Legislator Case Law & Legislation
37c1fcd7-3d96-4ba8-b4e4-8063514ef820 AI generated

37c1fcd7-3d96-4ba8-b4e4-8063514ef820 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 37c1fcd7-3d96-4ba8-b4e4-8063514ef820
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

287 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 287 str. 2 d. tuo, kad jis 2005-10-16 20.20 val. Panevėžio m. Ukmergės g. 23 esančioje

Legislator headnote

AI generated

37c1fcd7-3d96-4ba8-b4e4-8063514ef820 · Panevėžio apygardos teismas: tarnybinių funkcijų – nesulaikyti A. M., o R. K. nesutikus ir atliekant A. M. sulaikymo veiksmus, reikalaudamas paleisti A. M., koja R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Pranešėjas Evaldas Vanagas                                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-102-337/2011

Teisėja Rita Bilevičienė                                          Â

Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00610-2005-6

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.,

 (S)

                                                                               1.2.26.2.1.,

1.1.7.2.7., 1.1.8.10.5., 1.1.8.10.3.

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo

Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Vilmai

Užkurėlienei,

dalyvaujant prokurorei L. S.,

nukentėjusiajam R. K.,

gynėjui advokatui Česlovui

Petroniui,

išteisintajam N. R.,

teismo posėdyje apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio miesto apylinkės

prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo

2010-12-02 nuosprendžio, kuriuo N. R. išteisintas pagal BK

287 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d.

1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

N. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 287 str. 2 d. tuo, kad jis 2005-10-16 20.20 val. Panevėžio m. Ukmergės g. 23 esančioje

picerijoje „Kakadu“ reikalavo iš valstybės tarnautojo – Panevėžio miesto Vyriausiojo

policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės kuopos vyresniojo patrulio

R. K. neatlikti savo

tarnybinių funkcijų – nesulaikyti A. M., o R. K. nesutikus ir atliekant A. M. sulaikymo veiksmus, reikalaudamas paleisti A. M., koja R.

K. spyrė į krūtinę, taip sukeldamas jam

fizinį skausmÄ .

Panevėžio miesto

apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu

prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį

ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį – N. R. pripažinti

kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems

metams, jÄ atliekant pataisos namuose. Prokurorė, pateikdama naujai

suformuluotÄ kaltinimÄ pagal BK 284 str. 1 d., praÅ¡o jį pakeisti. Skunde teigiama, kad teismas įvertinęs byloje esančius

įrodymus nustatė kitokiÄ Ä¯vykių sekÄ nei nurodyta kaltinime, t.y. policijos

pareigūnai R. K. ir A. S. parodė, kad

jie atvykę į picerijÄ norėjo, kad A. M. susimokėtų už

sudaužytus indus ir eitų iš picerijos, nes buvo labai girtas ir miegojo prie

stalo. Jiems atvažiavus, už sudaužytus indus sumokėjo N. R..

Tačiau nors buvo reikalaujama, kad A. M. paliktų picerijÄ ,

jis nesutiko to padaryti, todėl buvo nutartÄ jį iÅ¡vesti. Å iam muistantis buvo

uždėti antrankiai ir jis nuvežtas į policijos komisariatÄ asmens tapatybės

nustatymui. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam

dedant antrankius A. M., jis pamatė, kaip N.

R. ir kitas nenustatytas asmuo buvo apstoję A. S.. Jis

paklausė kolegos, ar viskas gerai ir tuo metu N. R.,

atsitraukęs nuo A. S., spyrė jam koja į krūtinę bei

pasileido bėgti. Teismas taip pat konstatavo, jog policijos pareigūnai,

nurodydami įvykio aplinkybes, parodė, kad N. R. spirdamas

jokių reikalavimų nereiškė, jis tik įspyrė ir bėgo tolyn. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad jo nuomone, spirdamas N.

R. norėjo pasirodyti prieš draugus. Teismo nuomone, nukentėjusysis

kaltinamojo veiksmus suprato kaip pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams.

Liudytoja A. T. parodė, kad vedant neblaivų A.

M., prie pareigūnų priėjo N. R., kuris klausė

policijos pareigūnų, kodėl jie stumdo A. M., reikalavo

paleisti, koneveikė necenzūriniais žodžiais. Teismo nuomone, jos parodymai iš

dalies patvirtina N. R. parodymus, kad jis policijos

pareigÅ«nų klausė, už kÄ yra sulaikomas A. M.. Remdamasis

Å¡iomis aplinkybėmis, teismas padarė iÅ¡vadÄ kad N. R.,

panaudojęs fizinį smurtÄ R. K. atžvilgiu siekė kitų, nei

numatyta BK 287 str. tikslų. Patį smurto panaudojimo faktÄ nukentėjusiojo

atžvilgiu teismas įvertino kaip neblaivaus asmens niekinamo požiÅ«rio parodymÄ Ä¯

policijos pareigÅ«nus ir jų atliekamÄ darbÄ bei norÄ pasipuikuoti tuo prieÅ¡

draugus.

Prokurorės nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje

esančius įrodymus ir nustatė, kad kaltinamojo N. R. veikai

neatitinkant BK 287 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, požymių, ji atitinka

nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės

tarnautojui), požymių, nors prieš tai motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė,

kad N. R. elgesys atitinka dar ir valstybės tarnautojo

įžeidimÄ , t.y. BK 290 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju

valstybės tarnautojo tarnybiniai veiksmai nebuvo nukreipti prieš

besipriešinantį asmenį. N. R. spyris yra fizinis smurtas,

todėl N. R. padaryta veika neatitinka ir BK 290 str.

numatyto nusikaltimo sudėties.

Skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo teisme metu

nukentėjusysis R. K. dėl neaiškių priežasčių iš dalies

pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad N. R. jam spyrė dėl

to, kad norėjo demonstratyviai pasirodyti prieš draugus, o ne dėl to, kad būtų

paleistas A. M.. Taip pat nurodė, kad panaudotas fizinis

smurtas jam nesukėlė jokio fizinio skausmo, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė

priešingai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp R. K. ir

N. R. yra susiklostę tam tikri santykiai dėl anksčiau tarp

jų buvusio incidento taip pat R. K. tarnybos metu, už

kurį N. R. teismo pripažintas kaltu, todėl R.

K. jam suduotÄ smÅ«gį įvertino daugiau asmeniÅ¡kai nei kaip pareigÅ«nas.

Smūgis jam buvo suduotas adresu Ukmergės g. 23, Panevėžyje šalia picerijos

„Kakadu“. Kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai taip pat patvirtina naujame

kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytas aplinkybes. Liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas

aplinkybes ir teisme nurodė, kad matė, jog N. R. įspyrė R. K.. Tai įvyko viešoje vietoje matant aplinkiniams žmonėms

adresu Panevėžio m., Ukmergės g. 23, jau išėjus iš picerijos „Kakadu“. Byloje

surinkti duomenys įrodo, kad prieš nukentėjusįjį R. K. viešoje

vietoje demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdant

visuomenės rimtį ir tvarkÄ , buvo panaudotas smurtas – atliktas spyris į krÅ«tinę. N. R. siekimas pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos pabėgant,

patvirtina jo supratimÄ , kad elgėsi neteisėtai, tyčia to norėjo. N. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra,

jis anksčiau teistas keturis kartus, veikos padarymo metu teistumas buvo

neišnykęs, charakterizuojamas patenkinamai. Esant tokioms aplinkybėms ir

vadovaujantis BK 56 str. 1 d., bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti N. R. skiriant tik BK 287 str. 2 d. numatytÄ griežčiausiÄ

bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jį atliekant realiai.

IÅ¡teisintasis N. R. atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pastarÄ jį

skundÄ atmesti bei palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo

2010-12-02 nuosprendį. Teigia, kad jam nesant nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju

pagal BK 284 str. 1 d., jo atžvilgiu negali būti vykdomi jokie procesiniai

veiksmai. Minėtos sudėties požymiai nėra baudžiamosios bylos Nr. 1-790-229/2010

nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinėje instancijoje negalima nukrypti nuo

kaltinimo ribų, keisti jo apimtį, nes taip būtų iš esmės pažeista kaltinamojo

teisė į gynybÄ . Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikaltimo

pagal BK 287 str. 2 d. minimų veikų klasifikavimas skirtinguose BK skyriuose

akivaizdžiai įrodo, kad šios veikos yra skirtingos ir nėra susijusios viena su

kita jokiais požymiais. Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas nubausti N. R. pagal BK 284 str. 1 d. yra laikomas kaip esminis

baudžiamojo proceso pažeidimas, iÅ¡ esmės pažeidžiantis BPK 7 str. įtvirtintÄ

teisę į gynybÄ . Priėmus ir nagrinėjant tokį apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų

pažeista kaltinamojo teisė į nuosprendžio apskundimÄ apeliacine tvarka ir kitos

BPK normos. Prokuroro prašymas visiškai prieštarauja nusikalstamos veikos

tyrimo taisyklėms, nes asmuo kaltinamas visiškai naujos nusikalstamos veikos

padarymu. Išteisintasis pažymi, kad pirmojoje instancijoje teisminio

nagrinėjimo metu prokurorė palaikė savo kaltinimÄ ir neprašė perkvalifikuoti

nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį prokurorė

pakeitė savo pozicijÄ ir be jokio pagrindo kaltina jį visiÅ¡kai kito nusikaltimo

padarymu. N. R. atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. nėra pripažintas nukentėjusiuoju BK 284 str. 1 d.

atžvilgiu, todėl jokie procesiniai veiksmai negali būti atlikti. Išteisintojo

nuomone, prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo teisme neatitinka BPK 256

str. 1 d. numatytų sÄ lygų, nes faktinės aplinkybės – veikos vieta, laikas –

nesikeičia ir lieka tokios pat. Toks prašymas iš esmės savo turiniu atitinka

BPK 187 str. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo

nuosprendžio, viešosios tvarkos pažeidėjas yra A. M., kuris

ir pasipriešino policijos pareigūnams muistydamasis, viešoje vietoje daužė

taures ir už tai buvo nubaustas 300 Lt bauda. Tik dėl A. M. veiksmų

buvo iškviesta policija. Šiuo atveju prokurorė už tai, kad N.

R. tariamai iÅ¡purvino policijos pareigÅ«nui striukę ir paklausė, už kÄ yra

sulaikomas jo draugas, prašo skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Išteisintojo

manymu, asmens teistumo, bedarbio statuso pagalba siekiama pažeisti LR

Konstitucijos 29 str. ir taip dėl jo socialinės padėties varžyti jo teises.

Tokia prokurorės bauginimo strategija yra tik siekis priversti jį pamiršti

policijos nuovadoje sulaužytus šonkaulius. Prokurorė klysta nustatinėjant

kaltės formÄ , nes kaltinamojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ picerijos neįrodo, kad

kaltinamasis tariamÄ nusikalstamÄ veikÄ galėjo daryti tyčia. Kadangi N. R. veiksmai neturėjo jokios įtakos vieÅ¡ajai tvarkai bei

jis jos niekaip nenorėjo sutrikdyti, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami

pagal BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdyje

prokurorė ir nukentėjusysis prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o iÅ¡teisintasis

ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokurorės

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi

apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo

nuosprendį, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , teisėjų kolegija

konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ byloje pirmos instancijos teismas nepilnai

ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡tyrė įvykio situacijÄ ir jos aplinkybes, neiÅ¡samiai

ištyrė N. R. kaltės turinį, lemiantį jo veikos

kvalifikacijÄ . Todėl skundžiamas iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir,

pakeičiant N. R. veiksmų kvalifikavimÄ , priimtinas naujas nuosprendis

(BPK 329 str. 2 p.).

N. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 287 str. 2 d. tuo, kad jis 2005-10-16 20.20 val. Panevėžio mieste Ukmergės g. 23,

picerijoje „Kakadu“, reikalavo iš valstybės tarnautojo – Panevėžio miesto

Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės kuopos

vyresniojo patrulio R. K. neatlikti

savo tarnybinių funkcijų – nesulaikyti A. M., o R. K. nesutikus ir atliekant A. M. sulaikymo veiksmus, reikalaudamas paleisti A. M., koja R.

K. spyrė į krūtinę taip sukeldamas jam

fizinį skausmÄ .

Pirmosios

instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ,

kad N. R. panaudojęs fizinį smurtÄ R. K.

atžvilgiu, siekė kitų, nei BK 287 str. numatyta tikslų. Teismas nurodė, jog

N. R. panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ vieÅ¡o

administravimo funkcijas atliekantį asmenį jokių reikalavimų neišsakė, pats

smurto panaudojimo faktas nebuvo susijęs su kaltininko ar kito asmens teisės

įgyvendinimu, tai buvo greičiau neblaivaus asmens niekinamo požiūrio parodymas į

policijos pareigÅ«nus ir jų atliekamÄ darbÄ , bei noras pasipuikuoti tuo prieÅ¡

draugus. Konstatavus pastarÄ sias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai N. R. iÅ¡teisino pagal BK 287 str. 2 d., nesant jo veikoje

šios veikos požymių. Tačiau tai nereiškia, jog pastarojo veiksmuose nėra kitos

nusikalstamos veikos sudėties.

Byloje esančių

duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai

ištyrė N. R. kaltės turinį, lemiantį jo veikos

kvalifikacijÄ . IÅ¡ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtų duomenų matyti, kad iÅ¡

kart po įvykio 2005-10-16 rašytame tarnybiniame pranešime R.

K. nurodė, kad dirbant su A. S. 2005-10-16 apie 20.15

val. gavus praneÅ¡imÄ nuvyko į picerijÄ , kur jiems sulaikant vienÄ neblaivų

jaunuolį, N. R. prisistatęs jaunuolis picerijos lankytojų

akivaizdoje elgėsi labai įžūliai, panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ savo

pareigas atliekančius policijos pareigūnus – tempė A. S. už

striukės, o jam (R. K.) spyrė koja į krūtinės sritį. Tokias

pat aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas A. S. savo

tarnybiniame pranešime bei vėliau apklausos metu. Visas nurodytas įvykio

aplinkybes R. K. taip pat patvirtino apklausos bei

parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi abu policijos pareigūnai, nurodydami

įvykio aplinkybes, nuo pat pradžių akcentavo N. R. įžūlų

elgesį, pasireiškusį fizinio smurto pavartojimu viešoje vietoje. Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat parodė, kad N. R. viešoje vietoje – kavinėje klientų ir darbuotojų

akivaizdoje neleisdamas sulaikyti ir iÅ¡vesti jo draugÄ , spirdamas jam (R. K.) į krÅ«tinę parodė nepagarbÄ aplinkiniams, kilo

triukšmas, buvo sutrikdyta rimtis ir viešoji tvarka. Pasak R.

K., N. R. reikalavimus nevesti draugo išsakė dar

sėdint prie stalo, kai A. M. buvo dedami antrankiai, o tik

po to sekė pastarojo prieš tai minėtas elgesys, kuris buvo nemotyvuotas,

demonstratyvus, nesusietas su jokiais konkrečiais reikalavimais. Nukentėjusiojo

R. K. manymu, N. R. siekė išvaduoti

draugÄ ir pasirodyti prieÅ¡ draugus. R. K. nurodė, kad dėl N. R. spyrio fizinio skausmo kaip ir nebuvo, nes jis spėjo

atsitraukti. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti

objektyvūs duomenys, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo

tarpu N. R. parodymų prieštaringumas kitiems byloje

esantiems aukščiau minėtiems objektyviems duomenims, taip pat ir liudytojos A. T. parodymams patvirtina jo atliktų veiksmų

nusikalstamumÄ . Nors N. R. tiek pirmosios instancijos

teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikus kaltinimÄ pagal BK 284

str. 1 d. teigė jam inkriminuotų veiksmų nepadaręs, tačiau jo kaltę patvirtina

byloje esanti įrodymų visuma. O iš surinktųjų įrodymų visumos matyti, kad

įvykis vyko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, N. R. fizinio

smurto naudojimu demonstruojant nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams.

Atsižvelgiant į R. K. parodymus dėl fizinio skausmo nebuvimo, pašalinus iš

kaltinimo fizinio skausmo sukėlimo įvykio metu aplinkybę, fizinio smurto

panaudojimas lieka, ko pakanka ir kas leidžia konstatuoti N.

R. įžūlius veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N.

R. veiksmai – smurto pavartojimas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje bei jo

veiksmų pasekmės – buvo sutrikdytas kavinės-picerijos darbas, yra įžūlūs

veiksmai, atitinkantys BK 284 str. 1 d. sudėtį. Taip elgdamasis N.

R. suprato, kad fizinio smurto panaudojimu

demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai bei taip trikdo visuomenės rimtį

ir tvarkÄ ir norėjo taip veikti.

Remiantis

iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ nustatė, kad įrodytos sekančios

įvykio aplinkybės: N. R. 2005-10-16

apie 20.20 val. viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio

smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė

visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: Panevėžio mieste Ukmergės g. 23,

picerijoje „Kakadu“, iš chuliganiškų paskatų koja spyrė R.

K. į krūtinę. Tokia N. R.

veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį.

N. R. atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę N. R. teismas

atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės ir

tyčios formÄ , jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

nebuvimÄ . N. R. padarė tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ .Â

Jis yra vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas

patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, inkriminuojamÄ nusikalstamÄ

veikÄ padarė bÅ«damas teistas už anksčiau padarytas tyčines nusikalstamas veikas

ir sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis yra recidyvistas. Atsižvelgus į visas

šias aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai pasiektini N.

R. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriant tik realiÄ laisvės atėmimo

bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės

vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu nustatoma nusikalstama veika padaryta Panevėžio

miesto apylinkės teismo 2005-06-07 nuosprendžiu pagal BK 286 str. N. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

metu, tačiau to paties teismo 2009-08-20 nutartimi jis buvo atleistas nuo

paskirtos bausmės ir BK 64 str. nebetaikytinas. Be to, šiuo nuosprendžiu

nustatomÄ nusikalstamÄ veikÄ N. R. padarė po 2005 m. gegužės 21 d. padaryto BK 287 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, už kurį jis Panevėžio miesto

apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės

atėmimu vieneriems metams, todėl pagal BK 284 str. 1 d. skiriama bausmė iš

dalies subendrintina su pagal BK 287 str. 1 d. paskirta bausme, o pastaroji

bausmė, kuriÄ N. R. atliko, įskaitytina į skiriamos

subendrintos bausmės laikÄ .

Remiantis išdėstytu Panevėžio miesto

apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas

nusprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio

miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ

nuosprendį:

N. R. pripažinti kaltu padarius

nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių

metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu

paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2009-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir N. R. paskirti

galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti dvi N. R. sulaikymo dienas bei pagal

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį atliktÄ bausmę. Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo N. R. sulaikymo

vykdant nuosprendį dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Teisėjai                                                                                                               Evaldas

Vanagas

                                                                                                                          Eligijus

Gladutis

                                                                                                                          Pranas

Å imkus