37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gitanos ButrimaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Jolitos RasiukeviÄienÄs ir Vitos ValeckaitÄs, sekretoriaujant L. P., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,
Legislator headnote
AI generated37c70fd2-5706-4adf-bba8-d8e0efcdcade · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas I. S. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Migracijos departamentas) sprendimus: 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569; 2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ ; 3) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento bylinÄjimosi iÅ¡laidas S. I. naudai.
Full text
 AdministracinÄ byla Nr. eI2- -631/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
        Â
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gitanos ButrimaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Jolitos RasiukeviÄienÄs ir Vitos ValeckaitÄs, sekretoriaujant L. P.,
dalyvaujant vertÄjai O. V.,
pareiÅ¡kÄjui I. S.,
pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui M. R.,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo I. S. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, treÄiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ValstybÄs saugumo departamentas, dÄl sprendimų panaikinimo,
Teismas
n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas I. S. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Migracijos departamentas) sprendimus: 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569; 2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ ; 3) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento bylinÄjimosi iÅ¡laidas S. I. naudai.
PaaiÅ¡kina, jog 2023 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas pareiÅ¡kÄjo S. I. atžvilgiu priÄmÄ du sprendimus â Nr. 23S35369, kuriuo nusprendÄ panaikinti pareiÅ¡kÄjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Nr. 23S35695, kuriuo atsisakÄ pareiÅ¡kÄjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai informavo apie treÄio sprendimo priÄmimÄ (2023 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 23S36569), kuriuo atsakovas nusprendÄ uždrausti pareiÅ¡kÄjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ penkerius metus ir uždrausti tris metus atvykti į kitas ES valstybes, bei ES nepriklausanÄias valstybes, kuriose taikomas Å engeno acquis.
Vertina, jog visi trys sprendimai priimti remiantis tuo, kad pareiÅ¡kÄjas atsakÄ Ä¯ atsakovo klausimyno klausimÄ , nurodydamas, kad 2001 â 2014 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. PareiÅ¡kÄjo įsitikinimu, informacijos apie pareiÅ¡kÄjo tarnybÄ atskleidimas patvirtina pareiÅ¡kÄjo sÄ Å¾iningumÄ ir neketinimÄ nuslÄpti informacijos, kuri gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ jį patį. Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir dÄl tam tikrų priežasÄių norÄtų nuslÄpti nuo atsakovo darbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje faktÄ , jis Å¡io fakto nebÅ«tų nurodÄs. Vertina, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų neatskleidÄs savo darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, tikÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nebÅ«tų buvÄs pripažintas kaip keliantis grÄsmÄ valstybÄs saugumui, todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų pakeistas, o ne panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, jog siekdamas nustatyti, ar pareiÅ¡kÄjas kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui, atsakovas privalÄjo įvertinti pareiÅ¡kÄjo individualias vertybines nuostatas, susijusias su jo požiÅ«riu į Baltarusijos politikÄ , bei Europos SÄ jungos vertybes, taÄiau iÅ¡ skundžiamų sprendimų matyti, kad joks individualus pareiÅ¡kÄjo vertybinių nuostatų vertinimas atliktas nebuvo. PareiÅ¡kÄjas dirbo Lietuvoje tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju apie penkerius metus. Per šį laikotarpį neigiamos informacijos apie pareiÅ¡kÄjo veiklÄ ir teisÄs aktų pažeidimus nÄra. Tai, pasak pareiÅ¡kÄjo, reiÅ¡kia, kad jis yra drausmingas, pareigingas ir įstatymų besilaikantis asmuo. Teigia, jog pareiÅ¡kÄjas nustojo dirbti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje prieÅ¡ 8 â 9 metus, tai yra, nedirba ten jau ilgÄ laikÄ . Vertina, jog akivaizdu, kad asmens požiÅ«ris ir vertybinÄs nuostatos per tokį ilgÄ laikÄ galÄjo pasikeisti ir faktiÅ¡kai pasikeitÄ. Taip pat pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kÄjo darbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje metu, 2009-2010 metais Lietuvos ir Baltarusijos santykiai nebuvo blogi.
Vertina, jog Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas, taÄiau atsakovas, neįteikÄs 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36569 kopijos, šį įstatymÄ pažeidÄ.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kÄjas atvyko į Migracijos departamentÄ pateikti prie praÅ¡ymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį pridÄtų dokumentų originalus bei užpildÄ klausimynÄ dÄl papildomos informacijos gavimo. PareiÅ¡kÄjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate Å¡iuo metu (valstybÄ, laikotarpis, darbovietÄs pavadinimas, pareigos)) nurodÄ, kad 2001-2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas gavo ValstybÄs saugumo departamento (toliau â ir VSD) iÅ¡vadÄ Nr. 18-2652, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kÄjas kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kÄjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalÄjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grÄsmÄ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi, VSD vertino, kad pareiÅ¡kÄjo gyvenimas Lietuvoje kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į VSD raÅ¡tÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties (toliau â ir Ä®statymas) priÄmÄ ginÄijamus sprendimus.
Atkreipia dÄmesį, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiÅ¡kÄjo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 12 d. turÄjo iÅ¡duotÄ nacionalinÄ vizÄ . 2019 m. liepos 4 d. užsienieÄiui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris 2021 m. balandžio 9 d. pakeistas į leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. balandžio 9 d. PareiÅ¡kÄjas nuo 2018 m. rugsÄjo 1 d. dirba bendrovÄje. Migracijos departamentas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas turÄtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenanÄiais Lietuvos Respublikoje â užsienietis praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi nurodÄ, kad yra vedÄs, taÄiau apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikianÄius ar patvirtinanÄius teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazÄse nÄra.
Pažymi, jog priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos â VSD â iÅ¡vada dÄl pareiÅ¡kÄjo grÄsmÄs valstybÄs saugumui. Atkreipia dÄmesį, jog Migracijos departamentas nÄra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todÄl galimybÄs surinkti duomenis apie užsienieÄius ir jų galimÄ grÄsmÄ valstybÄs saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Migracijos departamentas Å¡ios institucijos iÅ¡vadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Nesutinka, kad VSD iÅ¡vada yra bendro pobÅ«džio ar nepagrindžia pareiÅ¡kÄjo grÄsmÄs valstybÄs saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad ginÄijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisÄs aktų nuostatas, faktinÄs aplinkybÄs aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienÄs aplinkybÄs, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisÄs normomis, todÄl laiko, kad sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Pažymi, kad Å¡iuo atveju Baltarusijos ir Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypaÄ rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui.
PabrÄžia, jog grÄsmÄs valstybÄs saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginÄytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kÄjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kÄjo lojalumas Baltarusijai darbo vidaus reikalų sistemoje metu gali kelti grÄsmÄ valstybÄs saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisÄs aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kÄjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybÄs nacionalinių interesų.
Vertina, jog ginÄijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kÄju susijusios aplinkybÄs, taip pat ir duomenys apie jo Å¡eiminÄ padÄtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmÄ, darbÄ , bei nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo keliama grÄsmÄ gali bÅ«ti susijusi su didesnÄs visuomenÄs dalies interesų pažeidimu, o ginÄijamų sprendimų priÄmimas yra proporcinga priemonÄ siekiamam tikslui â užtikrinti visuomenÄs saugumÄ lyginant su nesuteikimu teisÄs užsienieÄiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
TreÄiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kÄjas, pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimynÄ , nurodÄ, kad nuo 2001 m. iki 2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
VSD vertinimu, pareiÅ¡kÄjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalÄjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grÄsmÄ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybÄs teisÄsaugos tarnybose dirbanÄių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdanÄiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinÄs vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡davus leidimÄ gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduoÄių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Vertina, jog atsižvelgiant į Å¡iandieninÄ geopolitinÄ situacijÄ , pareiÅ¡kÄjas kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui.
Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skunde iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kÄjas papildomai nurodÄ, jog buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dÄl jo paties netinkamo elgesio, nuo to laiko iki dabar jokių santykių su Baltarusijos institucijomis nepalaiko, todÄl vertina, jog yra visiÅ¡kai nepavojingas Lietuvos Respublikai, bei kartu nurodo, jog pareiÅ¡kÄjo pažiÅ«ros nesutampa su Baltarusijoje vykdoma politika. Nurodo, jog dÄl darbo specifikos Lietuvoje bÅ«na retai, taigi, vien todÄl nebÅ«tų įmanoma kelti grÄsmÄ valstybÄs saugumui. PažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjui nÄra suprantama, kodÄl Migracijos departamentas priÄmÄ tokius sprendimus, juolab, kad jokie patikslinamieji pokalbiai nebuvo vykdyti, atsakovas situacijos nesiekÄ tikslinti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog į klausimÄ dÄl buvusios darbovietÄs atsakÄ sÄ Å¾iningai, nes neturi ko slÄpti. Patikslino, jog prieÅ¡ siekiant dirbti Lietuvoje dar metus Baltarusijoje dirbo transporto įmonÄje, kad įgautų patirties, vÄliau įsidarbino Lietuvos įmonÄje. Papildomai nurodÄ, jog turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Baltarusijoje gyvena visi pareiÅ¡kÄjo giminaiÄiai, Lietuvoje artimųjų neturi.
PareiÅ¡kÄjo atstovas praÅ¡Ä tenkinti skundÄ jame iÅ¡dÄstytais argumentais, papildydamas, kad atsakovo priimti sprendimai neatitinka taip pat ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų motyvuoti sprendimÄ ir pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu taikomas priemones.
Atsakovo Migracijos departamento atstovÄ teismo posÄdžio metu palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginÄas kilo dÄl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų: 2023 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 23S35720; 2023 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 23S35695 ir 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36569 teisÄtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pagal kompetencijÄ priÄmÄ sprendimÄ 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35720, kuriuo nusprendÄ atsisakyti pareiÅ¡kÄjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, 2023 m. kovo 26 d. sprendimÄ Nr. 23S35695, kuriuo nusprendÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36569, kuriuo nusprendÄ uždrausti pareiÅ¡kÄjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priÄmimo dienos 5 m. bei įtraukti į Å engeno informacinÄ sistemÄ perspÄjimÄ dÄl draudimo pareiÅ¡kÄjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausanÄių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos KaralystÄ, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priÄmimo dienos 3 m. (toliau â ir ginÄijami sprendimai), panaikinimo.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikÄ tuo pagrindu, kad UAB âME transportasâ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonÄs vairuotoju. PareiÅ¡kÄjas, atsakydamas į klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate Å¡iuo metu (valstybÄ, laikotarpis, darbovietÄs pavadinimas, pareigos)) nurodÄ, kad 2001 â 2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-2652, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kÄjas kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiÅ¡kÄjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumu ir vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamentas priÄmÄ ginÄijamÄ sprendimÄ atsisakyti leisti pakeisti darbdavį. Taip pat vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamentas priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo nusprÄsta panaikinti pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su ginÄijamais sprendimais, kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
UžsienieÄių teisinÄ padÄtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®statymas (aktuali ginÄui teisÄs akto redakcija), nustatantis užsienieÄių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsÄio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties apskundimo tvarkÄ .
Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienieÄio keliamos grÄsmÄs valstybÄs saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybÄs saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turÄdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsienieÄio teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vÄliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsienieÄiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsienieÄio teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
IÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsienieÄiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grÄsti valstybÄs saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsienieÄiui panaikinamas, jeigu užsienieÄio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai
Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalį, užsienieÄiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grÄsmÄ valstybÄs saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai. Ä®statymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o C.SIS teikia, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsienieÄiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijus, kurie turÄtų bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsienieÄiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, ir jų vertinimo tvarkÄ apibrÄžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsienieÄiui, kuris gali kelti grÄsmÄ valstybÄs saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybÄs institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dÄl to, ar užsienietis gali kelti grÄsmÄ valstybÄs saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir esamus užsienieÄio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenanÄiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie treÄiųjų Å¡alių pilieÄius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspÄjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspÄjimu, kurio pagrindas â kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisÄs normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspÄjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grÄsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenÄs saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dÄl treÄiosios Å¡alies pilieÄio buvimo valstybÄs narÄs teritorijoje.
PažymÄtina, jog valstybÄs saugumas yra esminÄ reikÅ¡mÄ turinti vertybÄ, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavÄs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukÅ¡Äiausias bet kurios valstybÄs vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinÄ vertybÄ yra valstybÄs sugebÄjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. LVAT taip pat ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad teisÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nÄra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsienieÄiui teisÄs įvažiuoti ir gyventi konkreÄios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinÄs teisÄs (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ãner prieÅ¡ Nyderlandus). Be to, EŽTT teisÄs atvykti į Å¡alį ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies ribojimus nagrinÄja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrÄ kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisÄs į privatumÄ , Å¡eimÄ , kt.), t. y. ieÅ¡ko pusiausvyros tarp valstybÄs teisÄs neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
EŽTT taip pat yra pažymÄjÄs, kad grÄsmÄs nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikÄtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrÄžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant vertinimo laisvÄ atitinkamoms institucijoms apibrÄžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui, taÄiau nacionalinÄ teisinÄ sistema turi suteikti galimybÄ asmeniui ginÄyti institucijos vertinimÄ apie tai, kad situacija lieÄia nacionalinį saugumÄ , t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turÄti galimybÄ reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).
LVAT ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisÄs aktai neapibrÄžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka âgali grÄstiâ, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkreÄiu atveju yra teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grÄsmÄs valstybÄs saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsienieÄio situacija paprastai yra unikali.
Tai reiÅ¡kia, kad grÄsmÄs valstybÄs saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginÄytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kÄjo buvimas Lietuvoje gali kelti grÄsmÄ.
Tokiose bylose bÅ«tina įvertinti individualiÄ užsienieÄio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrÄžti, kad, sprendžiant dÄl užsienieÄio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybÄs saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybÄs, atliekamas iÅ¡ esmÄs perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. TaÄiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spÄjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypaÄ anksÄiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 12 d. turÄjo iÅ¡duotÄ nacionalinÄ vizÄ . 2019 m. liepos 4 d. užsienieÄiui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris 2021 m. balandžio 9 d. pakeistas į leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2023 m. balandžio 9 d. I. S. nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. dirba uždarojoje akcinÄje bendrovÄje âMe transportasâ. Migracijos departamentas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas turÄtų Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenanÄiais Lietuvos Respublikoje â užsienietis praÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi nurodÄ, kad yra vedÄs, taÄiau apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikianÄius ar patvirtinanÄius teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazÄse nÄra.
Atsižvelgus į pateiktus duomenis, sutiktina su Migracijos departamento vertinimu, jog Å¡ie pareiÅ¡kÄjo ekonominiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobÅ«džio. PažymÄtina, jog Migracijos departamentas nenustatÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas nenurodo jokių Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenanÄiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikianÄius ar patvirtinanÄius teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, teismui taip pat nepateikta, kartu teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas patikslino, jog visi jo giminaiÄiai gyvena Baltarusijoje. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turÄtų bÅ«ti pateisintas pareiÅ¡kÄjo interesas likti gyventi Lietuvoje.
Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinanÄių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis â apsaugoti nuo pasikÄsinimų valstybÄ, jos suverenitetÄ ir konstitucinÄ santvarkÄ . VSD uždaviniai â vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grÄsmÄmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, kelianÄias grÄsmÄ valstybÄs saugumui, suverenitetui, teritorijos nelieÄiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybÄs interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybÄs institucijoms. Å ios nuostatos, taip pat Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad ValstybÄs saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsienieÄio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grÄsti valstybÄs saugumui.
Byloje nustatyta, jog VSD raÅ¡tu Nr. 18-2652 informavo, kad atliko pareiÅ¡kÄjo keliamos grÄsmÄs valstybÄs saugumui vertinimÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog I. S. kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui. PareiÅ¡kÄjas, pildydamas Migracijos departamento klausimynÄ , nurodÄ, kad nuo 2001 â 2014 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. VSD vertinimu, pareiÅ¡kÄjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalÄjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grÄsmÄ Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybÄs institucijose dirbanÄių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdanÄiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinÄs vidaus politikos nepalaikantys asmenys. AtsižvelgÄs į raÅ¡te iÅ¡dÄstytÄ informacijÄ ir Å¡iandieninÄ geopolitinÄ situacijÄ , VSD vertino, kad pareiÅ¡kÄjo gyvenimas Lietuvoje kelia grÄsmÄ valstybÄs saugumui.
RyÅ¡ių su grÄsmÄ kelianÄiais subjektais turÄjimas gali bÅ«ti laikomas pažeidžiamumÄ suponuojanÄia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindÄ iÅ¡vadai apie tokių ryÅ¡ių turinÄio asmens buvimo Lietuvoje galinÄiÄ kilti grÄsmÄ Lietuvos valstybÄs saugumui. Ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2001 iki 2014 metų, t. y. pakankamai ilgÄ laikÄ dirbo vidaus reikalų sistemoje Baltarusijoje, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas, remdamasis Å¡ia informacija ir kitais VSD pateiktais duomenimis, vadovaudamasis IÅ¡vada, pagrįstai vertino pareiÅ¡kÄjo lojalumÄ Baltarusijos valdžiai ir jos vykdomai agresyviai užsienio politikai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas, dirbÄs Baltarusijos valstybÄs vidaus reikalų sistemoje, gali bÅ«ti ir toliau kontroliuojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų.
Visuotinai žinoma aplinkybÄ, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grÄsmÄ Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrÄžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: âAutoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspÄjamumÄ ir kelia naujų saugumo grÄsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinÄs, ekonominÄs ir karinÄs abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ â. Tuo tarpu Rusijos keliama grÄsmÄ Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrÄžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: âDidžiausia grÄsmÄ Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ auganÄio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinÄmis ir kitomis, nekonvencinÄmis hibridinÄmis priemonÄmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinÄs bendruomenÄs nuomonÄ, bet ir pažeisdama tarptautinÄ teisÄ, Rusijos valdžia kelia egzistencinÄ grÄsmÄ Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinÄs bendrijos saugumuiâ. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybÄ, kad Rusija ne tik prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priÄmimo metu buvo pradÄjusi precedento neturinÄiÄ plataus masto agresijÄ Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 âDÄl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkÄ Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinÄ agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir siekį nuversti teisÄtai iÅ¡rinktÄ Ukrainos valdžiÄ , iÅ¡reiÅ¡kÄ tvirtÄ paramÄ Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nelieÄiamybei, taip pat pakvietÄ sustiprinti Europos SÄ jungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumÄ prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių vykdomoms hibridinÄms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grÄsmÄms.
Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-1657 âDÄl nepaprastosios padÄties įvedimoâ pažymima, jog dÄl 2022 m. vasario 24 d. pradÄtos atviros Rusijos Federacijos karinÄs agresijos prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, tarptautinÄs humanitarinÄs teisÄs pažeidimai, lÄmÄ humanitarinÄ ir pabÄgÄlių iÅ¡ Ukrainos krizÄ, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sÄ lygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobÅ«džio provokacijas prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ . Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvÄjanÄios grasinimų UkrainÄ remianÄioms valstybÄms retorikos, niekindama jų nepriklausomybÄ, teritorijos vientisumÄ , puoselÄjamas vertybes, istorijÄ ar netgi neigdama jų egzistavimÄ , intensyvÄja Rusijos Federacijos atakos prieÅ¡ Ukrainos civilinÄ ir kritinÄ infrastruktÅ«rÄ , Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybÄ, tÄsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotÄs telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelÄ grÄsmÄ regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai iÅ¡lieka didelÄ Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieÅ¡ LietuvÄ tikimybÄ ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali bÅ«ti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijauÄiantys Å¡ių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog iÅ¡duodant leidimÄ laikinai gyventi bÅ«tų sukuriama palanki terpÄ Lietuvoje įsikurti Rusijos ir Baltarusijos režimus palaikantiems ar su Å¡iais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisÄs bÅ«tų naudojamos Lietuvos valstybÄs nacionalinio saugumo interesus neatitinkanÄioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžiÄ nepagarbÄ Å¾mogaus teisÄms bei pagrindinÄms laisvÄms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenÄs bei valstybÄs intereso virÅ¡enybÄs, bÅ«tina užkirsti keliÄ tokioms užsienio valstybių pilieÄių veikoms.
Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkreÄioje situacijoje turi bÅ«ti itin dÄmesingai įvertinamos aplinkybÄs, kurios gali bÅ«ti laikomos potencialiai kelianÄiomis grÄsmÄ, todÄl, kaip ir Å¡iuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus anksÄiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiÅ¡kÄjÄ negali bÅ«ti ignoruojama. PareiÅ¡kÄjas nors ir nurodo, kad iÅ¡ tarnybos iÅ¡Äjo dar 2014 m., taÄiau, teismo vertinimu, tikÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas gali palaikyti ryÅ¡ius su buvusioje darbovietÄje ir/ar kitose vidaus reikalų, žvalgybos tarnybose dirbanÄiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvÄ kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad toks ryÅ¡ių palaikymas gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, suponuojanÄia pareiÅ¡kÄjo pažeidžiamumÄ , kartu ir realiÄ tikimybÄ, galinÄiÄ kelti grÄsmÄ valstybÄs ar visuomenÄs saugumo interesams. Tuo labiau, kad pareiÅ¡kÄjas patvirtino grįžinÄjantis laisvu nuo darbo laiku į BaltarusijÄ , kur gyvena jo Å¡eima, artimieji, o su Lietuva jį sieja tik darbo teisiniai santykiai lietuviÅ¡koje bendrovÄje (transporto firma).
Tai, kad pareiÅ¡kÄjui prieÅ¡ tai buvo iÅ¡duota viza (nuo 2018-07-18 iki 2019-07-12), jis turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniuje, savaime nÄra labiau reikÅ¡mingos aplinkybÄs nei valstybÄs institucijų siekis užtikrinti valstybÄs saugumÄ , todÄl Å¡ios aplinkybÄs nÄra pakankamos konstatuoti sprendimų neproporcingumÄ . Be kita ko, pažymÄtina, jog teisÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka UTPÄ® reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjui viza buvo iÅ¡duota teisÄtai, nereiÅ¡kia, kad jis turÄjo ir teisÄtÄ pagrindÄ (teisÄtÄ lÅ«kestį) tikÄtis, jog jam bus nuolat tÄsiamas leidimas laikinai gyventi UTPÄ® įtvirtintais pagrindais. Tuo labiau, kad Å¡ių dokumentų iÅ¡davimo tvarka ir teisiniai pagrindai yra skirtingi. PabrÄžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos iÅ¡duoti pareiÅ¡kÄjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo iÅ¡davimas neatitinka valstybÄs nacionalinių interesų.
Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarÄ pagrindÄ iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kÄjo galimus ryÅ¡ius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
PareiÅ¡kÄjas, be kita ko, nurodo, kad ginÄijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) nuostatų, nes Migracijos departamentas neatliko savarankiÅ¡ko aplinkybių vertinimo. Teigia, jog atsakovui neįteikus sprendimo Nr. 23S36569 kopijos pareiÅ¡kÄjui, buvo pažeistos VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies normos.
Visų pirma pažymÄtina, jog UžsienieÄių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,DÄl UžsienieÄių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimoâ (toliau â ir NAS taisyklÄs) 20 punkte numatyta, jog jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nÄra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti iÅ¡duoti užsienieÄiui leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis apie priimtÄ sprendimÄ uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ informuojamas Migracijos departamento raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu, kuris ne vÄliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo priÄmimo užsienieÄiui iÅ¡siunÄiamas paÅ¡tu arba elektroninÄmis priemonÄmis, jeigu yra žinoma užsienieÄio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio paÅ¡to adresas ir nÄra Ä®statymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasÄių, dÄl kurių informacija užsienieÄiui neteikiama. RaÅ¡tiÅ¡kame praneÅ¡ime užsienieÄiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ priÄmimo data, numeris, uždraudimo užsienieÄiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pagrindas, sprendimÄ priÄmÄs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
NagrinÄjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai, kaip numatyta NAS taisyklÄse, t. y. iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ , informavo pareiÅ¡kÄjÄ apie ginÄijamo sprendimo priÄmimÄ . PareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu pateikti jam ginÄijamÄ sprendimÄ , todÄl atsižvelgiant į tai, nebuvo teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjui siųsti ginÄijamo sprendimo.
Taip pat atkreiptinas dÄmesys, jog sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginÄijamo sprendimo priÄmimo metu turÄtus dokumentus ir informacijÄ . Taigi, ginÄijamas sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turÄtais duomenimis ir teisÄs aktų normomis, taikomos priemonÄs buvo motyvuotos. GinÄijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisÄs aktų nuostatas, faktinÄs aplinkybÄs aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, detaliai, nustatytos ne pavienÄs aplinkybÄs, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisÄs normomis.
VAÄ® 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodyta ir tarp iÅ¡vardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turÄjusios aplinkybÄs, administracinio sprendimo motyvai.
LVAT, aiÅ¡kindamas ankstesnÄs redakcijos VAÄ® 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodÄs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rÄmÄsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dÄstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisÄs norma siejama su teisÄtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisÄs aktų, jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisÄs normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-756-450/2010, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkriÄio 15 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-556-15/2010, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 20, 2010).
VAÄ® 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklÄs, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-438-1116/2010, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 20, 2010). IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmÄs yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dÄl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priÄmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todÄl, kai nÄra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkreÄiu atveju, sprÄsdamas dÄl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudÄ Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmÄ ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisÄtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisÄ Ä¯ (galimai) pažeistų teisių ir teisÄtų interesų gynybÄ .
Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisÄ Å¾inoti ir suprasti, dÄl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lÄmusias minÄtÄ sprendimÄ (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-556-336/2011, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisÄjų kolegijos vertinimu, ginÄijamuose sprendimuose faktinÄs aplinkybÄs yra aptartos pakankamai aiÅ¡kiai ir detaliai, nustatytos ne pavienÄs aplinkybÄs, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisÄs normomis, todÄl darytina iÅ¡vada, kad ginÄijami sprendimai atitinka tiek VAÄ®, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. IÅ¡ ginÄijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginÄijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD iÅ¡vadoje pateikta informacija, taÄiau kartu Migracijos departamentas atliko pareiÅ¡kÄjo vertinimÄ (pvz., įvertino pareiÅ¡kÄjo socialinius ir Å¡eimyninius ryÅ¡ius su Lietuva), todÄl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiÅ¡ko tyrimo.
Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog nÄra jokio teisinio pagrindo panaikinti sprendimo Nr. 23S35720, kuriuo nusprÄsta atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimo Nr. 23S35695 dÄl leidimo laikinai gyventi Nr. 760027621, galiojanÄio iki 2023 m. birželio 9 d. panaikinimo bei sprendimo Nr. 23S36569, kuriuo nusprÄsta uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priÄmimo dienos 60 mÄnesių (5 metus) ir įtraukti į Å engeno informacinÄ sistemÄ perspÄjimÄ dÄl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausanÄių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos KaralystÄ, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priÄmimo dienos 36 mÄnesius (3 metus).
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl Migracijos departamento sprendimų Nr. 23S35720, Nr. 23S35695 ir Nr. Nr. 23S36569 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kartu atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naujÄ sprendimÄ .
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas netenkinamas, todÄl nÄra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dÄl pareiÅ¡kÄjo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 â 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo I. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjos Gitana ButrimaitÄ
Jolita RasiukeviÄienÄ
Vita ValeckaitÄ