37c12806-b413-4f15-95e8-e423fd900503 · Kauno apylinkės teismas

 Baudžiamoji byla Nr.1-1625-598/2023

Teisminio proceso Nr.1-01-1-42566-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;

(S)

1.1.7.2.5;1.1.8.1.1; 1.1.8.12;1.1.101;

1.2.4.4.2.3;1.2.4.4.2.5;2.1.15.3.3.2;

2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 5 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam E. K., nukentėjusiajam A. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2005 m. sausio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2.2005 m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

3.2007 m. balandžio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams; 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2008 m. spalio 8 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, neatlikęs 1 mėn.8 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (LR BVK 157 str.);

4. 2012 m. sausio 10 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo,

5. 2012 m. spalio 10 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2014 m. gruodžio 10 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 5 punktÄ .

Teismas

n u s t a t ė :

E. K. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 19 val. name, adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡ pavydo, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. R. - tyčia spyrė jam į veidÄ , kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairį Å¡onÄ , tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iÅ¡ pavydo tyčia kumščiu sudavė savo Å¡eimos narei – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei V. B. du smÅ«gius į veidÄ bei spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ petį, tuo padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžį, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio ančio virÅ¡utinės sienelės lūžį, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. R. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairį Å¡onÄ bei spyrė į kairės pusės ausį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės lūžį, muÅ¡tines žaizdas nosies nugarėlėje, kairės ausies kauÅ¡elyje, odos nubrozdinimus nugaroje, deÅ¡inių IX-X Å¡onkaulių, kairių VIII, IX, X, XI Å¡onkaulių lūžius, poodinės emfizemas krÅ«tinės kairėje pusėje, kuo nesunkiai sutrikdė dvejų žmonių - nukentėjusiojo A. R. ir nukentėjusiosios V. B. sveikatÄ .

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. buvo svečiuose pas nukentėjusįjį A. R., adresu (duomenys neskelbtini). Dar buvo R. D., G. K. ir V. B.. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jam kilo pavydas dėl A. R. bendravimo su V. B. ir jis pradėjo mušti A. R.. Dėl girtumo neprisimena kiek ir kur smūgių sudavė A. R.. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime, nes smūgius sudavinėjo rankomis ir kojomis. V. B. juos bandė išskirti, todėl ir jai sudavė smūgius. Pykčio ir tokį elgesį įtakojo alkoholis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. tai galėjo bÅ«ti apie 19-20 val., tiksliai valandos neprisimena, buvo sumuÅ¡tas savo tėvo J. R. namuose. Jis gyvena su sugyventine G. K. jos name, tačiau dažnai bÅ«na ir pas savo tėvus namuose. Tėvai kaime gyvena tik pavasarį, vasarÄ , rudenį. A. R. patikslino, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį jis kartu su G. K., ir jos sÅ«numi E. nuvažiavo į KaunÄ pas draugÄ R., jo pavardės nežino. G. K. pasiskolino pinigų iÅ¡ savo uoÅ¡vienės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir pas R.

D. gėrė alkoholį. Vakare jis vienas iÅ¡važiavo namo. G. K. su sÅ«numi E. liko nakvoti pas R. D.. Atvažiavęs į kaimÄ jis nuėjo pas draugÄ R. V. (jis 2023 m. sausio mėnesį pasikorė, jis gyveno vienas) Pas jį buvo likusi V. B., kodėl ji nevažiavo kartu su visais į KaunÄ , nežino. Pas R. D. dar iÅ¡gėrė ir pas jį liko nakvoti. KitÄ dienÄ , 2022 m. lapkričio 6 d. dienos metu su V. B. nuėjo į parduotuvę jis nupirko alaus ir jie nuėjo į tėvo namÄ , kur iÅ¡gėrinėjo.

Ar V. B. prašė telefono pakrovėjo, ar krovė savo telefonÄ , jis tokių smulkmenų neprisimena. Prisimena po kurio laiko jam paskambino E. K., jam pasakė, kad jis su V. B. yra tėvų name. Jis pasakė, kad neužilgo atvažiuos. Po kurio laiko skambino R. V. pasakė, kad jie buvo pas jį, kad G. K. su E. jau ateina. Ar jie gėrė pas R. V., R. D. neminėjo. Po kurio laiko į namÄ atėjo E. K., G. K. ir draugas iÅ¡ Kauno – R. D.. E. K., nieko nesakęs, iÅ¡ karto puolė prie A. R.. Tuo metu A.

R. sėdėjo prie stalo ant sofos, per stalÄ ant fotelio sėdėjo V. B.. E. K., priėjęs prie sėdinčio A. R., spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . IÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo smÅ«gio jis sėdėdamas pasilenkė ant deÅ¡inio Å¡ono. Po to E. K. kumščiu, sudavinėjo jam smÅ«gius į kairį Å¡onÄ , kiek tiksliai sudavė nežino, tačiau smÅ«gių buvo ne mažiau penkių. E. K. nustojo jį muÅ¡ti ir puolė prie V. B.. Jis kažkÄ Å¡aukė dėl neiÅ¡tikimybės. Prisiartinęs prie V.

B. E. K. kumščiu sudavė jai smÅ«gį į veidÄ . Kiek smÅ«gių sudavė į veidÄ , neprisimena. Ar sudavė spirdamas į petį, Å¡iuo metu negali pasakyti, nes jau neprisimena. Prisimena, kad V. B. visÄ laikÄ sėdėjo ant fotelio, atsistojusi nebuvo. Jos veide kraujo nematė. Sudavęs V. B. smÅ«gius E. K. vėl prisiartino prie A. R. ir vėl kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į kairį Å¡onÄ . VienÄ kartÄ spyrė į kairę ausį. Sudavęs smÅ«gius jis nusiramino. Visi nuėjo pas G.

K. į namus. Tačiau atėjus pasijuto blogai, todėl vienas grįžo į tėvų namÄ . KitÄ dienÄ , ryte atvažiavo tėvas, kuris iÅ¡kvietė GMP. A. R. buvo pristatytas ir gydomas Kauno klinikose. Po kurio laiko jis sužinojo, Å¡iuo metu net neprisimena iÅ¡ ko, kad pas R. V. buvo atvykusi GMP, tačiau dėl kokios priežasties nežino. G. K. jam nesakė, kas buvo po to kai jis išėjo į tėvų namÄ . Ar V. B. kreipėsi į medikus, nepasakojo. Po įvykio E. K. atsiprašė, jis E. K. atleido, civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡ (2 t. b. l. 29-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad apie 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur susipažino su E. K., pradėjo gyventi kartu. Kartu gyvena apie 3 metus, veda bendrÄ Å«kį. Ä® LietuvÄ kartu su E. K. atvyko 2022 m. spalio mėnesį. Apsistojo pas E. K. motinÄ G. K., (duomenys neskelbtini) kaime. BÅ«nant pas E. K. motinÄ kartais iÅ¡gėrinėjo, tačiau alkoholio kiekvienÄ dienÄ nevartojo. Prisimena, kad vienÄ dienÄ , datos neprisimena E. K., jo motina G. iÅ¡važiavo į KaunÄ .

KitÄ dienÄ jie atvažiavo kartu su vyru vardu R., ji tuo metu buvo nuėjusi pas A. R., kuris yra G. K. sugyventinis, papraÅ¡yti jo pakrovėjo, pakrauti telefonÄ . TÄ dienÄ buvo sužalota. Ji pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, nes E. K. yra jos sugyventinis. Ji parodymus duoti atsisakė. Tik paminėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sužalota, ji buvo iÅ¡gėrusi, su A. R. iÅ¡gėrė po porÄ skardinių alaus. TÄ dienÄ , kai E. K., G. K. ir R. D. atvažiavo iÅ¡ Kauno, jie buvo girti.

Po įvykio jie visi keturiese ji, E. K., jo motina G. ir R. D. iÅ¡važiavo į KaunÄ pas R. D.. KitÄ dienÄ ji su G. K. grįžo į kaimÄ . Ä® policijÄ dėl sužalojimų nesikreipė. Tik po kelių dienų po įvykio norėjo kreiptis į medikus, nes buvo reikalinga jų pagalba dėl akies skausmų. Kadangi jos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs ji su G. K. nuėjo pas jos kaimynę E., pavardės nežino, papraÅ¡yti iÅ¡kviesti GMP medikus. Nemanė, kad atvyks policijos pareigÅ«nai. Apie įvykį jiems praneÅ¡ti tikslo neturėjo.

TÄ dienÄ kai kvietė medikus buvo taip pat iÅ¡gėrusi. GMP jÄ nuvežė į Kauno klinikas kur jai buvo atlikti tyrimai, po apžiÅ«ros buvo iÅ¡leista į namus. Jai buvo konstatuotas nosikaulio lūžis, kiti sužalojimai, jai buvo iÅ¡duotas iÅ¡raÅ¡as. Serga depresija, ne kartÄ turėjo minčių apie savižudybę. Kiek prisimena po kelių dienų ji pateko į Kauno ligoninę kur gydėsi psichiatriniame skyriuje. Su E. palaiko ryšį tačiau Å¡iuo metu gyvena atskirai, nes neturi sÄ lygų gyventi kartu.

Jis gyvena pas močiutę, ji pas jo gimines. Jų adreso ji nežino, todėl negali nurodyti tikslios savo buvimo vietos. Negali įsidarbinti, jÄ iÅ¡laiko E. K. giminaičiai. (1 t. b. l. 82-85)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sÅ«nus E. K. neseniai grįžo iÅ¡ Vokietijos kartu su savo sugyventine V. B.. SÅ«nus gyvena pas močiutę, Kaune, kur gyvena V. B. - nežino. V. B. pirmÄ kartÄ pamatė, kai sÅ«nus grįžo iÅ¡ Vokietijos ir jie kartu pas jÄ atvyko į kaimÄ . Kada tiksliai jie buvo atvykę pasakyti negali, bet tai galėjo bÅ«ti 2022 metų lapkričio mėnesio pradžia. Tikslios dienos pasakyti negali, tačiau prisimena, kad su sÅ«numi buvo iÅ¡važiavus į KaunÄ pasisvečiuoti pas močiutę, o V.

B. su A. R. paliko namuose. A. R. yra jos sugyventinis. TÄ pačiÄ dienÄ , mano, kad vakaro metu, grįžus namo jų dviejų ten nebuvo. Tada su sÅ«numi nuėjo į uoÅ¡vio J. R. namus, namuose degė Å¡viesa, langai neuždaryti užuolaidomis ir sÅ«nus E. K. iÅ¡ lauko pusės pamatė, kad namo viduje A. R. su V. B. apsikabinę, glėbesčiuojasi. Jis labai supyko. Kadangi namo durys buvo neužrakintos, įėjo kartu į vidų, kur svetainės kambaryje buvo V. B. su A. R., SÅ«nus E. iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡tis.

Jai atrodo, kad pirma sudavė smÅ«gius A. R., tačiau smÅ«giavo ir prieÅ¡ V. B.. Ji labai iÅ¡sigando ir nubėgo į savo namus. Kaip jis sudavė smÅ«gius ji pasakyti negali, neprisimena. Jai labai sunku, nes turi problemų su atmintimi, jai yra nustatyta amnezija. Å iuo metu jau geriau su atmintimi, kažkÄ prisimena, tačiau ankščiau nesugebėdavo sugrįžti į namus dėl atminties užtemimo. Žino, kad tam name daugiau asmenų nebuvo, tas uoÅ¡vis gyvena Kaune, tačiau A. R. turi raktus nuo namų.

Negali pasakyti, bet jai atrodo, kad A. R. tÄ vakarÄ net negrįžo į namus, o V. B. su E. K. gal sugrįžo. Po muÅ¡tynių ji matė ir V. B. ir A. R., jie abu sumuÅ¡ti. V. B. su „fanarais“ veide, o A. R. skundėsi Å¡onkaulių skausmais. Ar A. R. pranešė policijai, pasakyti negali, bet lyg minėjo, kad E. K. atleidžia. A. R. pasakojo, kad tarp jo ir V. B. nieko nebuvo, jiedu tiesiog sėdėjo. TÄ vakarÄ jie visi buvo iÅ¡gėrę. Ji su sÅ«numi gėrė Kaune Å¡ampanÄ , o ar jiedu gėrė pasakyti negali, bet jie blaivÅ«s tikrai nebuvo.

Po muÅ¡tynių sÅ«nus E. su V. B. buvo pas jÄ namuose kartu, viskas buvo gerai, daugiau jos nemušė. Po kelių dienų V. B. viena nuėjo pas jų kaimynus, ten pasiskundė, kad jÄ sumušė, kad jai svaigsta galva. Žino, kad kaimyno krikÅ¡to dukra pranešė apie įvykį pareigÅ«nams. TÄ dienÄ V. B. buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ ir daugiau negrįžo. Ankščiau nėra mačiusi sÅ«naus E. tokio agresyvaus, nieko prie jos nėra mušęs, va tik tÄ V. B. ir jos sugyventinį A.. (1 t. b. l. 117-120, 2 t. b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad pažįsta E. K., nes draugavo su jo tėvu S. K. (jis mirė prieÅ¡ mėnesį). Pažįsta ir E. motinÄ G. K. ir jos dabartinį sugyventinį A. R.. Lankėsi pas G. K. kaime. G. K. su A. R. gyvena jos name. A. R. irgi turi kaime namÄ , tačiau jis yra jo tėvų. Prisimena, kad 2022 m. lapkričio pradžioje, dienos nurodyti negali, nes neprisimena jis Kauno mieste sutiko E. K. su motina G.. Kartu nuėjo į kavinę iÅ¡gerti (jie jau buvo kiek iÅ¡gėrę alkoholio, tačiau girti nebuvo).

Po kavinės su taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Užėjo pas kaimynÄ R., pavardės nežino (jis kiek žino iÅ¡ A. R., pasikorė prieÅ¡ maždaug mėnesį laiko). Pas jį iÅ¡gėrė, gėrė degtinę. R. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio kai kažkas ar E. K. ar G. K. pasiÅ«lė eiti pas A. R.. Ar buvo užėję pas G. K. į namus, ir po to ėjo pas A. R. tėvo namus, R. D. tiksliai neprisimena. Ar jie gal susiskambino tarpusavyje, tiksliai pasakyti negali. Tačiau prisimena, kad ėjo į A.

R. tėvų namÄ . Einant pro langÄ matė, kad name yra du asmenis. Užėjus į namÄ pamatė A. R. sėdinti ant sofos prie stalo, ir V. B. sėdinčiÄ prieÅ¡ais jį, kiek prisimena ant fotelio. Jie iÅ¡gėrinėjo. V. B. yra E. K. sugyventinė. Jie abu gyveno Vokietijoje, ir abu grįžo į LietuvÄ . Jie į LietuvÄ buvo grįžę prieÅ¡ kelis mėnesius iki įvykio. Buvo atvažiavę ir pas jį į svečius. Kai atėjo pas A. R. į namus, prisimena, kad iÅ¡gėrė kelis stikliukus.

Prisimena, kad matė, kaip E. K. su A. R. susistumdė dėl pavydo, nes girdėjo kaip jis Å¡aukė „kodėl nebuvote namuose, kodėl atėjote į šį namÄ â€œ. Matė tik susistumdymÄ , ar E. K. sudavinėjo smÅ«gius A. R., R. D. nežino, nematė. Jis nelabai kreipė į juos dėmesio. A. R. susistumdymo metu nukritęs nebuvo. Kai atėjo, jis prisėdo prie A. R. prie stalo ant sofos. Nematė, kad prie jo bÅ«tu priėjęs E. K. ir suduotų jam kokį nors smÅ«gį, tarp jų matė tik susistumdymÄ .

Susistumdymas tarp jų vyko jiems abiem stovint. Ar E. K. sudavinėjo smÅ«gius V. B. nežino, asmeniÅ¡kai nematė. R. D. pažymėjo, kad tÄ vakarÄ buvo padauginęs alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek prisimena, kiek pabuvus A. R. tėvų name, jie nuėjo pas G. K.. Prisimena, kad pas G. K. buvo jis, jos sÅ«nus E., V. B.. A. R. su jais nebuvo. Kai jam atrodė apklausos metu, pernakvojus pas G. K. jis kitÄ dienÄ vienas nuvažiavo namo. Ar galėjo iÅ¡ vakaro su E. K. jo motina G. ir V.

B. važiuoti pas jį namo, nežino, neprisimena. Jie visi yra buvę pas jį svečiuose, tačiau ar tai buvo tÄ dienÄ neprisimena. Jam atrodo, kad V. B. kitÄ dienÄ nematė, negali pasakyti ar ji buvo sužalota. Tačiau kiek matė jÄ Ä¯vykio metu, jos veide sužalojimų nematė. Po kurio laiko, datos neprisimena, jam paskambino A. R. pasakė, kad jis ligoninėje, kad jam E. K. sulaužė Å¡onkaulius. Jis jo paklausė kaip susistumdymo metu galėjo lūžti Å¡onkauliai. A. R. pasakė, kad pats nežino.

TÄ vakarÄ jie visi buvo labai girti. Pats A. R. buvo girtais. Kas tiksliai įvyko tarp E. K. ir A. R. nežino. Tiesioginių smÅ«gių jis nematė. Po Å¡io įvykio pas G. K. ir A. R. nesilankė, tik susiskambindavo telefonu su A. R.. Po įvykio buvo matęs ir V. B., ir jos klausė ar matė kaip lūžo A. R. Å¡onkauliai, ji pasakė kad neprisimena. Ar ji pati buvo sužalota E. K., ji apie tai nieko nepasakojo. Prisimena, kad vienu momentu E. K. minėjo, kad V. B. ligoninėje, tačiau pasakė kad dėl moteriÅ¡kų reikalų.

Apie tai, kad V. B. įvykio metu taip pat buvo sužalota jis sužinojo tik šios apklausos metu. Nei A. R. nei G. K., jam apie tai kai susiskambindavo, neminėjo. Sakė tik apie A. R. sužalojimus (2 t. b. l. 88-91).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. lapkričio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta- namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytu adresu yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Namo pirmame aukšte yra virtuvė ir kambarys. Virtuvėje yra valgomasis stalas su kėdėmis, virtuvinių baldų komplektas. Tiesiai yra praėjimas į kambarį. Kambaryje tiesiai prie lango yra staliukas su televizoriumi, dešinėje pakabinamas krėslas, staliukas, kėdė, sofa-lova (1 t. b. l. 28-30).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. R. konstatuoti: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinių IX-X šonkaulių, kairių VIII,IX,X, XI šonkaulių lūžiai, poodinės emfizemos krūtinės kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nosies, dešinės akies, kairės ausies, krūtinės sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi. Vertinant visumoje A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulų lūžių (2 t. b. l 45-48).

ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėtas 2022 m. lapkričio 7 d. telefoninio skambučio garso įraÅ¡ais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, vyras prisistatęs J. R. vardu praÅ¡o policijos pagalbos. J. R. paaiÅ¡kino, kad atvyko į savo namÄ , (duomenys neskelbtini), kad jame rado sumuÅ¡tÄ savo sÅ«nų A. R.. SÅ«nų sumušė kainynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, kuris neseniai atvykęs iÅ¡ užsienio. Kaimynas nepasidalino su A. R. savo draugės, Å¡onkaulius sulaužė. SÅ«nus visas mėlynas, jis jį apžiÅ«rėjo, sÅ«nus vaikÅ¡to bet dejuoja (2 t. b. l. 99-102).

Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2022 m. lapkričio 8 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaiva pranešėja informavo, kad pas jÄ Ä¯ namus atėjo V. B. (nustatytas 1,19 promilių girtumas) su G. K. (nustatytas 1,12 promilių girtumas). V. B. paprašė pagalbos, iÅ¡kviesti medikus, nes jÄ prieÅ¡ dvi dienas sumušė sugyventinis E. K.. V. B. paaiÅ¡kino, kad jai bÅ«nant svečiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu E. K., kilo žodinis konfliktas dėl pavydo ir E. K. sudavė kelis smÅ«gius su koja į veido sritį, ko pasėkoje iÅ¡tino abi akys, o kairioji pradėjo pÅ«liuoti (1 t. b. l. 38-41).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžis, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų galimai ir kumščiu 1-u ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio nosikaulio lūžio, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžio V. B. sveikatos sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 109-112).

ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėtas telefoninio skambučio garso įraÅ¡ais iÅ¡ bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, moteris prisistačiusi vardu E. L. praneÅ¡a, kad nori iÅ¡kviesti greitÄ jÄ nes prieÅ¡ kelias dienas moterį sumušė sugyventinis. Daužė rankomis, kojomis. Kad pas jÄ , praÅ¡yti pagalbos, atėjo dviese, kaimynė iÅ¡ to pačio kaimo (1 t. b. l. 134-137).

ApžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėti „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ai. Nustatyta, kad atvykusiems į namÄ pareigÅ«nams pranešėja (E. L.) informavo, kad ji skambino 112 telefonu medikams. Name buvusi V. B. paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ porÄ dienų ji ėjo pasiimti pakrovėjo ir jos draugas jÄ taip sumušė. E. L. papasakoja, kad V. B. atėjo pas jÄ su moterimi ir pasakė: „man reikia pagalbos, man reikia pagalbos“. Ji jos nepažįsta, tačiau pamatė kaip atrodo. V. B. taip pat patvirtina, kad mato name esančius žmones pirmÄ kartÄ . V. B. paaiÅ¡kina, kad jÄ sumušė prieÅ¡ dvi dienas, o Å¡iuo metu ji yra trupučiukÄ iÅ¡gėrusi, kad jÄ sumušė sugyventinis, su kuriuo gyveno kartu Vokietijoje, o Å¡iuo metu jis yra Kaune pas močiutę. Jie su sugyventiniu grįžę iÅ¡ Vokietijos gyveno pas G. iki užvakar, kol jÄ sumušė. Ji neturi telefono, todėl pati neskambino pagalbos telefonu. G. K. patvirtina, kad matė, kai V. B. sumušė jos sÅ«nus. V. B. nurodo, kad jos sugyventinis yra E. K.. G. tÄ patvirtina ir nurodo jo gimimo datÄ . V. B. patikslina, kad jÄ spardė kojomis ir viskÄ matė G. K.. Viskas vyko sekmadienį vakare, apie 20 val. Sumušė pas J., kuris yra G. K. draugo tėvas. A. R. visas sumuÅ¡tas yra ligoninėje, jį sumušė E. K. tÄ pačiÄ dienÄ . Kad tÄ patį vakarÄ sugyventinis sumušė jÄ ir A. R.. A. R. sulaužė Å¡onkaulius, jis yra Kauno klinikose. Atvykusiems medikams V. B. papasakoja, kad jÄ sumušė sugyventinis, į medikus ji pati nesikreipė. SmÅ«gius ji gavo į veidÄ ir į galvÄ (1 t. b.l.139-142).

Įrodymų vertinimas

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui bei sužalojami du ar daugiau asmenų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo A. R. ir V. B.. Sužalojimas yra žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis suduodamas daugybinius smÅ«gius nukentėjusiems juos sumušė. Nukentėjusiajam A. R. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akiduobės vidinės sienelės lūžis, muÅ¡tinės žaizdos nosies nugarėlėje, kairės ausies kauÅ¡elyje, odos nubrozdinimai nugaroje, deÅ¡inių IX-X Å¡onkaulių, kairių VIII,IX,X, XI Å¡onkaulių lūžiai, poodinės emfizemos krÅ«tinės kairėje pusėje.

Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nosies, dešinės akies, kairės ausies, krūtinės sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi. Vertinant visumoje A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulų lūžių (2 t. b. l 45-48). Nukentėjusiajai V. B. specialisto išvadoje konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžis, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų galimai ir kumščiu 1-u ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio nosikaulio lūžio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio ančio virÅ¡utinės sienelės lūžio V. B. sveikatos sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 109-112). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumÄ , suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatÄ , kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimiÅ¡kÄ patirti, amžių, į tai, kad smÅ«giai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais įrodyta, kad E. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 5 punkte.

Teismas konstatuoja, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais besÄ lygiÅ¡kai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str.). Kaltinamasis iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo teistas penkis kartus, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (3 t. b. l. 19-27), administracine tvarka baustas (3 t. b. l. 28-31), Jonavos PSPC pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 3 t. b. l. 40-41, 44).

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengvinÄ tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas girtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui atsakomybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ E. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog E. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. K. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui.

Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymÄ atidedant atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamÄ jį E. K. – per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) .

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 737,70 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iÅ¡ kalto asmens.

Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 737,70 eurų už nukentėjusiojo A. R. gydymÄ atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl visiÅ¡kai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymÄ viso patyrė 737,70 Eur žalÄ , tai Å¡iÄ sumÄ turi materialinę ir regresinę teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo E. K..

Kiti su byla susiję klusimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – 3 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota E. K. vardu, grÄ Å¾intina E. K..

Kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 5 punktÄ ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1,2 dalimi paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ E. K. atidėti 1(vieneriems) metams.

Ä®pareigoti E. K. - per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Priteisti iÅ¡ E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimui 737,70 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 70 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. K. kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimÄ , o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 3 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. K. vardu, grÄ Å¾inti E. K.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė