Legislator Case Law & Legislation
37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade AI generated

37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, sekretoriaujant L. P., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,

Legislator headnote

AI generated

37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas I. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus: 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569; 2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ ; 3) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento bylinėjimosi iÅ¡laidas S. I. naudai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. eI2- -631/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

        Â

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, sekretoriaujant L. P.,

dalyvaujant vertėjai O. V.,

pareiškėjui I. S.,

pareiškėjo atstovui advokatui M. R.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo,

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas I. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus: 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569; 2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ ; 3) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento bylinėjimosi iÅ¡laidas S. I. naudai.

PaaiÅ¡kina, jog 2023 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjo S. I. atžvilgiu priėmė du sprendimus – Nr. 23S35369, kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Nr. 23S35695, kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai informavo apie trečio sprendimo priėmimÄ (2023 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 23S36569), kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ penkerius metus ir uždrausti tris metus atvykti į kitas ES valstybes, bei ES nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Å engeno acquis.

Vertina, jog visi trys sprendimai priimti remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas atsakė į atsakovo klausimyno klausimÄ , nurodydamas, kad 2001 – 2014 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, informacijos apie pareiÅ¡kėjo tarnybÄ atskleidimas patvirtina pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ ir neketinimÄ nuslėpti informacijos, kuri gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ jį patį. Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir dėl tam tikrų priežasčių norėtų nuslėpti nuo atsakovo darbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje faktÄ , jis Å¡io fakto nebÅ«tų nurodęs. Vertina, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų neatskleidęs savo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų buvęs pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pakeistas, o ne panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, jog siekdamas nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas privalėjo įvertinti pareiÅ¡kėjo individualias vertybines nuostatas, susijusias su jo požiÅ«riu į Baltarusijos politikÄ , bei Europos SÄ jungos vertybes, tačiau iÅ¡ skundžiamų sprendimų matyti, kad joks individualus pareiÅ¡kėjo vertybinių nuostatų vertinimas atliktas nebuvo. PareiÅ¡kėjas dirbo Lietuvoje tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju apie penkerius metus. Per šį laikotarpį neigiamos informacijos apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ ir teisės aktų pažeidimus nėra. Tai, pasak pareiÅ¡kėjo, reiÅ¡kia, kad jis yra drausmingas, pareigingas ir įstatymų besilaikantis asmuo. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas nustojo dirbti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje prieÅ¡ 8 – 9 metus, tai yra, nedirba ten jau ilgÄ laikÄ . Vertina, jog akivaizdu, kad asmens požiÅ«ris ir vertybinės nuostatos per tokį ilgÄ laikÄ galėjo pasikeisti ir faktiÅ¡kai pasikeitė. Taip pat pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjo darbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje metu, 2009-2010 metais Lietuvos ir Baltarusijos santykiai nebuvo blogi.

Vertina, jog Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas, tačiau atsakovas, neįteikęs 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36569 kopijos, šį įstatymÄ pažeidė.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas atvyko į Migracijos departamentÄ pateikti prie praÅ¡ymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį pridėtų dokumentų originalus bei užpildė klausimynÄ dėl papildomos informacijos gavimo. PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate Å¡iuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2001-2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) iÅ¡vadÄ Nr. 18-2652, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi, VSD vertino, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į VSD raÅ¡tÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) priėmė ginčijamus sprendimus.

Atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiÅ¡kėjo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 12 d. turėjo iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ . 2019 m. liepos 4 d. užsieniečiui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris 2021 m. balandžio 9 d. pakeistas į leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. balandžio 9 d. PareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. dirba bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas turėtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – užsienietis praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Pažymi, jog priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Migracijos departamentas Å¡ios institucijos iÅ¡vadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Nesutinka, kad VSD iÅ¡vada yra bendro pobÅ«džio ar nepagrindžia pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laiko, kad sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Pažymi, kad Å¡iuo atveju Baltarusijos ir Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui.

Pabrėžia, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai darbo vidaus reikalų sistemoje metu gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Vertina, jog ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo Å¡eiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, darbÄ , bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o ginčijamų sprendimų priėmimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas, pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimynÄ , nurodė, kad nuo 2001 m. iki 2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje.

VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Vertina, jog atsižvelgiant į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl jo paties netinkamo elgesio, nuo to laiko iki dabar jokių santykių su Baltarusijos institucijomis nepalaiko, todėl vertina, jog yra visiÅ¡kai nepavojingas Lietuvos Respublikai, bei kartu nurodo, jog pareiÅ¡kėjo pažiÅ«ros nesutampa su Baltarusijoje vykdoma politika. Nurodo, jog dėl darbo specifikos Lietuvoje bÅ«na retai, taigi, vien todėl nebÅ«tų įmanoma kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui nėra suprantama, kodėl Migracijos departamentas priėmė tokius sprendimus, juolab, kad jokie patikslinamieji pokalbiai nebuvo vykdyti, atsakovas situacijos nesiekė tikslinti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog į klausimÄ dėl buvusios darbovietės atsakė sÄ Å¾iningai, nes neturi ko slėpti. Patikslino, jog prieÅ¡ siekiant dirbti Lietuvoje dar metus Baltarusijoje dirbo transporto įmonėje, kad įgautų patirties, vėliau įsidarbino Lietuvos įmonėje. Papildomai nurodė, jog turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Baltarusijoje gyvena visi pareiÅ¡kėjo giminaičiai, Lietuvoje artimųjų neturi.

PareiÅ¡kėjo atstovas prašė tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais, papildydamas, kad atsakovo priimti sprendimai neatitinka taip pat ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų motyvuoti sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikomas priemones.

Atsakovo Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų: 2023 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36569 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pagal kompetencijÄ priėmė sprendimÄ 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695, kuriuo nusprendė panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569, kuriuo nusprendė uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 5 m. bei įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 m. (toliau – ir ginčijami sprendimai), panaikinimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „ME transportas“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate Å¡iuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2001 – 2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje.

2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-2652, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamÄ sprendimÄ atsisakyti leisti pakeisti darbdavį. Taip pat vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ , kuriuo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®statymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ .

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

IÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai

Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai. Ä®statymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o C.SIS teikia, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijus, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, ir jų vertinimo tvarkÄ apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir esamus užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Pažymėtina, jog valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. LVAT taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į Å¡alį ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrÄ kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumÄ , Å¡eimÄ , kt.), t. y. ieÅ¡ko pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimÄ apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumÄ , t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Tai reiÅ¡kia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Tokiose bylose bÅ«tina įvertinti individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 12 d. turėjo iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ . 2019 m. liepos 4 d. užsieniečiui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris 2021 m. balandžio 9 d. pakeistas į leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. balandžio 9 d. I. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Me transportas“. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas turėtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – užsienietis praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgus į pateiktus duomenis, sutiktina su Migracijos departamento vertinimu, jog šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas nenustatė ir pats pareiškėjas nenurodo jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, teismui taip pat nepateikta, kartu teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, jog visi jo giminaičiai gyvena Baltarusijoje. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje.

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Å ios nuostatos, taip pat Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Byloje nustatyta, jog VSD raÅ¡tu Nr. 18-2652 informavo, kad atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog I. S. kelia grėsmę valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimynÄ , nurodė, kad nuo 2001 – 2014 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgęs į raÅ¡te iÅ¡dėstytÄ informacijÄ ir Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD vertino, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

RyÅ¡ių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali bÅ«ti laikomas pažeidžiamumÄ suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindÄ iÅ¡vadai apie tokių ryÅ¡ių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčiÄ kilti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2001 iki 2014 metų, t. y. pakankamai ilgÄ laikÄ dirbo vidaus reikalų sistemoje Baltarusijoje, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas, remdamasis Å¡ia informacija ir kitais VSD pateiktais duomenimis, vadovaudamasis IÅ¡vada, pagrįstai vertino pareiÅ¡kėjo lojalumÄ Baltarusijos valdžiai ir jos vykdomai agresyviai užsienio politikai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, dirbęs Baltarusijos valstybės vidaus reikalų sistemoje, gali bÅ«ti ir toliau kontroliuojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ â€œ. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčiÄ plataus masto agresijÄ Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir siekį nuversti teisėtai iÅ¡rinktÄ Ukrainos valdžiÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ paramÄ Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos SÄ jungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumÄ prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sÄ lygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijas prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ . Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų UkrainÄ remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ , puoselėjamas vertybes, istorijÄ ar netgi neigdama jų egzistavimÄ , intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieÅ¡ Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktÅ«rÄ , Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai iÅ¡lieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieÅ¡ LietuvÄ tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali bÅ«ti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys Å¡ių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi bÅ«tų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ir Baltarusijos režimus palaikantiems ar su Å¡iais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės bÅ«tų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžiÄ nepagarbÄ Å¾mogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso virÅ¡enybės, bÅ«tina užkirsti keliÄ tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali bÅ«ti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir Å¡iuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus anksčiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiÅ¡kėjÄ negali bÅ«ti ignoruojama. PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad iÅ¡ tarnybos išėjo dar 2014 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas gali palaikyti ryÅ¡ius su buvusioje darbovietėje ir/ar kitose vidaus reikalų, žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad toks ryÅ¡ių palaikymas gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiÅ¡kėjo pažeidžiamumÄ , kartu ir realiÄ tikimybę, galinčiÄ kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas patvirtino grįžinėjantis laisvu nuo darbo laiku į BaltarusijÄ , kur gyvena jo Å¡eima, artimieji, o su Lietuva jį sieja tik darbo teisiniai santykiai lietuviÅ¡koje bendrovėje (transporto firma).

Tai, kad pareiÅ¡kėjui prieÅ¡ tai buvo iÅ¡duota viza (nuo 2018-07-18 iki 2019-07-12), jis turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, savaime nėra labiau reikÅ¡mingos aplinkybės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumÄ , todėl Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti sprendimų neproporcingumÄ . Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka UTPÄ® reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui viza buvo iÅ¡duota teisėtai, nereiÅ¡kia, kad jis turėjo ir teisėtÄ pagrindÄ (teisėtÄ lÅ«kestį) tikėtis, jog jam bus nuolat tęsiamas leidimas laikinai gyventi UTPÄ® įtvirtintais pagrindais. Tuo labiau, kad Å¡ių dokumentų iÅ¡davimo tvarka ir teisiniai pagrindai yra skirtingi. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo iÅ¡davimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo galimus ryÅ¡ius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes Migracijos departamentas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo. Teigia, jog atsakovui neįteikus sprendimo Nr. 23S36569 kopijos pareiškėjui, buvo pažeistos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies normos.

Visų pirma pažymėtina, jog Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 20 punkte numatyta, jog jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti iÅ¡duoti užsieniečiui leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis apie priimtÄ sprendimÄ uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ informuojamas Migracijos departamento raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo priėmimo užsieniečiui iÅ¡siunčiamas paÅ¡tu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio paÅ¡to adresas ir nėra Ä®statymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. RaÅ¡tiÅ¡kame praneÅ¡ime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pagrindas, sprendimÄ priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai, kaip numatyta NAS taisyklėse, t. y. iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ , informavo pareiÅ¡kėjÄ apie ginčijamo sprendimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu pateikti jam ginčijamÄ sprendimÄ , todėl atsižvelgiant į tai, nebuvo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui siųsti ginčijamo sprendimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informacijÄ . Taigi, ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiÅ¡kindamas ankstesnės redakcijos VAÄ® 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

VAÄ® 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės yra aptartos pakankamai aiÅ¡kiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek VAÄ®, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. IÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD iÅ¡vadoje pateikta informacija, tačiau kartu Migracijos departamentas atliko pareiÅ¡kėjo vertinimÄ (pvz., įvertino pareiÅ¡kėjo socialinius ir Å¡eimyninius ryÅ¡ius su Lietuva), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiÅ¡ko tyrimo.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti sprendimo Nr. 23S35720, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimo Nr. 23S35695 dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760027621, galiojančio iki 2023 m. birželio 9 d. panaikinimo bei sprendimo Nr. 23S36569, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas dėl Migracijos departamento sprendimų Nr. 23S35720, Nr. 23S35695 ir Nr. Nr. 23S36569 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kartu atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė