir grindžiama atsitiktinai sutapusiomis aplinkybėmis. 3.10. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad inkriminuojant D. P. automobilio „BMW” įgijimÄ apgaule teismas tÄ argumentavo ir tuo, kad D. P. apie automobilio vagystę nepranešė policijai, tačiau jis apie tai pranešė bendrovei, iÅ¡ kurios pirko automobilį, todėl manė, kad bendrovė toliau turėjo rÅ«pintis automobilio paieÅ¡ka, o ne jis.

Be visa kito, jis pats po automobilio vagystės bandė jo ieÅ¡koti, tačiau jam nepavyko atsekti jo pėdsakų. Bendrovės darbuotojai patvirtino, kad jis pranešė jiems apie automobilio vagystę, tačiau, anot jų, jis kalbėjo apie tai neriÅ¡liai, kÄ teismas įvertino kaip jo iÅ¡galvotÄ versijÄ . Galimai jis ir kalbėjo neriÅ¡liai, bet ne dėl to, kad melavo, o dėl to, kad buvo labai susijaudinęs, o kai susijaudina, tai kalba daug ir ne visada riÅ¡liai. 3.11. Apeliantui visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl kaip apgaulę patvirtinantį įrodymÄ teismas pripažino tÄ aplinkybę, kad jis nenurodė asmens, kuris jam padėjo įgyti automobilį, pavardės ar kitų tikslesnių jo duomenų.

Tas žmogus gerai moka lietuviÅ¡kai, todėl jis jam pagelbėjo sudarant su bendrove automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, nes jis pats ne viskÄ supranta lietuviÅ¡kai, juolab ne itin turi patirties tvarkant sandorius. Sutarties sudarymo metu visi jo veiksmai buvo teisėti, tas žmogus jam tik padėjo greičiau ir teisingiau sutvarkyti formalumus, nieko jis neteisėto nepadarė. Jis gyvena užsienyje, turi savo gyvenimÄ ir nenori bÅ«ti kviečiamas liudyti dėl teisėtai sudaryto sandorio aplinkybių. 3.12.

Pastebėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis prieÅ¡ praneÅ¡imÄ apie automobilio vagystę ar po praneÅ¡imo apie jo vagystę bÅ«tų disponavęs Å¡iuo automobiliu ar atlikęs kokius tai veiksmus jo buvimo vietai nuslėpti. 3.13. Nurodė, kad apeliacinei instancijai priėmus sprendimÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos, praÅ¡o keisti nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės. Jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, Å¡ios normos sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės. Å iuo metu jis yra pergalvojęs savo gyvenimÄ , suprato, kad turi laikytis visuomenės nustatytų normų, mokėti mokesčius, atsilyginti savo skolininkams, todėl yra oficialiai įsidarbinęs. Atsižvelgus į tai praÅ¡o jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. 3.14.

Apeliaciniame skunde teigė, kad jei teismas juo nepatikėtų ir skirtų laisvės atėmimo bausmę, praÅ¡o jÄ skirti mažesnės trukmės nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu ir atsižvelgus į tai, kad jis Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo suimtas 6 mėnesius, praÅ¡o šį laikÄ Ä¯skaityti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ , o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas atidėti paskiriant įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas.

Mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas 6. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo D.

P. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos, subendrintos tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis D. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 7. D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pas jį rastas vairuotojo pažymėjimas gali būti laikomas kaip netikras dokumentas, patvirtinantis jo teisę vairuoti, kadangi jis akivaizdžiai netikras, be to, jo galiojimo data pasibaigusi.

8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ arba suklastojo tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ , arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

9. Tikras dokumentas gali bÅ«ti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotÄ informacijÄ (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, paraÅ¡o ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iÅ¡ dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį.

Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008). Pagal Baudžiamojo kodekso komentarÄ , netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiÅ¡kai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, III dalis, Specialioji dalis, Vilnius, 2010).

10. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukianti veika turi bÅ«ti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

11. Å ioje byloje nekilo ginčo, jog nuteistasis D. P. laikė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ jo paties vardu. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. IBPS-V-1894558-21, kurioje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanko spaudos bÅ«das ir bÅ«tino specialios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė neatitinka Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blanko gamybos bei apsaugos priemonių apraÅ¡ymo, o Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 3, b. l. 89-92). Nustatyta ir tai, kad D. P. neturi iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo, t. y. teisės vairuoti transporto priemones.

12. Apeliantas ginčija paties vairuotojo pažymėjimo formÄ ir bÅ«klę, teigdamas, kad toks dokumentas akivaizdžiai yra netikras ir negali suklaidinti trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdžio metu buvo apžiÅ«rėtas byloje esantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai, apžiÅ«rėjus šį dokumentÄ , nekilo abejonių, jog vairuotojo pažymėjimas yra pakankamai panaÅ¡us į įprastos formos ir turinio (tikrÄ ) bei teisėtai iÅ¡duodamÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

Tiek iÅ¡ pirmo žvilgsnio, tiek atidžiau apžiÅ«rint šį vairuotojo pažymėjimÄ negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog Å¡is dokumentas yra akivaizdžiai netikras. PrieÅ¡ingai, apžiÅ«rėtas dokumentas sukelia tikro vairuotojo pažymėjimo įspÅ«dį, todėl tokį dokumentÄ laikant ir juo disponuojant gali bÅ«ti pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo surastas nuteistojo piniginėje, t. y. vietoje, kurioje paprastai laikomi tikri vairuotojo pažymėjimai.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. P. nuolatos naudojasi automobiliais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jo disponuotas netikras vairuotojo pažymėjimas galėjo bÅ«ti realiai panaudotas, todėl daroma iÅ¡vada, kad laikant šį dokumentÄ neabejotinai buvo kilusi grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.

13. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad jo turėto netikro vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos dalyko buvimo ir veikos pavojingumo, neeliminuoja teisinių padarinių sukėlimo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, net ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas patvirtina asmens turimÄ teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones ir vien tokio pažymėjimo galiojimo laiko pabaiga nelemia tokios teisės praradimo. Pavyzdžiui, pratęsiant vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminÄ , jo savininkui nėra pareigos iÅ¡ naujo laikyti praktinius vairavimo ar teorinius egzaminus, o naujo galiojimo vairuotojo pažymėjimas suteikiamas tik turint sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡duotÄ ir galiojančiÄ vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymÄ bei su ja kreipiantis į VÄ® „Regitra“.

14. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistojo D. P. padarytoje veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Pagal apeliacinio skundo argumentus keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tikslo apgaule įgyti automobilį, o jį prarado dėl vagystės, t. y. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Jeigu to nebÅ«tų įvykę, bÅ«tų pagal sutartį mokėjęs įmokas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka.

16. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. P. 2021 m. balandžio 6 d. su UAB „E. R.“ sudarė automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu kaltinamasis D. P. iki 2023 m. balandžio 6 d., kas mėnesį, įsipareigojo mokėti 558,29 Eur dydžio periodines įmokas. Ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat byloje nustatyta, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, o kelios dienos iki sutarties pasiraÅ¡ymo (2021 m. balandžio 2 d.) išėmė leidimÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ siekdamas pasiraÅ¡yti aptariamÄ sutartį.

17. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tuo metu dirbo neoficialiai ir turėjo pakankamai pajamų mokėti nuomos įmokas už automobilį, tačiau tokius jo parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiÅ¡kai. Apylinkės teisme liudytojais apklausti S. D. ir T. K. nuosekliai teigė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo su UAB „E. R.“ metu – 2021 m. balandžio 6 d. pradinį įnaÅ¡Ä už automobilį ir visas Å¡ios sutarties sudarymo iÅ¡laidas apmokėjo ne D. P., bet su juo buvęs kitas asmuo, perdavęs pinigus kaltinamajam (t. 6, b. l. 46-51, 76-80). Be to, D. P. teismo posėdžio metu paklaustas apie tiksliÄ savo darbo vietÄ , jos nurodyti ir detalizuoti negalėjo.

18. Pažymima ir tai, kad nuteistasis iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo su UAB „E. R.“ metu nutylėjo visas jo finansinę padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes, o bÅ«tent – jo atžvilgiu antstolių vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus, ilgÄ laikÄ trukusį oficialų nedarbÄ , gaunamų pajamų dydį. Å ios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti apie jau sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėtÄ nuteistojo tikslÄ apgaule įgyti automobilį, sudarant įspÅ«dį apie ketinimÄ vykdyti pareigas, tačiau realiai to daryti neketinant ir vėliau nedarant.

Svarbu ir tai, kad tokių duomenų nesuteikimas kitai sutarties Å¡aliai – UAB „E. R.“, lėmė jos sprendimÄ sudaryti sutartį. Å ias aplinkybes patvirtino apylinkės teisme apklausta liudytoja S. D., kuri parodė, kad pasitikėjo D. P. ir SODRA teikiamais duomenimis, taip pat tuo faktu, kad asmuo įgijo leidimÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ , kas, jos teigimu, patvirtino, kad pastarasis neturi jokių įsiskolinimų. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitas liudytojas – T. K., kuris teigė, kad jų įmonės veiklos praktikoje asmens pateiktas individualios veiklos pažymėjimas patvirtindavo, kad asmuo jokių įsiskolinimų neturi, o kitais bÅ«dais asmens finansinės padėties jie netikrindavo, nes neturėjo tam jokių priemonių (t.

 6,  b.  l.  46-51, 76-80). Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apgaulė (nutylint esminę informacijÄ ir tikruosius ketinimus) nuteistojo D. P. buvo panaudota jau 2021 m. balandžio 6 d. su UAB „E. R.“ sudarant sutartį ir bÅ«tent Å¡ios įmonės atstovus suklaidinant. Svarbu ir tai, kad vėliau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina bÅ«tent tokius nuteistojo ketinimus ir tyčiÄ sukčiauti.

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad išnuomotas automobilis buvo pavogtas. Tokios jo nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

20. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas T. K. parodė, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2021  m.  balandžio 6 d., pirmÄ Ä¯mokÄ reikėjo įmokėti 2021 m. gegužės 6 d. Pastebėjo, kad asmuo nemoka įmokų. Skambino iki 2021 m. gegužės 31 d., kol susisiekė. Paklausė, kodėl jis nemoka įmokų. D. P. pasakė, kad jis nežino, kur yra tas automobilis. Bendravimas su juo buvo labai neriÅ¡lus, jis pasakė, nežino, kur yra automobilis, nežino, kur pastatė ar kažkam davė automobilį.

Sunkiai suprato, sunkiai su juo bendravo. Negalėjo pasakyti, kur yra automobilis. Tiksliai nepamena, bet kaltinamasis pasakė, jog arba pavogė automobilį, arba jis nežino, kur yra automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad buvo skambinta daug kartų iÅ¡ skirtingų numerių, bet jis nė karto neatsiliepė iki 2021 m. gegužės 31 d. TÄ dienÄ atsiliepė, jis asmeniÅ¡kai su juo kalbėjo. Tada D. pranešė jam, kad automobilis yra pavogtas, kad jis nežino, kur yra automobilis.

D. kalba buvo neriÅ¡li, jis jam pasirodė lyg neblaivus arba apsvaigęs, nes buvo sunku susikalbėti. Jis D. paklausė, ar jis kreipėsi į policijÄ , bei kodėl jiems, pagal sutartį, nepranešė, kad automobilį pavogė. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. D..

21. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad D. P. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytame automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo dienÄ â€“ 2021 m. balandžio 6 d. – buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga „(duomenys neskelbtini) Å i kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga 2021 m. birželio 1 d. buvo surasta ir vėliau iÅ¡imta iÅ¡ minėto automobilio. Nuteistasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14746-2021 buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. gegužės 9 d., Vilniuje, S. B. gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse (t. 4, b. l. 112-114, 117-118).

TÄ pačiÄ administracinio nusižengimo padarymo dienÄ nuteistojo vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į anksčiau minėtÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę (t. 4, b. l. 115-116, 119-127).

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nežinÄ s, kas galėjo permontuoti GPS įrangÄ iÅ¡ iÅ¡nuomoto automobilio į jo naudojamÄ kitÄ automobilį, nes abu automobiliai buvo laikomi atviroje kitiems prieinamoje vietoje. Todėl apie jo turimus automobilius daug kas žinojo, tarp jų ir asmenys, linkę automobilius vogti, todėl tokia situacija galėjo pasinaudoti tik asmuo ar asmenys, pavogę automobilį „BMW 530“, iÅ¡ Å¡io automobilio įrangÄ permontavę į jo naudojamÄ automobilį „Audi A4“, to jam nežinant.

23. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo argumentus atmeta. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga į automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal klientų pageidavimÄ buvo įdiegta ne Å¡alia UAB „E. R.“ patalpų, o Å¡ios įrangos montavime, nukrypstant nuo UAB „E. R.“ darbinės praktikos, dalyvaujant ir D. P.. D. P. buvo suinteresuotas kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangÄ diegti ne UAB „E. R.“ patalpose bei dalyvauti GPS sistemos įdiegimo automobilyje metu, dėl ko sužinojo, kurioje automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vietoje buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga.

Pagal liudytojų M. R. ir T. S. parodymus galima spręsti, kad tokiÄ Ä¯rangÄ perkelti iÅ¡ vieno automobilio į kitÄ nėra sudėtinga ir tÄ gali padaryti net ir specialių žinių neturintis asmuo. Taigi Å¡ias aplinkybes vertinant visumoje, kartu tiek su automobilio nuomos sutarties sudarymu, nuteistojo veiksmais nebendraujant su UAB „E. R.“ darbuotojais, sprendžiama, jog bÅ«tent nuteistasis, siekdamas kad nebÅ«tų surastas automobilis „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) permontavo GPS įrangÄ Ä¯ kitÄ savo naudojamÄ automobilį.

Pažymima ir tai, kad apie neva įvykdytÄ vagystę nuteistasis nepranešė nei policijai, nei, prieÅ¡ingai nei jis teigia, UAB „E. R.“ darbuotojams. Kadangi UAB „E. R.“ darbuotojai apie tokias aplinkybes sužinojo iÅ¡ nuteistojo tik po jų iniciatyva vykdytų bandymų susisiekti su D. P. ir pokalbio metu pastarajam neriÅ¡liai teigiant, jog iÅ¡nuomotas automobilis buvo pavogtas.

24. Apibendrinus minėtus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistojo D. P. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, o jo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nuteistojo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas. Dėl nuteistajam paskirtų bausmių 25. Nuteistasis D. P. taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-689/2021, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-689/2021, 14 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Nors apeliaciniame skunde pakankamai abstrakčiai akcentuojamos nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, tačiau sprendžiant klausimÄ tiek dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo, tiek dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikÅ¡minti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).??? 29. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. P. skirdamas bausmę, vertino visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, apibÅ«dinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ir paskyrė teisingÄ bei proporcingÄ bausmę.

30. D. P. padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, kurie buvo tyčiniai, baigti. D. P. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau apraÅ¡ytas) jų padarymo aplinkybes.

31. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad D. P. padarė vienÄ turtinį nusikaltimÄ , kuris sukėlė kitiems asmenims pakankamai ženkliÄ turtinę žalÄ , kuri iki Å¡iol nėra atlyginta. Kitas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu netikro vairuotojo pažymėjimo laikymu, kuriuo buvo pažeista teisėta valstybės valdymo tvarka ir dokumentų apyvarta.

32. Nusikalstamas veikas D. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamas veikas D. P. suvokė pavojingÄ jų pobÅ«dį, norėjo taip veikti. D. P. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo įgyti svetimÄ turtÄ ir disponuoti netikru dokumentu.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau iÅ¡dėstomi duomenys iÅ¡ esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

34. Bylos duomenimis D. P. Lietuvos Respublikoje, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar 15 kartų (taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymÄ ), teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas (t. 5, b. l. 88-105), daug kartų baustas administracine tvarka. Paskutinį kartÄ D. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550 Eur); Å¡i bausmė BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi – 34 MGL (1 700 Eur). Å ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. P. jokių iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, o anksčiau paskirtos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, poveikio jo elgesiui nepadarė.

35. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. P. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, dirba pagal individualiÄ veiklÄ , tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra.

36. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nėra nustatyta D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau buvo pagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

37. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. P. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, Å¡ių bausmių dydį nustatant kiek mažesnius už sankcijų vidurkius, kurios buvo subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du.

38. Skiriant nurodytos trukmės realiÄ , subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis realiÄ laisvės atėmimo bausmę didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama D. P. padarytų veikų pobÅ«džiui, nors tiek jo asmenybę, tiek padarytas veikas neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių yra daugiau (neiÅ¡nykę teistumai, padaryti administraciniai nusižengimai, neatlyginta žala ir pan.). Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis ir jos realus vykdymas nebuvo per griežtas, netgi Å¡iuo atveju pakankamai Å¡velnus.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. elgesys kito neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams prieÅ¡ingas nuostatas ir prisidėti prie D. P. nusikalstamo elgesio užkardymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiÅ«rį, jog ateityje darant nusikalstamas veikas jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbÅ«t bus suÅ¡velninta baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai D. P. gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, neatidedant jos vykdymo, konstatuoja, jog D. P. paskirta reali subendrinta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamÄ veikÄ yra proporcinga ir jokiu bÅ«du ne per griežta.

41. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, bausmė parinkta teisinga ir proporcinga, įvertinant visas nustatytas bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Marijus Kursevičius Valerij LauÅ¡ Darius Pranka