37cb26ce-2a0d-4e0d-997c-865d10ea7b17 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-529-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00127-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.1.3.3; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros departamento apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JÅ«ros Smeltė“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros departamentui, trečiajam asmeniui V.

B. dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-(duomenys neskelbtini) bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai. Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas ir privalomi nurodymai ieÅ¡kovei yra suraÅ¡yti už tai, kad ji nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčius 3 statinius sujungė į vienÄ I grupės nesudėtingÄ statinį savavaliÅ¡kai, tam neturėdama privalomo statybÄ leidžiančio dokumento.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, kad kioskai, adresu (duomenys neskelbtini), neturi CK įtvirtinto esminio nekilnojamųjų daiktų požymio – tvirto sujungimo su žeme, dėl kurio bÅ«tų negalima juos perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas konstatavo, jog ginčo prekybos kioskai atitinka prekybos įrenginių požymius, jiems nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas siekia iÅ¡ naujo aiÅ¡kinti aplinkybes dėl kioskų statuso ir jų priskyrimo statiniams, kai Å¡ios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje ir iÅ¡ naujo nėra įrodinėtinos. 2.2. IÅ¡ atsakovo pateiktos 2017 m. liepos 25 d. situacijos schemos matyti, kokiu bÅ«du 3 kioskai yra sumontuoti vienas greta kito ir kad nė vienas iÅ¡ trijų vienas greta kito stovinčių kioskų neturi vientisos stogo ir grindų dangos bei vientisos bendros vidinės erdvės, neįmanoma iÅ¡ vieno kiosko vidumi patekti į kitÄ kioskÄ .

Mano, jog Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kioskai nėra sujungti į vienÄ statinį, kioskų iÅ¡orinės sienos ar vidinės pertvaros nėra iÅ¡ardytos ir taip nepagamintas 1 didelis kioskas ar kitoks statinys. Nurodė, kad iÅ¡ kioskų projektų „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ matyti, kad kioskų karkasas pagamintas iÅ¡ medžio, sienos iÅ¡ medžio lentų, stogas iÅ¡ medžio skiedrų, kioskų matmenys: 3000 x 4000, 3000 x 2050. Teigia, jog tas pats kioskų medžiagiÅ¡kumas ir dydis yra nurodytas atsakovo 2017 m. liepos 25 d. situacijos schemoje, tai, ieÅ¡kovo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog skundžiami atsakovo sprendimai yra suraÅ¡yti dėl tų pačių kioskų, pagamintų projektų „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ pagrindu. 2.3.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017 konstatuota, kad ieÅ¡kovas turi teisę gauti leidimus prekybai iÅ¡ ginčo kioskų jų iÅ¡dėstymo vietose, po to Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 6 d. iÅ¡davė leidimus prekybai iÅ¡ 8 kioskų, įskaitant ir tuos tris kioskus, dėl kurių atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. surašė skundžiamÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomus nurodymus. 2.4.

Kioskų sumontavimas greta vienas kito nelaikytinas statinio pastatymu ar statybos darbais. Mano, jog nurodyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Teigia, jog atsakovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susiję su atsakovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu, todėl panaikinus savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , naikintini ir minėti du privalomieji nurodymai, kurie suraÅ¡yti atsakovui neteisėtai nustačius savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė. KitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino visiÅ¡kai. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad byloje keliamas klausimas, koks turėtų bÅ«ti taikomas terminas ieÅ¡kiniui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti. Nustatė, kad vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. spalio 12 d. ir įvertinus aplinkybę, kad į teismÄ buvo kreiptasi tik 2018 m. kovo 6 d., laikė, kad ieÅ¡kovė šį terminÄ yra praleidusi ir jos ieÅ¡kinys vien tuo pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas. 4.2.

Nurodė, kad institucija 2018 m . gegužės 17 d. praneÅ¡ime ieÅ¡kovės atstovei nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. privalomieji nurodymai ieÅ¡kovei buvo siųsti registruotu paÅ¡tu 2017 m. rugpjūčio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Teigia, jog tai patvirtina ir kartu pateikti paÅ¡to siuntos vokai, todėl praneÅ¡imas apie suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomuosius nurodymus buvo paskelbtas 2017 m. spalio 4 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“.

Pažymėjo, jog vis dėlto Reglamento STR 1.05.01:2017 124 punktas numato ne alternatyviÄ , o imperatyviÄ pareigÄ minėtus praneÅ¡imus paskelbti ir specialiame interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt., tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė. 4.3. Nurodė, kad interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt nepaskelbus praneÅ¡imo apie 2017 m. rugpjūčio 18 d. suraÅ¡ytus dokumentus, ieÅ¡kovei buvo apribota teisė ir galimybė ne tik apie juos sužinoti, bet ir susipažinti bei laikantis procesinių terminų apskųsti.

Nurodė, kad apie suraÅ¡ytus dokumentus ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR-N-69-2018, kurį ieÅ¡kovė per atstovę gavo 2018 m. vasario 12 d., nes Å¡iame nutarime ir minimi skundžiamas statybos aktas bei privalomieji nurodymai. Nustatė, kad sužinojusi apie priimtus dokumentus, ieÅ¡kovės atstovė kreipėsi į InstitucijÄ dėl jų atsiuntimo, ir juos gavo 2018 m. vasario 19 d. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 6 d., todėl laikė, kad ieÅ¡kovė nepraleido termino kreiptis į teismÄ dėl priimtų aktų apskundimo. 4.4.

Nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobÅ«džio pareigų ieÅ¡kovei nenustatyta. Å io akto pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai, kurie ir sukėlė teisines pasekmes ieÅ¡kovei. Darė iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemiantis administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobÅ«džio.

Kitaip tariant Å¡is aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Konstatavo, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas, todėl civilinės bylos dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme. 4.5.

Nurodė, kad prie nagrinėjamos bylos teismas pridėjo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtas administracines bylas Nr. eI-1933-243/2015 ir eI-1300-243/2016. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, kad UAB „JÅ«ros Smeltė“ priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jiems nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl reikalavimas pateikti supaprastintÄ statybos projektÄ ir raÅ¡ytinį KultÅ«ros paveldo departamento pritarimÄ dėl to, kad jie pastatyti kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, yra nepagrįsti.

O Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015, konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija su 2015 m. gegužės 22 d. praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimus prekybai iÅ¡ aÅ¡tuonių kioskų yra gavusi visÄ reikÅ¡mingÄ medžiagÄ , įskaitant ir kioskų projektus „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė II“, kurie 2011 m. birželio 15 d. suderinti su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir 2010 m. birželio 1 d. bei 2011 m. birželio 23 d. suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriumi, taip pat, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas pateikti kioskų kaip I grupės nesudėtingo statinio (kiosko) projektÄ statybai yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Å¡ie sprendimai yra įsiteisėję, todėl yra galiojantys ir taikytini, o atsižvelgiant į tai, kad ginčai buvo sprendžiami tarp tų pačių Å¡alių ir dėl tų pačių objektų, sprendimuose nustatytos aplinkybės yra aktualios bei turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje sprendžiamam klausimui. 4.6. Nurodė, kad pats institucijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad kioskus galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ jų neiÅ¡ardžius, nepermontavus, neperrinkus ar kitaip pažeidus, kad objektai neturi pamatų, nėra patvariai sujungti su žeme.

Jie yra mobilÅ«s, perkelti į kitÄ vietÄ , nepraranda savo vertės ir gali bÅ«ti toliau naudojami pagal paskirtį. Teigia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog visi kioskai yra identiÅ¡ki, pastatyti pagal projektus „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“. 4.7. Nurodė, kad perkėlus du kioskus į kitÄ vietÄ , prie jau anksčiau stovėjusio kiosko, jie taip pat buvo pastatyti kaip ir anksčiau – ant betoninių plytelių paremiant juos medinėmis konstrukcijomis (stulpais), o ne stabiliai ant pamatų.

Pažymėjo, jog tai, kad kioskai tarpusavyje dar buvo sujungti sijomis, kurios pritvirtintos prie kioskų apačios, automatiÅ¡kai jiems nekilnojamo daikto statuso nesuteikia, nes Å¡ios sijos yra lengvai nuardomos ir jokio patvaraus sÄ lyčio su žeme nesuteikia. Darė iÅ¡vadÄ , kad kioskai ir toliau iÅ¡lieka mobilÅ«s. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės UAB „JÅ«ros Smeltė“ ieÅ¡kinys, ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Apeliantas, nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčo objektas gali bÅ«ti perkeliamas į kitÄ objektÄ , nurodė, kad tariamÄ galimybę ginčo objektÄ perkelti į kitÄ vietÄ jo neiÅ¡ardžius, nepermontavus, neperrinkus ar kitaip pažeidus paneigia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – situacijos fotonuotraukos, pridėtos prie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡to Nr. (4.12)-D3-2376. Teigia, jog jose aiÅ¡kiai matyti, kad ginčo objekto pastatyti ant jo dabartinės faktinės buvimo vietos (sklype esančios kalvos) nebuvo įmanoma neatlikus ardymo, montavimo, statybos darbų, nes objektas ne atkeltas iÅ¡ kitos vietos be jokios papildomos intervencijos į jį, o statomas vietoje atliekant statybos darbus, panaudojant atskiras buvusių kilnojamųjų daiktų (kioskų) konstrukcines dalis ir įrengiant naujas laikančiÄ sias konstrukcijas (pvz., įrengiant vientisas medines sijas ir medinius stulpus – taip pat žiÅ«rėti aktÄ , faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus), užtikrinančias Å¡io objekto mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ .

Atkreipė dėmesį, jog kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (4.12)-D3-2376 pateiktos fotonuotraukos vaizdžiai iliustruoja Å¡io objekto statybos eigÄ , atliekamų statybos darbų pobÅ«dį. Mano, kad tuo visiÅ¡kai paneigiama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl objekto mobilumo jo neiÅ¡ardžius, nepermontavus ir pan. 6.2. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad Å¡is objektas neturi pamatų, nėra esminė, kadangi net ir jų nesant, Å¡io statinio sÄ lyčio su žeme patvarumas yra užtikrinamas kitais bÅ«dais.

Teigia, jog tiek nelygus reljefas, tiek ir prie jo pritaikytos papildomos statinio konstrukcijos, be kita ko, tarnauja patvariam Å¡io statinio sÄ lyčiui su žeme, kurio užtikrinimui nebėra bÅ«tina įrengti dar ir pamatus. Mano, jog tai reiÅ¡kia, kad pastačius statinį ant nelygaus pagrindo, įterpus jį tarp Å¡alia esančių medžių (0,25–0,80 cm atstumu nuo saugotinų želdinių kamienų – Å¡iÄ aplinkybę įrodo paties ieÅ¡kovo pateiktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-69-2018), statinys buvo pritaikytas prie individualios vietovės ypatumų ir kitoje vietoje tokiu pat bÅ«du negalėtų bÅ«ti pastatytas. 6.3.

Nurodė, kad inspekcija neginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI-1933-243/2015 ir Nr. eI-1300-243/2016 nustatytų aplinkybių dėl tose bylose įrodinėjimo dalyku buvusių kioskų kaip kilnojamųjų daiktų savybių. Teigia, jog inspekcija nesutinka su vertinimu, kad tų pačių kioskų perkėlimas į kitÄ vietÄ ir jų atskirų dalių panaudojimas statant naujÄ statinį bei įrengiant naujas laikančiÄ sias konstrukcijas, užtikrinančias statomo statinio, kaip vientiso darinio, mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ , tvirtÄ sÄ lytį su žeme, yra tapatus padėčiai, kuri buvo įvertinta minėtose administracinėse bylose.

Teigia, kad ieÅ¡kovė atliko statybos darbus, kuriais iÅ¡ atskirų konstrukcinių elementų sukÅ«rė vienÄ bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis apjungtÄ statinį, pasižymintį tvirtu sÄ lyčiu su žeme. Nurodė, kad dalies naujų laikančiųjų konstrukcijų bendrumas (apatinių sijų, bendrų iÅ¡orinių sienų) lemia, kad tai yra vienas statinys, o ne keli kilnojamieji daiktai. Teigia, kad Å¡iuo atveju statybos darbų eigoje buvo ne tik pakeistos tam tikros statinio dalys analogiÅ¡komis, bet įrengtos ir visai naujos konstrukcijos. 6.4.

Dėl prejudicijos taikymo sÄ lygų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose nustatytas ir Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes. Teigia, jog jos nėra tapačios. Teigia, jog administracinėse bylose iÅ¡analizuoti ir įvertinti visai kitoje sklypo vietoje 2011 metais pastatytų kioskų požymiai, kurių vizualizacija, techniniai duomenys ir iÅ¡dėstymo vietos pateiktos laikinų statinių (kioskų) projektuose „Prekyvietė I“ ir Prekyvietė II“ bei sklypo dangų plane, 2011 m. birželio 15 d. suderintuose su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir 2011 m. birželio 23 d. su Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriumi, ir Å¡ie požymiai nėra identiÅ¡ki civilinėje byloje nagrinėtoms ginčo statinio požymiams.

Nurodė, kad priimtame teismo sprendime plačiau nebuvo analizuojamas klausimas dėl kioskų kaip nekilnojamųjų daiktų statuso, o buvo sprendžiami kiek kiti klausimai, tikrinant Palangos miesto savivaldybės veiksmų, jai atsisakius iÅ¡duoti leidimus prekybai iÅ¡ kioskų (tokio atsisakymo motyvo, kad kioskai nėra statiniai ir neatitinka nekilnojamojo daikto požymių, tuo metu nebuvo), pagrįstumÄ . 6.5. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog privalomieji nurodymai buvo suraÅ¡yti netinkamam subjektui.

Teigia, jog tarp UAB „Jūros Smeltė“ ir V. B. 2017 m. sausio 19 d. sudaryta sutartis, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškinys net nebuvo grindžiamas tuo pagrindu, t. y. pati ieškovė net neįrodinėjo šios aplinkybės. Priešingai, teigia, jog skaitant ieškinį susidaro įspūdis, jog pati ieškovė savo interesais atliko ginčo objekto statybos darbus. Nurodė, kad paminėta pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo, kad parduoti kioskai yra tie patys objektai, kuriems surašytas savavališkos statybos aktas. 6.6.

Taip pat nesutinka su argumentais, jog ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota apie ginčijamus aktus. Teigia, jog apie ginčijamų aktų egzistavimÄ ieÅ¡kovė turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti žymiai anksčiau negu jai buvo įteiktas minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Teigia, jog ieÅ¡kovė nuo pat pradžių žinojo apie inspekcijos vykdomÄ tyrimÄ , kurio metu jai buvo suraÅ¡yti Å¡ioje byloje skundžiami dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad nors ieÅ¡kovės atstovai per paÅ¡to siuntos saugojimo terminÄ neatsiimdavo jiems siunčiamų kvietimų dalyvauti patikrinimuose, tačiau su ieÅ¡kovės atstovu ne kartÄ buvo bendrauta telefonu informuojant jį apie suraÅ¡ytus dokumentus ir kitas su tyrimu susijusias aplinkybes.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; atsisakyti prie bylos pridėti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. 8.1. Nurodė, kad iÅ¡ teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino atsakovo byloje pateiktus faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktus, atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimus, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo teisinį reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl statinio kaip nekilnojamojo daikto požymių, įsiteisėjusius teismų sprendimus, turinčius prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai, motyvuotai nurodė, kodėl atmeta konkrečius atsakovo argumentus.

Taigi teismo sprendimas yra pagrįstas, rungimosi principas byloje nebuvo pažeistas, o atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus. 8.2. Nurodė, kad ieÅ¡kovo byloje pateiktame UAB „Pietų saulės slėnis“ 2018 m. birželio 7 d. apžiÅ«ros akte, kurį parengė kvalifikuoti statybų specialistai, nurodyta, kad kiekvienÄ kioskÄ galima nesudėtingai, automobilio kranu ar kitu mechanizmu perkelti į Å¡alia numatytÄ vietÄ arba nesudėtingai transportuoti automobiline specialia platforma į pageidaujamÄ vietÄ .

Mano, jog teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas remiantis atsakovo prielaidomis, kurios prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. 8.3. Nesutinka su apelianto argumentais, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. (4.12)-D3-2376 pateiktos nuotraukos vaizdžiai iliustruoja ginčo objekto statybos eigÄ . Teigia, jog Å¡iose atsakovo nurodytose nuotraukose tėra užfiksuoti sugedusių kioskų konstrukcijų keitimo naujomis konstrukcijomis darbai. Nurodė, kad nuotraukose nėra užfiksuotas ginčo objekto mobilumas jo neiÅ¡ardžius – iÅ¡ nuotraukų nematyti, kad ginčo kioskai bÅ«tų perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ juos iÅ¡ardžius, nes nuotraukose kioskai užfiksuoti jau ant kalvos. 8.4.

Pažymėjo, kad UAB „Pietų saulės slėnis“ 2018 m. birželio 7 d. apžiÅ«ros akte nurodyta, kad trys kioskai neturi statyboje įprastų pamatų: juostinių, gręžtinių, spraustinių ar kitų sudėtingų konstrukcijų pamatų, kioskai pastatyti ant ketvirtainiÅ¡kos formos taÅ¡elių, kurie remiasi ant betoninių kvadratinių plytelių į paprastÄ Å¾emės pavirÅ¡ių. Visi kioskai gali bÅ«ti lengvai perkeliami arba kilnojami, nes yra sukonstruoti ant paprasto žemės pavirÅ¡iaus, net nenuėmus augalinio dirvožemio sluoksnio, kioskai nėra įtvirtinti ar užinkaruoti ant žemės pavirÅ¡iaus, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad juos galima nesudėtingai pastumti.

IeÅ¡kovės vertinimu, ginčo objektai neturi tvirto sÄ lyčio su žeme, jie neturi pamatų ir nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais. 8.5. Nurodė, kad trys vienas greta kito stovintys kioskai neturi vientisos stogo ir grindų dangos bei vientisos bendros vidinės erdvės, neįmanoma iÅ¡ vieno kiosko vidumi patekti į kitÄ kioskÄ . Å ie duomenys paneigia atsakovo motyvus, kad kioskai yra sujungti į vienÄ statinį, pastatant I grupės nesudėtingÄ statinį. 8.6. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos ir Å¡i nagrinėjama civilinė byla nėra tapačios, nes skiriasi kioskų stovėjimo vieta, kioskų požymiai, kiti techniniai duomenys, nurodyti kioskų projektuose „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“.

Teigia, jog kioskų stovėjimo vieta žemės sklypo atžvilgiu neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar kioskai yra I grupės nesudėtingi statiniai ar kilnojamieji daiktai, nes minėta, kad ginčo objekto priskyrimÄ statiniui lemia tokie daikto požymiai kaip jo patvarus sÄ lytis su žeme ir galimybė perkelti daiktÄ jo neiÅ¡ardžius ir nesumažinus jo vertės. Teigia, jog ratukų ar kitų kioskų laikiklių turėjimas ar jų pakeitimas savaime nedaro ginčo kioskų nekilnojamaisiais daiktais.

Atkreipė dėmesį, kad projektuose „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ apskritai nėra nurodyti jokie kioskų atrėmimo mechanizmai, tai reiškia, jog ieškovas galėjo savo nuožiūra juos pasirinkti, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas byloje Nr. eI-1300-243/2016, vertindamas kioskų projektus, konstatavo, kad pagal projektus ir vizualiai apžiūrėjus kioskus, kioskai nėra nekilnojamieji daiktai. 8.7. Nurodė, kad apeliantas siekė įrodyti, kad ieškovui nebuvo apribota galimybė laiku ir tinkamai sužinoti apie ginčijamus dokumentus.

Teigia, jog atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kovo atstovu ne kartÄ buvo bendrauta telefonu informuojant apie suraÅ¡ytus dokumentus ir kitas su tyrimu susijusias aplinkybes, tačiau ieÅ¡kovas tai neigia, nurodė, kad nebendravo su atsakovo atstovu telefonu apie ginčijamus dokumentus ar kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o prie bylos pridėti ieÅ¡kovės pateiktus 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymus dėl patikrinimų UAB „JÅ«ros Smeltė“ valdomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas tik susipažinęs su skundžiamu teismo sprendimu inicijavo naujų įrodymų pateikimÄ teismui. IÅ¡ pateiktų naujų įrodymų akivaizdu, jog apeliantas minėtus įrodymus turėjo ir galėjo pateikti dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti šiuos įrodymus bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apelianto naujai pateiktų įrodymų. Dėl apeliacijos objekto 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukta, neskundžiama (nėra apeliacijos objektas), todėl apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos sprendimo dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.

Dėl kioskų priskyrimo nekilnojamųjų daiktų kategorijai 15. Byloje kilo ginčas dėl trijų kioskų priskyrimo nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, jog kioskai negali bÅ«ti pripažįstami nekilnojamuoju daiktu, kadangi jį į kitÄ vietÄ galima perkelti be didelių iÅ¡laidų nepakeičiant jo paskirties bei nesumažinant jo vertės. Apeliantas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir reikalauja, jog ginčo kioskai bÅ«tų priskirti nekilnojamųjų daiktų kategorijai.

16. Kaip teisingai pastebėjo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylos Å¡alys, statinio sÄ voka pateikiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibÅ«dina trys požymiai:

1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus;

2) kuriant daiktÄ buvo vartojami statybos produktai;

3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su nekilnojamojo daikto sÄ vokÄ apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sÄ lytis su žeme turi bÅ«ti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sÄ naudų perkelti jį į kitÄ vietÄ bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui).

PakankamÄ tokio objekto sÄ sajÄ su žeme, duodančia pagrindÄ jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktÄ perkelti iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, nurodė, kad kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. ((duomenys neskelbtini) pateiktos fotonuotraukos iliustruoja, jog ginčo objekto pastatyti ant jo dabartinės faktinės buvimo vietos (sklype esančios kalvos) nebuvo įmanoma neatlikus ardymo, montavimo, statybos darbų. Mano, jog fotonuotraukos vaizdžiai iliustruoja Å¡io objekto statybos eigÄ , atliekamų statybos darbų pobÅ«dį, todėl Å¡ios aplinkybės paneigia iÅ¡vadÄ dėl objekto mobilumo, jo neiÅ¡ardžius.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiami privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriame nurodyti duomenys, užfiksuoti 2017 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ kartu su minėtu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu pateiktų fotofiksacijų matyti, kad visi trys ginčo kioskai yra pastatyti vienas greta kito, juos skiria tarpas, lyginant juos su į bylÄ pateiktomis 2016 m. gegužės 10 d. fotofiksacijomis (kuriose ginčo kioskai užfiksuoti savo pirminėje vietoje), jų iÅ¡orės iÅ¡vaizda iÅ¡ esmės nėra pasikeitusi.

IÅ¡ pateiktų fotofiksacijų taip pat matyti, jog kioskų stogai nesujungti, bendrų sienų neturi, vientisos grindų dangos bei vientisos bendros vidinės erdvės nėra. Visos Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ginčo kioskai buvo perkelti į naujÄ vietÄ , kurioje iki Å¡iol ir yra, jų neiÅ¡ardžius, nepermontavus, neperrinkus ar kitaip pažeidus.

18. Nors 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad visi trys atskiri statiniai yra sujungti į vienÄ laikančiomis apatinėmis sienas jungiančiomis medinėmis sijomis, pritvirtintomis prie pamatinių medinių stulpų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi fotofiksacijas, atliktas 2017 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka. IÅ¡ pateiktų fotofiksacijų matyti, jog ginčo kioskai yra pastatyti ant kalvos, kurios pavirÅ¡ius nėra lygus, o minėta medinė laikančioji sija neatlieka kioskų sujungimo funkcijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta medinė sija iÅ¡ esmės atlieka kiosko horizontalumo iÅ¡lyginimo funkcijÄ , kad kioskas nestovėtų kreivai. Dar daugiau, iÅ¡ pateiktų fotofiksacijų matyti, jog minėtos medinės sijos bei ginčo kioskai yra sujungti tik metaliniais kampainiais, kurie prisukti keliais medsraigčiais, todėl atsižvelgus į ginčo kioskų techninę specifikacijÄ bei įvertinus tai, kad jų sutvirtinimui nebuvo panaudota speciali technika, o sujungimus galima greitai ir nesudėtingai paÅ¡alinti, darytina iÅ¡vada, jog ginčo nameliai neatitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintų nekilnojamojo daikto požymių.

19. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

20. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Å is įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartÄ pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas.

21. IÅ¡ į bylÄ pateiktų 2017 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. spalio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po 2017 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos situacijos atsirado Å¡ie pasikeitimai: Å¡iaurinėje pastato pusėje baigtos užkalti lentomis sienos, įstatytas langas, vakarinėje pusėje užkaltas sienos tarpas, tarp buvusių atskirų pastatų naujai rengiama stogo konstrukcija, apjungiant visus atskirus statinius į vienÄ , montuojant stogo konstrukcijas, pritvirtinant prie jų juodÄ plėvelės dangÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad apeliantė, esant nustatytoms aplinkybėms, mano, jog ieÅ¡kovė atliko darbus, kuriais iÅ¡ atskirų konstrukcinių elementų sukÅ«rė vienÄ bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis apjungtÄ statinį, pasižymintį tvirtu sÄ lyčiu su žeme. Nurodė, kad dalies naujų laikančiųjų konstrukcijų bendrumas (apatinių sijų, bendrų iÅ¡orinių sienų) lemia, kad tai yra vienas statinys, o ne keli kilnojamieji daiktai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pateiktu situacijos vertinimu.

Teisėjų kolegija nustatė, jog į bylÄ yra pateiktas 2018 m. birželio 7 d. „Kioskų apžiÅ«ros aktas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame specialistai pateikė iÅ¡vadÄ , kad: „visų trijų kioskų konstrukcijos (sienos, stogai, stovai, ant kurių stovi kioskai) yra lengvos, nesudėtingos, medinės. Visi trys kioskai nėra vienas bendras statinys ir nėra bendrų kioskus tarpusavyje jungiančių, vienas kito apkrovas perimančių konstrukcijų. Visi trys kioskai kaip ir yra nubraižyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovo trijų kioskų eskize, neturi statyboje įprastų pamatų: juostinių, gręžtinių, spraustinių ar kitų sudėtingų konstrukcinių pamatų.

Kioskai pastatyti ant medinių, ketvirtainiÅ¡kos formos taÅ¡elių, kurie remiasi ant betoninių kvadratinių plytelių į paprastÄ Å¾emės pavirÅ¡ių. Visi kioskai gali bÅ«ti lengvai perkeliami, arba kilnojami (pasitelkus automobilinį kranÄ , arba kitÄ mechanizmÄ ), nes yra sukonstruoti ant paprasto žemės pavirÅ¡iaus, net nenuėmus augalinio dirvožemio sluoksnio. Kioskai nėra įtvirtinti, ar užinkaruoti ant žemės pavirÅ¡iaus, todėl juos galima nesudėtingai pastumti (pasitelkiant tinkamÄ bei saugų mechanizmÄ ).

Užsakovo kioskų priežiÅ«ros darbai laikomi paprasto remonto darbais. Kioskams pastatyti, statybos leidimai nereikalingi“. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Å¡i specialisto iÅ¡vada bÅ«tų nuginčyta, praÅ¡ymų skirti papildomÄ ekspertizę byloje nepareikÅ¡ta, todėl apeliacinės instancijos teismas ja remiasi bei konstatuoja, jog Å¡ia specialisto iÅ¡vada nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog naujai įrengtos konstrukcijos apjungė visus atskirus statinius į vienÄ pastatÄ , todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu.

Dėl prejudicijos taikymo 22. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktines šios taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė teikdama ieškinį nurodė, kad privalomieji nurodymai surašyti nepagrįstai, nes kioskai nėra statiniai, atitinkantys nekilnojamojo daikto požymius ir jiems Statybos įstatymo nuostatos netaikytinos. Ieškovės vertinimu, šias aplinkybės konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 bei 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015.

24. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose nustatytas ir Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes. Teigia, jog jos nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡samiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktÄ ; kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog 2017 m. sausio 19 d. Kioskų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Jūros Smeltė“ pardavė trečiajam asmeniui V. B. 2 kioskus, esančius (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsiliepimu į ieškinį taip pat patvirtino ir V. B., jame nurodė, kad du iš trijų ginčo kioskų pagal 2017 m. sausio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra įsigijęs jis ir ieškovės nuomojamame sklype šiuos kioskus tik remontavo, po to būtų išgabenęs juos į (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, jog privalomųjų nurodymų suraÅ¡ymo momentu trečiasis asmuo V. B. buvo dviejų iÅ¡ trijų ginčo kioskų savininkas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, kad Å¡is teismo sprendimas gali sukelti teisinius padarinius ir ankstesnėse administracinėse bylose, kuriose nustatyti faktai buvo pripažinti prejudiciniais Å¡ioje civilinėje byloje nedalyvavusiems asmenims (trečiajam asmeniui V. B.), suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti prejudicijos.

25. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog administracinėse bylose išanalizuoti ir įvertinti visai kitoje sklypo vietoje 2011 metais pastatytų kioskų požymiai, kurių vizualizacija, techniniai duomenys ir išdėstymo vietos nėra identiški civilinėje byloje nagrinėtoms ginčo statinio požymiams, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicijos taikymo taisykles, todėl šios aplinkybės iš skundžiamo teismo sprendimo šalintinos.

Dėl netinkamo subjekto 26. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog privalomieji nurodymai buvo surašyti netinkamam subjektui. Mano, jog paminėta pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo, kad parduoti kioskai yra tie patys objektai, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. sausio 19 d. Kioskų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Jūros Smeltė“ pardavė trečiajam asmeniui V.

B. 2 kioskus, esančius (duomenys neskelbtini). Parduodamas kioskas Nr. 1 yra 6 kv. m ploto ir pastatytas pagal projektÄ â€žPrekyvietė 2“, parduodamas kioskas Nr. 2 yra 12 kv. m ir pastatytas pagal projektÄ â€žPrekyvietė 1“. Parduodamo kiosko Nr. 1 kaina yra 900 Eur, parduodamo kiosko Nr. 2 kaina – 1 800 Eur. Taip pat atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo patvirtino, jog yra įsigijęs du iÅ¡ trijų ginčo kioskų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.

– ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad apeliantas be subjektyvaus pasvarstymo į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo kioskai nėra tie patys objektai, dėl kurių suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, todėl atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog privalomieji nurodymai buvo suraÅ¡yti netinkamam subjektui. Dėl tinkamo informavimo 27. Apeliaciniu skundu nesutinkama su argumentais, jog ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota apie ginčijamus aktus.

Teigia, jog ieÅ¡kovė nuo pat pradžių žinojo apie inspekcijos vykdomÄ tyrimÄ , kurio metu jai buvo suraÅ¡yti Å¡ioje byloje skundžiami dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad nors ieÅ¡kovės atstovai per paÅ¡to siuntos saugojimo terminÄ neatsiimdavo jiems siunčiamų kvietimų dalyvauti patikrinimuose, tačiau su ieÅ¡kovės atstovu ne kartÄ buvo bendrauta telefonu informuojant jį apie suraÅ¡ytus dokumentus ir kitas su tyrimu susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtus argumentus ieÅ¡kovė grindžia kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujais įrodymais, tačiau Å¡ios nutarties 13 punktu buvo atsisakyta prie bylos pridėti naujai ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir plačiau dėl to nepasisako.

28. Teisėjų kolegija išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.

29. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 350 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2018 m. gruodžio 28 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 18-067 bei 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 61, kuriuo ieÅ¡kovė sumokėjo advokatei 1 350 Eur už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 2018 m.

II ketvirtis – 926,70 Eur), konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, todėl praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų dydis mažintinas. Nustatyta, jog Å¡iuo atveju maksimalus priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis sudaro 1 204,71 Eur, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ), daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies bei iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei 1204,71Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

33. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros departamento ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „JÅ«ros Smeltė“ 1 204,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė