2020-05-27 Nr. AB-10858-3-61-3-04265-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1709-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04265-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. C. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. C. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) (toliau – ir 2018 m. spalio 30 d. sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) per 20 darbo dienų, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, atsakyti pareiškėjai į klausimą: ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normoms, be kita ko, atsakant, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos.

2. Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi, kuria jos skundas buvo atmestas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas išsamiai ir pagal VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus neatsakė į jos 2018 m. balandžio 17 d. rašte Inspekcijai užduotą klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Į šį klausimą atsakovas buvo įpareigotas atsakyti LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-337(AG-276/04-2018) (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas), kuriame atsakovui, be kita ko, buvo išaiškinta, kaip tinkamai atsakyti į minėtą klausimą. Tačiau Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (23.2)-2D-12096 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas) pareiškėjai atsakė, ignoruodama LAGK nurodymus. Atsakovas iš naujo pakartojo tas pačias aplinkybes, nurodytas jos 2018 m. birželio 1 d. rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (toliau – ir 2018 m. birželio 1 d. raštas), išskyrus tai, kad Namo statybos pradžią nurodė ne 1992 metus, bet 2003 metus. Kodėl atsakovas pakeitė savo jau nustatytą aplinkybę dėl Namo statybos pradžios, nepaaiškinta.

3. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Namas pradėtas statyti 1992 metais. Taigi pareiškėjai liko neaišku, kur dingo 1992 metais pastatytas namas, arba kaip gali 1992 metais 35 proc. baigtumu įregistruoto gyvenamojo namo statybos prasidėti 2003 metais. Pareiškėjos nuomone, tokiu atveju Inspekcija privalėjo nustatyti, ar 2003 metais statybos gyvenamasis namas yra pastatytas iš naujo pagal projektą naujo namo statybai, t. y. nugriovus ar išmontavus senąjį pastatą, ar jis stovi ant unikaliu numeriu suformuoto ir 1992 metais įregistruoto daikto. Inspekcija turėjo vertinti, ar naujas statinys statomas teisėtai, t. y. ar naujo namo statyba buvo galima įvertinus, jog nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas nebaigtas statyti 35 proc. baigtumo gyvenamasis namas, kuris negalėjo būti pradėtas statyti 2003 metais.

4. NTR išraše neginčijamai konstatuotas faktas, jog sklype stovi 35 proc. baigtumo pastatas, t. y. sklypas yra užimtas nebaigto statyti gyvenamojo namo, kuris nėra nei sugriuvęs, nei sunaikintas, nei nugriautas, todėl statybų inspektorius, atvykęs į vietą ir nustatęs, jog išrašo duomenys ir faktiškai esantis statinys visiškai neatitinka tikrovės, privalėjo šias aplinkybes vertinti Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų aspektu. Be to, inspektorius privalėjo atsižvelgti ir į pareiškėjos prašymą išsiaiškinti, kur dingo buvęs namas, nes būtent ši aplinkybė yra aktuali jos teisių gynybai. Nustačius, kur dingo 1992 metais daugiau kaip trečdaliu neva pastatytas namas, būtų galima spręsti, ar 2003 metų statybų leidimas naujam gyvenamajam namui statyti atitiko Statybos įstatymo nuostatas ir ar pagrįstai buvo suderintas projektas, atitinkamai ir vykdoma naujo namo statyba.

5. Inspekcija neva nesupranta, kad pareiškėja prašo pagal Statybų įstatymo reglamentavimą įvertinti ir NTR įregistruoto 35 proc. gyvenamojo namo statybų teisėtumą, nes išraše nurodytas būtent šis daiktinės teisės objektas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, išsiaiškinusi kur dingo buvęs statinys, turėjo duoti privalomus nurodymus statytojui ištaisyti netikslius duomenis apie įregistruotą daiktą NTR ir kadastre bei apie nustatytus faktus informuoti registro ir kadastro valdytoją.

6. Inspekcija nepaaiškino, kada 100 proc. baigtumo statybos buvo sustabdytos ir ar jos buvo sustabdytos pagal faktinę padėtį. Atsakovas privalėjo įvertinti, kada statyba buvo sustabdyta, jeigu buvo, nes vien tik protingumo kriterijus neleidžia daryti išvados, jog yra įmanoma sustabdyti 100 proc. baigto gyvenamojo namo statybą. 2006 metų kadastrinių matavimų bylos duomenys, ortofotografijos, reali situacija, namo naudojimas nuo 2005 metų ir nepertraukiamas šeimos gyvenimas jame leidžia daryti išvadą, jog gyvenamasis namas yra pastatytas visiškai, todėl statytojas turi prievolę įregistruoti statinį. Pareiškėjos manymu, atsakovas nepagrįstai statybų užbaigimo dokumentinės procedūros neįvykdymą sutapatina su sustabdymu. R. C. ne sustabdė statybas, bet tiesiog nebaigė tvarkyti statybos užbaigimo dokumentų, t. y. neparuošė deklaracijos apie statybų užbaigimą, jos nepateikė Inspekcijai, neįregistravo NTR. Tokiais veiksmais Inspekcija neskatina įregistruoti baigtų statybų, kuria neigiamą precedentą Lietuvoje. Tai prieštarauja viešajam interesui, kadangi pastatai turi būti įregistruoti, mokamas nekilnojamojo turto mokestis ir pan.

7. Pareiškėja buvo nurodžiusi atsakovui, jog nėra davusi sutikimo bendrame žemės sklype statyti dar vieną pirtį, ji yra sutikusi tik dėl gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statybų. Todėl, žinodamas šias aplinkybes, inspektorius privalėjo įsitikinti, ar pirtis buvo pradėta statyti, turint bendraturtės sutikimą, kaip tai nustatyta Statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Nesant bendraturtės pritarimo pirties statybai, negalima išvada, jog pirties statybų neužbaigimas neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Šią išvadą galėjo nulemti negebėjimas įvertinti, jog žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, nuosavybės teise priklauso ne R. C., bet sutuoktiniams, t. y. ir pareiškėjai.

8. Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu nebaigtas statyti statinys yra įregistruotas NTR. Šiuo atveju NTR įregistruotas ne naujas 2003 metais pradėtas statyti statinys, bet 1992 metais neva pastatytas statinys, kuris neaišku kada ir kur pradingo. 2003 metais statytas statinys NTR nėra įregistruotas jokiu pavidalu, todėl Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis netaikoma. Ši įstatymo norma netaikoma ir kai statyba yra sustabdyta 38 straipsnio pagrindu. Pareiškėjos įsitikinimu, Inspekcijos išvada, jog sklype esantis nebaigtas statyti statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d., yra visiškai nesuprantama ir nepagrįsta. Atsakovas vėl netinkamai įvykdė savo pareigas, pažeidė pareiškėjos interesus, jos nuosavybės apsaugą, gerojo viešojo administravimo principus.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti.

10. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėja prašo panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti jos skundą išnagrinėti iš naujo, nors šie klausimai yra sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6406-647/2018, todėl neaišku, kaip skundžiamas LAGK sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

11. LAGK skundžiamame sprendime nurodė, kad Inspekcija pateikė motyvuotą atsakymą, jog, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus atsirado tik nuo naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Todėl skaičiuojant nuo naujo įstatymo įsigaliojimo datos, statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi Inspekcijos atsakymas į klausimą dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR atitikties Statybos įstatymo normoms, pateiktas išsamiai, pagrindžiant atsakymą faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu.

12. Pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. prašyme Inspekcijos prašė tik įvertinti R. C. veiksmus dėl statybos proceso užbaigimą patvirtinančių dokumentų tvarkymo pagal Statybos įstatymo 28 ir 39 straipsnių nuostatas, nors teismui pateiktame skunde nurodo, kad Inspekcijos prašo pagal Statybos įstatymo reglamentavimą įvertinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 35 proc. gyvenamojo namo statybų teisėtumą, nes jame įregistruotas būtent šis daiktinės teisės objektas, t. y. pareiškėja didina 2018 m. balandžio 17 d. prašyme nurodytų reikalavimų apimtį. Pareiškėja nepagrįstai skunde kelia klausimą dėl Namo statybos pradžios ir jos teisėtumo, nes LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjai dėl statybos teisėtumo yra atsakyta Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. birželio 1 d. raštu ir pareiškėja šia apimtimi minėto LAGK sprendimo neginčijo.

13. Inspekcija pažymėjo, kad 2018 m. birželio 1 d. raštu pareiškėjai buvo atsakyta, jog žemės sklype pastatyta pirtis yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos nuomone, spręsdama dėl pirties statybų užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms, ji pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal NTR centrinio duomenų banko informaciją žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. C. ir kad pirties statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. NTR duomenimis žemės sklypą nuosavybės teise valdo vienas R. C. ir jokių bendraturčių nėra, taigi tai reiškia, jog tokio statinio statybai pareiškėjos sutikimo nereikėjo ir šiuo metu nereikia.

14. Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte atsakovas tinkamai nurodė faktines aplinkybes dėl statybos darbų ir jų baigtumo bei teisinį reglamentavimą, kad pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį, o pagal Statybos įstatymo 38 straipsnį, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Kadangi ši nuostata buvo priimta 2015 metais ir pradėjo galioti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., Inspekcija pagrįstai informavo pareiškėją, kad Namo ir pirties žemės sklype statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. LAGK skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai nurodė, kad Inspekcija tinkamai įvykdė LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir pateikė pareiškėjai VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį išsamų ir motyvuotą atsakymą, kurį pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

15. Inspekcija taip pat nurodė, kad statytojas yra informavęs Inspekciją, kad pagal Statybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalį statyba sustabdyta, o Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal šio įstatymo 38 straipsnį sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma, taigi, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju, esant nebaigtai statybai, Namo ir pirties žemės sklype statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, todėl atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą LAGK sprendimo dalį.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

17. R. C. nuomone, Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu išsamiai ir pagal VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus (kaip ir buvo nurodyta LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime) atsakė į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašyme užduotą klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pasikeitusius Namo duomenis užregistruoti Registrų centre jis turėtų iki 2020 m. lapkričio 1 d., taigi tam turi dvejus metus. Įstatymas nenustato galimybės priverstine tvarka anksčiau, nei įstatyme nurodyti terminai, priversti statytoją registruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Anksčiau galiojusios Statybų įstatymo redakcijos išvis nenustatė prievolės statytojui įregistruoti pasikeitusius neypatingojo statinio (namo) baigtumo procentus, todėl jis pasikeitusio namo baigtumo procento anksčiau registruoti neprivalėjo. Kadangi pirties pastatas yra nesudėtingas I grupės statinys, anksčiau galiojusiose įstatymo redakcijose ir dabar galiojančiame Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad jis gali būti įregistruotas Registrų centre, bet prievolės statytojui jį būtinai įregistruoti nėra.

18. R. C. nesutinka ir su skundo reikalavimu įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjos pakartotinai pateiktą tą patį klausimą, į kurį jau du kartus atsakovas atsakė ir raštu, ir žodžiu. R. C. teigimu, jis ir pats dviejų LAGK posėdžių metu išsamiai atsakė ir į jam pateiktus tuos pačius klausimus, atsiliepimuose argumentuotai raštu ir pateikdamas rašytinius įrodymus pagrindė savo atsakymus. Pareiškėja analogiškus reikalavimus, kokius pateikė 2018 m. balandžio 17 d. prašyme, yra pateikusi ir bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėja su tapačiu reikalavimu jau šeštą kartą kreipiasi į teismą, akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Teigdama, kad viešajame registre yra neteisingai įrašytas nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumo procentas ir kad šio namo teisinė registracija galėjo būti atlikta neteisėtai, pareiškėja faktiškai ginčija 1992 m. lapkričio 10 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu viešajame registre daugiau nei prieš dešimt metų įrašytus nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenis, taigi pareiškėja skundą dėl viešajame registre įrašytų nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo padavė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą. Teisės aktai nesuteikia atsakovui įgaliojimų pagal pareiškėjos prašymą rinkti įrodymus bei jų pagrindu priversti statytoją keisti pasikeitusius namo kadastrinius duomenis. R. C. įsitikinimu, Inspekcija negali patikrinti 1992 m. lapkričio 10 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodytų nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenų teisingumo, juo labiau juos vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti, įrašant juos į NTR, be to, atsakovas negali kitaip vertinti ir NTR išraše įrašyto juridinio fakto, kad Namas yra R. C. asmeninė nuosavybė, o žemės sklypas nuosavybės teise irgi priklauso jam.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad 35 proc. baigtumo Namą R. C. nusipirko iki santuokos sudarymo – 1992 m. gruodžio 29 d., tačiau realybėje tuo metu Namas net nebuvo pradėtas statyti. Namas buvo pradėtas statyti ne anksčiau 2003 m. gegužės 8 d., pareiškėjai su R. C. vedant bendrą ūkį. 2006 metais Namas buvo užbaigtas, tačiau R. C. tyčia nesiekė įteisinti 100 procentų Namo statybų baigtumo. Be to, santuokos metu, 2007 metais, bendroje Namo valdoje buvo pastatyta pirtis, kurią R. C. ketino įregistruoti kaip ūkinį pastatą, tačiau pirtis taip pat liko neįregistruota; pareiškėja prašė Inspekcijos pagal kompetenciją įvertinti, ar tokie R. C. veiksmai neprieštarauja Statybos įstatymo normoms bei teritorijų planavimo dokumentams ir pan., taip pat prašė patikrinti Namo ir pirties statybos teisėtumą.

21. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atsakydamas į pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą, 2018 m. birželio 1 d. rašte Nr. (23.2)-2D-7562 (toliau – ir 2018 m. birželio 1 d. atsakymas) nurodė, kad 35 proc. baigtumo Namas nuosavybės teise priklauso statytojui, pastato statybos pradžia – 1992 metai. 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą sklype. Sklype taip pat pastatyta pirtis, kuri yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Statytojas raštu informavo, kad vadovaudamasis Statytos įstatymo 38 straipsniu, sustabdė statybą; 2018 m. birželio 1 d. atsakyme taip pat pažymėta, kad Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nebaigtas statyti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas NTR Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, o pagal to paties straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti statinio kadastro duomenys Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Vadovaujantis Statybos įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma.

22. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti 2018 m. birželio 1 d. atsakymą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymą; LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-337(AG-276/04-2018) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo LAGK sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakyti į R. C. 2018 m. balandžio 17 d. užduotų kiausimų dalį, t. y.: 1) ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms; 2) ar Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Minėtame sprendime LAGK nurodė, kad dėl statybos teisėtumo pareiškėjai buvo atsakyta, tačiau konkretaus atsakymo, dėl kokių priežasčių Namo statybos užbaigimas neįforminamas, pateikta nėra, nepaaiškinta, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigto statinio. Vien įstatymo paaiškinimas, kad statytojas neprivalo tikslinti duomenų apie statybą, LAGK teigimu, nebuvo tinkamas atsakymas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime taip pat konstatavo, kad dėl statybų teisėtumo pareiškėjai atsakyta, tačiau pareiškėjai nėra pateiktas atsakymas, ar Namo statyba atitinka statybos projektą.

23. Teismas nustatė, kad Inspekcija, vykdydama LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). sav. 2006 metais atliktoje nekilnojamojo pastato kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai – 2003 metai, statybos pabaigos metai – 2006 metai. Gyvenamosios paskirties pastato baigtumas – 100 proc. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR. Statybos įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Ši nuostata pradėjo galioti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus, savininkams buvo nustatyta nuo priimto statybos įstatymo įsiteisėjimo dienos, todėl sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo namo ir pirties sklype statybos užbaigimo neįregistravimas nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Be to, Inspekcija nurodė, kad Namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją.

24. LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) pareiškėjos skundą dėl minėto atsakymo tenkino iš dalies: įpareigojo Inspekciją per 20 darbo dienų nuo LAGK sprendimo įsiteisėjimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, atsakyti į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. LAGK konstatavo, kad Inspekcijos atsakymas į klausimą dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštaravimo Statybos įstatymo normoms, pateiktas išsamiai, pagrindžiant atsakymą faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Aplinkybė, jog atsakymo esmė netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pateiktas atsakymas yra netinkamas ar įteisina teisei priešinga elgesį, todėl naikinti atsakymą ir Inspekciją įpareigoti pateikti pareiškėjai atsakymą iš naujo, nėra pagrindo. Tačiau vieno sakinio Inspekcijos atsakymas, jog gyvenamojo namo statyba atitinka statybos projektinę dokumentaciją, nepagrindžiant jo faktinėmis aplinkybėmis, atliko tyrimo duomenimis bei įstatymu, LAGK nuomone, nebuvo tinkamas.

25. Įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesutinka su LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi, kuria jos skundas atmestas kaip nepagrįstas, nes, pareiškėjos nuomone, Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte pateiktas atsakymas į klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, yra nepakankamai išsamus, nepagrįstas. Teismas nutarė skundžiamą Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą vertinti būtent tuo aspektu, ar jame yra pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas į nurodytą klausimą ir ar LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu, neįpareigodama Inspekcijos minėtą klausimą išnagrinėti iš naujo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

26. Teismas sprendė, jog Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte buvo pateiktas aiškus atsakymas, jog Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimas NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, atsakymas buvo grindžiamas ir iki 2015 m. spalio 31 d., ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o Inspekcija, įvertinusi nurodytą reglamentavimą, skundžiamame atsakyme pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus savininkams buvo nustatyta nuo 2015 m. lapkričio 1 d., sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d.

27. Teismo vertinimu Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte atsakymas į pareiškėjos užduotą klausimą buvo pateiktas, todėl LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pagrįstai nenustatė minėto rašto trūkumų nurodytu klausimu ir teisėtai bei pagrįstai neįpareigojo atsakovo iš naujo atsakyti pareiškėjai į klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms. Tai, kad pareiškėja tikėjosi kitokio atsakymo, teismo vertinimu, nereiškė, kad į pareiškėjos klausimą atsakovas neatsakė ar atsakė netinkamai.

28. Dėl pareiškėjos teiginių, kad Inspekcija nepaaiškino, kodėl Namo statybų pradžia laiko nebe 1992 metus, o 2003 metus, teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte ir 2018 m. birželio 1 d. rašte Inspekcija citavo duomenis iš skirtingų šalinių – nurodydama 2003 metus kaip statybos pradžios metus Inspekcija citavo kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, o 2018 m. birželio 1 d. rašte nurodydama 1992 metus, kaip statybos pradžios metus, Inspekcija citavo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis iš NTR centrinio duomenų banko išrašo. Teismo vertinimu, papildomų paaiškinimų apie minėtuose dokumentuose užfiksuotas datas pareiškėjai Inspekcija neprivalėjo pateikti.

29. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte nebeteigiama, kad statybos yra sustabdytos, ką patvirtina tas faktas, kad Inspekcija įvardino konkrečią datą, iki kada turėtų būti pakeisti Namo kadastriniai duomenys. Teismo vertinimu, ši aplinkybė atsakymui į klausimą, ar Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimas nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, įtakos neturi. Dėl nurodytos priežasties, teismo vertinimu, Inspekcija neprivalėjo papildomai nagrinėti galbūt vykusio statybų stabdymo klausimo.

30. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus apie pirties statybų neteisėtumą, kadangi pirties statybų teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas 2018 m. birželio 1 d. raštu, o LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodė, kad dėl pirties statybų teisėtumo pareiškėjai atsakyta, pareiškėja šio LAGK sprendimo teismui neskundė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę su papildomais prašymais kreiptis į Inspekciją, prašydama išnagrinėti jos nurodomas aplinkybes.

31. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad ginčas dėl Namo ir pirties registracijos iš esmės yra kilęs tarp privačių asmenų (pareiškėjo R. C. ir R. C.) ir susijęs su jų nuosavybės teisėmis, šeimos teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Inspekcijos pateikti išsamūs atsakymai į pareiškėjos užduodamus klausimus, teismo vertinimu, nereiškė, kad iš pareiškėjos yra atimta galimybė ginti savo privačius interesus bendrosios kompetencijos teismuose, kuo, kaip teismas nustatė iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėja ir naudojosi.

32. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie neesminiai ir nekeičia teismo išvadų, todėl nutarė plačiau jų nenagrinėti.

33. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamos LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalies ir įpareigoti Inspekciją iš naujo atsakyti į pareiškėjos klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, nes į šį klausimą motyvuotai ir išsamiai atsakyta Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme.

III. 34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti dalį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) ir įpareigoti Inspekciją per 20 darbo dienų, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, atsakyti pareiškėjai R. C. į klausimą: ar gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, tame tarpe atsakant, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos.

35. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, jog teismas kaip ir LAKG netinkamai taikė Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, nes nevertino svarbios aplinkybės, jog šiuo atveju NTR įregistruotas ne naujas 2003 metais pradėtas statyti statinys, bet 1992 metais neva pastatytas statinys, kuris neaišku, kada ir kur pradingo. 2003 metais statytas statinys NTR nėra įregistruotas, tai akivaizdu, nes ir Inspekcija pripažįsta, kad buvo vykdomos naujo gyvenamojo namo pagal tik 2003 metais išduotą statybų leidimą statybos. Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jog pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys būtų tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR, bet tik tuo atveju, jeigu statinys yra įregistruotas pagal šio straipsnio 1 dalį, t. y. 3 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu įvykdyta 1 dalyje esanti sąlyga.

36. Pareiškėjos manymu, statytojas R. C. pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį privalėjo įregistruoti pasikeitusius naujo namo statybos duomenis iki 2018 m. lapkričio 1 d., kadangi statybos leidimas jį statyti buvo išduotas daugiau kaip prieš tris metus. Teismas ir LAGK nepagrįstai vertino, jog Inspekcija tinkamai taikė Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatas.

37. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog jai neturėjo būti išaiškinta, kada statyba sustabdyta, ar sustabdyta pagrįstai pagal faktinę padėtį, ar iki statybos sustabdymo statytojas neturėjo pareigos registruoti užbaigtos statybos, nes LAGK atsakovui buvo išaiškinusi, kaip jis turi tinkamai atsakyti pareiškėjai. Tačiau atsakovas tik nurodė, jog statytojas R. C. sustabdė statinių statybas, nes citavo Statybos įstatymo 38 straipsnį, bet nepaaiškino, kada 100 proc. baigtumo statybos buvo sustabdytos ir ar jos buvo sustabdytos pagal faktinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas yra pastatytas pilnai, todėl jo įregistravimui taikytinas Statybos įstatymo 28 straipsnis bei 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta prievolė statytojui.

38. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Inspekcijos teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, teismas, jį priimdamas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei vertino pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

40. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ne naujas 2003 m. pradėtas statyti statinys, bet 1992 metais neva pastatytas, kad negalėjo būti taikomos Statybos įstatymo 38 ir 39 straipsnio nuostatos, Inspekcija akcentuoja, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui ir tvirtinta, kad laikydamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų remdamasi faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis tinkamai atsakė į apeliantės klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo NTR neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, taip pat, kad pagal Statybos įstatymo 38 straipsnį, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma.

41. Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl Gyvenamojo namo statybos metų yra atmestini kaip nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu Sprendimu pagrįstai konstatavo, kad šie apeliantės minimi duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje, todėl Inspekcija neturėjo pareigos teikti apeliantei papildomų paaiškinimų apie rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas datas.

42. Iš esmės pareiškėja ginčija ne minėto rašto nemotyvuotumą, o, apeliantės nuomone, netinkamą motyvavimą taikant netinkamas Statybos įstatymo nuostatas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad apeliantė tikisi iš Inspekcijos gauti kitokį atsakymą į užduotą klausimą, nereiškia skundžiamo atsakymo neteisėtumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad aplinkybė apie galbūt sustabdytą statybą atsakymui į klausimą, ar Namo statybos užbaigimo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, įtakos neturi ir dėl to apeliantės argumentai, kad jai turėjo būti atsakyta dėl statybos sustabdymo yra atmestini.

43. Pareiškėja prašo, kad Inspekcija pakartotinai atsakytų į klausimą dėl pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento, kad skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šis apeliantės reikalavimas yra atmestinas.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. R. C. pažymi, kad apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, į pareiškėjos keliamus klausimus jau ne kartą atsakė ir Inspekcija, ir ginčą nagrinėjusios institucijos. Analogiškus reikalavimus, kokius buvo pateikusi ir atsakovui, pareiškėja yra nekart pateikusi ir skirtinguose bendros kompetencijos teismuose, kurie teismų nutartimis buvo atmesti kaip nepagrįsti.

45. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2020 m. balandžio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais, kaip nurodo, kad tikslina apeliacinį skundą, nekeisdama jo dalyko. Dėl atsakovo atsiliepimo papildomai nurodo, jog Inspekcija 2018 m. gegužės 9 d. statybos patikrinimo akte nustatė, jog R. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3571 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą per 3 metus neįregistruodamas namo statybos pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir slėpė aplinkybę, jog statybos neva buvo sustabdytos 2018 m. gegužės 14 d. Dėl suinteresuoto asmens R. C. atsiliepimo pareiškėja paaiškina, kad jame nenurodytos, kokiomis pareiškėjos prielaidomis grindžiamas apeliacinis skundas, taip pat akcentuoja, kad tapačių reikalavimų teismai nenagrinėja ir tuo pagrindu nebuvo atmestas nei vienas pareiškėjos reikalavimas, atitinkamų įrodymų R. C. nepateikė.

46. Pareiškėja taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog 1992 metais R. C. nusipirktas namas nėra 2006 metais baigtas statyti namas, iš esmės patvirtino Inspekcija 2019 m. spalio 11 d. rašte Nr. 2D-13139, kurį pareiškėja prašo prijungti prie bylos.

47. Pareiškėja nurodo, kad atsisako reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai atsakyti į klausimą dėl pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes šis prašymas yra pareikštas per klaidą; atsisakymo pasekmės jai žinomos

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) dalies, kuria konstatuota, kad Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (23.2)-2D-12096, vykdydama ankstesnį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 3R-337(AG-276/04-2018), tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimą: ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui su šia LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalimi nesutiko ir prašė ją panaikinti, įpareigojant atsakovą iš naujo atsakyti į klausimą dėl Namo ir pirties statytojo veiksmų, neįregistruojant minėtų objektų statybos užbaigimo (tame tarpe atsakant ir dėl Namo statybos sustabdymo pagrįstumo) atitikties Statybos įstatymo nuostatoms ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas į pareiškėjos klausimą pateikė faktais ir Statybų įstatymo (aktualių redakcijų) 38 ir 39 straipsnių nuostatomis pagrįstą ir išsamų atsakymą, o dėl Namo statybos sustabdymo teisėtumo papildomai atsakyti neprivalėjo todėl, kad atsakovas pareiškėjai nurodė konkrečią datą, iki kada Namo statytojas privalo pakeisti (patikslinti) Namo kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto registre.

50. Apeliaciniame skunde pareiškėja su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes spręsdamas dėl statytojo pareigos užregistruoti Namo statybos užbaigimą, teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatas, taip pat nevertino, kad LAGK 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodė, kaip atsakovas turėjo atsakyti dėl statybos sustabdymo, todėl teismas turėjo vertinti Inspekcijos atsakymą ir dėl šių aplinkybių.

51. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja 2020 m. balandžio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (apeliacinio skundo patikslinimą), kuriuose, be kita ko, nurodo, jog atsisako apeliacinio skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai atsakyti į klausimą dėl pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes toks reikalavimas pareikštas dėl klaidos.

52. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.).

53. Iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjos (apeliantės) pateikto pareiškimo dėl dalies apeliacinio skundo atsisakymo turinio matyti pareiškėjos valia atsisakyti dalies apeliacinio skundo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė. Pareiškėjos atsisakymas nuo apeliacinio skundo dalies yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas šioje bylos dalyje kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo dalies priimamas, o apeliacinis procesas nagrinėjamos bylos dalyje nutraukiamas. Pareiškėjai išaiškintina, jog, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai atsakyti į klausimą dėl pirties statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nutraukiamas.

54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

56. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja po apeliacinio skundo priėmimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. balandžio 8 d. pateikė apeliacinio skundo patikslinimą (rašytinius paaiškinimus), kuriame išdėstė nesutikimą su kitų proceso dalyvių atsiliepimuose išdėstytais argumentais, taip pat toliau plėtojo savo argumentus dėl atsakovo veiksmų, vertinant Namo statybos užbaigimo neįregistravimą, neteisėtumo, nurodė naujas aplinkybes, jos įsitikinimu, svarbias nagrinėjamam ginčui. Kartu su šiuo patikslinimu pareiškėja pateikė Inspekcijos 2019 m. spalio 11 d. raštą Nr. 2D-13139 ir prašo jį prijungti prie bylos, nes jis pagrindžia jos skunde nurodytas aplinkybes, bet nebuvo žinomas skundo padavimo metu.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo. Pareiškėja patikslintame apeliaciniame skunde tęsia apeliacinio skundo argumentaciją, tačiau šie rašytiniai paaiškinimai paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytini apeliacinio skundo dalimi ir juose nurodyti argumentai vertinami nebus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad Inspekcijos 2019 m. spalio 11 d. raštas Nr. 2D-13139 pagrindžia jos skundo argumentus, nelaikytinas pagrįsta priežastimi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų tirti naujus, kartu su šiuo apeliacinio skundo patikslinimu pateiktus įrodymus, todėl jie nenagrinėjami (ABTĮ 142 str. 3 d.).

58. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo tinkamai atsakyta į klausimą dėl Namo statytojo veiksmų, neįregistruojant šio nekilnojamojo turto statybos užbaigimo, atitikties Statybos įstatymo nuostatoms.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo, sudarančio prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustatančio viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuojančio asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtinančio kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

61. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

63. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

64. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, be kita ko, prašydama pagal kompetenciją įvertinti, ar Namo statytojo veiksmai, kuriais jis nesiekė įteisinti 100 proc. Namo statybos baigtumo, neprieštaravo Statybos įstatymo normoms. Šiame prašyme pareiškėja buvo nurodžiusi, jog 35 proc. baigtumo Namą R. C. nusipirko iki santuokos sudarymo – 1992 m. gruodžio 29 d., tačiau faktiškai tuo metu Namas net nebuvo pradėtas statyti, o Namo pirkimo sandoryje nurodyta, jog R. C. nusipirko tik 35 proc. baigtumo rūsį. Taip pat 2018 m. balandžio 17 d. prašyme nurodyta, kad Namas pradėtas statyti pagal statybos leidimą Nr. 143 tame pačiame sklype ne anksčiau 2003 m. gegužės 8 d.

65. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, atsakovas atliko 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimą, kurio metu, nustatė, kad, NTR duomenimis, Namas registre įregistruotas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1992 metais, statybos pradžios data – 1992 metai, statybos leidimas išduotas 2003 m. gegužės 9 d., statybos užbaigimo metai – apie 2006 metus, nenustatyta, kad surašytas statybos užbaigimo dokumentas, statybos darbai nevykdomi nuo 2006 metų. Kadastrinių matavimų bylos (parengta 2006 m. gegužės 19 d.) duomenys patvirtina, jog Namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai – 2003 metai, statybos pabaigos metai – 2006 metai, nurodytas baigtumas – 100 proc.

66. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme pareiškėjai paaiškino, jog kad 2003 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 193 ir leido statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2006 metais atliktoje nekilnojamojo pastato kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai – 2003 metai, statybos pabaigos metai – 2006 metai; gyvenamosios paskirties pastato baigtumas – 100 proc. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalies pagrindu pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys NTR tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo NTR; o pagal Statybos įstatymo 38 straipsnį, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma; kadangi Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis pradėjo galioti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl statytojo pareiga registruoti pasikeitusius nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per 5 metus, savininkams buvo nustatyta nuo priimto statybos įstatymo įsiteisėjimo dienos, todėl sklype esantis statinys turėtų būti įregistruotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgdama į tai, Statybos inspekcija nurodė, jog gyvenamojo namo ir pirties sklype statybos užbaigimo neįregistravimas nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms.

67. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamame atsakyme (dalyje dėl pareigos įregistruoti užbaigtą Namo statybą) nurodytos išvados, visų pirma, neatitinka Namo statybos patikrinimo metu nustatytų faktų visumos. Iš pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymo, 2018 m. spalio 1 d. skundo LAGK turinio aiškiai matyti, kad jame, viena vertus, nurodoma, kad NTR įregistruotas kaip nebaigtas statinys Namas 1992 metais faktiškai nebuvo statytas, kita vertus, atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nepatvirtino, kad 2003–2006 metais statybą leidžiančio dokumento pagrindu statytas Namas galėjo būti tas pats statinys, kuris kaip 35 proc. baigtumo statinys įregistruotas NTR nuo 1992 metų. Taigi Inspekcija, atsakydama į prašymo dalį dėl statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pirmiausia, turėjo identifikuoti, kurio pastato (ar įregistruoto NTR, ar statyto nuo 2003 metų, ar šie nekilnojamieji daiktai yra tas pats statinys) statybos užbaigimo įregistravimo klausimą kelia pareiškėja, ar šis statinys kaip nekilnojamasis daiktas iš viso įregistruotas NTR, ir, nustačius aptartus elementus, vertinti statytojo veiksmus neįforminant statybos užbaigimo procedūros, galbūt neįregistruojant ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį Nekilnojamojo turto registre.

68. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad iki 2015 m. spalio 31 d. galiojo Statybos įstatymo 34 straipsnis, kuriame nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga įregistruoti nebaigtą statyti statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 542 straipsniu įstatymas (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1834, išskyrus 2 straipsnį, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuriuo buvo pakeistas minėtas straipsnis, 7 straipsnio 3 dalis nustatė, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip 3 metus nebaigti, tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme pareiškėjai atsakovas nurodyto teisinio reguliavimo (Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis) nesusiejo su nustatytų faktų visuma ir nemotyvavo, kodėl, vertindamas statytojo veiksmus, tikėtina, neinicijuojant statybos užbaigimo procedūros ir neįregistruojant statinio Nekilnojamojo turto registre, vadovavosi būtent šia teisės norma.

69. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neprivalėjo pasisakyti statybos sustabdymo klausimu, nes LAGK nebuvo įpareigojusi į tokį klausimą atsakyti (pareiškėja tokio klausimo neformulavo), teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta statytojo (užsakovo) teisė sustabdyti statinio statybą savo noru. Bylos medžiaga patvirtina, kad po atsakovo atlikto patikrinimo, teikdamas 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinimus (II T., b. l. 143–144), R. C. Inspekcijos vyriausiajai specialistei pranešė, jog minėtu teisiniu pagrindu stabdo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme, be kita ko, nurodė, kad, vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma. Kita vertus, kaip objektyviai galima stabdyti Namo statybą, jeigu ir šio pastato kadastrinių matavimų bylos duomenys, ir 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad Namo statyba užbaigta dar 2006 metais (pastato kadastro duomenys užfiksuoti 2006 m. gegužės 19 d.). Todėl patikrinimo metu paaiškėjus, kad Namo statytojas sustabdė statybą, Inspekcija turėjo šią aplinkybę nurodyti ir įvertinti pareiškėjos keliamo klausimo (atsakyti į klausimą dėl Namo statytojo veiksmų, neįregistruojant minėto objekto statybos užbaigimo) ribose. Tokia atsakovo pareiga kilo iš konstitucinio gero administravimo principo.

70. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo parengto 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo ginčijama dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytina neteisėta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, dėl ko iš dalies priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas kečiamas nurodant, kad LAGK 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad Inspekcija tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimą, ar Namo statytojo veiksmai dėl Namo statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Statybos įstatymo normoms, ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas, o Inspekcija įpareigotina iš naujo atsakyti į minėtą pareiškėjos klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos R. C. apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo atsakyti į klausimą dėl pirties, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nutraukti.

Pareiškėjos R. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos R. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-476(AG-397/02-2018) dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas ir konstatuota, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimą, ar gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normoms.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atsakyti pareiškėjai į klausimą, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojo veiksmai dėl gyvenamojo namo statybos užbaigimo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normoms.

Likusią pareiškėjos R. C. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė