A-442-2079-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2079/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00418-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. B.,

atsakovo atstovui Zenonui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Gubernija“ (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas; Bendrovė) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2011 m. liepos 28 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. 12.16.Š-RŠ-16 (toliau – ir Reikalavimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys (toliau – ir atsakovas; KPD Šiaulių teritorinis padalinys) surašė Reikalavimą nutraukti remonto darbus iki bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas darbams. Reikalavimo surašymo pagrindu nurodomas neva pažeistas Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas kultūros paveldo objekto tvarkybą atlikti pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, o pareiškėjo alaus daryklos pastato pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai buvo vykdomi be projekto ir leidimo neatestuotų asmenų. Teigė, kad pagal Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą KPD reikalavimai gali būti tik tokie, kurie yra pagrįsti šiuo įstatymu. Manė, kad Reikalavimas neteisėtas, nes Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato teisės teikti apsaugos reikalavimą – nutraukti remonto darbus iki bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas darbams.

Atsakovas KPD Šiaulių teritorinis padalinys su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia 2011 m. liepos 27 d. patikrino nekilnojamąją kultūros vertybę – Alaus daryklos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25815) pastatą, kuris yra Šiaulių Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso dalis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25814) bei nustatė, kad vykdomi Alaus daryklos pastato pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai be projekto ir leidimo, asmenų, neturinčių atestato, suteikiančio teisę vykdyti tvarkybos darbus kultūros paveldo objektuose. Tvirtino, kad taip buvo pažeisti Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai. Paaiškino, kad buvo kilusi grėsmė, jog nekvalifikuotais ir neteisėtais remonto darbais gali būti nepataisomai sužalota nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl atsakovas Bendrovės generalinei direktorei surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriuo reikalaujama nutraukti Alaus daryklos pastato remonto darbus, kol bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas. Pažymėjo, kad Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtina, jog kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą ir kokybę kontroliuoja valdytojas, KPD ir savivaldybės paveldosaugos padalinys. Šio padalinio valstybės tarnautojai ir įgalioti specialistai bei kituose įstatymuose nurodyti valstybės tarnautojai ir specialistai (specialiosios autorinės priežiūros vadovai), nustatę, kad darbų metu buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo ar sužalojimo grėsmė, apie tai privalo pranešti KPD ir sustabdyti žalojančius ar keliančius grėsmę darbus. Toks sustabdymas galioja 2 darbo dienas, jeigu KPD nepriima jį patvirtinančio sprendimo, nurodančio sustabdyti darbus, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo. Šiuo atveju grubius paveldosaugos reikalavimų pažeidimus nustatė patys KPD Šiaulių teritorinio padalinio pareigūnai.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 17 d. Kultūros paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose (laikinajame apsaugos reglamente) Nr.7.14.Š-2Š-294 (b.l.83), išduotose „Gubernijos“ alaus daryklai, esančiai (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., unikalus kodas 25815 (buvęs kodas G250K1), nurodoma, kad alaus daryklos fasadų tvarkybos darbų projektas turi atitikti kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimus, taip pat kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gali rengti tik KPD atestuoti specialistai, turintys atitinkamą kvalifikacinę kategoriją bei jog tvarkybos darbų projektas turi būti suderintas KPD Šiaulių teritoriniame padalinyje. Nurodė, kad šiose sąlygose nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi 2011 m. liepos 28 d., t. y. ginčijamo Reikalavimo priėmimo dieną. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr.12.36.Š-12 buvo gautas tik 2011 m. spalio 4 d. Nors pareiškėjas tvirtino, kad 2011 m. birželio 16 d. Prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) buvo techninė klaida, įrašant Nr. G250K-1, bet dokumentai, reglamentai, kurie buvo pridėti prie prašymo, buvo objekto Nr. G250K-2, teismas, įvertinęs šį prašymą, darė išvadą, jog buvo prašoma išduoti sąlygas būtent šiam kultūros paveldo objektui – alaus daryklai, (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Teismas nurodė, kad Reikalavimas atitinka 2005 m. spalio 24 d. KPD direktoriaus įsakyme Nr. Į-454 įtvirtintus jo formos reikalavimus, jame nurodytas teisinis reikalavimo pagrindas, kiti būtini rekvizitai. Skundžiamo akto turinys suformuluotas aiškiai, jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nurodyta teisės norma (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 3 p.), kuria remiantis pareiškėjas įpareigojamas nutraukti remonto darbus. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme KPD teisės teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims nėra niekaip ribojamos, toks ribojamas sietinas tik su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų nebuvimu ar (ir) atitinkamos KPD konkrečios specialios teisės konkrečiame teisiniame santykyje neturėjimu. Nurodė, kad Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta KPD teisė teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus detalizuota KPD nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, kuriuose nurodyta KPD teisė pareikalauti, kad būtų pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai. Sprendė, kad atsakovas neviršijo jam įstatymu suteiktų įgaliojimų, nes Reikalavime nurodė „nutraukti remonto darbus“, o ne „sustabdyti statybos darbus“, kaip teigė pareiškėjas. Atsižvelgęs taip pat į Reikalavimą surašiusio KPD Šiaulių teritorinio padalinio vyresniojo valstybinio inspektoriaus Z. S. turimus įgaliojimus, teismas konstatavo, kad Reikalavimas nutraukti remonto darbus laikytinas teisės pareikalauti, kad būtų pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai, įgyvendinimu, todėl teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei jį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Reikalavimas ir jo antra grafa neatitinka KPD direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. I-454 patvirtintos Reikalavimo pašalinti pažeidimus formos bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Tvirtina, kad iš reikalavimo nebuvo aišku, kokias konkrečias teisės normas pareiškėjas pažeidė. Pažymi, kad pažeidimo esmė buvo projekto ir leidimo darbų atlikimui nebuvimas, todėl reikalauti buvo galima tik iki nustatyto termino parengti projektą, leidimą ir užtikrinti, kad darbus atliktų atestuoti asmenys, o ne reikalauti nutraukti remonto darbus. Pabrėžia, kad pagal Statybos įstatymą, statyba apima ir statinio paprastojo remonto darbus, todėl KPD neturėjo teisės reikalauti sustabdyti statybos darbus. Teigia, kad Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato KPD teisės teikti reikalavimą nutraukti remonto darbus, o pagal Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą, KPD gali teikti tik šiuo įstatymu pagrįstus reikalavimus. Pabrėžia, kad Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualaus pirminio reglamento 1 punkte nurodoma, jog priežiūra – vykdyti pastato palaikomąjį remontą, o šiuo atveju faktiškai ir buvo atliekamas palaikomasis remontas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad buvo vykdomas tik palaikomasis remontas ir nurodo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių statybos valstybinės priežiūros poskyris 2011 m. rugpjūčio 10 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-110810-00049 dalyje „Atliktų statybos darbų mastas“ konstatavo, kad patikrinimo metu buvo vykdomi gamybinio cecho lP2/p pagrindinio (rytų) fasado paprastojo remonto darbai. Teigia, kad pagrindiniame (rytų) Alaus daryklos pastato fasade buvo vykdomi nelegalūs remonto darbai, kurie kėlė tiesioginę grėsmę nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosioms savybėms, aprašytoms Kultūros vertybės pagrindinio dosjė 17 punkte, ir tik neatidėliotinas neteisėtų remonto darbų nutraukimas galėjo pašalinti grėsmę nekilnojamajai kultūros vertybei. Pažymi, kad KPD teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų KPD direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 įsakymu Nr. P-236, III dalies „Teritorinių padalinių teisės“ 7.2 punkte nurodyta, jog teritoriniai padaliniai turi teisę pareikalauti, kad būtų pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktas nustato, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Įstatymas nenumato, kokie konkretūs reikalavimai gali būti teikiami fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis - išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Šis įstatymas: 1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; 2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; 3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Todėl, aiškinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punkto nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, konstatuotina, jog Kultūros paveldo departamentas gali duoti tik tokius nurodymus, kurie užtikrina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju grėsmė nekilnojamojo kultūros paveldo objektui kilo dėl to, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remonto darbus be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais bei teisingai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remonto darbus galėjo vykdyti tik turėdamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtą projektą bei išduotą leidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų detaliai nevertina.

Kadangi nekilnojamojo kultūros paveldo objektui grėsmė kilo dėl pradėtų remonto darbų, todėl ginčijamas atsakovo reikalavimas nutraukti remonto darbus neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.

Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundžiamame reikalavime yra nurodytos teisės normos, kurias, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė, nurodyti faktai, kurie sąlygojo minėtų teisės normų pažeidimą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas atsakovo reikalavimas pašalinti pažeidimus atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto turinio reikalavimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-416-2005).

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas reikalavimą nutraukti remonto darbus suformulavo ne toje reikalavimo formos grafoje, yra tik formalus pažeidimas, neturintis jokios įtakos priimto administracinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą atsakovo reikalavimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius