2022-10-26 Nr. AB-25593-3-61-3-04693-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-661-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, (toliau – ir Prokurorė) 2021 m. gruodžio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių Elektrėnuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. 7930/0003:23 (unik. Nr. 4400-4656-2134) ir 7930/0003:241 (unik. Nr. 4400-0842-1005) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas);

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (toliau – ir Sutikimas);

4) panaikinti Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas) 1.4 punktą;

Prokurorė paaiškino, jog 2021 m. kovo 25 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl viešojo intereso gynimo dėl aktų, susijusių su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) (civilinės bylos Nr. e2-1974-560/2021). Iš atsakovų Savivaldybės ir Administracijos atsiliepimo į ieškinį Prokurorė sužinojo ir nustatė, kad teismui pranešus apie Prokurorės ieškinį, Įsakymu buvo pakeistas Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas, t. y. prie esamo rekreacinės teritorijos naudojimo būdo nustatytas papildomas – komercinės teritorijos naudojimo būdas. Taip pat nustatyta, jog po ieškinio pateikimo teismui NŽT Elektrėnų skyrius pagal Administracijos direktoriaus prašymą išdavė Sutikimą dėl laikino nesudėtingo statinio valstybės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje statybos ir naudojimo.

Prokurorė nurodė, kad ji, atsižvelgdama į tai, jog administraciniai aktai, kuriais pakeistas Žemės sklypo Nr. 1 ir valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) naudojimo būdas, ir Sutikimas priimti pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų normas ir juose nurodytos aplinkybes yra susijusios su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal Prokurorės ieškinį, vadovaudamasi ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė tenkinti Prokurorės prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo byloje, nurodydamas, jog pateiktu pareiškimu keičiamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 str.).

Prokurorės teigimu, atsirado pagrindas kreiptis į administracinį teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes nepanaikinus neteisėtų administracinių aktų ir juos palikus galioti, valstybinė žemė bei vandens telkinio dalis bus naudojami nesant tam teisėto pagrindo.

Prokurorė pažymėjo, jog apie skundžiamų administracinių aktų priėmimą ir galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo 2021 m. spalio 27 d. gavusi Vilniaus apygardos teismo pranešimą ir atsiliepimus į Prokurorės ieškinį civilinėje byloje. Pateiktų duomenų Prokurorei nepakako visapusiškai išnagrinėti teisinei situacijai reikšmingas aplinkybes, be to, Sprendimu ir Įsakymu buvo pakeistas ir Žemės sklypo Nr. 2, dėl kurio naudojimo civilinėje byloje nebuvo ginčo, naudojimo būdas. Dėl to Prokurorė kreipėsi į Administraciją, NŽT ir valstybės įmonę Registrų centrą dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo, kurie buvo gauti 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d.

Prokurorės vertinimu, 2021 m. gruodžio 10 d. ji kreipdamasi į administracinį teismą su pareiškimu, nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su pareiškimu.

Atsakovai Savivaldybė ir Administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

Atsakovai teigė, jog Prokurorė nenurodė, kokias aplinkybes ji sužinojo tik 2021 m. lapkričio 10 d., nes yra žinoma, kad Prokurorė dar 2021 m. kovo 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl viešojo intereso gynimo tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių aplinkybių. Iš Prokurorės pareiškimo turinio matyti, jog Prokurorė tyrimą dėl pareiškime nurodomų aplinkybių atliko dar iki 2021 m. kovo 25 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog tyrimui reikšmingos aplinkybės buvo sužinotos tik 2021 m. lapkričio 10 d., nes tą dieną Prokurorei buvo pateikti tie patys dokumentai, apie kuriuos jai buvo žinoma. Kita informacija (bendrasis ir specialusis teritorijų planai, aiškinamieji raštai ir kita informacija) Prokurorei buvo laisvai prieinama informacinėje sistemoje REGIA. Prokurorė negalėjo nežinoti skundžiamo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, nes tą patį aktą ginčijo civilinėje byloje. Atsižvelgus į tai, atsakovų vertinimu, pareiškimas pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog apie ginčijamą Sutikimą Prokurorei tapo žinoma 2021 m. spalio 27 d., todėl Prokurorė yra praleidusi ABTĮ nustatytą terminą. Jokie tyrimui reikšmingi dokumentai 2021 m. lapkričio 11 d. nebuvo gauti, dėl kurių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 103 straipsnio 3 dalimi. T

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Prokurorei apie byloje skundžiamus administracinius aktus – Sprendimą, Įsakymą ir Sutikimą tapo žinoma 2021 m. spalio 26 d. atsakovams pateikus atsiliepimus į ieškinį civilinėje byloje. Be to, apie 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Prokurorė žinojo teikdama ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kadangi kaip priedą prie ieškinio pridėjo šį administracinį aktą. Teismo vertinimu, Prokurorė šiuo atveju yra praleidusi terminą pareiškimui paduoti ir Prokurorės nurodyti argumentai, kad ji tik 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. gavusi papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog skundžiamais administraciniais aktais pažeidžiami teisės aktai, nustatė, jog yra pažeistas viešasis interesas, vertintini kritiškai.

Teismas atkreipė dėmesį, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, pagal ABTĮ 55 straipsnį turi bylos šalies procesines teises ir pareigas, t. y. tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Atsižvelgdamas į tai, jog Prokurorei apie skundžiamus administracinius aktus tapo žinoma 2021 m. kovo 26 d. dėl 2018 m. kovo 30 d. sprendimo bei 2021 m. spalio 26 d. dėl Sprendimo, Įsakymo ir Sutikimo, teismas nustatė, jog pareiga kreiptis su pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą Prokurorei buvo per vieno mėnesio terminą, t. y. iki 2021 m. lapkričio 26 d. Teismas pažymėjo, jog Prokurorė turėjo pakankamai duomenų ir pagrindą vertinti, kad skundžiami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą. Papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius teikiamo pareiškimo pagrįstumą, galima pateikti ir prasidėjusio proceso eigoje (ABTĮ 56 str. 5 d., 67 str. 1 d. 2, 4 p.).

Teismo vertinimu, tai, kad Prokurorė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, neeliminuoja ABTĮ imperatyviosios nuostatos dėl pareiškimo administraciniam teismui pateikimo termino. Nagrinėjamu atveju pareiškimo padavimo terminą praleido Prokurorė, kuriai kaip kvalifikuotai teisininkei keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, o nagrinėjamu atveju Prokurorė nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo Prokurorės valios priklausančių priežasčių, negalėjo įgyvendinti teisės pateikti pareiškimo teismui teisės aktų nustatytais terminais.

Teismas sprendė, jog terminas pareiškimui paduoti yra praleistas ir šiuo atveju nėra nustatytų objektyvių ir ekstraordinarių aplinkybių terminui atnaujinti. Prokurorės nurodyti argumentai, jog 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. gauti papildomi rašytiniai įrodymai, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, juolab, kad pati Prokurorė pažymėjo, jog šioje byloje skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo aplinkybės yra išimtinai susijusios su ieškinio civilinėje byloje aplinkybėmis. Prokurorė nedetalizavo, kokias konkrečiai aplinkybes sužinojo tik 2021 m. spalio 27 d., kurių neva nepakako viešojo intereso pažeidimui nustatyti ir iš ieškinio turinio matyti, kad Prokurorė tyrimą dėl tų pačių pareiškime dėstomų aplinkybių atliko dar iki 2021 m. kovo 25 d., kita informacija (bendrasis ir specialusis teritorijų planai, aiškinamieji raštai ir kita informacija) pareiškėjai buvo laisvai prieinama informacinėje sistemoje REGIA. Dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Prokurorė nepagrindė, kodėl į teismą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 10 d.

Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, o įvertinęs tai, kad Prokurorė yra praleidusi terminą pareiškimui paduoti, administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėja Prokurorė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Prokurorė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo pakeistas valstybinės žemės sklypų naudojimo būdas bei Sutikimas duotas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, t. y. palikus galioti administracinius aktus valstybinės žemės sklypai bei valstybinės reikšmės vandens telkinio dalis ir toliau bus naudojami prieštaraujant imperatyviam reguliavimui ir jo tikslams. Prokurorės teigimu, ginamas viešasis interesas yra prioritetinis prieš interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą ir turi būti apgintas, be to, nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo praėjo neilgas laiko tarpas, o Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakius tenkinti Prokurorės prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, Prokurorė nedelsė ir 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Prokurorė nurodo, jog nėra pagrindo sutikti, kad iš civilinėje byloje pateikto ieškinio turinio matyti, jog Prokurorė dėl tų pačių aplinkybių tyrimą atliko iki 2021 m. kovo 25 d. Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdas buvo pakeistas bei Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės vandens telkinio dalyje išduotas jau po ieškinio civilinėje byloje pateikimo. Be to, civilinėje byloje nebuvo ginčo dėl Žemės sklypo Nr. 2. Informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą buvo gauta tik su atsakovų atsiliepimu į ieškinį ir galimam pažeidimui nustatyti buvo atliktas naujas tyrimas.

Prokurorė nesutinka su teismo teiginiu, kad Prokurorės gauta papildoma informacija buvo prieinama informacinėje sistemoje REGIA, nes Prokurorė kreipėsi į ginčijamus aktus priėmusias institucijas, siekdama užtikrinti duomenų objektyvumą, be to, Žemės sklypo Nr. 2 detaliojo plano bei ginčo žemės sklypų aiškinamųjų raštų, taip pat NŽT pateiktų duomenų informacinėje sistemoje REGIA nebuvo rasta. Dėl to tik gavus teritorijų planavimo dokumentus ir jų aiškinamuosius raštus, Sutikimui priimti reikalingus dokumentus ir įvertinus jų turinį nuo 2021 m. lapkričio 11 d. buvo galima daryti išvadą, ar pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir jų turiniui, taip pat, ar Sutikimas išduotas teisės aktuose numatytam laikinam nesudėtinam statiniui statyti.

Prokurorė taip pat pažymėjo, jog civilinėje byloje sprendžiama dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.6. punkto, suteikiančio teisę teikti paslaugas ir vykdyti prekybą Žemės sklype Nr. 1, atitikimo teisės aktų reikalavimams. Civilinėje byloje nebuvo ginčo dėl Žemės sklypo Nr. 2, dėl to nebuvo sprendžiama dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.4 punkto, suteikiančio teisę teikti paslaugas ir vykdyti prekybą Žemės sklype Nr. 2, teisėtumo.

Atsakovai Savivaldybė ir Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovai iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškimą, bei akcentuoja, jog Prokurorei apie skundžiamus administracinius aktus – Sprendimą, Įsakymą ir Sutikimą tapo žinoma 2021 m. spalio 26 d., atsakovams pateikus atsiliepimus į ieškinį, o apie 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą prokurorei buvo žinoma kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu. Dėl to Prokurorės argumentai, jog ji tik 2021 m. lapkričio 10 ir 11 d. gavusi papildomus įrodymus, pagrindžiančius, jog skundžiami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą, yra nepagrįsti, nes gauta informacija (bendrasis ir specialusis teritorijų planai, aiškinamieji raštai ir kita informacija) Prokurorei buvo laisvai prieinama informacinėje sistemoje REGIA.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Prokurorei apie šioje administracinėje byloje skundžiamus administracinius aktus tapo žinoma atsakovams pateikus atsiliepimus į ieškinį. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog terminas pareiškimui paduoti buvo praleistas ir kad nėra objektyvių bei ekstraordinarių priežasčių terminui atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Prokurorės argumentai negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes ginčijami administraciniai aktai yra vieši ir prieinami kiekvienam asmeniui atsakovo Administracijos tinklapyje www.elektrenai.lt, todėl Prokurorės pozicija, kad ji apie juos sužinojo tik civilinės bylos, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, metu – nepagrįsti. Net manant, kad Prokurorė šias aplinkybes sužinojo tik civilinės bylos metu, teismas teisingai nustatė, kad Prokurorei apie Sprendimą, Įsakymą, Sutikimą tapo žinoma 2021 m. spalio 26 d., atsakovams pateikus atsiliepimus į ieškinį. Be to, apie 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Prokurorė žinojo teikdama Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kadangi kaip priedą prie ieškinio pridėjo šį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nors Prokurorė nurodo, jog ji sužinojo apie kitus nei nurodytus ieškinyje galimus teisės aktų pažeidimus, padarytus ginčo valstybinės žemės naudojimo srityje, ėmėsi įstatyme prokurorui suteiktos teisės ginti viešąjį interesą ir laiku kreipėsi į teismą, tačiau šie argumentai nėra paremti teisės aktais, nes Prokurorė yra savo darbo profesionalė ir tai suponuoja išvadą, kad ji išmano teisės aktus. Dėl to ta aplinkybė, jog Prokurorė praleido įstatymo numatytus terminus dėl to, kad kitoje byloje jos pateiktas procesinis dokumentas nebuvo priimtas, negali būti pagrindas nei procesinį terminą pratęsti, nei atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta administracinė byla ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu (paaiškėjus, kad pareiškimas buvo priimtas praleidus nustatytą pareiškimo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Prokurorė, nagrinėjamoje byloje ginanti viešąjį interesą, pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo surinko 2021 m. spalio 26 d. ir pagal ABTĮ turėjo kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu iki 2021 m. lapkričio 26 d., dėl to kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2022 m. gruodžio 10 d. praleido terminą pareiškimui paduoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Prokurorės nurodytus argumentus dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo, sprendė, kad nėra nustatyta objektyvių ir ekstraordinarių aplinkybių ir priežasčių atnaujinti praleistą terminą.

Prokurorė atskirajame skunde nurodo, jog apie galimą viešojo intereso pažeidimą ji sužinojo 2021 m. spalio 26 d. atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje, o pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo surinko institucijoms pateikus informaciją 2021 m. lapkričio 11 d., todėl termino pareiškimui paduoti nepraleido. Taip pat Prokurorė nurodo, kad civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (Žemės sklypas Nr. 1), o ne dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (Žemės sklypas Nr. 2), civilinėje byloje buvo teiktas prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi šis prašymas netenkintas, Prokurorė nedelsdama 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į administracinį teismą. Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir išvada dėl bylos nutraukimo.

Taigi šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl termino pareiškimui paduoti eigos pradžios dienos, t. y. kada Prokurorė turėjo pakankamai duomenų kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo – 2021 m. lapkričio 26 d., kaip nurodo atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo bei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ar 2021 m. lapkričio 11 d., kaip nurodo Prokurorė.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 55 straipsnio nuostatas, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Pažymėtina, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks kitas pareiškėjas (ABTĮ 55 str. 2 d.). Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui turi būti taikomos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019; kt.) pripažįstama, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus, o tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Prokurorė 2021 m. kovo 25 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl aktų, susijusių su Žemės sklypu Nr. 1, panaikinimo. Atsakovams Savivaldybei ir Administracijai civilinėje byloje 2021 m. spalio 26 d. pateikus atsiliepimus į Prokurorės ieškinį, Prokurorė sužinojo apie šioje byloje skundžiamus administracinius aktus – Sprendimą, Įsakymą ir Sutikimą, susijusius su Žemės sklypu Nr. 1 ir Žemės sklypu Nr. 2. Prokurorė yra nurodžiusi, kad pranešimą apie pateiktus 2021 m. spalio 26 d. atsiliepimus į ieškinį gavo 2021 m. spalio 27 d. Iš gautų atsiliepimų į ieškinį sužinota, kad Sprendimas, Įsakymas, Sutikimas buvo priimti po to, kai buvo iškelta civilinė byla. Prokurorė dėl šių administracinių aktų ir jų galimo viešojo intereso pažeidimo 2021 m. lapkričio 3 ir 4 d. kreipėsi į atsakovus Savivaldybę ir NŽT bei valstybės įmonę Registrų centrą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo. 2021 m. lapkričio 10 ir 11 d. gavusi institucijų paaiškinimus, dokumentus, Prokurorė 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl ieškinio dalyko civilinėje byloje pakeitimo, nurodydama papildomus reikalavimus, susijusius su aktais, apie kuriuos Prokurorė sužinojo iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį, taip pat ir dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.4 punkto. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakius tenkinti Prokurorės prašymą dėl ieškinio pakeitimo, Prokurorė 2021 m. gruodžio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Prokurorė apie 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą žinojo 2021 m. kovo 26 d. (tokia data nurodyta nutartyje). Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinėje byloje pateiktame ieškinyje Prokurorė ginčija 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.6 punktą, susijusį su Žemės sklypu Nr. 1. Pareiškime Prokurorė pareiškė reikalavimą dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.4 punkto panaikinimo, nurodydama, jog šiame punkte nustatyta, kad ir Žemės sklype Nr. 2 gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, o teisinis reguliavimas nesuteikia teisės Žemės sklype Nr. 2 vykdyti minėtame sprendime nustatytos veiklos. Iš Prokurorės pareiškimo matyti, kad dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1.4. punkto teisėtumo / viešojo intereso pažeidimo problema aktualizavosi sužinojus duomenis apie Žemės sklypą Nr. 2.

Teisėjų kolegija, vertindama proceso šalių išsakytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Prokurorė galėjo ir turėjo galimybę pateikti pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui iki 2021 m. lapkričio 26 d., akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad Prokurorė jau 2021 m. gruodžio 1 d. teikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl ieškinio dalyko civilinėje byloje pakeitimo, siekdama pareikšti reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismui netenkinus prašymo Prokurorė nedelsdama kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, susijusios su Prokurorės kreipimusi į Vilniaus apygardos teismą, o po to į administracinį teismą, nevertintinos kaip pernelyg ilgas ir objektyviai nepateisinamas delsimas pateikti pareiškimą.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Prokurorė, tik gavusi teritorijų planavimo dokumentus ir jų aiškinamuosius raštus, kitus dokumentus, Sutikimui priimti reikalingus dokumentus ir įvertinusi jų turinį, 2021 m. lapkričio 11 d. galėjo daryti išvadą, ar pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir jų turiniui, taip pat, ar pagrįstai ir teisėtai išduotas Sutikimas.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Prokurorė 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti Žemės sklypo Nr. 1 detaliojo plano aiškinamąjį raštą, Žemės sklypo Nr. 1 planą, kuriame nurodytos žemės sklypo dalys su skirtingais būdais, Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialųjį planą su aiškinamuoju raštu, taip pat dokumentą su Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, atitinkančiais Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdus, 2021 m. balandžio 26 d. prašymą NŽT dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypo Nr. 1, bei su prašymu susijusius visus kitus dokumentus.

Taip pat, 2021 m. lapkričio 4 d. Prokurorė kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti visus su Sutikimu susijusius dokumentus bei išreikšti poziciją, dėl kokų priežasčių Sutikimas priimtas vadovaujantis negaliojančiomis ir neaktualiomis teisės aktų normomis. Tą pačią dieną Prokurorė taip pat kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama pateikti Žemės sklypo Nr. 2 kadastro ir registro dokumentų bylų patvirtintas kopijas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Prokurorė tyrimą dėl tų pačių pareiškime dėstomų aplinkybių atliko dar iki 2021 m. kovo 25 d., prie atsiliepimo į ieškinį buvo pridėtos skundžiamų sprendimų kopijos, o kita informacija (bendrasis ir specialusis teritorijų planai, aiškinamieji raštai ir kita informacija) Prokurorei buvo laisvai prieinama informacinėje sistemoje REGIA. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog Prokurorė surinko pakankamai duomenų, kad galėtų daryti išvadą, jog galimai pažeistas viešasis interesas 2021 m. spalio 26 d. ir kreipimaisi į Savivaldybę, NŽT ir valstybės įmonę Registrų centrą iš esmės nebuvo būtini.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes, kaip jau minėta 2021 m. kovo 25 d. ieškinys teiktas dėl Žemės sklypo Nr. 1, o ne dėl Žemės sklypo Nr. 2, be to, Sprendimas, Įsakymas ir Sutikimas priimti po ieškinio padavimo ir civilinės bylos iškėlimo, todėl akivaizdu, kad Prokurorė turėjo papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su šių aktų priėmimu tam, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešas interesas ir ar jis turi būti ginamas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokią konkrečią informaciją Prokurorė galėjo sužinoti iš REGIA duomenų, nesikreipdama į institucijas. Prokurorės 2021 m. lapkričio 3 ir 4 d. paklausimai institucijoms yra, be kita ko, susiję ir su Žemės sklypu Nr. 2. Prokurorė atskirajame skunde nurodo, kad informacinėje sistemoje REGIA nebuvo rasta Žemės sklypo Nr. 2 detaliojo plano bei aiškinamųjų raštų, NŽT pateiktų dokumentų.

Be to, nustatyta, jog pateikdama pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Prokurorė rėmėsi 2021 m. lapkričio 3 ir 4 d. kreipimųsi pagrindu surinktais duomenimis, pateikė juos su pareiškimo priedais, t. y. iš esmės grindė reikalavimą administraciniam teismui dėl viešojo intereso pažeidimo, be kita ko, ir 2021 m. lapkričio 10 ir 11 d. gauta informacija.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2021 m. lapkričio 10 ir 11 d. iš institucijų gauta informacija buvo reikšminga Prokurorei siekiant surinkti pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo grindžiant reikalavimą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo ir ši informacija visa apimtimi nebuvo laisvai prieinama interneto ištekliuose.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, termino pareiškimui nagrinėjamoje byloje paduoti eigos pradžia laikytina 2021 m. lapkričio 11 d., Prokurorei surinkus pakankamai duomenų daryti prielaidą, kad yra pažeistas viešasis interesas, dėl to Prokurorė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2021 m. gruodžio 10 d., nepraleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.

Apibendrinant nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog administracinė byla nepagrįstai nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu (paaiškėjus, kad pareiškimas buvo priimtas praleidus nustatytą pareiškimo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“) dėl administracinių aktų panaikinimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė