37c1d37d-de49-49c2-9cd4-ea47166189cf · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2188-657/2019 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00839-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019 pagal ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį atsakovei M. V. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. L. kreipėsi į teismÄ ir galutinai patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus (2019 m. liepos 16 d.

Nr. DOK-27532) prašė: - nustatyti atlygintinį kelio servitutÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais 1-12-13-14-15, pagal R. B. parengtÄ 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtÄ â€žÅ½emės sklypo servitutų nustatymo planÄ â€œ servituto planÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius vieÅ¡pataujančiojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojams naudotis tarnaujančiojo daikto, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalimi (41 kv. m); - priteisti atsakovei M.

V. 30,00 Eur vienkartinę kompensacijÄ už kelio servituto nustatymÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas K. L. sumoka per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; - įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieÅ¡kovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kelio servituto ribose esančiÄ tvorÄ . Atsakovei M. V. nepaÅ¡alinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovui K.

L. patraukti servituto ribose esančiÄ tvorÄ atsakovės M. V. lėšomis; - priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad K. L. asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį 0,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kitÄ Â½ dalį Å¡io žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo V. B. ir D. B.. Å iam žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Ginčo žemės sklypas Å¡iaurinėje dalyje ribojasi su M. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. IeÅ¡kovas neturi jokios galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypÄ , visapusiÅ¡kai disponuoti nei žemės sklypu, nei jame esančiais ieÅ¡kovui priklausančiais pastatais.

Kad ieÅ¡kovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu sklypu, bÅ«tina atsakovės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti 41 kv. m ploto kelio servitutÄ . Servitutas nustatytinas pagal Žemės sklypo servitutų nustatymo planÄ , kuriame servitutas pažymėtas taÅ¡kais: 1, 12, 13, 14, 15; simboliu „S214“, servituto plotas – 41 kv. m. IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas faktiÅ¡kai naudojamas iki sklypo suformavimo ir yra vienintelis ekonomiÅ¡kas bei įmanomas bÅ«das patekti į ieÅ¡kovui dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus.

IeÅ¡kovas siÅ«lė atsakovei sandoriu nustatyti kelio servitutÄ , tačiau atsakymo iÅ¡ M. V. nesulaukė.

3. Plane, parengtame 1998 m. gruodžio 12 d. AB „Vilniaus hidroprojektas“, Å¡is sklypas pažymėtas projektiniu numeriu 14, yra 0,3000 ha ploto. Å iame plane punktyrine linija pažymėtas kelias, einantis iki pat sklypo Nr.14 ribos, esančios Å¡iaurės vakarų dalyje. Taigi, kelias toje pačioje vietoje, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , iÅ¡ esmės pažymėtas dar 1998 m. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame KrÅ«minių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra numatytas bendro naudojimo kelias, kuriuo galima privažiuoti iki žemės sklypo.

RaÅ¡te nurodyta, kad vadovaujantis KrÅ«minių projektu, bendro naudojimo kelias nustatytas tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nėra įskaičiuotas į minėtų sklypų plotÄ . Bendro naudojimo keliui turi likti ne mažiau nei 4 metrų pločio žemės juosta. NŽT Varėnos skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-735-(14.3.141) nustatė, kad kelias yra tarp atsakovės žemės sklypo, ieÅ¡kovo žemės sklypo, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iÅ¡kasta kÅ«dra.

Bendro naudojimo kelias susiaurėja iki 1,9 metro toje vietoje tarp atsakovės žemės sklypo ir žemės sklype iÅ¡kastos kÅ«dros (vandens telkinio Å¡laito virÅ¡aus). Kadangi žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡kastas tvenkinys, nėra kitos galimybės, kaip tik kelio servitutÄ nustatyti atsakovės sklypo dalyje.

4. IeÅ¡kovas sutinka atlyginti atsakovei jos pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl kelio servituto nustatymo, taikant vienkartinę kompensacijÄ , kuri gali bÅ«ti apskaičiuota, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ . Tokiu bÅ«du vienkartinė kompensacija už 41 kv. m ploto servitutÄ bÅ«tų 3,75 Eur.

IÅ¡ Varėnos rajone parduodamų žemės sklypų skelbimų matyti, kad vieno aro kaina apytiksliai yra 73,20 Eur. Ä®vertinus tai, jog servitutas nustatomas žemės sklypo kraÅ¡te, yra nedidelės apimties, dėl jo nereikės sklypo pertvarkyti, jo nustatymas nesukels kitokių neigiamų pasekmių, 30,00 Eur vienkartinė kompensacija už servituto nustatymÄ yra pakankama. Atsakovė yra užtvėrusi dalį sklypo, nors tvora pastatyta neteisėtai ir užtveria dalį kelio, kompensacija dėl tvoros nukėlimo nepriteistina.

5. Atsakovė M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis įmanomas bÅ«das patekti į ieÅ¡kovui, V. B. ir D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Servitutas ieÅ¡kovo naudai galėtų bÅ«ti nustatytas įstatymų nustatyta tvarka bendraturčiams tikslinant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., duomenis, kurio kadastriniai matavimai nėra atlikti, tikslios sklypo ribos nenustatytos.

7. IeÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų, kad siekė nustatyti kelio servitutÄ per žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini)., matininko V. D. schemoje pavaizduotu bÅ«du, nors per jį Å¡iuo metu eina faktinis kelias į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat per laisvos valstybinės žemės fondo teritorijÄ . Objektyviai galimas kelio servitutas per žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., matininko V. D. schemoje pavaizduotu bÅ«du yra lygiai toks pat ekonomiÅ¡kas, patekimo kryptis ir atstumas yra labai panaÅ¡Å«s, kaip ir ieÅ¡kovo praÅ¡omas servitutas.

Pagal matininko R. B. parengtÄ 2018 m. rugsėjo 21 d. schemÄ ieÅ¡kovo numatytas 4 metrų pločio kelias į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat eina per ženkliÄ dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Nustačius tokios konfigÅ«racijos servitutÄ bÅ«tų apribotos ne tik atsakovės, bet ir pastarojo žemės sklypo bendraturčių, kurie dėl tokio ribojimo byloje nėra pareiÅ¡kę pozicijos, nuosavybės teisės. Matininkės G. I. 2019 m. liepos 11 d. iÅ¡vada, kuria remiasi ieÅ¡kovas, yra nepagrįsta dėl prieÅ¡taravimo byloje surinktiems faktiniams duomenims.

IeÅ¡kovo praÅ¡omam kelio servitutui nustatyti nebÅ«tinas 8 metrų plotis. Be to, matininkė akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas kelio servitutas eitų tik per atsakovės žemės sklypÄ . IÅ¡vadoje nėra duomenų, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra davę sutikimus dėl tokios kelio konfigÅ«racijos. Be to, kelio servitutas negali bÅ«ti nustatytas greta savavaliÅ¡kai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto dirbtinio vandens telkinio (kÅ«dros).

8. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai apie iÅ¡davimÄ leidimo atlikti kÅ«dros /tvenkinio kasimo darbus, kurie bÅ«tų pažymėti atitinkamam žemės sklypo plane, pagal supaprastintÄ projektÄ , kuriame bÅ«tų pažymėti numatomi kÅ«dros/tvenkinio plotas ir ribos. Taip pat neturi topografinių nuotraukų, parengtų ir suderintų topografinių planų duomenų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Teismas konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , žemės sklypui, kurio plotas – 0,14 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. L., nustatytos Elektros linijų apsaugos zonos, PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos, bet nėra jokių duomenų apie kelio servitutÄ . Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad kÅ«dra/tvenkinys pažymėtas 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje, kitokių duomenų apie tvenkinį departamentas neturi.

Vizualiai stebint sulyginus pagal pateiktus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenis matyti, kad minima kūdra / tvenkinys, pažymėtas 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje, nėra vientisas vandens telkinys ir apytikriai per jo vidurį (arčiau šiaurinės telkinio pusės) yra siauras žemės plotas (takas/kelias), jungiantis trečiųjų asmenų ir ieškovo žemės sklypus. Ieškovo ir atsakovės teismui teiktuose įrodymuose vandens telkinys šalimai ieškovo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nurodomas, kaip vientisas, o ne kaip du atskiri telkiniai ar juose esantis koks nors atskyrimas. 2019 m. kovo 12 d. ieškovo pateiktose fotolentelėse matyti, kad nuo jam priklausančio žemės sklypo link A.

P. ir kitų bendraturčių žemės sklypo per tvenkinį yra sankasa, iš dalies skirianti tvenkinį į dvi dalis su perlaida viduryje, kur įrengtas tiltelis/perėjimas. Liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad byloje nurodomas tvenkinys buvo iškastas apie 1989 m.

11. IeÅ¡kovas pateikė 1998 m. rugsėjo 29 d. A. P. iÅ¡duotÄ pažymÄ , kad Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentÅ«ra neprieÅ¡tarauja, jog jis savo žemėje (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikastų tvenkinį. Jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 16 punkte nurodyta, kad kadastro duomenų bazėje tvarkomi ir kaupiami privalomi kadastro duomenys ir kadastro informacija apie kadastro objektus.

Taigi, tik įregistruoti duomenys sudaro pagrindÄ visiÅ¡kai identifikuoti kadastro objektÄ , jo koordinates bei pavadinimÄ . Kadangi nurodomas tvenkinys nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK), tai nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad jis yra trečiųjų asmenų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, o ne iÅ¡kastas vietoje, kur buvo ar turėjo bÅ«ti numatytas bendro naudojimo kelias nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Be to, 1998 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros išduota pažyma A. P. dėl sutikimo tvenkiniui išsikasti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad ji išduota būtent tam tvenkiniui, dėl kurio buvimo vietos tarp šalių kyla ginčas, nes pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro 1995-2001 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis matyti, kad A. P. su bendraturčiais žemės sklypuose yra vienas tvenkinys, o jau 2005-2006 m. orto fotografiniame žemėlapyje matyti trys tvenkiniai.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį A. P. sieja giminystės ryÅ¡iai, kas kelia pagrįstas abejones dėl Å¡io asmens nurodytų aplinkybių tikrumo ir pagrįstumo.

12. Byloje atsakovė pateikė matininko V. D. 2019 m. vasario 9 d. parengtÄ schemÄ , kurioje pavaizduotas galimų kelio servitutų (atitinkami indeksai S ir S1) ieÅ¡kovo naudai nustatymas ne per atsakovės žemės sklypÄ , o per žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijÄ ir laisvos valstybinės žemės fondo žemę. Schemoje pateikti duomenys apie objektyviai galimÄ nustatyti 476 kv. m bendro ploto kelio servitutÄ (indeksas S) ir 500 kv. m ploto kelio servitutÄ (indeksas S1), kurie leistų numatomÄ privažiavimÄ prie žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), sujungti su schemoje nurodytu ir jau egzistuojančiu tolimesniu pravažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklypo pietrytinėje pusėje.

Nustatytos aplinkybės ir matininko V. D. parengta schema patvirtina, jog kelio servitutas atsakovės žemės sklypui nėra vienintelis įmanomas bÅ«das patekti į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus. Be to, objektyviai galimas kelio servitutas per žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), matininko V. D. schemoje pavaizduotu bÅ«du yra lygiai toks pats ekonomiÅ¡kas (patekimo kryptis ir atstumas yra labai panaÅ¡Å«s), kaip ir ieÅ¡kovo praÅ¡omas servitutas. IeÅ¡kovas pasirinko tik jam labiau priimtinÄ bÅ«dÄ servitutinio kelio nustatymui ir neiÅ¡naudojo kitų alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti.

13. Teismas Å¡alims siÅ«lė praÅ¡yti atlikti geodezinę ekspertizę, nustatant, kad alternatyvaus kelio, atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuo bÅ«tų galima privažiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis ir t.t. prie ieÅ¡kovo sklypo nėra, tačiau Å¡alys neteikė praÅ¡ymų dėl tokios ekspertizės skyrimo. IeÅ¡kovas pateikė UAB „Lukieva“ matininkės G. I. iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutinio kelio nustatymo, kurioje nurodyta, kad siÅ«lo kelio servitutÄ nustatyti Å¡iaurinėje sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje pagal faktiÅ¡kai esantį keliÄ , kaip nurodyta R.

B. parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane. Matininkės G. I. pateikta iÅ¡vada dėl V. D. parengto plano dėl kelių buvimo ar nebuvimo fakto yra nepagrįsta įrodymais. Kelių kadastre nesant įrašų apie keliÄ negalima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks kelias yra. Kelių projektavimui ir tiesimui taikomos įstatymo ir teisės aktų normos vienodai, t. y. negali skirtis, jeigu keliÄ projektuoja skirtingi matininkai. Tai, kad nustatant kelio servitutÄ bÅ«tų apribotos keliems savininkams daiktinės teisės, o ne vienam, nėra prioritetinė sÄ lyga kelio servitutui nustatyti, tuo labiau, jeigu ribojamÄ plotÄ reikia padalyti proporcingai visų bendraturčių atžvilgiu.

Tai, kad ieÅ¡kovas naudoja ginčo keliÄ , nereiÅ¡kia, kad turi daugiau teisių į šį keliÄ , nes naudojimo teisėtumo negali pagrįsti neginčijamais įrodymais. NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų tikrinimo vietoje aktas Nr. FD-735-(14.3.141), nepatvirtina ginčo kelio naudojimo teisėtumo, kadangi Å¡i institucija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog negali nustatyti ir tiksliai nurodyti bendro naudojimo kelio vietos pagal esamus raÅ¡ytinius įrodymus. Teisėtai ar neteisėtai užtverta atsakovės tvora, neįeina į iÅ¡vadÄ teikiančios matininkės kompetencijÄ , be to, nėra įrodyta, kad nurodomas tvenkinys yra iÅ¡kastas ne ant bendro naudojimo kelio vietos (neįregistruotas UETK).

Tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės esamu keliu tarp tvenkinio ir atsakovės žemės sklypo, sustiprino gruntÄ , jam nesuteikia pirmenybės Å¡ioje vietoje nustatyti kelio servitutÄ .

14. Aplinkybės dėl naujo kelio tiesimo pagal Å¡alių pozicijÄ nurodomos ir traktuojamos skirtingai. Pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti kelio servitutÄ parengtÄ matininko R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. „žemės sklypo servituto nustatymo planÄ â€œ, servitutinis kelias patenka į trečiųjų asmenų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ ir jų sutikimai naudotis Å¡ia kelio dalimi taip pat nėra pateikti. Taigi, negali susidaryti situacija, kad ribojant vienam asmeniui jo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , dar atsiras ribojimų ir kitiems asmenims į žemės sklypÄ , dėl kurių nėra iÅ¡spręsta (nėra sutikimų) ar sprendžiama, todėl net ir nustatyto kelio servituto realizavimas bÅ«tų tik dalinis, nepasiekiant konkretaus tikslo pagal ieÅ¡kinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliantas K. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl faktinio kelio ir tvenkinio bei jų reikÅ¡mę servituto nustatymui, nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo proporcingumo, principais, todėl nepagrįstai vertindamas, kad nėra įrodymų dėl kelio įregistravimo ir dėl tvenkinio iÅ¡kasimo teisėtumo, ieÅ¡kinį atmetė.

Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad yra bendro naudojimo kelias tarp sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iškastas tvenkinys, ir atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 3SS-25-(14.3.45), kuriame pasakytos analogiškos aplinkybės, ir kuris patvirtina, kad tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame iškastas tvenkinys, ir atsakovės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei ieškovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo kelias.

Kelias tarp Å¡ių sklypų pažymėtas dar 1998 m. plane, buvo ir vėliau toje dalyje, kurioje praÅ¡oma nustatyti kelio servitutÄ . Teismas nevertino aplinkybės, kad bendro naudojimo kelias susiaurėjo po M. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie įregistruoti 2017 m. rugpjūčio 17 d., nepagrįstai spręsdamas, jog kelias susiaurėjo dėl iÅ¡kasto tvenkinio kelio vietoje. Tai, jog tvenkinys nėra įregistruotas, nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡kastas kelio vietoje. Be to, tvenkinys nėra ieÅ¡kovo nuosavybė, todėl jam negali bÅ«ti perkelta atsakomybė dėl tvenkinio įregistravimo ar neįregistravimo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad tvenkinys iÅ¡kastas savavaliÅ¡kai, neteisėtai ar pažeidžiant kitų asmenų teises. Teismas nevertino aplinkybių, kad kitaip patekti į sklypÄ nėra galimybės ir tokios galimybės nėra dėl objektyvių priežasčių, ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, valios ar jo nenoro sutvarkyti ar užgriauti dalį tvenkinio. 15.2. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, įrodančių, kad iÅ¡ pietinės pusės nėra galimybės patekti į žemės sklypÄ , neatsižvelgė į matininkės G.

I. iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktus, ir darė iÅ¡vadÄ , kad kelio servitutas atsakovės sklypui nėra vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovui patekti į sklypÄ , jog ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo kitų alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti. V. D. pasiÅ«lyto kelio negalima įrengti dėl teisės aktų nustatytų apribojimų. Teismas nevertino liudytojo A. P. patvirtinimo, kad nesutinka, jog per pietinę sklypo, bÅ«tų kelias, nes kelias visada buvo Å¡iaurinėje pusėje. Galimybė patekti į sklypÄ per Å¡iaurinę pusę yra susijusi tik su atsakovei priklausančiu sklypu, nes atsakovei patikslinus kadastrinius matavimus, dalis faktinio kelio įmatuota į jos sklypÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kinyje nurodytas servituto nustatymo bÅ«das yra racionaliausias, yra nepagrįsta.

16. Atsakovė M. V. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepime nurodė, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl faktinio kelio ir tvenkinio. Servitutas ieÅ¡kovo naudai galėtų bÅ«ti nustatytas įstatymų nustatyta tvarka bendraturčiams tikslinant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Teismas pagrįstai laikė, kad tik įregistruoti duomenys sudaro pagrindÄ visiÅ¡kai identifikuoti kadastro objektÄ , jo koordinates bei pavadinimÄ . Teismas pagrįstai teigė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentÅ«ros iÅ¡duota pažyma A.

P. dėl sutikimo tvenkiniui iÅ¡sikasti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad ji iÅ¡duota bÅ«tent tam tvenkiniui, dėl kurio buvimo vietos tarp Å¡alių kyla ginčas. IÅ¡kasto tvenkinio (kÅ«dros) įrengimo taisyklių pažeidimas teismo teisingai buvo pripažintas trukdžiu apelianto pageidaujamoje vietoje nustatyti kelio servitutÄ , todėl pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis įmanomas bÅ«das patekti į ieÅ¡kovui, V.

B. ir D. B. priklausantį žemės sklypÄ bei jame esančius pastatus. Nustačius servitutÄ ieÅ¡kovas naudosis siÅ«lomu keliu ir tokiu bÅ«du bus apribotos ne tik atsakovės, bet ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, kurie dėl tokio ribojimo byloje nėra pareiÅ¡kę pozicijos, nuosavybės teisės. Apeliantas dėl servituto nustatymo matininko V. D. schemoje pavaizduotu bÅ«du raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu nėra kreipęsis nė į vienÄ Å¾emės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturtį.

IeÅ¡kovas iki kreipimosi į teismÄ dėl servituto nustatymo atsakovės žemės sklypui neiÅ¡naudojo visų galimybių, kad jo naudai kelio servitutas bÅ«tų nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotoje vietoje. Apeliantas praÅ¡omu nustatyti kelio servitutu siekia sau kuo patogesnio privažiavimo prie žemės sklypo, tačiau ne racionaliausio ir naudingiausio servituto nustatymo. Teismas tinkamai apelianto pateiktÄ matininkės G. I. 2019 m. liepos 11 d. iÅ¡vadÄ Ä¯vertino, kaip nepagrįstÄ ir pagrįstai konstatavo, kad kelio servitutas (matininko V.

D. žymimas indeksu S) negali bÅ«ti nustatomas per žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes jis eitų per 6,8 metro ilgio tarpÄ tarp pirties ir pavėsinės. Byloje nėra duomenų, kad pirtis ir pavėsinė nėra savavaliÅ¡kos statybos objektai. Be to, matininkė G. I. savo iÅ¡vadoje akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas kelio servitutas eitų tik per atsakovės žemės sklypÄ . Tai, kad apeliantas naudoja ginčo keliÄ , nereiÅ¡kia, kad jis turi daugiau teisių į šį keliÄ , nes naudojimo teisėtumo negali pagrįsti neginčijamais įrodymais.

18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad projekte buvo numatytas bendro naudojimo kelias ir apeliantas turėjo privažiavimÄ per šį keliÄ , naujai suformuotam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kelio servitutas nenustatytas. NŽT negali patvirtinti, kad kelias, kuriame apeliantas praÅ¡o nustatyti servitutÄ , yra tiksliai toje vietoje kaip projekte, abrise, plane, paženklinimo – parodymo akte pažymėtas bendro naudojimo kelias, nes minėti dokumentai yra parengti pagal preliminarius matavimus.

NŽT neturi duomenų, kad kelio vieta nesikeitė. Tuo tarpu, atsakovė M. V. tikslino jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau dėl nustatytų trūkumų jos kadastrinių matavimų byla atmesta, kadangi į sklypo ribas pateko pagal teritorijų planavimo dokumentus tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio bendro naudojimo kelio dalis. Duomenys patikslinti, neatsižvelgus į Varėnos skyriaus nustatytus trūkumus, byla su NŽT Varėnos skyriumi nesuderinta.

Dabar faktiÅ¡kai egzistuojančio kelio dalis, kuri nebÅ«tinai sutampa su Projekte pažymėto bendro naudojimo keliu, iÅ¡ tiesų patenka į atsakovės sklypÄ . Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Dėl kelio servituto nustatymo 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti kelio servituto objektyvaus bÅ«tinumo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovui K. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,14 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Krūminų k. v., paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), kita sklypo dalis priklauso tretiesiems asmenims V. B. ir D. B.. Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis šiaurinėje pusėje ribojasi su atsakovei M. V. nuosavybės priklausančiu 0,9245 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Krūminų k. v.), esančiu (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausantys sklypai vakarinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu(duomenys neskelbtini), kuriame iškastas tvenkinys.

24. IeÅ¡kovas bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ atsakovo žemės sklype iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad į jo žemės sklypo dalį, vienintelis tinkamas patekimas yra įmanomas iÅ¡imtinai tik per atsakovės sklypÄ , faktiÅ¡kai susiformavusiu bendro naudojimo keliu, kuris buvo pažymėtas tiek nuosavybės teisės atkÅ«rimo metu 1998 m. AB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtame grÄ Å¾inamo natÅ«ra žemės valdos sklypų plane, tiek ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame KrÅ«minų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Atsakovė M. V. su reikalavimu, nustatyti servitutÄ jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesutinka, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iÅ¡ CK 4.126 straipsnyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų – savininkų nesutarimas.

25. Vertinant kitÄ sÄ lygÄ , kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, visų pirma pažymėtina, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

Turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, kad nėra bÅ«tinybės apsunkinti servitutu atsakovei priklausantį žemės sklypÄ , nes ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo kitų, alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti ir nepateikė įrodymų, jog tokių galimybių nėra.

27. Apeliantas K. L., nesutikdamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl alternatyvių galimybių nustatyti kelio servitutÄ ir neiÅ¡sprendė ginčo iÅ¡ esmės.

28. Kaip matyti iš byloje pateikto Kadastro duomenų žemėlapio ištraukos, Regia ortofoto ištraukų (el. bylos T.1, b.l. 23-26), kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas kelias, kuriuo būtų galima privažiuoti prie ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, nors iš fotonuotraukų galima spręsti, kad toks kelias faktiškai yra.

29. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1050 patvirtintame KrÅ«minių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas bendro naudojimo kelias, tarp žemės sklypo (kuriame iÅ¡kastas tvenkinys) ir gretimų atsakovei ir ieÅ¡kovui priklausančių žemės sklypų, kuris neįskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotÄ , ir kuriuo galima privažiuoti iki ieÅ¡kovo žemės sklypo. Kaip jau minėta, bendro naudojimo (III kategorijos) kelias taip pat pažymėtas sklypo ribų nustatymo abrise (bendro naudojimo III kategorijos kelias) (el. byla T.2, b. l. 16), 1998 m. lapkričio 12 d. parengtame grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės valdos sklypų Nr. 13, 14 plane, nurodytas 1998 m. birželio 4 d. grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte (el. byla T.1, b. l. 17-19). Tai, kad žemėtvarkos projekte (el. byla T.1, b. l. 20-21; T.2, b. l.

29) buvo nustatytas bendro naudojimo kelias tarp gretimų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame iškastas tvenkinys, (duomenys neskelbtini) (atsakovės sklypo) bei (duomenys neskelbtini) (ieškovo sklypo) patvirtina ir NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 3SS-25-(14.3.45), kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės ir pažymėta, kad bendro naudojimo keliui turi likti ne mažiau nei 4 metrų pločio žemės juosta. Tai, kad šioje vietoje buvo bendro naudojimo kelias byloje taip pat patvirtino tretieji asmenys bei byloje pateiktos fotonuotraukos (el. byla T.1, b. l. 133-136), NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. SD-5307-(14.3.104), kuriame nurodyta, jog 5 m pločio kelias numatytas teritorijų planavimo dokumentuose (el. byla T.1, b. l. 170-171) .

30. NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-735-(14.3.141) taip pat nurodyta, kad bendro naudojimo kelias yra tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) susiaurėja iki 1,9 m (el. bylos T.1, b.l. 14-15). Ieškovo teigimu, kelias susiaurėjo po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas NŽT 2019 m. vasario 27 d. raštas Nr. 3SD-1442-(14.3.7), kuriame nurodyta, kad Varėnos skyriui tikrinimui ir derinimui 2014 m. balandžio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. lapkričio 6 d., 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. spalio 10 d. buvo pateiktos atsakovės M.

V. žemės sklypo kadastro duomenų bylos, tačiau jos nebuvo suderintos ir patvirtintos, nes žemės sklypo ribos nustatytos ne pagal šio sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, kadangi nelieka 4 m pločio žemės juostos vietinės reikšmės vidaus (bendro naudojimo) keliui, kurio plotas žemės sklypų suformavimo metu nebuvo įskaičiuotas į sklypų plotus (2014 m. birželio 27 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-32151, 2014 m. rugsėjo 9 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-74740, 2015 m. sausio 19 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-109343, 2016 m. birželio 1 d. tikrinimo aktas Nr. 03KAM-45739, 2016 m. spalio 14 d. patikrinimo aktas Nr. 03KAM-97555, el. bylos T.2, b. l. 137-138;

T.2, b. l. 22-28). Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to paneigiamas bendro naudojimo kelio buvimo faktas, ir ieÅ¡kovo poreikis turėti privažiavimÄ prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

31. Atsakovė M. V. siūlė nustatyti kelio servitutus S(476 kv.

m) ir S1(500 kv.

m) pagal matininko V. D. 2019 m. vasario 2 d. parengtÄ planuojamų servitutinių kelių schemÄ (el bylos T.1, b. l. 131; 150) per tretiesiems asmenims B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A., P. P. priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (S(476 kv. m)) bei valstybinės žemės sklypÄ (S(500 kv. m)).

32. Byloje UAB „Lukieva“ pateiktoje 2019 m. liepos 11 d. iÅ¡vadoje dėl servitutinio kelio nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos T.2, b. l. 110-122), parengtos ieÅ¡kovo K. L. užsakymu, nurodoma, kad pietinėje pusėje per sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) natÅ«roje kelio nėra, auga žolė; kelias sklypo plane ir kituose dokumentuose nepažymėtas, kelio servitutas nenustatytas. Pietinėje sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje yra pirtis, pavėsinė, medžiai.

Tarp statinių sienų atstumas yra 6,8 m. Pagal V. D. siÅ«lomÄ variantÄ kelio servitutas eitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidurį ir užimtų 476 kv. m, todėl toks žemės sklypo savininkų B. V., M. K., R. P., M. P., A. P., S. A. ir P. P. teisių apribojimas bÅ«tų neracionalus. Per valstybinės žemės sklypÄ numatytas 500 kv. m servitutas, tačiau Å¡ioje vietoje nėra jokio pravažiavimo, į jį galima bÅ«tų patekti tik per tretiesiems asmenims priklausantį sklypÄ sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodytas projektuojamas kelias yra saugomoje (Merkio ichtiologinio draustinio) teritorijoje, todėl šioje vietoje nėra galimybės įrengti kelio (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 p. 2 pp.), nes draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius. Be to, V. D. plane projektuojamas kelias yra šlaite, kurio horizontalių laiptas yra 0,5 metro, o kelias negali būti projektuojamas ir įrengiamas šlaite, nes keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.;

LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintas Kelių techninio reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“). IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog tikslinga nustatyti kelio servitutÄ Å¡iaurinėje pusėje, atsakovei, priklausančio žemės sklypo dalyje, kadangi nustatant keliÄ buvusioje vietoje netaikomas naujam keliui reikalingas kelio plotis, apsaugos zonos, kelio pločio pakaktų ieÅ¡kovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Be to, šiuo atveju kelio servituto nustatymas nereikalautų jokių papildomų finansinių resursų, nes gruntas jau yra sustiprintas.

33. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį (2019 m. balandžio 9 d. Nr. (3.0)-ADS-6215) nurodė, jog minimas tvenkinys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvarkinių kadastro ortofotografiniame žemėlapyje pažymėtas 2005-2006 metais, kÄ patvirtina ir pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ kadastro žemėlapio (el. bylos T.2, b. l. 5-6). Tvenkinys iÅ¡kastas turint Aplinkos apsaugos agentÅ«ros sutikimÄ (1998 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 166; el. bylos T.2, b. l. 119).

Tai, kad tvenkinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia jo faktinio buvimo nurodytoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas tvenkinys po 2006 metų bÅ«tų platinamas, kasamas ar kitaip jo kranto linija keičiama link NŽT nustatyto bendro kelio pusės ar kelio vietoje, dėl ko susiaurėjo pravažiavimas į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Tuo tarpu iÅ¡ bylos pateikto 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. spalio 14 d. atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktų Nr. 03KAM-45739 ir Nr. 03KAM-97555, matyti, jog nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,0558 ha ar 0,0474 ha didesnis (el. bylos T.2, b. l. 25-28).

Ir nors Å¡is plotas nevirÅ¡ija leistinos 0,0653 ha dydžio, tačiau ta aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė savo sklypÄ pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. ir praÅ¡omo nustatyti servituto ploto 0,0041 ha (S214(41 kv. m)) sÄ skaita.

34. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo siÅ«lomas kelio servituto S214(41 kv.

m) variantas pagal R. B. parengtÄ Å¾emės sklypo servitutų nustatymo planÄ (el. byla T.1, b.l.

36) labiau atitiktų Å¡alių interesus, nereikalautų papildomų finansinių iÅ¡laidų, bÅ«tų suvaržoma tik nedidelė atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis. Pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina tokio kelio servituto nustatymo pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo kitų, realių, alternatyvių galimybių kelio servitutui nustatyti, ir todėl nėra bÅ«tinybės nustatyti kelio servitutÄ S214(41 kv. m), skirtÄ iÅ¡važiavimui iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo.

35. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme parinkta kelio servituto vieta ir apimtis yra objektyviai pagrįsta, yra pakankama ieÅ¡kovos žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės M. V. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas S214(41 kv.

m) kelio servitutas, pagal matininko R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtÄ â€žÅ½emės sklypo servitutų nustatymo planÄ â€œ, koordinačių sistemoje apibrėžtÄ taÅ¡kais 1-12-13-14-15-1 (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl įpareigojimų paÅ¡alinti tvorÄ 36. IeÅ¡kovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieÅ¡kovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kelio servituto ribose esančiÄ tvorÄ . Atsakovei M. V. nepaÅ¡alinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovui K. L. patraukti servituto ribose esančiÄ tvorÄ atsakovės M. V. lėšomis.

37. Nustačius kelio servitutÄ S214(41 kv. m), tenkintinas ir Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas, nes tvora sudaro kliÅ«tis įvažiavimui (iÅ¡važiavimui) į (iÅ¡) ieÅ¡kovo ir kitų asmenų žemės sklypus. Tvoros patraukimas užtikrins abiejų Å¡alių interesų apsaugÄ dabartiniu metu ir užkirs keliÄ ginčams ateityje (CK 1.5 str.). Nustatomas 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas nustatomas bÅ«tų protingas ir pagrįstas, nes reikalaujama perkelti tvoros atkarpa nėra didelė, nereikalauja žymesnių pajėgų ar finansinių iÅ¡laidų, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kompensacijos dydžio 38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindÄ .

39. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

40. IeÅ¡kovas prašė nustatyti vienkartinę 30,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ atsakovei už servituto nustatymÄ .

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius servitutÄ , atsakovė turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimÄ pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas. Kompensacija turi bÅ«ti pareigÄ adekvati nuosavybės teisės apribojimui, įvertinant ir aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan.

42. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, nenagrinėjo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei už servituto nustatymÄ .

Apeliacinės instancijos teismui priėmus prieÅ¡ingÄ sprendimÄ dėl servituto nustatymo, liko neiÅ¡spręstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kompensacijos dydžio, todėl yra pagrindas bylÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos už servituto nustatymÄ dydžio perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nes minėtas reikalavimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Pakeitus ginčijamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme. Atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

44. Bylos dalį dėl už servituto nustatymÄ mokėtinos kompensacijos dydžio priteisimo perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo. Visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turės bÅ«ti paskirstytos pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus grÄ Å¾intÄ naujam nagrinėjimui reikalavimÄ , nes tik tada bus tiksliai galima nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), S214(41 kv.

m) ploto atlygintinÄ neterminuotÄ kelio servitutÄ â€“ teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtÄ â€žÅ½emės sklypo servitutų nustatymo planÄ â€œ, koordinačių sistemoje apibrėžtÄ taÅ¡kais 1-12-13-14-15-1.

Ä®pareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieÅ¡kovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kelio servituto ribose esančiÄ tvorÄ . Atsakovei M. V. nepaÅ¡alinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovui K. L. patraukti servituto ribose esančiÄ tvorÄ atsakovės M.

V. lėšomis. IeÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos už nustatytÄ servitutÄ dydžio grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika