2021-11-10 Nr. AB-23599-3-62-3-02267-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-924-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02267-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 26 d. iš Alytaus PN buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Jam išvykus, Alytaus PN Apskaitos skyriaus darbuotojai nepervedė jo turėtų asmeninių piniginių lėšų iš Alytaus PN sąskaitos į LAVL sąskaitą, todėl jis, būdamas LAVL, negalėjo įsigyti pačių būtiniausių maisto produktų, o jų nusivežti į LAVL nebuvo galima, be to, jis maitinasi veganiškai. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.4 punkto, numatančio konvojuojamų asmenų asmeninėse sąskaitose turimų pinigų pervedimus į šių asmenų paskyrimo vietas. Pareiškėjas teigė, kad per visą buvimo LAVL laiką pinigai į jo sąskaitą nebuvo persiųsti. 2019 m. spalio 3 d. grįžęs į Alytaus PN, apsipirkti parduotuvėje pareiškėjas galėjo tik 2019 m. spalio 8 d. Teigė, kad 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo piniginės lėšos nebuvo persiųstos į LAVL. Alytaus PN administracijos pateiktas 2019 m. spalio 16 d. atsakymas buvo formalus. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau gautame atsakyme irgi nebuvo tinkamai išaiškintos piniginių lėšų nepervedimo į LAVL sąskaitą priežastys. Pareiškėjas pažymėjo, kad 18-ąjam būriui, kuriame jis atliko bausmę, apsipirkti pataisos namų parduotuvėje buvo galima antradieniais ir ketvirtadieniais, tačiau 2019 m. spalio 3 d., kai grįžo iš LAVL, jis nebuvo įtrauktas į tą dieną galinčių apsipirkti asmenų sąrašus. Pareiškėjo teigimu, dėl sąmoningo delsimo pervesti lėšas jis patyrė neigiamus dvasiniais išgyvenimus ir sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, juto fizinį ir psichologinį skausmą, negalėjo įsigyti būtiniausių maisto produktų, todėl beveik visą laiką buvo nevalgęs, prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais.

3. Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus, pareiškėjas nurodė, kad dėl šio pažeidimo jis negalėjo įsigyti būtiniausių prekių, nusipirkti taksofono kortelės, pašto ženklų, o tai sutrukdė palaikyti ryšius su artimaisiais.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui išvykus, jo pinigai į LAVL sąskaitą nebuvo pervesti dėl Buhalterinės apskaitos skyriaus nesusipratimo, sukelto didelio nuteistųjų judėjimo, dalies skyriaus darbuotojų kasmetinių atostogų, vykdomų skubių ir neatidėliotinų užduočių. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo išnaudojęs mėnesio 114,00 Eur limitą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl 2019 m. rugsėjo mėnesį apsipirkti parduotuvėje jis nebegalėjo. Pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis negalėjo naudotis labai trumpą laikotarpį, t. y. 2019 m. spalio 1 ir 2 d., tačiau tuo metu buvo išlaikomas valstybės. Pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. grįžus į Alytaus PN, pagal patvirtintą grafiką pareiškėjui apsipirkti parduotuvėje nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių, nes 18-ojo būrio nuteistieji parduotuvėje apsiperka nuo 9.30 val. iki 10.30 val., o konvojus atvyko apie 12.00 val. Teigė, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 8 d. nesikreipė su prašymais į Alytaus PN administraciją dėl leidimo ankščiau, t. y. ne pagal grafiką, apsipirkti parduotuvėje.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad 2019 m. spalio 1 ir 2 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė disponuoti turimomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, įvertinęs Alytaus PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 4-3775 duomenis, nustatė, kad Alytus PN Buhalterinės apskaitos skyrius pareiškėjo piniginių lėšų iš jo asmeninės sąskaitos į LAVL 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2019 m. spalio 3 d. laikotarpiu nepervedė. Taigi, Alytaus PN neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

8. Teismas nustatė, kad, Alytaus PN pateiktais duomenimis, pareiškėjas, priskirtas paprastajai grupei, 2019 m. rugsėjo mėnesį jau buvo išnaudojęs BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą mėnesio 114,00 Eur apsipirkimo limitą. Dėl to 2019 m. rugsėjo 26–30 d. pareiškėjas įsigyti maisto produktų nebegalėjo. Nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN grįžo 2019 m. spalio 3 d. Taigi, pareiškėjas, būdamas LAVL, galimybės disponuoti savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis neturėjo palyginti trumpą laikotarpį – 2019 m. spalio 1 ir 2 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Alytaus PN administracijai ir nebuvo žinoma, kiek laiko pareiškėjas bus laikomas LAVL, faktiškai laiko tarpas, kuriam pareiškėjas buvo perkeltas į LAVL, neviršijo Aprašo 4 punkte numatyto 10 parų termino, kai nuteistųjų asmeninės lėšos apskritai nėra pervedamos į kitą įstaigą.

9. Teismas nustatė, kad pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje spalio mėnesį grafiką Nr. 5.10-304, 18-ojo būrio, į kurį paskirtas pareiškėjas, nuteistieji parduotuvėje 2019 m. spalio 3 d. galėjo apsipirkti nuo 9.30 val. iki 10.30 val. Bylos duomenimis, pareiškėjui į Alytaus PN grįžus po to, kai pasibaigė 18-ojo būrio nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje laikas, jis nusipirkti maisto produktų 18-ojo būrio nuteistiesiems skirtu laiku nebegalėjo. Pareiškėjas parduotuvėje apsipirko 2019 m. spalio 8 d., t. y. artimiausią dieną pagal 18-ojo būrio nuteistiesiems numatytą grafiką. Nenustatyta, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 8 d. būtų raštu kreipęsis į Alytaus PN administraciją ir prašęs leisti apsipirkti parduotuvėje ankščiau nei nustatyta grafike. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisė 2019 m. spalio 3–8 d. už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus apsipirkti Alytaus PN parduotuvėje būtų buvusi nepagrįstai apribota.

10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad atsakymai į jo Alytaus PN ir Kalėjimų departamentui teiktus prašymus buvo neinformatyvūs ir paviršutiniški. Teismas nurodė, kad pareiškėjui atsakymai į jo kreipimusis buvo pateikti. Pareiškėjas turėjo teisę nustatyta tvarka teikti skundą dėl informacijos nesuteikimo, tačiau nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų apie ginčo dėl informacijos nesuteikimo nagrinėjimą.

11. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjas, 2019 m. spalio 1 ir 2 d. negalėdamas disponuoti savo asmeninėmis lėšomis, galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomfortą ir neigiamų išgyvenimų, vertino, kad jie nebuvo tokio intensyvumo ir masto, jog turėtų būti įvertinti pinigais.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atsiliepime į skundą pateiktas paaiškinimas, dėl ko pareiškėjui nebuvo pervestos jo lėšos į LAVL sąskaitą, prieštarauja Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 25-4904 pateiktai informacijai. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pasisakymų, kad atsakovo atstovas siekia suklaidinti teismą ir pagerinti savo teisinę padėtį. Alytaus PN nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas turėjo atmesti atsakovo teiginius dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo etapavimo. Teismas neteisingai vertino ir tai, kad pagal BVK nustatytą tvarką nuteistieji iš savo lėšų apmoka skambučius. Pareiškėjas negalėjo paskambinti savo artimiesiems, įsigyti pašto ženklų ir veganiško maisto, kas pareiškėjui sukėlė nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jei pinigai pareiškėjui būtų laiku pervesti. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis kreipėsi į būrio viršininką dėl papildomo apsiprekinimo, bet jo prašymas nebuvo registruotas.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėto neveikimo – delsimo pervesti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas į LAVL esančią sąskaitą ir nesudarymo galimybių apsipirkti Alytaus PN, pareiškėjui grįžus iš LAVL, atlyginimo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš Alytaus PN į LAVL buvo perkeltas 2019 m. rugsėjo 26 d. ir ten buvo laikomas iki 2019 m. spalio 3 d., kai buvo perkeltas atgal į Alytaus PN. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad per visą minėtą laikotarpį Alytaus PN nepervedė pareiškėjo asmeninių lėšų į LAVL sąskaitą. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtą neveikimą.

19. Atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atmesti atsakovo teiginius dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo etapavimo, nes, pareiškėjo teigimu, Alytaus PN nepateikė jokių jų teiginius patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas pats savo skunde nurodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo etapuotas į LAVL. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 14) patvirtina, kad pareiškėjas buvo etapuotas 2019 m. rugsėjo 26 d.

20. Vertinant pasekmes, kilusias pareiškėjui dėl atsakovo neteisėto neveikimo, nepervedant pareiškėjo asmeninių lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo mėnesį jau buvo išnaudojęs BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą mėnesio apsipirkimo limitą, todėl 2019 m. rugsėjo 26–30 d. pareiškėjas įsigyti maisto produktų bet kokiu atveju nebebūtų galėjęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas galimybės disponuoti savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis neteko 2 dienas, t. y. 2019 m. spalio 1 ir 2 d.

21. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo atsiliepime į skundą pateiktas paaiškinimas, dėl ko pareiškėjui nebuvo pervestos jo lėšos į LAVL sąskaitą, prieštarauja Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 25-4904 pateiktai informacijai, atmestinas kaip nepagrįstas. Ir atsiliepime į skundą, ir minėtame Kalėjimų departamento rašte iš esmės pripažįstama, kad pareiškėjo lėšos nebuvo pervestos dėl klaidos / nesusipratimo. Tai, kad paaiškinimai pateikti kitais žodžiais, nesudaro pagrindo teigti juose esant reikšmingų prieštaravimų. Be to, nei vienas iš paaiškinimų nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pakenkti pareiškėjui.

22. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas siekia suklaidinti teismą, jis šiam teiginiui pagrįsti nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, o apsiriboja tik deklaratyviu pareiškimu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

23. Kiek tai susiję su pareiškėjo teisės apsipirkti po to, kai jis 2019 m. spalio 3 d. iš LAVL grįžo į Alytaus PN, užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti nepagrįstą pareiškėjo teisių šiuo aspektu ribojimą ir atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų papildomai nekartoja. Nors pareiškėjas apeliaciniame teigia, kad jis kreipėsi į būrio viršininką dėl papildomo apsiprekinimo, bet jo prašymas nebuvo registruotas, jis šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai teikė tokį prašymą, kuris nebuvo užregistruotas. Be to, pažymėtina, kad tokios aplinkybės pareiškėjas savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo nurodęs, taigi, pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptartas pareiškėjo deklaratyvus teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Alytaus PN šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį ir trukmę (2019 m. spalio 1 ir 2 d. pareiškėjas negalėjo disponuoti savo asmeninėje sąskaitoje esančiomis lėšomis ir įsigyti, kaip nurodė pareiškėjas, maisto, pašto ženklų ir taksofono kortelių), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys